Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, tapę įsimintina Vilniaus peizažo dalimi, dažnai minimi tarp greičiausiai į galvą ateinančių Vilniaus pastatų. Šis pastatas, laukiantis geresnių laikų, šiuo metu neveikia. Šiame straipsnyje panagrinėsime šio ikoninio pastato istoriją, jo svarbą krepšiniui ir kitoms sporto šakoms, kultūrinius renginius ir dabartinę padėtį.
Statybos ir architektūra
Koncertų ir sporto rūmų statyba vyko 1965-1971 m. Prie rūmų dirbo didelė komanda, kuriai vadovavo architektai Eduardas Chlomauskas, Jonas Kriukelis ir Zigmantas Liandzbergis bei inžinieriai Henrikas Katilius, Algimantas Katilius ir Sofija Kovaraskaja. Rūmų kūrėjams 1973 m. buvo paskirta LSSR valstybinė premija. Lenktas ir dinamiškas rūmų siluetas, gelžbetonio ir stiklo derinimas atspindėjo XX a. šeštojo ir septintojo dešimtmečio madas. Pastatas stačiakampio plano, pagrindinis fasadas atgręžtas į upės pusę. Žiūrovų tribūna įrengta simetriškai - viename žaidimų aikštės šone; joje ir parteryje apie 6000 vietų žiūrovams (iš jų 2700 stacionarių, kitos vietos transformuojamos). Vienas unikaliausių šio statinio elementų - vantinė salės perdangos konstrukcija, kuri tuo laiku prilygo geriausiems konstrukciniams projektams pasaulyje.
Universali salė
Inžineriniu ir funkciniu požiūriu ne mažiau svarbus buvo universalus salės pobūdis - pastatas iš sporto varžybų salės lengvai galėjo tapti susirinkimų ar koncertų sale. Labai svarbu ir universalus salės pobūdis - sporto varžybų salę nesunkiai buvo galima paversti susirinkimų, koncertų sale transformuojant aikštę ir sceną (461 sverianti scena buvo sulenkiama tarsi knyga ir pastatoma vertikaliai prie salės galinės sienos). Priklausomai nuo renginio pobūdžio buvo galima keisti ir žiūrovų vietų skaičių: minimalus žiūrovų vietų skaičius žaidžiant ledo ritulį - 3176, maksimalus, t. y. susirinkimų metu, - 6000. Krepšinio rungtynes galėjo žiūrėti 4520 žiūrovų, įrengus bokso ringą - 5400 žmonių.
Kapinių istorija
Svarbu paminėti, kad Koncertų ir sporto rūmai pastatyti ant buvusių kapinių teritorijos. Kapinės čia veikė bent nuo XVII a. pradžios, o 1831 m. buvo uždarytos. Dalis jų teritorijos buvo nusavinta carinės administracijos, likusi dalis palikta likimo valiai ir pamažu nyko, nors prieš II pasaulinį karą dar buvo likę keli šimtai kapų. Galutinai kapinės sovietinės valdžios buvo panaikintos 1948 m. Sporto rūmų statybos.
Sporto renginiai
Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose vyko įvairūs sporto renginiai. Svarbiausi sporto renginiai: 1977 vyko pasaulio vyrų sportinės gimnastikos komandinis čempionatas, nuo 1978 daug kartų buvo rengiami tarptautiniai Švyturio žurnalo taurės ir Tarptautinė rankinio federacijos (angl. International Handball Federation, IHF) taurės rankinio turnyrai, buvo žaidžiamos SSRS vyrų ir moterų krepšinio čempionatų, 1979 - SSRS tautų spartakiados finalinės moterų krepšinio rungtynės, 1992 vyko pasaulio moterų rankinio (A grupės) atrankos varžybos, 1997 - Europos vyrų krepšinio čempionato pusfinalio namuose žaidžiamos rungtynės, II Baltijos jūros šalių sporto žaidynių krepšinio turnyras ir kiti renginiai. Rūmuose rungtyniavo daugiau nei 12 sporto šakų sportininkai, tarp jų olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionai bei prizininkai: krepšininkai - M. Paulauskas, A. Sabonis, Š. Marčiulionis, V. Chomičius, A. Karnišovas, A. Pavilonis, R. Kurtinaitis, rankininkės - S. Mažeikaitė-Strečen, A. Česaitytė-Nenėnienė, boksininkai - D. Pozniakas, J. Juocevičius, gimnastė D. Sporto varžybose per visą laiką apsilankė apie 1 300 000 žiūrovų, o visuose organizuotuose renginiuose - daugiau kaip 14 milijonų žiūrovų.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Krepšinio varžybos
Krepšinis užėmė svarbią vietą sporto rūmų istorijoje. Čia vyko TSRS krepšinio čempionato aukščiausiosios lygos turo rungtynės, kuriose žaidė Maskvos „CSKA“ ir Vilniaus „Statyba“. Nors Vilniaus „Statyba“ nebuvo aukščiausio lygio komanda, joje žaidė legendinis Šarūnas Marčiulionis, apie kurio fizinį pasirengimą sklido legendos.
Kultūriniai renginiai
Be sporto varžybų, Vilniaus koncertų ir sporto rūmai buvo svarbi kultūros renginių vieta. Vienu pirmųjų renginių, vykusių sporto rūmuose, 1974 m. tapo ilgamečio LSSR vadovo Antano Sniečkaus šermenys. Čia vyko įvairūs koncertai, cirko pasirodymai ir parodos. 1988 pirmą kartą Lietuvoje surengtas grožio konkursas Gražioji vilnietė-88; laimėjo I. Mikelionytė (Sabonienė).
Koncertai
Sporto rūmuose koncertavo atlikėjai iš socialistinių šalių, tokie kaip vengrų roko grupė „Sirius“. 1975 m. po šios grupės koncerto įvyko nelaimė - daliai muzikos gerbėjų pasirinkus eiti per nebaigtą statyti pontoninį tiltą per Nerį netoli sporto rūmų, šis sugriuvo ir šimtai vilniečių atsidūrė šaltame Neries vandenyje. Žuvo bent 4 žmonės. Vytis prisiminė, kad čia koncertavo „Araks“, Staso Namino grupė, „Mašina Vremeni“, „Akvarium“, „Nautilus Pompilus“. Kartais pasirodydavo ir atlikėjų iš už geležinės uždangos. Tačiau roko atlikėjai, galėję skleisti maištingas idėjas, iš už geležinės uždangos koncertuoti neatkeliaudavo.
Kiti renginiai
Be koncertų, vilniečiai laukdavo ir cirko pasirodymų, pavyzdžiui, itin garsaus rusų iliuzionisto Emilio Kios. Taip pat vyko įvairios parodos, pavyzdžiui, lenkų gaminamų batų paroda.
Istoriniai įvykiai
Rūmai mena ir istorinius, visai Lietuvai svarbius, taip pat ir tragiškus, įvykius. 1988 čia įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, 1990 04 21-22 - II Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Dabartinė padėtis
Šiomis dienomis Vilniaus koncertų ir sporto rūmai stovi tušti. Sulaukę sargo žengiame į rūmų vidų. Netrukus patenkame į pagrindinę salę. Ji - tuščia. Prie vienos sienos matyti pakelta scena. Šios scenos, arenai veikiant, pasak Vyčio, žiūrovai nematydavo - ji būdavo pridengta audeklu. Priešingoje salės pusėje kėdžių eilės dabar kyla aukštyn. Prie arenos lubų, pasak Vyčio, buvo primontuotos metalinės konstrukcijos, o ant jų - garso kolonėlių blokai. „Garso būdavo tiek, kad kartais ir per daug. Pagrindinė koncertų ir sporto rūmų scena dabar. Vilniaus koncertų ir sporto rūmai šiomis dienomis.
Vidaus patalpos
Palikę salę, žengiame į pagrindinį pirmojo aukšto fojė. Palei sienas visoje pirmojo aukšto teritorijoje kadaise veikė rūbinės. Vytis prisimena matęs „Nerijos“ klipą, kurio dalyje vaizduojamas ir sporto rūmų vestibiulis bei bufetas. Pirmame aukšte esančios rūbinės dabar. Pasivaikščioję po vestibiulį, žengiame į vyrų tualetą, kur, tiesa, irgi ne itin kas yra išlikę. „Tualetuose buvo galima rūkyti. Ir kai išeidavai, tavo visi rūbai dūmais smirdėdavo dar ilgai. „Būdavo nepaprastai gražus vaizdas pro antro aukšto langus. Jei vasara, gali išeiti į terasą. Langai panoraminiai, didžiuliai. Gedimino bokštas buvo matomas, apšviestas. Išėję iš tualeto, laiptais kylame būtent į antrąjį aukštą. Tiesa, dabar nepaprastai gražiu vaizdu pro langus jame pasigrožėti jau neįmanoma - langai išdaužyti, vietoje jų - medinės plokštės. Tiesa, pasilipus ir pasistiebus dar galima pažvelgti virš medinių plokščių ir pamatyti Gedimino pilį. Antrojo aukšto fojė puošia didžiulis medinis pano, kurio autorius - Regimantas Kavaliauskas. Dabartinis vaizdas pro Vilniaus koncertų ir sporto rūmų langą, Jį matyti įmanoma tik pasistiebus, o nufotografuoti - iškėlus ranką. Vilniaus koncertų ir sporto rūmų antras aukštas šiandien. Grįžę į pirmąjį aukštą, pasukame į kitą pusę negu prieš tai - link bufeto. Apėjus pirmąjį aukštą galima rasti ir kitų patalpų. Senų, sovietmetį menančių reliktų jose beveik nebelikę. Taip bufetas atrodo šiuo metu.
Bilietai ir atmosfera
Teiraujuosi, kiek kainuodavo bilietai į areną. „Valgyti galėjai savaitę už tiek. Dar turėk omenyje, kad didelę dalį bilietų perparduodavo. Anot Vyčio, sovietmečio paskutiniais metais buvo vadinama ložė, kur sėdėjo „lygesni už lygius“. Taip pat gidas atkreipia dėmesį į lubas, kur kaba skirtingos lempos - keturkampės ir apvalios. Anot gido, tai leido salėje turėti skirtingų stilių apšvietimą - keturkampės lempos skleisdavo ryškią šviesą, o apvalios šviesdavo ne taip ryškiai, subtiliau. Garso, vaizdo ir sėdint arti viršaus pakakdavo. Koncertų vizualinis įforminimas, šviesų žaismas, garso kokybė čia buvo aukščiausia. Gėdos ir dabar nepadarytų. (…) Kai pastatas buvo prižiūrėtas ir kiekviena lemputė degė, prabangų įspūdį sudarydavo.
Atgimimo viltys
Padėkoję sargui, žengiame pro duris į lauką. „Labai liūdnas vaizdas. Prisipažinsiu - suspaudė širdį įėjus čia. Rūmus ketinama rekonstruoti, tačiau Vytis nuogąstauja, kad tai gali būti nelengva. Anot jo, aliuminio trosai, laikantys gelžbetonines stogo plokštes, gali būti surūdiję, avarinės būklės. Matosi ir užrašas „Bilietų kasos“. Visgi Sporto rūmai, kokie jie bebūtų, vis dar stovi. Dar vieno sovietmečio laikus menančio relikto greta sporto rūmų - „Žalgirio“ baseino - jau nebėra.
Ateities vizija
Nors rūmai dabar pilki ir apleisti, jie nėra visiškai uždari žmonėms. Per kasmetinį architektūros festivalį „Open house“ į rūmus užsukti ir išvysti, kaip jie atrodo dabar, gali kiekvienas vilnietis. O jau netolimoje ateityje rūmai galbūt atgys. Tikimasi, kad atnaujinus pastatą, jis bus grąžintas į Vilniaus kultūrinį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
Krepšinio istorija Lietuvoje
Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje. su Latvijos rinktine. Apskritai krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m.
Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje
Šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui. Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje.
Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
Krepšinio rinktinės pasiekimai
Lietuvos rinktinė nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo, dėl visiems žinomų priežasčių. Tačiau ryškiausios mūsų krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei.
Toliau, nuo 1991 m. atgavus nepriklausomybę Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava.
Krepšinio populiarumas Lietuvoje
Krepšinis Lietuvoje praktikuojamas nuo 1920. Iki ketvirtojo dešimtmečiovidurio jis nebuvo itin populiarus. Iki 1937 Lietuvos vyrų rinktinė nebuvo iškovojusi nei vienos tarptautinės pergalės, tad į Europos čempionatą Rygoje atvyko būdami autsaideriais. Tačiau tai nesutrukdė lietuviams tapti Europos čempionais. 1939 Kaune lietuviai apgynė titulą. Į pasaulio krepšinį Lietuva grįžo 1992. Grįžo įspūdingai - Barselonos olimpiadoje buvo iškovoti bronzos medaliai.
Futbolo istorija Lietuvoje
1911 m. Lietuvoje įvyko pirmasis tarpmiestinis futbolo mačas Kaunas - Vilnius, kurį rezultatu 10:5 laimėjo vilniečiai.
1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkuriama Lietuvos sporto sąjunga (LSS). LSS jau 1920 m. norėjo surengti Lietuvos pirmenybes, tačiau norą pareiškė tik viena komanda. 1922 m. dalyvauti pirmajame Lietuvos futbolo čempionate panoro 10. Tais pačiais metais Lietuvos futbolininkai sužaidė pirmąsias tarptautines rungtynes su Rygos YMCA. Svečiai laimėjo 4:0.
1923 m. Ženevoje (Šveicarija) vykusiame FIFA kongrese Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į šią tarptautinę organizaciją.