Pastaruoju metu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kartu su Valstybine kelių ir transporto inspekcija atkreipia vis didesnį dėmesį į maršrutinių mikroautobusų vairuotojus ir keleivius. Siekiant užkirsti kelią pajamų neapskaitymui keleivių vežimo sektoriuje, buvo organizuotos bendros patikros Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šių patikrų tikslas - išsiaiškinti, kaip keleivių vežėjai ir patys keleiviai laikosi savo mokestinių prievolių.
Patikrų tikslas ir prievolės
Pagrindinis patikrų tikslas - užtikrinti, kad keleivių vežėjai ir keleiviai laikytųsi nustatytų mokestinių prievolių. Vairuotojas privalo kiekvienam keleiviui išduoti kasos aparato kvitą (bilietą), o keleivis visą kelionės laiką turi jį saugoti.
Atsakomybė už pažeidimus
Patikrų metu buvo taikoma administracinė atsakomybė. Vairuotojams, kurie neišduoda kasos aparato kvito keleiviams, gresia baudos nuo 200 iki 500 litų. Keleiviams, neturintiems kelionės bilieto, gali grėsti bauda nuo 60 iki 100 litų.
VMI ragina nebūti abejingiems šešėliniam verslui, netapti jo dalimi ir reikalauti kasos aparato kvito (bilieto) iš vairuotojo.
VMI projekto „Keleivių vežimas ir taksi“ įgyvendinimas
VMI atstovų teigimu, įgyvendinamo projekto „Keleivių vežimas ir taksi“ metu pagrindinis dėmesys skiriamas atrinktoms rizikingiausioms įmonėms. Joms taikomos įvairios priemonės: stebėsenos, komunikavimo, pagalbos bei kontrolės. Šiomis priemonėmis siekiama, kad būtų apskaitomi iš klientų gaunami pinigai ir sumokami mokesčiai.
Taip pat skaitykite: Vairavimo automatine pavarų dėže gidas
Su įmonių vadovais jau vyko pokalbiai, kurių metu jie buvo supažindinti su patikrų rezultatais. Jiems nurodyta imtis griežtesnių priemonių kontroliuojant vairuotojus. Vadovai buvo paraginti įvertinti deklaruotų pajamų ir su darbo santykiais susijusių išmokų teisingumą bei esant pagrindui patikslinti pateiktas 2010-2011 m. deklaracijas, taip pat užtikrinti, kad kiekvienam keleiviui būtų išduodamas kvitas.
Griežtesnės kontrolės priemonės
Įmonėms, turinčioms didžiausią mokesčių nemokėjimo riziką, ir toms, kurios po pokalbių toliau vengs apskaityti visas gaunamas pajamas, bus taikomos griežtos kontrolės priemonės. Tokios įmonės gali sulaukti ir operatyvių, ir mokestinių patikrų, kurių metu bus taikomi specialūs mokesčių skaičiavimo metodai, t. y. mokesčių bazė bus nustatoma pagal VMI įvertinimą.
Operatyvių patikrų rezultatai
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių mokesčių inspekcijos, vykdydamos projektą, per pirmąjį šių metų pusmetį jau atliko 65 operatyvias patikras, siekiant nustatyti tikrąsias įmonių apyvartas. Buvo atlikti ir kontroliniai važiavimai maršrutiniais mikroautobusais, norint nustatyti vežamų keleivių skaičių, buvo tikrinamas darbo su kasos aparatais organizavimas ir darbuotojų darbo grafikai.
Palyginus stebėjimo metu užfiksuotus duomenis su buhalterinės apskaitos duomenimis, išsiaiškinta, kad apskaitoje atsispindi nuo 2 iki 4 kartų mažesnės pajamos, nepagrįstai didinami maršrutų atstumai ir atitinkamai kuro sąnaudos. Taip pat nustatyti du atvejai, kai įmonių vadovai veiklai vykdyti įnešė nemenkas sumas, valdo nekilnojamąjį turtą, kuriam išlaikyti reikia turėti pajamų. Tokių pajamų šaltinis gali būti įmonių neapskaitytos pajamos, todėl šių fizinių asmenų atžvilgiu bus atliekamos mokestinės patikros.
Kauno savivaldybės pozicija
Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Miesto ūkio komiteto pirmininkas Rytis Šatkauskas teigia, kad VMI vykdomos patikros yra labai naudingos. Vis dėlto, anot jo, tai tėra laikina akcija: vairuotojai žino apie reidus, tad saugosi. Kai reidai pasibaigs, tęsis piktnaudžiavimas.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie vilkiko vairavimą
Pasak pašnekovo, bilietų dažniausiai negauna po darbo valandų maršrutiniais mikroautobusais važiuojantys keleiviai. Patikras vykdančios valdiškos institucijos po 17 val. nebedirba, todėl vairuotojams nėra ko baimintis, tad jie ir vėl griebiasi gudrybių.
Kauno savivaldybės atstovai taip pat tikrina maršrutinių mikroautobusų vairuotojus, tačiau, anot R. Šatkausko, keturių darbuotojų tikrai nepakanka. Be to, jie turi ir kitokių darbų, tad negali užsiimti vien tik maršrutinių taksi patikra. Antra, juos visus vairuotojai pažįsta iš veido, tad elgiasi pagal taisykles.
Neformali akcija Kaune
R. Šatkauskas kartu su kolegomis atliko nepriklausomą tyrimą. Maršrutiniais mikroautobusais po Kauną važinėję vietos politikai savo akimis įsitikino, kad bilietai už naudojimąsi viešuoju transportu išduodami tik kas antram ar net kas trečiam keleiviui.
Politikai pastebėjo, kad vairuotojai turi savo metodikas. Pavyzdžiui, bilietus išduoda miesto centre, o toliau nuo pagrindinių gatvių įlipusiems keleiviams dažnai jų neduoda. Taip pat pastebėta, jog patys keleiviai labai abejingai reaguoja į vairuotojų nusižengimą. Žmonės, negavę bilieto už naudojimąsi viešuoju transportu, dažniausiai jo nė neprašo.
Pavojingas vairavimas
R. Šatkausko teigimu, mokesčių slėpimas tėra padarinys, todėl reikėtų ieškoti priežasčių ir būdų jį likviduoti. Susidaro įspūdis, kad verslininkas „laimi“ maršrutą ir pirmyn. Kuo daugiau perveši žmonių, kuo daugiau nuslėpsi mokesčių, tuo daugiau uždirbsi. Situacija - labai absurdiška, nes orientuojamasi tik į pinigus, o ne į keleivių saugumą ar palankių darbo sąlygų vairuotojams sudarymą.
Taip pat skaitykite: Saugus vairavimas atbuline eiga
Neoficialiomis politiko žiniomis, už galimybę važiuoti maršrutinio mikroautobuso maršrutu Kaune vairuotojas įmonės vadovui turi sumokėti nuo 100 iki 200 litų per dieną. Vairuotojams reikia išlaikyti šeimą, pamaitinti vaikus. Jie supranta, kad nuo to, kiek žmonių perveš, priklauso jų atlyginimas. Vairuotojai mato ne žmones, o galimybę užsidirbti. Iš čia - ir vairavimo stilius. Maršrutinis mikroautobusas važiuoja antra eismo juosta. Staiga vairuotojas pamato, kad šalikelėje jį stabdo keleivis. Tada puola persirikiuoti ir stabdyti. Tikėtina, kad susidarys avarinė situacija, tačiau mikroautobusas sustos paimti keleivio, tiksliau sakant - ne keleivio, o tų kelių litų, kuriuos iš jo gaus.
Pavyzdžiai apie avarines situacijas
R. Šatkauskas pateikia ir daugiau pavyzdžių, kai maršrutinių autobusų vairuotojai sudaro avarines situacijas kelyje. Jie manevruoja tarp eismo juostų, užlenda priešais autobusus ir troleibusus.
Kauno miesto savivaldybės iniciatyvos
Kad maršrutinių mikroautobusų teikiamos paslaugos taptų kokybiškesnės, Kauno miesto savivaldybė sudarė darbo grupę, kuri turi peržiūrėti ir patobulinti maršrutinių mikroautobusų važiavimo taisykles Kaune.
Labai norima, kad vairuotojų darbo sąlygos būtų geresnės ir jie nedirbtų viršvalandžių. Taip pat svarbu sutvarkyti bilietų išdavimo tvarką taip, kad ir vairuotojas, ir keleiviai būtų suinteresuoti važiuoti pagal taisykles.
Politiko planuose - ir maršrutų tobulinimas: šiuo metu kai kurie mikroautobusai dubliuoja autobusų ir troleibusų maršrutus. Taip pastarieji dirba nepelningai. Reikėtų sutvarkyti sistemą taip, kad maršrutiniai mikroautobusai papildytų autobusų ir troleibusų maršrutus, o ne savintųsi jų klientus.
Taksi įmonių veiklos analizė
VMI, analizuodama dvejų metų laikotarpio taksi įmonių veiklos duomenis, nustatė, kad 2009 m. taksi veiklą vykdė 567 įmonės, 312 iš jų - individualios. Visos įmonės deklaravo 3,7 mln. litų mokėtinų mokesčių. Daugiausia jų - apie 20 proc. - deklaravo viena didžiausių taksi įmonių Vilniuje. Reikia pabrėžti, kad 20 didžiausių įmonių deklaruota mokesčių suma sudarė daugiau kaip 70 proc. visos mokesčių sumos.
VMI nustatė, kad 2010-aisiais vykdžiusios veiklą 476 įmonės deklaravo 2,1 mln. litų mokėtinų mokesčių ir tiek pat sumokėjo. Viena didžiausių taksi įmonių deklaravo apie 0,4 mln. litų (18,7 proc. visos deklaruotų mokesčių sumos). Kitų 20 įmonių deklaruotų mokesčių suma buvo 1,17 mln. litų, arba 55,8 proc. visos deklaruotų mokesčių sumos. Visų kitų 455 įmonių - tik 0,54 mln. litų (25,5 proc.). Analizė atskleidė, kad 21 įmonė deklaravo 74,5 proc. visos deklaruotų mokėtinų mokesčių sumos.
Pagal atliktus skaičiavimus, kai kuriose įmonėse vienas taksi automobilis, turintis licencinę kortelę, per dieną neva gavo nuo 16 iki 45 litų pajamų.
Situacija Klaipėdoje
Įvairaus pobūdžio pažeidimų - nuo neįjungtų taksometrų, grynųjų pinigų pertekliaus kasose iki neregistruotos veiklos, nelegalių darbuotojų, darbo laiko apskaitos pažeidimų, atlyginimo „vokelyje“ ir kt. - užfiksuota ir patikrinus Klaipėdos apskrities taksi paslaugų įmones bei maršrutinių mikroautobusų vežėjus. Vienoje Klaipėdos įmonėje taksistai darbavosi, nors įmonės dokumentuose nurodyta, kad jie tuo metu atostogauja. Kitoje patikrintoje įmonėje nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo pažymėtas darbuotojų realiai dirbtas darbo laikas - po patikros penkiolikai darbuotojų buvo padidintas darbo užmokestis, jie įdarbinti visu ar puse etato, dvigubai padidinant atlyginimą, dirbantiesiems papildomai sumokėta už viršvalandžius.
Dažni pažeidimai, kai taksi vairuotojai negali pateikti dokumentų, kuriuos privaloma turėti darbo metu, t. y. kelionės kvitų blankų naudojimo žurnalų, taksometrų kasos operacijų žurnalų, taksi vairuotojų kortelių, kuriose būtų nurodyti teikiamų paslaugų įkainiai ir kt.
Šešėlio mastas
Kauno lengvųjų automobilių taksi asociacijos prezidento Zenono Šleiniaus teigimu, šešėlio mastas nėra toks didelis, kaip bandoma jį pateikti. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai įmonės dirba ne visai sąžiningai. Sakyčiau, yra žmonių, kurie truputį pagudrauja, bet tai nėra masinis reiškinys. Kalbama ne apie tokius pinigus, kurie išgelbėtų valstybės biudžetą ar pan.
Pasak jo, kartais taksi vairuotojas per dieną uždirba vos kiek daugiau nei 20 litų. Ar galima išgyventi iš tokių pinigų? Juk jie turi šeimą, vaikų. Sakyčiau, tai yra visos valstybės problema, jeigu žmonėms tenka griebtis tokių dalykų.
Buvęs Taksi paslaugų teikėjų asociacijos direktorius Robertas Brazys žiniasklaidai yra atvirai deklaravęs, kad pajamas slepia apie 95 proc. taksi įmonių. Pasak jo, sudėjus visus mokesčius, degalų kainą, automobilio remonto išlaidas, vieno kilometro kaina taksi automobiliu turėtų būti ne mažesnė nei 2 litai. Vis dėlto dažniausiai už taksi mokame gerokai pigiau. Jeigu kilometro kaina būtų reali, vargu ar daug lietuvių galėtų naudotis taksi paslaugomis.
Pašnekovo teigimu, keleiviui svarbiausia, kad kelionės kaina būtų kuo mažesnė. Moka ar ne konkreti įmonė mokesčių valstybei, nėra domimasi. Kai svarbiausiu konkurencijos rodikliu tampa kaina (mažiausias kainas siūlo „nelegalai“), įmonėms, kurios dirba ar nori dirbti skaidriai, išgyventi labai sunku.
Elektroninis bilietas Kaune
Kauno miesto savivaldybės taryba 2014 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. T-6 ir vasario 6 d. sprendimu Nr. T-118 suteikė daugiavaikių šeimų, deklaravusių gyvenamąją vietą Kauno mieste, vaikams lengvatas. Daugiavaikių šeimų*, deklaravusių gyvenamąją vietą Kauno mieste, vaikams, specialios nustatyto dizaino vardinės Kauno el. bilieto kortelės, su lengvatiniu vaiko bilietu bus išduodamos Kauno miesto viešojo transporto aptarnavimo punkte Laisvės al. 114.
Teisėtas vaiko atstovas kartu su prašymu turi pateikti savo ir vaiko (ų) asmens duomenis, kokybišką vaiko (ų) dokumentinę nutrauką (3×4 cm) ir duoti sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo. Pateikti duomenys bus tikrinami, nustačius, kad duomenys (ar teisėtas vaiko atstovas ir vaikai deklaravę gyvenamąją vietą Kauno mieste, ar šeimoje auginami 3 ir daugiau vaikų iki 18 metų) teisingi, vardinė el. bilieto kortelė bus pagaminta ir išduota per 20 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Vardinę el. bilieto kortelę galima bus atsiimti Kauno miesto viešojo transporto aptarnavimo punkte.
Vardinė el. bilieto kortelė pirmą kartą išduodama nemokamai, sumokėjus tik už lengvatinį vaiko bilietą 3 eurus. Lengvatinis vaiko bilietas kortelėje aktyvuojamas pardavimo metu. Lengvatinis vaiko bilietas galioja 1 095 kalendorines dienas nuo aktyvavimo momento, jeigu nėra pažeidžiamos nustatytos sąlygos.
Teisė į lengvatą yra prarandama, kai vienam iš daugiavaikės šeimos vaikų sukanka 18 metų (kai šeimoje auginami ne daugiau kaip 3 vaikai) ar išdeklaravus gyvenamąją vietą Kauno mieste.
Didžioji dalis kontrolės surašomų protokolų yra už važiavimą su lengvatiniais bilietais nepateikus dokumento, įrodančio teisę į lengvatą (keleivis privalo kelionės metu turėti ir pateikti kontrolę vykdantiems asmenims dokumentų (pažymėjimų) originalus, patvirtinančius teisę į transporto lengvatas).
Administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnis. 610 straipsnyje numatoma, kad pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinį nurodymą už administracinius pažeidimus, t. y. įrašo pasiūlymą asmeniui per penkiolika darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos Kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Asmeniui per nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas ir administracinio nusižengimo teisena pasibaigia.
Vilniaus miesto savivaldybės viešojo transporto taisyklės
Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 2.
Elektroninis bilietas - skaitmeninėje duomenų bazėje saugomas įrašas, kuriuo patvirtinama, kad yra sumokėta už vežimo paslaugą ir suteikiama teisė važiuoti Savivaldybės viešuoju transportu.
Kontrolės bilietas - bilietas, įsigyjamas tik kontrolės metu iš kontrolieriaus, jei kontrolės metu keleivis neturėjo tinkamo iš anksto (iki kontrolės vykdymo) pažymėto/aktyvuoto bilieto.
Vienkartinis bilietas - bilietas, įsigytas iš vairuotojo ar ne transporto priemonėje, skirtas vienam keleiviui vienai kelionei viešuoju transportu be persėdimo iki maršruto pabaigos, arba bilietas, kurio numatytas galiojimas yra ne ilgiau kaip 1 (viena) valanda, skirtas vieno keleivio kelionėms viešuoju transportu (be persėdimo ar su persėdimais) per nustatytą laikotarpį atlikti.
Savivaldybė ir įgaliota įstaiga viešojo transporto eismą pagal galimybes organizuoja taip, kad jam būtų suteiktas eismo pirmumas, t. y. įrengiant tik viešajam transportui skirtas juostas (A juostos) bei suteikiant pirmumo teisę reguliuojamose sankryžose. Savivaldybė ir Įgaliota įstaiga užtikrina tinkamą ir saugią keleivių vežimo infrastruktūrą: gatvių ir sankryžų priežiūrą, apšvietimą, stotelių įrengimą, atlieka kitus veiksmus, kurie yra reikalingi tinkamai infrastruktūros būklei palaikyti. Taip pat užtikrina infrastruktūros naudojimo pagal paskirtį efektyvią kontrolę (pvz., stotelių įvažų, žiedų ir pan.
Stotelės įrengiamos vadovaujantis kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ ir statybos techninių reikalavimų reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“.
Vairuotojas stotelėse transporto priemonę sustabdo pagal nurodytą ženklinimą kuo arčiau stotelės laipinimo aikštelės borto, jei viešojo transporto stotelėje nėra kliūties bei leidžia esama infrastruktūra, o ten, kur aikštelės nėra, - sustoja prie kelio ženklo „Stotelė“ kuo arčiau šaligatvio borto ar kelkraščio.
Keleiviai transporto priemonės laukia stotelėse kuo toliau nuo gatvės važiuojamosios dalies krašto ir gali įlipti arba išlipti tik jai visiškai sustojus. Keleiviai į transporto priemonę įlipa ir išlipa pagal informacinius simbolius prie durų. Keleiviai iš anksto prieš transporto priemonei įvažiuojant į stotelę pasiruošia išlipimui - prieina arčiau išlaipinimo durų (visų, išskyrus pirmas). Per priekines transporto priemonės duris esant poreikiui turi teisę išlipti neįgalieji, keleiviai su mažamečiais vaikais, besilaukiančios moterys, senyvo amžiaus keleiviai. Keleivis, norintis išlipti stotelėje pagal pareikalavimą turi nuspausti STOP mygtuką, o nesant mygtuko turi iš anksto informuoti vairuotoją viešajam transportui stovint stotelėje dar prieš stotelę pagal pareikalavimą.
Įlipti į transporto priemonę pirmumo teisę turi neįgalieji, keleiviai su mažamečiais vaikais, besilaukiančios moterys, senyvo amžiaus keleiviai. Transporto priemonėmis privalo būti vežami neįgalieji kartu su neįgaliųjų vežimėliais, taip pat vaikai kartu su vaikų vežimėliais, išskyrus atvejus, kai neįgaliojo ar vaiko vežimėlis netelpa į transporto priemonės saloną.
Bilietai pagal formą gali būti popieriniai arba elektroniniai, pagal galiojimo sąlygas - vienkartiniai ar terminuoti. Informacija apie elektroninius bilietus be jų saugojimo skaitmeninėje duomenų bazėje taip pat gali būti saugoma laikmenoje arba mobiliojoje programėlėje. Bilietų galiojimą nustato Savivaldybės taryba.
Elektroninis bilietas aktyvinamas pridedant laikmeną prie elektroninio komposterio transporto priemonėje arba kitų įrenginių, skirtų aktyvinti elektroninį bilietą, pagalba. Mobiliąja programėle įsigytas elektroninis bilietas aktyvinamas pagal mobiliosios programėlės naudojimosi taisykles. Elektroninis bilietas galioja biliete nustatytą terminą.
Keleivis galiojančius nepanaudotus (neaktyvuotus) bilietus gali grąžinti per 14 kalendorinių dienų nuo bilietų įsigijimo teisės aktuose ir Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ nustatyta ir viešai skelbiama tvarka. Pinigai už bilietus grąžinami ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo, įsigijimo dokumento ir bilieto pateikimo/atsisakymo dienos.
Keleivis turi teisę neužimant papildomos laisvos sėdimos vietos nemokamai vežtis du bagažo vienetus, kurių kiekvieno matmenys ne didesni kaip 60x40x20 cm, arba kurių kiekvieno bendra matmenų suma ne didesnė kaip 120 cm. Už vežamo bagažo saugumą atsako pats keleivis.
Keleivis turi teisę neužimant sėdimos vietos nemokamai vežti gyvūnus tarose, kurių dydis neturi viršyti 4 taisyklių punkte nurodytų matmenų. Keleivis, turėdamas dokumentus, kuriuose nurodomos šuns skiepų žymos, turi teisę vežti transporto priemone šunį be taros nemokamai. Vežamas gyvūnas neturi trikdyti kitų keleivių.
Leidžiama vežti dviračius, jeigu transporto priemonėje yra tam specialiai įrengta vieta ir transporto priemonė pažymėta dviračio ženklu. Keleivis turi saugiai pritvirtinti dviratį transporto priemonėje. Jei ši vieta ar vieta, skirta neįgaliems asmenims su vežimėliais, yra užimta, dviračio vežti negalima, išskyrus šio skyriaus nustatytais atvejais. Paspirtukus, elektrinius paspirtukus, kurio didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurio didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h (toliau - elektrinis paspirtukas), riedžius, riedlentes ir kitas nedideles mikromobilumo priemones galima vežti visose transporto priemonėse netvirtinant specialiu tvirtinimo įtaisu. Bet kokiu atveju dviratį, paspirtuką, elektrinį paspirtuką, riedį, riedlentę ir kitą nedidelę mikromobilumo priemonę leidžiama vežti tik įsitikinus, kad transporto priemonė švari ir jos transportavimas netrukdys saugiai ir komfortiškai kitų keleivių kelionei.
Kontrolierius, vykdydamas kontrolės funkcijas, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais keleivinio kelių transporto veiklą, tinkamai atlikti nustatytas funkcijas, būti mandagus, malonus, tvarkingas, elgtis objektyviai ir nešališkai, suteikti žmonėms informaciją apie jų teises, pareigas, galimybes ir galimus padarinius.
tags: #vaziavimas #be #bilieto #marsutiniais #autobusas