Vasara - puikus metas leisti laiką prie vandens telkinių. Lietuvoje gausu ežerų ir paplūdimių, pritaikytų šeimoms su vaikais. Šiame straipsnyje apžvelgsime Elektrėnų paplūdimį, jo teikiamas pramogas ir atsiliepimus apie jį.
Elektrėnų paplūdimys: vieta, kur gera leisti laiką su vaikais
Elektrėnų miesto paplūdimys yra puiki vieta praleisti laiką su vaikais. Čia galima rasti įvairių pramogų, pritaikytų skirtingo amžiaus vaikams. Paplūdimyje yra gultų, vaikų žaidimo aikštelės, tinklinio aikštelės, treniruokliai ir basakojis takas. Taip pat yra įspūdinga vandens čiuožykla. Visu paplūdimio inventoriumi galima naudotis nemokamai. Vienas iš ypatingų paplūdimio dalykų yra pontoninė prieplauka/tiltas, kuris vakare apšviečiamas. Pramogos nemokamos ir netoliese esančiame Vaikų pasaulyje. Šiame parke rasite riedlenčių parką, supynes ir kt. Taip pat parkas turi treniruoklių įrenginius ir basakojų taką. Norintiems daugiau adrenalino patiks visai šalia paplūdimio įsikūręs Vandenlenčių parkas, kuris siūlo daugybę vandens pramogų. Čia galėsite išbandyti savo jėgas slidinėdami ant vandens, išsinuomoti irklentes, vandens batutus, vandens motociklus ar net katerius. Netoliese yra užkandinė ir kavinukė su lauko terasomis.
Nemokama vandens čiuožykla
Viena pagrindinių Elektrėnų paplūdimio atrakcijų - nemokama vandens čiuožykla. Tai puiki pramoga vaikams. Deja, čiuožykla ne visada veikia tinkamai.
Kitos pramogos ir patogumai
Be vandens čiuožyklos, Elektrėnų paplūdimyje galima rasti ir kitų pramogų:
- Vaikų žaidimų aikštelės
- Tinklinio aikštelės
- Treniruokliai
- Basakojis takas
- Pontoninė prieplauka/tiltas
Taip pat paplūdimyje yra gultų, persirengimo kabinų, tualetų.
Taip pat skaitykite: Pramogos vandenyje
Elektrėnų paplūdimio atnaujinimo projektas
Elektrėnų paplūdimio atnaujinimo projektas, pavadinimu „Elektrėnų marių akvatorijos statinių atnaujinimas ir paplūdimio įrengimas, pritaikant turizmui“, buvo jubiliejinis, 1000-asis su ES parama Lietuvoje įgyvendintas projektas. Projektas kainavo per 1 mln. 30 tūkst. litų. Projekto planuotoja - savivaldybė - vylėsi, kad Elektrėnų miesto paplūdimys skatins atvykstamąjį ir vietos turizmą, tinkamai išnaudos Elektrėnų gamtos išteklius ir sukurs palankias sąlygas aktyviam poilsiui.
Projekto įgyvendinimo problemos
Kartu su prasidėjusiomis statybomis, prasidėjo ir elektrėniečių šnekos, kad darbai vykdomi netinkamai. Elektrėniečiams kliuvo neva „bimbinėjantys“ darbuotojai, lėtai atliekami darbai. Ir iš tiesų, projekto pabaiga buvo atidėta net du kartus. Projekto vykdytoja UAB „Hidrostatyba“ dėl to kaltino savivaldybę, nesugebančią iš rangovo išsireikalauti, kad medžiagos būtų pristatomos laiku, o savivaldybė gynėsi, kad tai darbų vykdytojai nesugeba laiku atlikti darbų. Pastarieji priekaištus savivaldybei reiškė ir 2011 metų vasarą, kai liūtys išplovė smėlį ir darbų vykdytojai patyrė nuostolių. Laimė, šis turtas buvo draustas. Tuomet paaiškėjo, kad savivaldybė projekte nenumatė lietaus vandens surinkimo po žeme. Dėl tokio sprendimo, pakrantę kasmet teks papildyti nauju smėliu.
Vandens čiuožyklos problemos
Ne vienam elektrėniečiui jau užkliuvo vandens čiuožykla. Nors gal nelabai ją tiktų taip vadinti. Pagal projektą čiuožykla turi tekėti vanduo, kad ja galėtų čiuožti vaikai, tačiau vanduo čiuožykla neteka. Ne kartą teko matyti, kaip vaikai bėgte ta čiuožykla nusileidžia.
Tarybos nario Algimanto Adomaičio teigimu, čiuožyklos paleidimo darbai užsitęsė, nes projekte nebuvo numatyta, kokiu saugiu atstumu nuo vandens turi būti elektrinis vandens siurbliukas. Nenumatytas buvo ir vandens gylis nusileidimo vietoje, kuris yra per seklus.
Po atostogų grįžęs administracijos direktorius Henrikas Petrauskas, kuris projekto ,,Elektrėnų marių akvatorijos statinių atnaujinimas ir paplūdimio įrengimas, pritaikant turizmui“ vadove buvo paskyręs savivaldybės gydytojo tarnybos vedėją Ingą Cechanovičienę, paaiškino, kad vandens siurbliukas jau įmontuotas ir, pajungus vandenį, vaikai galėtų čiuožinėti. Bet yra vienas „bet“. Nusileidimo vieta vis dar yra per sekli. Vandens gylis nusileidimo vietoje turėtų būti 50-70 cm, o kol kas tėra apie 40 cm.
Taip pat skaitykite: Plaukimas: nauda ir gerovė
Pasak H. Petrausko, neužtenka tik iškasti duobę toje vietoje. Bangos ten gali prinešti akmenukų ar vėl sustumti smėlį, todėl reikia ieškoti sprendimo, kuris nekeltų vaikams pavojaus. „Nėra instrukcijų, kaip saugiai tai padaryti“, - svarstė H. Petrauskas. Savivaldybė planuoja įrengti kažką panašaus į baseinėlį, kuris neleistų ten patekti akmenims.
UAB „Hidrostatyba“ šių darbų neatliko, todėl savivaldybė dabar turi rasti išeitį, o patirties šiuose reikaluose nėra. Savivaldybė atlikdama darbus nenori skubėti. H. Petrauskas sakė, kad svarbiausia, jog čiuožykla būtų saugi. Čiuožyklą pajungti žadama po 2-3 savaičių. Vaikai čiuožykla galės naudotis tik konkrečiu laiku, prižiūrint gelbėtojams.
Šiuo metu paplūdimio eksploatacija rūpinasi Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centras. Įstaigos vadovas Kęstas Vitkauskas teigė, kad artimiausiu metu pajungti čiuožyklos neplanuoja, nes vandens gylis nusileidimo vietoje siekia 50- 60 cm, o tai yra per mažai. Mažesnį svorį turinčiam vaikui toks gylis būtų pats tas, o sunkesnis vaikas galėtų susižaloti pėdas.
UAB „Hidrostatyba“ darbų vykdytojas Rolandas Nemanis, dirbęs renovuojant Elektrėnų paplūdimį, šioje firmoje jau nebedirba, todėl negalėjome paklausti, kodėl susiklostė tokia situacija, kad projektas jau seniai užbaigtas, o čiuožykla vis dar nenaudojama. Po ilgų ieškojimų žmogaus, kuris galėtų paaiškinti šį atvejį, susisiekėme su darbų vykdytoju Egidijumi. O jis susisiekęs su senuoju darbuotoju ir surinkęs daugiau informacijos pasidalino ja „Elektrėnų kronika“. Jam informacija, kad čiuožykla neveikia, buvo naujiena. Jis svarstė, kad gal čiuožykla neveikia dėl kokio nors gedimo, jis paaiškino, kad neturi informacijos, jog savivaldybė būtų kreipusis į įmonę dėl nekokybiškai atliktų darbų. Užsiminus, kad nusileidimo vieta yra per sekli, darbų vykdytojas Egidijus atkirto, kad čia ne UAB „Hidrostatyba“, o projektuotojų kaltė, nes darbai vykdomi pagal projektą. Taip pat Egidijus pareiškė, kad jei darbai buvo atlikti nekokybiškai, tai savivaldybė neturėjo jų priimti ir pasirašyti darbų priėmimo akto.
Kitą dieną vyriškis pasikalbėjęs su R. Nemaniu, telefonu svarstė, kad gal tokia situacija susiklostė, nes neišspręstas saugumo klausimas.
Taip pat skaitykite: Vandens fitnesas Lietuvoje
Pasak H. Petrausko, tvarkant paplūdimį su darbų vykdytoja „Hidrostatyba“ buvo sunku rasti bendrą kalbą, nuolat darbuose išryškėdavo brokas, tad tekdavo rašyti raštus su reikalavimais ištaisyti klaidas statybose. O pastarosios darbų vykdytojas Egidijus pateikia kitokią nuomonę. Pasak jo, visi garantiniai darbai, kuriuos reikėjo padaryti, ir buvo padaryti papunkčiui. Liko nepabaigta tik apžvalgos aikštelė. O vandens čiuožykla per bandymus puikiai veikė, kitaip darbai nebūtų priimti.
Specialisto teigimu, pačios savivaldybės administracija nesusišneka tarpusavyje. Vyriškis prisiminė, kad praėjusių metų kovo mėnesį gavo laišką, kad reikia perdėti neva netinkamai sudėtas plyteles. „Hidrostatyba“ atgal išsiuntė laišką, kad dėl netinkamų oro sąlygų šiuo metu šių darbų atlikti negalima. Pasak, Egidijaus, pašalas iš žemės dar nebuvo pasitraukęs, tad plytelių perklojimas būtų buvęs tik laiko švaistymas. Taip nutinka, kai bendrauti tenka su technologijų neišmanančiais žmonėmis. Hidrostatybos atstovas prisimena ir kitą nesusikalbėjimo atvejį, kai gavo raštą, jog savivaldybės darbuotojai patys nusikabins ir sezonui atėjus pasikabins paplūdimyje sūpuokles, tačiau atėjus laikui, pareikalavo, kad sūpynes sukabintų UAB „Hidrostatyba“ darbuotojai.
Kaišiadorių rajone panašią čiuožyklą turintis verslininkas sako, kad iš tiesų pastatyti tokią čiuožyklą nėra sudėtinga. Pas kalbintą verslininką nusileidimo vietoje vandens gylis yra 1 metras. Vaikai, prižiūrimi tėvų, čiuožinėjo ir jokių problemų nebuvo iškilę. Verslininkas turi sertifikatą, patvirtinantį, kad čiuožyklą eksploatuoti galima. Kalbinto verslininko manymu, jokio baseinėlio statyti nebūtina, pakaktų tik nuolat patikrinti, ar nusileidimo vietoje nesusikaupė daugiau smėlio. Verslininkas atskleidė ir kokia yra tokios čiuožyklos kaina. Pasak jo, 1 m čiuožyklos kainuoja 2000 Lt, o mūsiškė yra apie 30 m ilgio. Remiantis tokiomis kainomis, galima teigti, kad mūsiškė vandens čiuožykla kainavo keliasdešimt tūkstančių litų. Žinoma, kainuoja ir pastatymo darbai.
Verslininkas paaiškino, kad žino situaciją Elektrėnuose, ir išsakė nuomonę, kad viskas priklauso tik nuo valdininkų požiūrio.
Valdininkams Elektrėnuose, akivaizdu, šeimininkiško požiūrio trūksta, bet jei greitu laiku, kaip pažadėjo H. Petrauskas, čiuožykla saugiai veiks, tai rūpestingiems Elektrėnų tėveliams tikrai patiks.
Gelbėtojų darbas
Elektrėnų paplūdimyje šiuo metu už minimalų atlygį dirba keturi gelbėtojai, kurie dirba pamainoje po du ir keičiasi kas dvi dienas. Jie rūpinasi poilsiautojų saugumu ir prižiūri, kad vaikai nelaipiotų čiuožykla, tačiau, visus sugaudyti ir įspėti yra gan sudėtinga, nes jie akivaizdžiai nepaiso ant čiuožyklos užklijuoto užrašo „Pavojinga zona“, o ir gelbėtojų įspėjimai vaikams praeina pro ausis.
Vienas gelbėtojų, pamatęs mane fotografuojant čiuožyklą, pasiteiravo, kada bus paleista čiuožykla ir patikino, kad vaikai jos nekantriai laukia. Gelbėtojas taip pat informavo, kad šiais metais dar neteko gelbėti skenduolio, nusispjovė sau per petį ir svarstė, kad atšilus orams ir pajungus čiuožyklą darbo padaugės.
Bendras vaizdas
Gražu, gera, dabar ir saugu naujajame paplūdimyje. Žmones nuo nelaimės saugo gelbėtojai, o inventorių nuo vagių - kameros. Plytelės nėra išklerusios, kaip kartais pakalba žmonės, smėlis po liūčių nors ir susmegęs, bet neišplautas, belieka sulaukti tik kol bus paleista čiuožykla ir gerų orų.
Tiesa, prie čiuožyklos jokio siurbliuko nebuvo matyti, tik dvi vandens žarnos kabo virš čiuožyklos, laukdamos, kol bus naudojamos pagal paskirtį.
Elektrėnų paplūdimio privalumai
Elektrėniečiai šiais metais pasijuto gyvenantys tarsi kurorte. Net atostogaujantys neskubėjo iš Elektrėnų - kur geriau rasi, jei atnaujintame Elektrėnų paplūdimyje smėlis tarsi Palangoje, vanduo visada šiltas ir švarus, vaikams žaidimų aikštelės, suoleliai, persirengimo kabinos pastatytos, vietoje visada švarus sanitarinis mazgas, geriamas vanduo iš čiaupų bėga, gelbėtojai ir medicinos sesuo saugo nuo nelaimių ir dar daug privalumų galima išvardyti. Visi tie patogumai Elektrėnuose atsirado savivaldybės administracijai įvykdžius projektą „Elektrėnų marių akvatorijos statinių atnaujinimas ir paplūdimio įrengimas, pritaikant turizmui“, finansuotą iš Europos Sąjungos 2007-2013 m.
Gelbėtojų įžvalgos
Kaip elektrėniečiai ir vis dažniau į Elektrėnus užsukantys turistai saugo beveik už dyką gautą turtą, kalbėjomės su gelbėtojais Kristina Zamoit ir Ramūnu Valantavičiumi.
Abu gelbėtojai gimė ir užaugo Elektrėnuose, nardydami nuo buvusio tilto, lakstydami betonuotomis pakrantėmis. Dabar jie geriausiai gali palyginti tuometinį ir dabartinį paplūdimį. Nors elektrėniečiai jaučia nostalgiją senajam tiltui su suoliukais, šokinėjimo bokšteliais ir čiuožykla, gelbėtojai sako, kad jei tiltas būtų išlikęs, jiems dirbti būtų daug sunkiau. Dabar vaikai nebijodami susižeisti ant betoninių plokščių žaidžia smėlyje, vėsesnėmis dienomis vienas gelbėtojas sėdi prie kompiuterio ir stebi, ką rodo vaizdo kameros, kitas stebi pakrantę ir vandenį. Karštomis dienomis darbo užtenka abiems. Vienas valtimi plaukioja pagal nustatytas maudymosi ribas, kitas stebi besimaudančius krante. Elektrėniečių vyresni vaikai dažnai dienas prie ežero leidžia be tėvų priežiūros, todėl už juos atsakomybė tenka gelbėtojams. Būna, kad vaikai susižeidžia, dažniausiai kojas. Būna, kad dėl neatsargumo vieni kitus sužeidžia. Būna, kad vabzdys įgelia. Bet medicinos darbuotojas visada vietoje ir pirmąją pagalbą suteikia laiku ir kokybiškai. Šiais metais Elektrėnuose veikė plaukikų stovykla. Apie 60 vaikų du kartus per dieną ateidavo treniruotis, tad gelbėtojai turėjo būti labai akyli. O ir turistų dažnai į paplūdimį užsuka.
Gelbėtojai džiaugėsi, kad girtų žmonių į paplūdimį nedažnai užsuka, o paplūdimy gerti draudžiama. Paplūdimyje taip pat draudžiama vedžioti šunis ir, žinoma, šiukšlinti, laužyti inventorių. Paplūdimio darbuotojai be savo tiesioginių pareigų, visi atlieka apsauginio darbuotojo vaidmenį. Bet žmonės jau žino, kad teritorija yra stebima vaizdo kamerų, todėl nėra įžūlūs. Buvo atsitikimas, kad vienas drąsuolis vaizdo kamerą sugadinti bandė, bet buvo surastas, nubaustas ir dar už sugadintą kamerą sumokėti teko. Tiesa, paplūdimį prižiūrintys Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centro vadovai dar įsigudrino ir vaizdo kamerų stulpus slidžiu tepalu ištepti, kad į juos įsliuogti nebūtų galima. Tad paplūdimyje nėra laužomas žaidimų aikštelių inventorius, suoliukai, vandens čiaupai ir pan. Tik po nakties valytojai darbo daugiau būna - reikia šiukšles surinkti, takelius nušluoti, smėlį grėbliu papurenti. Skelbimų lentoje kas antrą savaitę atnaujinama informacija apie vandens užterštumą. Elektrėnų paplūdimyje vanduo visada švarus. Kokiame gi kitame kurorte tokią priežiūrą rasite?
Elektrėnų paplūdimyje vietos užtenka ir aktyviam, ir pasyviam poilsiui. Be žaidimų aikštelių, kurios įrengtos projekto lėšomis, „Lietuvos energija“ elektrėniečių raumenims treniruoti dar pastatė skersinius. Kredito unija „Vievio taupa“ tinklininkams nupirko naują tinklą ir kamuolį. Tad elektrėniečiai pramogauti ir ilsėtis turi geras sąlygas ir tuo naudojasi. Sportininkai juokauja, kad paplūdimio turnyras Elektrėnuose greitai taps populiaresnis už ledo ritulį, o nemokėti plaukti elektrėniečiui būtų tikra gėda. Gelbėtojai, vasaromis dirbantys paplūdimyje, žiemą dirba baseine, kur kiekvienas lankytojas turi galimybę išmokti plaukti. Tik viena pramoga - nusileidimo į vandenį kalneliai - tikra Elektrėnų savivaldybės vadovų gėda. Už virš 100 tūkst. litų iš projekto lėšų nupirkta įranga antrą vasarą neveikia. Apie tai, ar reikėjo pirkti tokią brangią įrangą, ar tuos pinigus buvo galima panaudoti tikslingiau, savivaldybės vadovai kalbėti vengia ir vis žada įrangą pajungti.
Apie projektą
Savivaldybės administracijos vykdytas projektas „Elektrėnų marių akvatorijos statinių atnaujinimas ir paplūdimio įrengimas, pritaikant turizmui“, finansuotas iš Europos Sąjungos 2007-2013 metų Struktūrinio fondo, užbaigtas 2011 metais. Projekto tikslas - skatinti atvykstamąjį ir vietos turizmą, tinkamai išnaudojant Elektrėnų gamtos išteklius ir sukuriant palankias sąlygas aktyviam poilsiui, uždavinys - atnaujinti dalies Elektrėnų marių akvatorijos statinius ir įrengti paplūdimį, pritaikant turizmui. Projekto metu buvo suformuotas patogus smėlio krantas, nutiestas takas iš trinkelių, palei krantinę įrengtas apšvietimas ir kita reikalinga inžinerinė infrastruktūra, sutvarkyta maudykla, jos teritorija, įrengta vaikų žaidimo aikštelė, tinklinio aikštelė, apžvalgos tiltas, nusileidimo į vandenį kalnelis, persirengimo kabina, tualetas, suoleliai, geriamojo vandens čiaupai, informacinė lenta, šiukšliadėžės ir kt. Visa tai kainavo 1 046 619 Lt, iš kurių 884 519 Lt buvo ES dalis, likusios lėšos buvo surastos savivaldybės biudžete. Bet projektas pasiteisino.
Kiti paplūdimiai Lietuvoje, tinkami šeimoms su vaikais
Lietuvoje gausu ir kitų paplūdimių, kurie puikiai tinka šeimoms su vaikais. Štai keletas iš jų:
- Molėtai: Kertuojos ežeras su smėlingais krantais, Pastovėlio ežero lauko čiuožykla.
- Utena: Alaušo ežero Sudeikių paplūdimys su sporto aikštynu, treniruokliais, vaikų žaidimų aikštele, Dauniškio ežero pakrantė su vaikų žaidimų aikštele, Tauragno ežero „Tauragno slėnio“ poilsiavietė su žaidimų aikštele.
- Zarasai: Zaraso ežero Didžioji sala su pagrindiniu miesto paplūdimiu, vandenlenčių ir vandens parku, Zarasaičio ežero paplūdimys su atviru baseinu.
- Visaginas: Visagino ežeras su čiuožimo kalniuku vaikams, lauko muzikos instrumentais, vaikiškais katamaranais, irklentėmis, batutais.
- Alytus: Mažosios Dailidės ežero paplūdimys su vaikų žaidimų aikštelėmis, Didžiosios Dailidės ežero paplūdimys su pėsčiųjų ir dviračių takais, poilsio aikštelėmis, vaikų žaidimų aikštelėmis, Daugų sala su batutais ir paplūdimio aikštelėmis.
- Ignalina: Gavio ežero paplūdimys su paplūdimio tinklinio ir futbolo aikštelėmis, lauko treniruokliais ir sūpynėmis vaikams, Paplovinio ežeras, Šiekščio ežeras, Lūšių ežeras Palūšėje, Ginučių vandens malūno paplūdimys.
- Širvintos: Širvintų paplūdimys su paplūdimio tinklinio aikštele, lauko stalo tenisu, vaikų žaidimų aikštele, medžio skulptūrų parku „Briedžių takas“.
- Plungė: Gandingos hidroelektrinės tvenkinio pakrantė su paplūdimiu, žaidimų ir apžvalgos aikštelėmis, Beržoro ežero stovyklavietė su vaikų žaidimo aikštele, Platelių ežeras.
- Klaipėda: Melnragės parkas su smėlio įrengtose vaikų žaidimo aikštelėmis, Danės skveras su muzikiniu fontanu, Ąžuolyno giraitės parkas su žaidimų ir pramogų aikštelėmis, „Poilsio parkas“ su žaidimų aikštelėmis ir sporto erdvėmis.
tags: #vandens #ciuozykla #elektrenu #papludimyje