Ar kada nors susidūrėte su dilema - spausti stabdį ar važiuoti per geltoną šviesoforą? Tai viena dažniausių situacijų, kai vairuotojai turi priimti sprendimą per sekundės dalį. Tačiau ar tikrai geltonas signalas visada reiškia „stabdyk“? O gal kartais leidžiama važiuoti? Šiame straipsnyje atsakysime į šiuos klausimus aiškiai, draugiškai ir konkrečiai - kada galima, o kada griežtai draudžiama važiuoti per geltoną šviesoforą.
Ką sako Kelių eismo taisyklės (KET)?
Pagal Kelių eismo taisykles (KET), geltonas šviesoforo signalas reiškia draudimą važiuoti, bet yra viena labai svarbi išimtis.
Taisyklė: Geltonas šviesoforo signalas draudžia važiuoti, išskyrus atvejus, kai sustoti prieš sankryžą būtų nesaugu (dėl per didelio greičio ar artimo atstumo iki šviesoforo).
Tai reiškia, kad geltonas šviesoforo signalas nėra tiesiog „perėjimas“ nuo žalio prie raudono, o savotiškas įspėjimas, kuris dažnai gali būti vertinamas klaidingai.
Kada leidžiama važiuoti per geltoną?
Yra tik kelios konkrečios situacijos, kai važiuoti per geltoną - teisėta:
Taip pat skaitykite: Vairavimo automatine pavarų dėže gidas
- Jei vairuotojas prieš „Stop“ ženklą ar „Stop“ liniją sustotų tik staigiai stabdydamas. Kai ženklo arba kelio žymėjimo nėra, tai taip pat galioja sustojimui priešais šviesoforą, kertamą kelią arba pėsčiųjų perėją. Staigus stabdymas - tai nepertraukiamas stabdymas ekstremaliomis sąlygomis. Jei pedalas spaudžiamas keletą kartų, o automobilio judėjimo kryptis kontroliuojama, tai nėra ekstremalus stabdymas.
- Jei jau įvažiavote į sankryžą ir įsijungė geltonas. Turite užbaigti važiavimą, nes sustoti sankryžos viduryje - pažeidimas.
Kada draudžiama važiuoti per geltoną?
Net jei skubate, geltonas signalas negali būti pretekstas važiuoti, jei:
- Jūsų greitis nedidelis ir galėtumėte ramiai sustoti prieš sankryžą.
- Važiuojate tiesiai, bet pradėjote manevrą jau įsijungus geltonam signalui.
- Norite „įšokti“ į sankryžą paskutinę sekundę.
Svarbu: Važiuodami per geltoną šviesoforą, kai buvo galima saugiai sustoti, galite gauti baudą kaip už važiavimą degant raudonam signalui!
Kokia bauda už važiavimą per geltoną signalą?
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417-4 straipsnį, jei pažeidėjas važiuoja per geltoną šviesą, jam gali būti skirta bauda nuo 28 iki 86 eurų arba teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių. Tiesa, reikia žinoti, kad lygiai taip pat baudžiami tiek tie vairuotojai, kurie važiuoja degant raudonam signalui, tiek tie, kurie nepaiso geltono šviesoforo signalo.
Kaip tinkamai įvertinti situaciją?
Sprendimas važiuoti ar stabdyti degant geltonam signalui priklauso nuo jūsų reakcijos, greičio ir atstumo iki sankryžos. Štai keli naudingi patarimai:
- Stebėkite šviesoforą iš anksto. Jei matote, kad žalias signalas dega jau ilgai - būkite pasiruošę stabdyti. Tai padės išvengti staigaus stabdymo.
- Laikykitės saugaus atstumo. Per arti kito automobilio važiuodami nepaliksite vietos stabdymui, todėl dažnai būsite priversti važiuoti per geltoną - ir rizikuoti bauda.
- Venkite „paskutinės sekundės spurtų“. Bandymas „spėti“ yra viena pavojingiausių situacijų, dėl kurios įvyksta daug avarijų.
Dažnai užduodami klausimai (DUK)
- Ar galiu važiuoti, jei jau įvažiavau į sankryžą ir įsijungė geltonas? Taip. Turite užbaigti važiavimą, nes sustoti sankryžos viduryje - pažeidimas.
- Kas, jei esu paskui vilkiką ir nematau šviesoforo? Atsakomybė vis tiek jūsų. Visada laikykitės atstumo, kad matytumėte signalus.
Kodėl vairuotojai nebijo važiuoti degant raudonam šviesoforo signalui?
Raudonas šviesoforo signalas ne visiems vairuotojams reiškia tą patį. Vieni pavyzdingai sustoja, o kitus, važiuojančius greta esančiomis eismo juostomis, tai tik padrąsina spustelėti greičio pedalą. Visi skubantys ir šviesoforo signalų nepaisantys vairuotojai pamiršta svarbiausią pareigą - užtikrinti savo bei kitų eismo dalyvių saugumą. Būtent dėl važiavimo per draudžiamą signalą nutinkančių eismo įvykių pasekmės dažnai būna vienos skaudžiausių. Dažnai avarijos pasibaigia sumaitotais automobiliais ir net vairuotojų, keleivių ar pėsčiųjų mirtimi.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie vilkiko vairavimą
Išvada: kada važiuoti, o kada stabdyti?
Geltonas šviesoforo signalas nėra leidimas skubėti - tai įspėjimas, kad laikas apsispręsti. Jei saugu - stabdykite. Jei stabdyti būtų pavojinga - važiuokite. Būkite budrūs, vertinkite situaciją atsakingai ir jums nereikės rūpintis nei baudomis, nei avarijomis.
Kiti KET pažeidimai ir baudos
Be važiavimo per geltoną šviesoforą, vairuotojams gresia baudos už daugybę kitų KET pažeidimų. Štai keletas pavyzdžių:
- Greičio viršijimas: Baudos dydis priklauso nuo viršyto greičio. Viršijus greitį daugiau kaip 50 km/val., gresia ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas.
- Vairavimas be teisių: Už vairavimą neturint teisės vairuoti taikoma bauda nuo 300 iki 450 eurų.
- Važiavimas pro raudoną šviesoforą: Bauda tokia pati, kaip ir už važiavimą per geltoną, kai buvo galima saugiai sustoti.
- Posūkio nerodymas: Šis pažeidimas gali turėti rimtų pasekmių, todėl būtina visada rodyti posūkio signalą.
- Pėsčiųjų nepraleidimas: Laiku nesustojus prieš pėsčiųjų perėją, gali tekti susimokėti baudą.
- Naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant: Jei netinkamai naudojatės mobiliuoju telefonu vairuodami, galite gauti baudą.
- Transporto priemonės vairavimas be techninės apžiūros: Už šį pažeidimą skiriama bauda.
- Vairavimas apsvaigus (išskyrus girtumą): Už šį pažeidimą skiriama didelė bauda ir teisės vairuoti atėmimas.
Vairavimas išgėrus ir baudos
Vairavimas išgėrus yra pavojinga, kvaila ir neatsakinga. Alkoholio vartojimas net ir nedideliais kiekiais gali žymiai pabloginti vairuotojo reakciją, koordinaciją ir sprendimų priėmimą. Lietuvoje baudos už vairavimą neblaiviam yra griežtos, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir sumažinti eismo įvykių, į kuriuos įtraukti neblaivūs vairuotojai, skaičių.
Teisinis reglamentavimas
Pagrindinis straipsnis, reguliuojantis vairavimą esant neblaivumui ar apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, yra ANK 422. Administracinių Nusižengimų Kodeksas (ANK) ir Baudžiamasis Kodeksas (BK) numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymų pataisos, kuomet asmeniui vairuojant transporto priemonę nustačius jo kraujyje esant daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, jam taikoma nebe administracinė atsakomybė, o baudžiamoji atsakomybė, t. y. laikoma, kad asmuo padarė nusikaltimą. Promilė (‰) rodo etilo alkoholio koncentraciją kraujyje.
Svarbu ir tai, kad atsakomybė galioja ne tik automobilių vairuotojams. Galiausiai verta prisiminti, kad šis straipsnis yra informacinio pobūdžio.
Taip pat skaitykite: Saugus vairavimas atbuline eiga
Atsakomybės lygiai
Lietuvoje nėra vienos universalios „leistinos“ ribos visiems. Nors kasdienėje kalboje dažnai kalbama apie „lengvą“, „vidutinį“ ar „sunkų“ girtumą, kelių eisme svarbiausi yra teisiniai slenksčiai, nuo kurių keičiasi atsakomybės rūšis ir griežtumas.
- Administracinė atsakomybė: taikoma, kai alkoholio koncentracija kraujyje yra nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės.
- Baudžiamoji atsakomybė: taikoma, kai alkoholio koncentracija kraujyje viršija 1,5 promilės.
Be piniginės baudos, ANK 422 numato privalomą teisės vairuoti atėmimą ir alternatyvą su antialkoholinių variklio užraktų (alkoblokų) režimu.
Administracinė atsakomybė
Esant administracinei atsakomybei, gali būti skiriamos šios sankcijos:
- Bauda.
- Teisės vairuoti atėmimas (terminas priklauso nuo promilių kiekio).
- Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Baudžiamoji atsakomybė
Asmuo, kurio kraujyje, vairuojant automobilį, nustatoma daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio koncentracija, patiria gana nemažai neigiamų pasekmių. Baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam numatyta BK 281 straipsnyje. Kadangi šis nusikaltimas yra laikomas nesunkiu, todėl asmuo nusikaltęs pirmą kartą, pripažinęs savo kaltę bei dėl to gailėjęsis, atlyginęs arba įsipareigojęs atlyginti žalą (jeigu tokia buvo padaryta) ir esant pagrįstam teismo manymui (atsižvelgiama į asmens charakteristiką), jog jis daugiau nebenusikals, gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Baudžiamoji atsakomybė gali apimti:
- Baudą.
- Areštą.
- Laisvės atėmimą (iki 3 metų).
- Teisės vairuoti atėmimą.
- Transporto priemonės konfiskavimą.
Atsakomybė sukėlus eismo įvykį
Atskira situacija - kai neblaivus vairuotojas sukelia eismo įvykį. BK 281 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, jei dėl to sutrikdoma sveikata ar žūsta žmogus. Jei neblaivus vairuotojas sukelia eismo įvykį, kurio metu yra sužalojami žmonės ar žūsta asmenys, jam gali būti skiriama griežtesnė bausmė, įskaitant laisvės atėmimą.
Alkoholio patikrinimo tvarka
Policijos pareigūnai turi teisę patikrinti vairuotojo blaivumą, naudodami alkotesterį arba paimdami kraujo mėginį. Vairuotojas privalo paklusti teisėtiems pareigūnų reikalavimams. Neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia didelę baudą ir teisės vairuoti atėmimą.
Baudos mokėjimas ir apskundimas
Informaciją apie gautas administracines baudas už KET pažeidimus galite matyti prisijungę prie Mano VMI sistemos. Skundą dėl baudos galite pateikti per nustatytą terminą, jei nesutinkate su sprendimu. Svarbu laiku sumokėti baudą, nes kitaip gali būti pradėtas priverstinis išieškojimas.
Policijos pareigūnų reikalavimai
Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti.
Važiavimas degant geltonam šviesoforo signalui - ar visada bauda?
Važiavimas degant geltonam šviesoforo signalui Lietuvoje gali atrodyti nekenksmingas, tačiau už tai gali būti skiriamos baudos arba net atimta teisė vairuoti. Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles (KET), geltonas signalas paprastai draudžia judėti. Šios taisyklės aprašytos KET 73.7, 29 ir 166 punktuose. Šios nuobaudos nurodytos Administracinių nusižengimų kodekso 417-4 straipsnyje. Įstatymas leidžia tęsti važiavimą, jei sustoti būtų nesaugu. Teisiniai precedentai ir policijos praktika pabrėžia situacijos suvokimą. Vairuotojai gali apskųsti baudas, jei turi įrodymų, kad sustoti būtų buvę nesaugu arba kad sistema veikė netinkamai. Nors dažnai klaidingai suprantama, geltona šviesa Lietuvoje nėra užmaskuota žalia šviesa. Įstatymas reikalauja, kad vairuotojai sustotų, nebent tai daryti tikrai nesaugu.
Skaudi patirtis: avarija Kaune
Nesilaikydami taisyklių ir būdami neatsargūs, vairuotojai rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikata. To pavyzdys gali būti ir rugpjūčio 21 dieną Kaune įvykusi avarija, kurioje nukentėjo motina ir metukų neturinti mergaitė. Liudininkai teigė, kad „BMW“ važiavo degant geltonam šviesoforo signalui, o jo vairuotojui nepavyko „išimti“ posūkio.
Specialisto komentaras
Saugaus eismo ir automobilių specialisto Artūro Pakėno teigimu, didžiausia problema, kad tokie vairuotojai, kurie įvažiuoja į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, dar labiau padidina greitį, norėdami spėti pravažiuoti iki to, kol užsidegs raudonas šviesoforo signalas. Tokiu atveju dažnas automobilio nesuvaldo ir sukelia eismo įvykį. Jis taip pat piktinasi vairuotojų kultūra, kai nuolat važiuojama degant geltonam šviesoforui.
Išeitis - fotoradarai prie šviesoforų
Pasak A. Pakėno, sustabdyti pažeidžiančius šią kelių eismo taisyklę įmanoma, tačiau tam reikėtų daugiau techninių priemonių. Vienas iš problemos sprendimų būdų galėtų būti pastatyti fotoradarus prie šviesoforų, kurie fiksuotų tuos, kurie pravažiavo degant geltonai šviesai.
#
tags: #vaziavimas #per #sankryza #degant #geltonam