Nuo 1930 m., kai Urugvajuje buvo surengtas pirmasis pasaulio futbolo čempionatas, futbolas ir visas pasaulis smarkiai pasikeitė. Šiandien galbūt net sunku patikėti, kad kažkada nutiko tai, kas iš tiesų nutiko. Pirmieji pasaulio čempionatai vyko dar neturint televizijos, o dabar rungtynes stebi milijardai. Šiame straipsnyje panagrinėsime vieną iš įsimintiniausių pasaulio futbolo čempionatų - 1954 m. Šveicarijoje vykusį turnyrą, jo kontekstą, dalyvius ir reikšmę.
Futbolo pasaulis po Antrojo pasaulinio karo
Po Antrojo pasaulinio karo pasaulis atsigauna. Sportas, įskaitant futbolą, tapo svarbia priemone atkurti normalų gyvenimą ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą. 1954 m. pasaulio čempionatas Šveicarijoje buvo pirmasis Vakarų Vokietijos sugrįžimas į tarptautinę areną po karo.
Pirmieji pasaulio futbolo čempionatai
Pirmieji trys pasaulio futbolo čempionatai vyko 1930, 1934 ir 1938 metais. Britų salų komandos juose nedalyvavo. FIFA kvietė Anglijos ir Škotijos rinktines atvykti į 1934 ir 1938 m. planetos pirmenybes, bet tiek anglai, tiek škotai tvirtai laikėsi savo nusistatymų.
Televizijos įtaka
Kai vyko pirmieji pasaulio čempionatai, televizija dar buvo visai jaunas išradimas. Iki Antrojo pasaulinio karo reguliarios televizijos programos buvo rodomos vos keliose šalyse. Tačiau šeštojo dešimtmečio pradžioje televizija išgyveno tikrą revoliuciją ir 1954 m. žiūrovai pirmą kartą galėjo pamatyti pasaulio futbolo čempionato transliacijas.
1954 m. pasaulio čempionato dalyviai ir sistema
1954 m. pasaulio futbolo čempionate dalyvavo 16 komandų, suskirstytų į 4 grupes. Grupių turnyras vyko savotiška sistema: kiekvienoje grupėje dar iki turnyro buvo išrinktos 2 stipresnės rinktinės, kurios turėjo rungtis su 2 silpnesnėmis komandomis.
Taip pat skaitykite: Futbolo rinktinės akistatos analizė
Vakarų Vokietijos kelias į finalą
Vakarų Vokietija nebuvo laikoma pasaulio čempionato favorite. Grupių etape Vakarų Vokietija net 3-8 pralaimėjo Vengrijai, todėl mažai kas tikėjo šios šalies šansais laimėti pasaulio čempionatą.
Vakarų Vokietijos kelias iki finalo:
- Grupių etapas:
- Vakarų Vokietija 4 - 1 Turkija
- Vengrija 8 - 3 Vakarų Vokietija
- Atkrintamosios grupių etapo rungtynės: Vakarų Vokietija 7 - 2 Turkija
- Ketvirtfinalis: Vakarų Vokietija 2 - 0 Jugoslavija
- Pusfinalis: Vakarų Vokietija 6 - 1 Austrija
Vengrijos statusas prieš čempionatą
Vengrija jau prieš čempionatą buvo laikoma favorite triumfuoti 1954 metais. Penki metai iki 1954 metų čempionato Vengrija nebuvo patyrusi pralaimėjimo (net 32 mačus iš eilės). Taip pat 1953 metais Vengrija rezultatu 6-3 įveikė Angliją ir tapo pirmąja šalimi ne iš Jungtinės Karalystės ir Airijos, kuri įveikė anglus jų pačių tvirtovėje. Tuo metu prieš pat čempionatą Vengrija Budapešte tuos pačius anglus sutriuškino rezultatu 7-1. Taigi jau prieš pasaulio čempionatą Vengrija buvo laikoma favorite tapti stipriausia pasaulio šalimi.
Vengrijos lyderiu buvo legendinis Ferencas Puskasas ir jo vedama Vengrija grupių etape rezultatu 8-3 įveikė Vakarų Vokietiją. Tame mače F.Puskasui įskilo kulkšnies kaulas ir jis dėl to nežaidė dvejuose mačuose. Iki finalo F.Puskasas nespėjo pilnai pasveikti, tačiau Vengrijos treneris Gustavas Sebesas nusprendė jį išleisti į aikštę.
Berno stebuklas: finalo rungtynės
1954 metų pasaulio čempionato finalas yra vadinamas „Berno stebuklu“, kadangi būtent Šveicarijos sostinėje Vakarų Vokietijos rinktinė sugebėjo rezultatu 3-2 įveikti visiškais favoritais laikytus Vengrijos futbolininkus.
Taip pat skaitykite: Čempionato apžvalga
Liepos 4 dieną „Wankdorf“ stadione Berne prasidėjo pasaulio čempionato finalas. Oro sąlygos nebuvo geros, kadangi lijo smarkus lietus, tačiau vokiečiai tokias sąlygas vadino „Fritzo Walterio oru“, nes Vokietijos kapitonas Fritzas Walteris savo geriausią futbolą ir demonstruodavo tokiomis oro sąlygomis. Vokietija taip pat naudojo niekam nematytą „Adidas“ avalynę, kuri leido sėkmingai žaisti lietingu oru.
Visgi Vengrija savo favoritės statusą pradėjo įrodinėti nuo pat mačo pradžios. Nevisiškai pasveikęs F.Puskasas jau 6 minutę sugebėjo išvesti vengrus į priekį, o po dviejų minučių savo komandos pranašumą padvigubino Zoltanas Cziboras.
Jau atrodė, kad Vengrija vėl sutriuškins Vakarų Vokietiją, bet vokiečiai sugebėjo greitai „sugrįžti“ į rungtynes. Iki pertraukos abi šalys dar turėjo po kelias neblogas progas, bet pirmasis kėlinys pasibaigė lygiosiomis 2-2. Po pertraukos Vengrija vėl bandė susigrąžinti savo persvarą, bet vokiečių gynybą dirbo gerai, o ir vartininkas Toni Turekas ne kartą gelbėjo savo vartus.
Likus žaisti šešiomis minutėms iki pagrindinio laiko pabaigos, vokiečių puolėjas H.Rahnas įmušė trečią savo šalies įvartį ir netikėtai Vakarų Vokietija išsiveržė į priekį.
Rezultatas: Vakarų Vokietija 3 - 2 Vengrija
- 6‘ [0 - 1] Ferenc Puskas
- 8‘ [0 - 2] Zoltan Czibor
- 10‘ [1 - 2] Max Marlock
- 18‘ [2 - 2] Helmut Rahn
- 84‘ [3 - 2] Helmut Rahn
Kaltinimai vartojant dopingą
Iškart po šių finalo rungtynių pasklido gandai, kad Vokietijos rinktinė vartojo preparatus, skatinančius žaisti geriau. Keli Vakarų Vokietijos rinktinės žaidėjai vėliau susirgo gelta, tikriausiai dėl nešvarių adatų, kurių buvo rasta Vakarų Vokietijos persirengimo kambaryje. Visgi rinktinės nariai tikino, kad jiems buvo leidžiama gliukozė, o komandos gydytojas Franzas Loogenas 2004 metais sakė, kad žaidėjams prieš rungtynes buvo leidžiamas vitaminas C.
Taip pat skaitykite: Vokietijos pasirodymas pasaulio futbolo čempionate
2010 metais Leipcigo universiteto tyrimo metu buvo teigiama, kad vokiečių žaidėjams galėjo būti leidžiamas pervitinas (metamfetaminas), kuris baimę paverčia agresija, nors patys žaidėjai tikėjo, kad jiems buvo leidžiamas vitaminas C. Visgi visą tai nebuvo galutinai įrodyta, todėl ir liko tik spėlionėmis, kuriomis daug kas tiki.
Pergalės reikšmė Vokietijai
Ši Vakarų Vokietijos pergalė šalyje sukėlė netikėtą euforiją. Antrojo Pasaulinio karo iškamuota Vokietija buvo nuskurdusi ir šalies gyventojai buvo prislėgti. Visgi ši pergalė leido pirmą kartą po karo išgirsti Vokietijos nacionalinį himną dideliame sportiniame renginyje, o rinktinės įkvėpta šalis po truputį pradėjo atsistoti ant kojų.
„Tai buvo tarsi išsilaisvinimas vokiečiams iš visų dalykų, kas juos spaudė po Antrojo Pasaulinio karo. 1954 metų liepos 4 tikrai turi savų aspektų, padėjusių pamatus Vokietijos Respublikos sukūrimui“, - rašė istorikas J.Fetas.
Po šio triumfo Vakarų Vokietijos ekonomika smarkiai išaugo ir ji tapo lyderiaujančia tauta Europoje.
Sporto ir politikos sąsajos
Apklausoje, tiriančioje liepos 4-osios reikšmę, turbūt dauguma respondentų ją sietų su JAV Nepriklausomybės diena. Vis dėlto Vokietijai ši 1954-ųjų diena žymi tikrų tikriausią (at)gimimą. Tikrieji Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) pamatai (tam, beje, pritaria ir nemažai mokslininkų) buvo pakloti Berno „Wankdorf” stadione pasaulio futbolo čempionato finalo metu, kai Vokietija įveikė Vengriją. Iš tiesų vargu ar kam nors tuo metu rūpėjo konstitucija, priimta neatsiklausus žmonių, pavargusių nuo nuolatinių ginčų ir praradusių politinį interesą, priblokštų ir išsekintų nacionalsocialistinio košmaro bei pasaulinio karo. Kaip reikėjo atkurti šalies infrastruktūrą, taip šaliai reikėjo atsitiesti psichologiškai. Didžioji dalis gyventojų tiesiog stengėsi išgyventi, praradę bet kokią orientaciją. Būtent tokiu metu Vokietija šventė pergalę rezultatu 3:2.
Pasak Martino H. Geyerio, Vokietijos pergalė 1954 m. pasaulio futbolo čempionate, kaip tautos atgimimo mitas, turėjo daugiau reikšmės Federacinės Respublikos formavimui nei visi pokario metu išleisti oficialūs aktai. Pergalė Berne suveikė kaip galingas motyvacinis užtaisas, pateikęs atsakymą į neišsprendžiamą klausimą „kas mes esame dabar?“.
Žvaigždės, kurios nepasirodė pasaulio čempionatuose
Pasaulio futbolo čempionatai yra galimybė geriausiems planetos žaidėjams parodyti savo talentą. Tačiau kai kurios žvaigždės dėl įvairių priežasčių niekada neturėjo galimybės žaisti šiame turnyre.
Štai keletas žaidėjų, kuriems nepavyko sudalyvauti pasaulio futbolo čempionatuose:
- Alfredo Di Stefano
- George Best
- George Weah
- Bernd Schuster
- Eric Cantona