Siekiant pagerinti sportininkų socialinę apsaugą ir skatinti aukščiausius pasiekimus, parengtas ir teikiamas svarstyti Seimui Sporto įstatymo pakeitimų projektas. Jame numatoma esminių naujovių, susijusių su valstybės stipendijų skyrimo tvarka, dydžiais ir socialinėmis garantijomis sportininkams. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius projekto aspektus, jo tikslus ir galimą poveikį Lietuvos sportui.
Valstybės stipendijos: didesnės ir labiau prieinamos
Vienas svarbiausių projekto tikslų - padidinti ir sulyginti valstybės stipendijų dydžius tiek sportininkams, turintiems negalią, tiek ir neturintiems. Iki šiol galiojusi tvarka nebuvo pakankamai teisinga ir motyvuojanti, todėl siekiama ištaisyti šią situaciją. Be to, įstatymo projekte numatyta išplėsti valstybės stipendijas gaunančių sportininkų ratą, suteikiant daugiau galimybių talentingiems atletams siekti aukštumų.
Atsižvelgiant į pernai patvirtintus su loterijomis susijusių įstatymų pakeitimus, kurie įsigalios nuo šių metų liepos 1 d., Sporto įstatymo projekte siūloma sumuoti sportininkams skiriamų valstybės stipendijų ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpinės stipendijos dydžius. Pavyzdžiui, olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1-4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1-3 vietos laimėtojams būtų skiriama 57 BSI dydžių, t. y.
Socialinės garantijos - būtinybė, ne privilegija
Iki šiol geriausiems Lietuvos sportininkams socialinės garantijos valstybės lėšomis nebuvo užtikrinamos. Tai buvo didelis trūkumas, nes sportininkai, atiduodami visą save treniruotėms ir varžyboms, neturėjo jokio socialinio saugumo. Sporto įstatymo projekte siūloma tai keisti ir įtvirtinti, kad geriausi sportininkai, pretenduojantys į medalius Europos, pasaulio čempionatuose, olimpiadose, gautų didesnes stipendijas ir kartu - socialines garantijas.
Ypač reikšmingas įstatymo projekte siūlomas pokytis yra tai, jog stipendijų gavėjams valstybės lėšomis būtų užtikrinamos socialinės garantijos - sveikatos draudimas, ligos, pensijų ir motinystės socialinis draudimas. Tai reiškia, kad sportininkai bus apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų, ligų ir turės galimybę gauti pensiją ateityje. Taip pat bus pasirūpinta motinystės atostogomis, kas ypač svarbu sportininkėms moterims.
Taip pat skaitykite: Sporto plėtra ir strategija
Finansavimas ir kriterijai
Siekiant įgyvendinti šias ambicingas reformas, valstybė skirs 2,06 mln. eurų. Aukščiausius laimėjimus pasiekusių sportininkų valstybės stipendija su mokesčiais siektų apie 3133 eurus (sportininkui būtų mokama 2622 Eur, valstybė sumokėtų dar apie 511 eurų mokesčių).
Tačiau siekiant užtikrinti, kad valstybės premijos būtų skiriamos tikrai vertiems sportininkams, Sporto įstatymo projekte siūloma įtvirtinti kriterijų dėl 12 varžovų dalyvavimo. Tai reiškia, jog maksimalaus Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės premija būtų skiriama sportininkams ir jų treneriams tik tais atvejais, kai rungtyje varžėsi ne mažiau nei 12 varžovų (nebent tarptautinė sporto šakos federacija ar apribotų varžovų skaičių). Šis kriterijus padės išvengti situacijų, kai premijos skiriamos už laimėjimus varžybose su mažu dalyvių skaičiumi.
Galimas poveikis ir iššūkiai
Tikimasi, kad Sporto įstatymo pakeitimai turės teigiamą poveikį Lietuvos sportui. Didesnės stipendijos ir socialinės garantijos turėtų motyvuoti sportininkus siekti aukštesnių rezultatų, o didesnis stipendijas gaunančių sportininkų ratas leis talentingiems jaunuoliams atsiskleisti.
Tačiau taip pat svarbu atkreipti dėmesį į galimus iššūkius. Pirmiausia, būtina užtikrinti, kad nauja tvarka būtų skaidri ir teisinga. Svarbu, kad stipendijų skyrimo procesas būtų objektyvus ir nepriklausomas nuo politinių ar kitų įtakų. Antra, reikia nuolat stebėti, ar nauja tvarka iš tikrųjų veikia taip, kaip tikėtasi. Jei paaiškės, kad yra trūkumų, būtina juos operatyviai ištaisyti.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
tags: #valstybine #premijos #uz #sporto #laimejimus