Straipsnyje apžvelgiama Vengrijos bokso istorija, prisimenant legendinius sportininkus ir aptariant dabartinius talentus.
Legendos atminimas
Buvusiam sportininkui buvo 76-eri. Ši žinia sujaudino bokso pasaulį, primindama apie sportininkus, kurie paliko ryškų pėdsaką istorijoje. Tokie boksininkai kaip G.Foremanas įkvepia jaunąją kartą siekti aukštumų.
George Foreman: nuo olimpinio aukso iki vyriausio pasaulio čempiono
G.Foremanas 1968 m. laimėjo olimpinį aukso medalį, dukart tapo pasaulio čempionu ir yra įtrauktas į Šlovės muziejų. Šis sportininkas įrodė, kad sunkus darbas ir atsidavimas gali atnešti neįtikėtinus rezultatus. Pirmąkart profesionalų titulą bokso karjeroje G.Foremanas pagriebė 1973 m., o po metų titulą prarado, kuomet pralaimėjo kovą prieš legendinį Muhammadą Ali. Ši kova tapo klasika, įamžinant abiejų boksininkų talentą. 1977 m. G.Foremanas buvo nusprendęs baigti karjerą, tačiau sportininkas į didįjį boksą sugrįžo po dešimtmečio. Jo sugrįžimas buvo įspūdingas, įrodantis, kad amžius nėra kliūtis siekti svajonių. Boksininkas buvo laimėjęs 24 kovas iš eilės, o jo serija nutrūko 1991-aisiais, kuomet po atkaklios kovos G.Foremanas pralaimėjo prieš Evanderį Holyfieldą. Vis dėlto, 1994 m. G.Foremanas tapo vyriausiu pasaulio čempionu istorijoje, įrašydamas savo vardą į bokso analus.
Muhammadas Ali: ne tik boksininkas, bet ir aktyvistas
Eidamas 75 metus mirė amerikiečių bokso legenda Muhammadas Ali. Vienas žymiausių pasaulio sportininkų, kuris pelnė šlovę sunkiasvorių bokse per tris dešimtmečius trukusią karjerą, anksčiau šią savaitę buvo paguldytas į ligoninę Arizonos valstijoje. Ali boksuotis pradėjo tik sulaukęs 12 metų, o šia sporto šaka susidomėjo dėl noro atkeršyti iš jo dviratį pavogusiam piktadariui. Karjerą jis baigė 1981 metais, laimėjęs 56 iš 61 kovos. Už ringo ribų M. Ali pasižymėjo kaip aktyvistas. Pasisakė už religinę bei rasinę laisvę, atsisakė vykti į karą Vietname. M. Ali polinkis rašyti eiles ir gebėjimas bet kada atsakyti įsimintina citata vienus žavėjo, o kitus priversdavo pasijusti nepatogiai.
Keletas M. Ali minčių:
- Apie boksą ir karą: „Ringe turime teisėją, kuris sustabdo kovą, jeigu vienas žmogus per daug fiziškai nukenčia. Boksas visiškai nepanašus į karą su kulkosvaidžiais, granatsvaidžiais, rankinėmis granatomis ir bombonešiais“, - M. Ali sakė per karo priešininkų demonstraciją Čikagoje 1967 metais.
- Apie Vietnamą: „Aš nesu dėl nieko susipykęs su Vietkongu“, - M. Ali pasakė 1966 metų vasario 17-ąją.
- Apie teisingumą: „Jie darė, ką manė esant teisinga, o aš (irgi) dariau, ką maniau esant teisinga“, - M. Ali komentavo JAV vyriausybės pastangas pasiųsti jį į kalėjimą.
Lietuvos boksininkų pasiekimai tarptautinėje arenoje
Lietuvos boksininkai taip pat garsėja savo pasiekimais. Pasak pranešimo, jaunieji Lietuvos boksininkai iškovojo keturis medalius - po vieną aukso ir sidabro bei du bronzos ir komandinėje rikiuotėje užėmė trečią vietą. Įspūdingą pergalę iškovojo Tomas Olberkis. Svorio kategorijos iki 91 kg finale lietuvis antrame raunde nokautavo ukrainietį Volodymyrą Polichovičių ir tapo turnyro čempionu. Pusfinalyje T. Tai antras T. Olberkio laimėtas tokio rango tarptautinis jaunimo turnyras. Pernai T. Svorio kategorijoje iki 75 kg sidabro medalį iškovojo Vytautas Balsys. Kelią iki finalo lietuvis prasiskynė iškovodamas įtikinamas pergales taškais 3:0 prieš Saidulą Kurbanovą iš Dagestano ir Aleksandrą Dmytrienko iš Ukrainos. Tačiau finale V. Dar du lietuviai iškovojo bronzos medalius. Prizininkais tapo Dovydas Šernas (svorio kategorija +91 kg) ir Deividas Puodžiūnas (svorio kategorija iki 49 kg). "Nesitikėjome iškovoti tiek daug medalių, todėl rezultatai maloniai nustebino netgi mus, trenerius. Aukso medalį lėmęs T. Olberkio nokautas finale tapo tikra turnyro puošmena. Svarbiausia, kad jaunieji boksininkai pasisėmė neįkainojamos patirties, nes turnyre dalyvavo geriausi šalių boksininkai, kurie rengiasi Europos čempionatui. Paskutinį kartą brolių Kličko vardo turnyre medalį iš lietuvių laimėjo Eimantas Stanionis. Šiais metais Europos čempionu tapęs E. Turnyro nugalėtojus ir prizininkus apdovanojo daugkartinis pasaulio profesionalų bokso čempionas Vitalijus Kličko. Turnyre Berdičeve sportininkai ir sirgaliai galėjo pamatyti visus brolių Kličko iškovotus pasaulio čempionų diržus profesionalų ringuose.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie sunkvežimių eismą Vengrijoje
Europos čempionatas iki 23-ejų metų
Baigėsi lapkričio 23-29 dienomis Vengrijos sostinėje Budapešte vykęs Europos iki 23-ejų metų čempionatas, kuriame dalyvavo šeši Lietuvos boksininkai, o Arnas Kazakevičius tapo Senojo žemyno vicečempionu. A. Kazakevičius (svorio kategorija iki 85 kg) Senojo žemyno pirmenybių finale po atkaklios kovos rezultatu 0:3 (18:18, 17:19, 16:20, 16:20, 18:18) nusileido prancūzui Juniorui Tadahui ir tenkinosi Europos čempionato sidabro medaliu. Prieš tai pusfinalyje lietuvis aiškia persvara pirmajame raunde įveikė belgą Beną Othmeną Rayeną, o ketvirtfinalyje aiškia persvara antrajame raunde nugalėjo čeką Danielių Komareką. Per žingsnį nuo medalio liko Beatričė Savickaitė (iki 60 kg), kuri ketvirtfinalyje rezultatu 0:5 (26:30, 27:30, 27:30, 27:30, 27:30) neprilygo airei Rebeccai Kavanagh. Ketvirtfinalio barjero neperlipo Viltė Savickaitė (iki 57 kg), kuri aiškia persvara antrajame raunde nusileido kartvelei Khumaramanai Kasumovai. Arvydas Dainys (iki 80 kg) aštuntfinalyje rezultatu 1:3 (28:28, 26:30, 27:29, 29:27, 26:30) neprilygo albanui Amarui Kociui. Dar du lietuviai krito šešioliktfinaliuose - Aleksandras Petrovskij (iki 60 kg) rezultatu 0:5 (27:30, 26:30, 26:30, 27:30, 27:30) nusileido Velso boksininkui Owainui Harrisui-Allanui, o Mykolas Brokas (iki 65 kg) rezultatu 0:5 (27:30, 27:30, 28:29, 27:30, 27:30) neprilygo rumunui Arunui Nicui Tudoroiui. Vengrijoje Lietuvos rinktinei vadovavo vyriausiasis rinktinės treneris Bronislavas Šimokaitis (Kėdainiai) ir jam talkinę Raimundas Plūkas (Kaunas) bei Janas Romanovskij (Vilnius). Europos čempionate taip pat dirbo teisėjas iš Lietuvos - Rytis Vasiliauskas. Europos iki 23-ejų metų čempionate šiemet dalyvavo 271 boksininkas iš 33 šalių. Pernai identiškose Senojo žemyno pirmenybėse sidabro medalį iškovojo Aleksandras Trofimčiukas, padaręs tai svorio kategorijoje iki 71 kg.
Netektis Lietuvos vandensvydžio šeimoje
Šiemet Lietuvos vandensvydis (LVF) švęs savo gyvavimo 90 metų jubiliejų, tačiau jo nesulaukė vienas jo šviesulių - dukart Lietuvos čempionas (1955-1956 m. Jis mirė sausio 2 d. Praėjusiais metais balandžio 16 d. Tačiau rudį sušlubavo KV Paulausko sveikata, smogė sunki liga. „Buvau silpnos prigimties,„ skylėtų “plaučių, atleistas nuo kūno kultūros pamokų. 1945 metais, kai man buvo 15-a, tėvą rusai ištrėmė į Vorkutą, todėl reikėjo galvoti, ką daryti toliau, kokią įgyti specialybę. Įstojau studijuoti į politechniką. Mano draugas Vytautas Pocius, su kuo kartu mokiausi, mane išmokė plaukti. Plaukimas man labai pravertė. Į aukšto ūgio (1 m 96 cm), laibą (svėrė 60 kg) jaunuolį nukrypo ne vieno dėstytojo žvilgsnio. 1949-aisiais Kalikstas tapo Kauno universiteto Elektrotechnikos fakulteto pirmakursiu. „Tačiau lengvajai atletikai nebuvau tinkamas. Bet nenusiminiau. Kai vyko tie bandymai, nuėjau plaukti. Įvykdžiau trečią atskyrį. Žmogus pasiūlė lankyti plaukimo pratybas. Vandenyje ir sustiprėjau. „Netrukus tas kauniečių 12,5 m ilgio baseinėlis tapo 25 m. Aktyviai sportuoti pradėjau vėlai, būdami 19-os “, - reiškia jubiliatą. Jį tobulino katedros vedėjas Raimondas Bagdonavičius, o vėliau - Kęstutis Šmitas, kuris savo grupės auklėtinius netrukus įtraukė į vandensvydį. 1954 - aisiais jis baigė Kauno universitetą, kuris nuo 1950 - ųjų buvo pervadintas į Kauno politechnikos institutą. Studijų metais Kalikstas Vytautas daug padėjo ir morališkai rėmė vandensvydžio trenerį K. „Paprastai vyravo tradicija, kad čempionai visi kartu nusifotografuodavo. 1955-1956-aisiais KVPaulauskas tapo Lietuvos čempionu, atstovavo Lietuvai I SSRS tautų spartakiadoje, nors ten pagrindinis vartininko krūvis teko vilniečiui Leonui Klimavičiui. 1955 m. „Buvo toks komandų lygis, vartus pavykdavo išmok apginti. Kai dabar su Romu susitinku Lietuvos sporto muziejuje per renginius, jis visada man primena, kaip mane nuginklavo. Su juo bendrauju iki šių dienų, Romas surado vieta gyvenime: vienu metu buvo Kauno miesto sveikatos skyriaus vedėjas, ortopedinės žaidynės direktorius “, - prisiminė dukart Lietuvos čempionas. Vienus metus KVPaulauskas, kaip fizikas, stažavosi Maskvos valstybiniame universitete ir atstovavo jo antrajai vandensvydžio komandai, kurį sudarė suvažiavę kursantai. Dabar Kalikstas Vytautas sako, kad metai, kai jis žaidė, prabėgo akimirksniu, kad tarp gyvųjų nebėra jo visų draugų draugų, gyvas tik vandensvydžio legenda Jonas Čirūnas. Su juo dažnai pasikalba telefonu, susitinka per Lietuvos sporto muziejuje vykstančius renginius. „Visą laiką mūsų plaukimo pratybos vykdymas Kūno kultūros institutas bazinė, nes kitur niekur jų nebuvo. tačiau ten žaisdavome nedaug, nes plotas buvo mažas. „Treniruodavomės ypač vėlai“, nuo 11-os valandos vakaro, kai ten baigdavosi plaukikų pratybos. Tada visoms komandoms trūko lėšų, nebuvo jokio finansinio akstino, o entuziazmas per kraštus liejosi. „Vandensvydį gal būčiau ir ilgiau žaidi, bet pirmenybę pradėjau teikti mokslui, bet kada susiejau visą tolesnį savo gyvenimą, be to, atsirado regėjimo problemų, buvo labai sunku žaisti, blogai mačiau. Jam teko ginti ne tik vartus. Treneris K. „Tačiau jis už mane geriau plaukė, man jį davė nesisekė“, - prisiminė jubiliatas, kuris sportavo karjerą baigė 1959 m. Jis iki šių dienų tęsia S. Krasausko pieštą draugišką šaržą, taip pat trenerį K. Šmito bei S. „Mane, kaip charakteringai atrodantį, per vieną treniruočių stovyklų dailininką ir nupaišę. Bet tąkart nenupiešė pačio gražiausio mūsų vandensvydininko Rimanto Tonkūno, nors su juo ir buvo geri draugai “, - šypteli jubiliatas. Kaunietis LVF vadovavo ir 1970-1979 m. Jis puikia mena išvyko su kauniečių komandomis į tarptautinius turnyrus Lenkijoje, Vokietijoje. KVPaulauskas nuo 1954 iki 1993 m. dėstė Kauno politechnikos institutas (nuo 1990 m. - Kauno technologijos universitetas). 1967-1977 m. vadovavo Teorinės radiotechnikos katedrai. 1987 m. Kai šiovandensvydžio veterano paklausiau, kur jam geriau sekėsi: vandens takelyje ar mokslo srityje, jis atsakė: „Mokslas tai buvo mano gyvenimas, pagerino finansinė vieta, o vandensvydis - hobis.
Taip pat skaitykite: Vengrijos čempionato apžvalga
Taip pat skaitykite: Vengrijos futbolo klubų istorija