Futbolas, dar vadinamas europietiškuoju futbolu, yra sportinis žaidimas, kuriame dvi komandos po 11 žaidėjų (įskaitant vieną vartininką) varžosi stačiakampėje aikštėje (100-110 × 64-75 m), dažniausiai vejoje, bandydamos įmušti kamuolį į vartus, kurių plotis 7,32 m, o aukštis 2,44 m. Žaidėjai kamuolį varo kojomis arba galva, tačiau rankomis kamuolį galima liesti tik išmetant jį iš užribio arba vartininkui baudos aikštelėje. Laimi komanda, įmušusi daugiau įvarčių. Rungtynės susideda iš dviejų kėlinių po 45 minutes, su 15 minučių pertrauka. Moterų rungtynės trunka du kėlinius po 40 minučių, su 10 minučių pertrauka. Rungtynes prižiūri trys teisėjai: vienas aikštės ir du šoniniai.
Futbolas turi gilias šaknis, siekiančias kelis tūkstantmečius. Žinoma, kad kamuolius gainiodavo Kinijoje, Egipte, o Homeras Odisėjoje mini žaidimą su kamuoliu. 1857 m. Šefilde (Didžioji Britanija) įkurtas profesionalus futbolo klubas, 1885 m. parengtos futbolo taisyklės, o 1872 m. lapkričio 30 d. Glazge įvyko pirmosios tarpvalstybinės (Škotijos ir Anglijos) rungtynės (0:0). 1900 m. futbolas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą, 1904 m. įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA). Nuo 1930 m. rengiami pasaulio, nuo 1960 m. Europos čempionatai.
Šiame straipsnyje panagrinėsime VIII pasaulio futbolo čempionato istoriją, įskaitant jo kontekstą, dalyvius, svarbiausius įvykius ir palikimą.
Futbolo istorija Lietuvoje
Pirmąsias futbolo komandas Lietuvoje 1909 m. subūrė grįžęs Rusijos karininkas V. Petrauskas. 1912 m. įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų (10:5 laimėjo vilniečiai). 1912 ir 1913 m. Kauno komanda išvykoje ir namuose žaidė su Eitkūnų (Vokietija) futbolininkais. 1919 m. liepos 13 d. sporto šventėje įvyko Lietuvos sporto sąjungos (LSS) ir Aviacijos mokyklos komandų rungtynės (4:2 laimėjo LSS). 1920 m. įsteigta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) pirmenybę teikė futbolui. 1921 m. LFLS komanda laimėjo visas 3 rungtynes su užsienio diplomatų Kaune komanda.
1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų (baigė 6). 1923 m. Lietuvos sporto lyga (1923 m. lapkričio 25 d. joje įkurta savarankiška Lietuvos futbolo lyga, LFL) priimta į FIFA (narystė 1946 m. suspenduota), pradėtas leisti LFL žurnalas „Sportas“. 1924 m. suorganizuoti teisėjų kursai (5 dalyviai iš 35 gavo I teisėjų kategoriją), surengtos Kooperacijos taurės rungtynės (LFLS 2:1 nugalėjo „Kovą“). „Kovas“, nugalėjęs (2:1) Klaipėdos apygardos čempioną „Sportverein“, tapo Lietuvos čempionu, Lietuvos rinktinė dalyvavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (Šveicarijai pralaimėjo 0:9). 1926 m. įsteigta Lietuvos futbolo teisėjų kolegija (iniciatoriai A. Vasiliauskas, pirmininkas 1926-1932, V. Balčiūnas, pirmininkas 1933-1940, J. Šulginas, K. Markevičius, E. Fersteris).
Taip pat skaitykite: VIII Alaus Namų turnyras
1932 m. sportinius žaidimus ėmė globoti Kamuolio žaidimų sąjunga (KAŽAS); 1933 m. joje įsteigta futbolo sekcija (vėliau komitetas, vadovas V. Balčiūnas). 1936 m. pereita prie varžybų ruduo-pavasaris; veikė 80 futbolo klubų, juose buvo 8000 futbolininkų. 1937 m. sudarytas detalus 3 m. futbolo plėtros planas. Valstybiniu komandos treneriu patvirtintas N. Čerekas, Kauno aukščiausios klasės komandas treniravo K. Jiszda (Austrija), rinktinę - W. Hahnas, sudarytos 2 rinktinės (A ir B), numatyta sudaryti jaunių rinktinę.
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą liko nebaigtas Lietuvos čempionatas. Kelis kartus keitėsi futbolo vadovybė, 1940 m. pabaigoje panaikintas KAŽAS. Didžiausiuose miestuose vyko Žaibo turnyrai. Klubų pavadinimai pakeisti naujais (pvz., „Dinamo“, „Spartakas“, „Spartuolis“). 1941 m. pavasarį pradėtą (žaidė 8 komandos) Lietuvos čempionatą nutraukė karas. Nacių okupacijos metais sportinis gyvenimas vėl atgijo. Futbolo komitetui ėmė vadovauti J. Citavičius. Buvo žaidžiamos draugiškos rungtynės. Žaista su vokiečių karių komandomis „Luftvaffe“, „Reichsbahn“, „Vermacht“. 1942, 1943 m. vyko apygardų čempionatai, jų laimėtojai olimpine sistema kovojo dėl čempiono vardo. Nemažai futbolininkų per okupacijas žuvo, baigiantis II pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus.
1945 m. vėl surengtas Lietuvos čempionatas (čempionu tapo Kauno „Spartakas“, lemiamose rungtynėse 4:0 įveikęs Vilniaus „Dinamo“), sudaryta laikinoji futbolo sekcija (vadovai V. Karaliūnas, A. Saunoris, Lukauskas), nuo 1946 m. veikė LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto futbolo sekcija (vadovas P. Kareckas). 1947 m. pradėta rengti Lietuvos taurės (1947-1991 „Tiesos taurės“) futbolo varžybas. Kaune surengtas studentų čempionatas (žaidė 6 komandos, laimėjo Kauno universiteto futbolininkai). Įvyko ir kiti futbolo taurių turnyrai (1947 Vilniaus, laimėjo „Kibirkštis“, 1948 Žemaitijos, laimėjo Plungės „Spartakas“, 1953 Nemuno draugijos, laimėjo Žagarės komanda). 1948 m. prasidėjo ilgametė Šiaulių „Elnio“ ir Kauno „Inkaro“ kova dėl pirmavimo. 1948 m. Vilniuje pradėta statyti Centrinis (vėliau „Žalgirio“, baigtas 1950) ir Jaunimo (baigtas 1949, veikė iki 1976) stadionai. 1957 m. atidarius Vilniaus telecentrą pradėtos transliuoti futbolo varžybos iš Vilniaus centrinio stadiono. 1951 m. surengtas kaimo jaunimo futbolo turnyras (laimėjo Kauno srities rinktinė). 1953 m. paskelbtas 33 geriausių futbolininkų sąrašas.
1959 m. vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. Pradėta rengti tradicinius turnyrus: Varėnos „Liepsnelės“ ir Vilniaus veteranų (nuo 1961; pirmas - 1:2 ir 3:2), Žurnalistų sąjungos taurės (nuo 1969; pirmas - Vilnius-Kaunas 5:2 ir 4:3). 1964 m. rekonstruotas Klaipėdos „Žalgirio“ stadionas, išplito mažojo futbolo varžybos. 1966 m. Lietuvoje buvo 37 000 futbolininkų, 1700 teisėjų, 213 futbolo aikščių, 16 sporto mokyklų futbolo grupių; apie 1000 vaikinų buvo 59 futbolo komandų grupėse. 33 geriausių futbolininkų sąraše pirmieji įrašyti: vartininkas A. Gustaitis, gynėjas H. Markevičius, saugas A. Dereškevičius, puolėjas P. Siniakovas. 1967 m. paskelbtas geriausių teisėjų dešimtukas, pradėta rengti Komjaunimo tiesos taurės kolūkių, tarybinių ūkių komandų turnyrus (pirmąjį laimėjo Užvenčio tarybinis ūkis, Kelmės rj.). 1974 m. šalyje buvo 22 000 futbolininkų. 1975 m. pirmą kartą išrinkti geriausi treneriai (A. Komskis, A. Kulikauskas, V. Kuncė, P. Paukštys, J. Stikleris, B. Zelkevičius). 1983 m. Lietuvos spartakiados futbolo rungtynes laimėjo Šiaulių rinktinė, 2 vietą užėmė Kauno, 3 vietą - Panevėžio rinktinė.
1989 m. įkurta Lietuvos futbolo sąjunga (pirmininkas A. Jarašūnas, pirmininko pavaduotojas V. Kuzma, sekretorius V. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nutarta reformuoti šalies čempionatų sistemą ir vėl pereiti prie varžybų ruduo-pavasaris vykdymo tvarkos. 1993 m. suorganizuotas Geležinio Vilko karių čempionatas (dalyvavo 8 batalionų komandos). 1995 m. Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse vyrų futbolo turnyrą laimėjo Vilniaus „Sandoris“, jaunimo - Vilniaus I komanda. Pradėtos rengti Lietuvos supertaurės varžybos. 1996 m. įkurta Nuteistųjų futbolo federacija (pirmininkas D. Dilys), 1999 - Salės futbolo, Studentų futbolo lygos, Visuomeninė Lietuvos futbolo lyga. Pradėtas plačiau kultivuoti paplūdimio futbolas. 1999 m. pereita prie Lietuvos futbolo čempionatų pavasaris-ruduo vykdymo tvarkos (todėl buvo surengtas dar vienas čempionatas), įvyko Lietuvos vyrų salės futbolo čempionatas ir taurės varžybos, 2002 - paplūdimio futbolo čempionatas. 1999-2000 Lietuvos studentų lygos organizuotą čempionatą laimėjo Kauno technologijos universiteto komanda (Lietuvos kūno kultūros akademija užėmė 2 vietą, Vilniaus pedagoginis universitetas - 3 vietą).
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Vaikų ir jaunimo futbolas
1948 m. į Lietuvos III moksleivių spartakiados programą įtrauktos futbolo varžybos (laimėjo Kauno moksleiviai). 1953 m. sporto mokyklose įkurtos futbolo grupės, Vilniuje atidaryta „Spartako“ vaikų futbolo mokykla. 1954 m. vėl pradėjo rungtyniauti jauniai. Pradėta rengti gatvių komandų turnyrus, 1956 - tradicines vaikų sporto mokyklų futbolo komandų rudens varžybas (pirmąsias laimėjo Panevėžio futbolininkai). 1959 m. prie meistrų komandos S. Paberžio iniciatyva suorganizuotos pamainos ugdymo grupės. 1964 m. įkurta Panevėžio internatinė sporto mokykla (rengusi ir futbolininkus), 1973 - Kauno futbolo mokykla, 1975 - Klaipėdos futbolo sporto mokykla. 1973 m. įvyko Lietuvos jaunimo žaidynės, moksleivių žiemos taurės varžybos (dalyvavo 22 komandos), 1981 m. išrinkti geriausi vaikų ir jaunimo treneriai (V. Blinstrubas, K. Bričkus, B. Kičas, V. Kuncė, P. Paukštys, S. Stankus). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1997 m. įkurta Gatvės vaikų futbolo federacija (prezidentas A. Uža), 2003 - Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacija (prezidentas M.
Moterų futbolas
1970 m. žaistos moterų mažojo futbolo rungtynės (Vilniaus „Elektronas“ 4:1 nugalėjo Kauno „Atletą“).
Lietuvos futbolininkai SSRS varžybose
Su SSRS futbolininkais pradėta žaisti 1940 m. rudenį. 1946 m. Lietuvos futbolininkai debiutavo SSRS čempionate (žaidė V. Mališka, D. Ilgūnas, J. Šlyžius, Z. Ganusauskas, P. Štriupkus, B. Galvičius, J. Zienius, M. Baltrimavičius, S. Penkauskas, S. Petraitis, V. Kučinskas ir kiti, treneris prancūzas E. Pastoras), tarp Vakarų zonos (ne meistrų grupės) komandų užėmė 4 vietą, Lietuvos jaunių rinktinė laimėjo SSRS taurę. 1947 m. Kauno jauniai laimėjo SSRS taurę, SSRS čempionate dalyvavo Vilniaus „Dinamo“ (sudaryta daugiausia iš Kauno „Dinamo“ ir „Spartako“; tarp II grupės Centrinės zonos komandų užėmė 8 vietą). 1949 m. Vilniaus „Spartako“ futbolininkai rungtyniavo SSRS čempionate (tarp II grupės Centrinės zonos komandų užėmė 3 vietą; D. Ilgūnui, B. Galvičiui, Z. Ganusauskui, S. Paberžiui buvo suteikti SSRS sporto meistrų vardai), 1950 - B klasės čempionate (užėmė 3 vietą). 1950 ir 1953 m. Lietuvos jauniai SSRS pirmenybių zoniniame turnyre buvo treti, Lietuvos klubų rinktinė 1954 ir 1957 m. Pabaltijo ir Baltarusijos spartakiadoje užėmė 2 vietą. 1953 m. Vilniaus „Spartakas“ žaidė SSRS A klasės čempionate (užėmė paskutinę - 11 vietą). 1956 m. SSRS tautų spartakiadoje Lietuva nugalėjo (1:0) Estiją, pralaimėjo (0:2) Maskvai, dar kartą įveikė (2:0) Estiją, bet pralaimėjo (1:4) Moldavijai ir užėmė 11 vietą. 1957 m. Šiaulių „Elnias“ debiutavo SSRS futbolo kolektyvų taurės varžybose (iškrito aštuntfinalyje).
1960 m. pradėtą rengti Pabaltijo vaikų futbolo turnyrą „Draugystė“ (jame vėliau dalyvavo ir kitų sąjunginių respublikų futbolininkai) laimėjo Kauno Adomo Mickevičiaus vidurinės mokyklos komanda. 2 vietą 1963 m. SSRS aukštųjų mokyklų pirmenybėse užėmė Kauno Kūno kultūros institutas, 1966 m. SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose - Vilniaus „Žalgiris“, 1967 m. SSRS Vilties turnyre - Lietuvos jauniai (treneriai V. Šilinskas, A. Komskis). 1969 m. gerai žaidęs „Žalgiris“ SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose užėmė 4 vietą, 1971 I lygos - 20 vietą ir iškrito į II lygą (1972 čia rungtyniavo ir Klaipėdos „Atlantas“). 1976 m. Vilniaus pedagoginio instituto komanda SSRS studentų pirmenybėse buvo antra, „Žalgiris“ (treneriai B. Zelkevičius, G. Kaledinskas) profsąjungų sporto draugijų turnyre - trečias. 1977 m. „Žalgiris“ (treneriai B. Zelkevičius, S. Ramelis) grįžo į I lygą, Klaipėdos jauniai (treneriai V Kempinas, F. Finkelis) tapo SSRS čempionais, Panevėžio internatinės sporto mokyklos futbolininkai - sporto mokyklų pirmenybių 1 vietos, 1984 Lietuvos moksleivių spartakiados - 2 vietos, 1989 „Perkėlos“ varžybų - 3 vietos laimėtojais. 1979 m. Vilniaus „Žalgiris“ (su E. Kurguznikovu iš Klaipėdos „Atlanto“) SSRS tautų spartakiadoje užėmė 6 vietą (16 futbolininkų tapo SSRS sporto meistrais). 1981 m. „Odinio kamuolio“ varžybose Kauno „Vilija“ užėmė 2 vietą, Klaipėdos „Granitas“ laimėjo Pabaltijo ir Baltarusijos čempionų turnyrą, Kauno „Kelininkas“ buvo antras sporto kolektyvo taurių laimėtojų varžybose. 1982 m. „Žalgiris“ iškopė į SSRS aukščiausiąją lygą; 1983 čia pelnė 3 prizus. 1983 m. SSRS tautų spartakiados futbolo varžybas laimėjo Lietuvos jaunimo (18-20 m.) rinktinė, „Odinio kamuolio“ jaunučių varžybas - Panevėžio „Saturno“ futbolininkai (treneris A. 1987 m. Vilniaus „Žalgirio“ pagrindinė ir dublerių komandos, Lietuvos jaunių rinktinė (treneriai V. Kuncė ir V.
SSRS rinktinėse žaidė: I rinktinėje - 1985 m. S. Jakubauskas, 1988 m. V. Ivanauskas, V. Sukristovas, II rinktinėje - 1958 m. A. Kulikauskas, olimpinėje - 1983-1984 m. V. Kasparavičius, 1986-1988 m. A. Janonis, 1987-1988 m. S. Baranauskas, V. Ivanauskas, A. Narbekovas, V. Sukristovas, studentų - 1963 m. A. Komskis, S. Šeibokas, jaunių - 1962-1963 m. J. Jieznas ir V. Žitkus, vėliau - V. Baltušnikas, R. Bubliauskas, D. Burbulevičius, D. Butkus, Z. Buzas, V. Černiauskas, R. Deltuva, V. Dančenka, V. Ivanauskas, A. Kalinauskas, R. Kapustas, D. Kazlauskas, K. Kumža, R. Martinaitis, R. Mažeikis, E. Meidus, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, A. Skrupskis, G. Staučė, A. Subačius, V. Šlekys, A. Štaliūnas, V. Talalajevas, S. Trainavičius, I. Urusovas, R. Zdančius, G. Žarkovas, A. Žemėnas ir kiti, jaunimo - R. Bubliauskas ir V. Ivanauskas (1985 m. pasaulio čempionate užėmė 4 vietą), S. Baranauskas, V. Buzmakovas, A. Kalinauskas, R. Kučinskas, E. Liaudanskas, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, jaunių (iki 18 m.) - R. Bubliauskas ir V. Ivanauskas (1984 m. Europos čempionate užėmė 2 vietą), G. Staučė (1988 m. Europos čempionas), jaunių (iki 16 m.) - R. Bubliauskas, A. Kalinauskas ir D. Kazlauskas (1984 m. Europos čempionate užėmė 2 vietą), V. Baltušnikas (1985 m. Europos čempionas), R. Kapustas ir G.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Buvusios SSRS komandose žaidė daugiau kaip 60 Lietuvos futbolininkų ir kai kurie pasiekė gerų laimėjimų. V. Kučinskas 1949 m. su Rygos „Daugava“ žaidė SSRS A klasės čempionate. V. Tučkus, pakviestas į Maskvos „Spartaką“, 1954 ir 1955 m. tapo SSRS vicečempionu, 1956 - čempionu, 1957 - bronzos medalininku; 1960 ir 1961 žaidė Rygos „Daugavoje“. Pašaukti atlikti karinės tarnybos žaidė Rygos ASK ir tapo Latvijos čempionais Č. Misiūnas (1960), Č.Vasiliauskas (1960, 1961), R. Vasiliauskas (1960), F. Finkelis (1960), J. Bugys (1961, 1962), J. Vaitkevičius (1963-1965), P. Maskaliovas (1964, 1965), V. Vožovas (1964), H. Mackevičius (1965), R. Milevičius (1965). Nuo 1962 J. 1963 savo noru į SSRS kariuomenės futbolo klubus išvyko A. Stankevičius, R. Kučinskas, H. Januškevičius, A. Staškaitis. Po karinės tarnybos A. Stankevičius (1965-1968) buvo Donecko „Šachtariaus“ komandos žaidėjas, R. Kučinskas, žaidęs Rostovo ASK, 1966 tapo SSRS vicečempionu, 1971 rungtyniavo SSRS taurės finale. V. Žitkus 1965-1967 žaidė Maskvos „Spartako“ komandoje, laimėjo SSRS taurę (1965) ir pirmasis iš Lietuvos futbolininkų 1966 (Vienoje su „Rapid“) dalyvavo Europos taurių laimėtojų taurės turnyre; 1967-1968 jis buvo Maskvos „Lokomotyvo“ komandos žaidėjas. L. Rumbutis 1977-1986 su Minsko „Dinamo“ komanda žaidė SSRS pirmoje ir aukščiausioje lygose (1982 tapo čempionu, 1983 - bronzos medalininku). I.
Tarp 33 geriausių SSRS aukščiausios lygos žaidėjų buvo S. Jakubauskas (1983, 1987), V. Jurkus (1983), V. Kasparavičius (1983), A. Janonis (1985-1987), S. Baranovas (1987), A. Narbekovas (1987, 1988), V. Sukristovas (1987), V. Ivanauskas (1989). Sąjunginės kategorijos teis…
Pasaulio futbolo čempionato apžvalga
Pasaulio čempionatas turi gilią istoriją - prieš 88-erius metus pirmajame oficialiame FIFA čempionate, surengtame Urugvajuje, čempionais tapo šeimininkai, finale po rezultatyvios kovos 4:2 įveikę kitus Pietų Amerikos atstovus - Argentiną. Nuo to laiko daugiausiai pasaulio čempionato trofėjų į savo lentyną papildė brazilai - jie yra penkiskart planetos čempionai. Dabartiniai turnyro nugalėtojai, vokiečiai, yra laimėję vienu trofėjumi mažiau, tačiau disciplina pasižyminti Vokietijos komanda išvyksta siekti tik pačių aukščiausių tikslų.
tags: #viii #pasaulio #futbolo #cempionatas