Kiekvienas mūsų kūno judesys, kiekvienas atsinaujinantis audinys, kiekvienas imuniteto gynybinis veiksmas - už visus šiuos procesus turime dėkoti baltymams. Baltymai dalyvauja beveik visuose fiziologiniuose procesuose - nuo raumenų augimo iki imuninės apsaugos, nuo medžiagų transportavimo kraujyje iki hormonų reguliacijos. Šiame straipsnyje išnagrinėsime augimo hormono (GH) ir kitų papildų, tokių kaip GABA ir BCAA, poveikį sportuojantiems, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis.
Baltymai ir Aminorūgštys: Pagrindiniai Sportuojančiųjų Sąjungininkai
Skirtingai nei angliavandeniai ir riebalai, baltymai nėra pirminis energijos šaltinis, tačiau jų reikšmė organizmui yra kur kas platesnė ir fundamentalesnė. Aminorūgštys yra pagrindiniai baltymų statybiniai elementai. Iš daugiau nei 20 žinomų aminorūgščių, 9 yra laikomos būtinosiomis (esminėmis), kurių organizmas negali sintetinti savarankiškai ir turi gauti su maistu. Aminorūgštys - tai organiniai junginiai, sudarantys baltymų pagrindą. Jos skirstomos į būtinąsias (esmines), kurias organizmas turi gauti su maistu, ir nebūtinąsias, kurias organizmas gali sintetinti pats. Visos aminorūgštys yra svarbios organizmo funkcijoms, tačiau būtinosios aminorūgštys reikalauja ypatingo dėmesio sudarant mitybos planą, ypač tiems, kurie laikosi specialių dietų, pavyzdžiui, vegetarams ir veganams. Pakankamas baltymų kiekis mityboje turi daugybę teigiamų poveikių mūsų organizmui. Viena labiausiai žinomų baltymų funkcijų yra jų vaidmuo raumenų augime ir atsistatyme. Baltymai gali būti gaunami iš įvairių maisto produktų, kurie skirstomi į gyvūninės ir augalinės kilmės. Gyvūniniai baltymai paprastai laikomi aukštos biologinės vertės, nes juose yra visos būtinosios aminorūgštys optimaliu santykiu. Nors dauguma augalinių baltymų neturi visų būtinųjų aminorūgščių (išskyrus kai kuriuos šaltinius, pvz., kvinoja, sojos), tinkamai derinant įvairius augalinius produktus galima gauti visas reikalingas aminorūgštis. Optimalus pasirinkimas daugeliui žmonių būtų įvairių baltymų šaltinių derinimas, gaunant naudą iš abiejų rūšių.
Augimo Hormonas ir Jo Svarba Sportuojantiems
Augimo hormonas (HGH/Žmogaus augimo hormonas) yra stipriomis anabolinėmis savybėmis pasižymintis mūsų organizme esantis hormonas, kuris taip pat stimuliuoja lipolizę (riebalų degimą). Laikaisi dietos? Išpili 7 prakaitus per treniruotes? Naudoji maisto papildus, tačiau pagrindinio atsistatymo efekto taip ir negauni? To priežastis dažnai gali būti žemas augimo hormono lygis organizme. Vartojant augimo hormono skatintojus, tau miegant tavo kūnas ir toliau dirba. Naktį vyksta vieni pagrindinių augimo procesų ir už juos yra atsakingas vienintelis ir pagrindinis hormonas - somatotropinas. Augimo hormonai tai puikūs maisto papildai sportui kurie tartum prižiūrėtojas, kuris žino kur, kada ir kūrie raumenys turi būti atstatomi pirmiausiai, kūrie yra labiausiai nuvarginti ir pažeisti. Augimo hormono papildai yra maisto papildai, o ne vaistai, todėl jų veiksmingumas ir saugumas gali skirtis. Esant žemam insulino lygiui augimo hormonas gali būti gaminamas didesniais kiekiais ir atvirkščiai, aukštas insulino lygis slopina augimo hormono gamybą. Svarbų vaidmenį manipuliuojant insulino koncentracijos lygiu augimo etapo metu atlieka laikas. Esant didesniam maisto poreikiui protinga palaikyti aukštesnį insulino lygi. Tokiu atveju, kad anabolinis insulino poveikis raumenis būtų žymiai veiksmingesnis, Jums būtina vartoti greitai įsisavinamus angliavandenius.
Augimo Hormono Terapija
Augimo hormono terapija yra svarbi medicininė intervencija, naudojama gydant įvairius augimo sutrikimus. Sintetinio augimo hormono terapija gali būti itin naudinga vaikams, sergantiems GH trūkumu, Ternerio sindromu, Praderio-Vilio sindromu ar lėtinėmis inkstų ligomis. Klinikiniai tyrimai, tokie kaip GENOTROPIN, rodo reikšmingą linijinio augimo pagerėjimą vaikams, gimusiems mažiems pagal gestacinį amžių. Nors sintetinio GH terapija yra labai veiksminga, jai būtina atidi priežiūra dėl galimo šalutinio poveikio, tokio kaip skysčių susilaikymas ar sąnarių skausmas.
Natūralūs Būdai Skatinti Augimo Hormono Gamybą
Subalansuota mityba. Valgykite baltymų turtingą maistą ir sveikus riebalus. Sumažinkite cukraus suvartojimą, nes insulino šuoliai gali slopinti HGH gamybą.Didelio intensyvumo fiziniai pratimai. Reguliariai atlikite didelio intensyvumo treniruotes, kurios ypač veiksmingos skatinant HGH gamybą.
Taip pat skaitykite: Sportinė mityba ir augimo hormonas
GABA: Potencialus Augimo Hormono Skatintojas
Augimo hormono papildai yra aktuali tema medicinos ir fitneso bendruomenėse, o GABA (gama-amino sviesto rūgštis) yra potencialiai naudingas junginys. Skirtingai nei tradiciniai augimo hormono gydymo būdai, reikalaujantys injekcijų ir medicininės priežiūros, GABA yra prieinamas geriamųjų papildų pavidalu. Moksliniai tyrimai taip pat atskleidžia daug žadančias sąsajas tarp GABA ir augimo hormono gamybos. Geriamieji GABA papildai gali padidinti GH koncentraciją ramybės būsenoje ir skatinti raumenų baltymų sintezę. GABA papildai gali padidinti augimo hormono lygį, ypač kai vartojami prieš pasipriešinimo treniruotes. Tyrimai rodo, kad 3-5 g GABA dozės gali padidinti augimo hormono koncentraciją serume ramybės būsenoje. Vartojant prieš treniruotę, poveikis dar ryškesnis - po fizinio krūvio augimo hormono kiekis būna žymiai didesnis nei vartojant placebą. GABA veikia prisijungdama prie GABA-A ir GABA-B receptorių nerviniuose ir kituose audiniuose. Jos veikimo mechanizmas apima somatostatino neuronų slopinimą hipotalaminėje srityje, kuris skatina augimo hormono išsiskyrimą. Tyrimai, kuriuose dalyvavo septyni kultūristai, įrodė GABA veiksmingumą, tačiau rezultatai gali skirtis priklausomai nuo individualių poreikių. GABA papildai gali padėti mažinti stresą, nerimą, gerinti pažinimo funkcijas, miego kokybę ir mažinti nuovargį. GABA gali padėti reguliuoti kraujospūdį, skatinti raumenų augimą ir baltymų sintezę, taip palaikant svorio kontrolę. Jo poveikis pasireiškia didinant ramybės plazmos GH koncentraciją ir skatinant IGF-1 gamybą. Tyrimai rodo, kad 80 mg per dieną dozė gali veiksmingai sumažinti kraujospūdį hipertenzija sergantiems žmonėms, teigia WebMD.com. GABA veikia kaip slopinamasis neuromediatorius, prisijungdamas prie specifinių smegenų receptorių ir sukurdamas raminamąjį poveikį. Rekomenduojama GABA dozė yra 1-3 g per dieną, o tam tikrais atvejais gali būti vartojama iki 10 g, priklausomai nuo siekiamų tikslų. Svarbu užtikrinti tinkamą vandens vartojimą. GABA papildai gali sukelti tam tikrų šalutinių poveikių, tokių kaip pilvo skausmas, galvos skausmas ir mieguistumas. Didelės dozės gali sukelti deginimo pojūtį gerklėje. GABA gebėjimas mažinti kraujospūdį kelia riziką sukelti hipotenziją, ypač vartojant kartu su antihipertenziniais vaistais ar kraujospūdį veikiančiais papildais. Paprastai 100-300 mg dozės laikomos saugiomis daugumai suaugusiųjų, teigia Sleepfoundation.org. Specialių atsargumo priemonių reikia asmenims, vartojantiems vaistus nuo traukulių, antidepresantus ar kitus neurologinę sistemą veikiančius vaistus.
BCAA: Aminorūgščių Kompleksas Sportininkams
BCAA - tai trys esminės ir organizme nesintetinamos aminorūgštys (leucinas, izoleucinas ir valinas), kurių komplekso pavadinimas kilęs dėl specifinės šakotos struktūros. BCAA iš kitų esminių (EAA) aminorūgščių išsiskiria savo struktūra. Kiekviena šakotoji aminorūgštis turi vadinamąsias šonines grandines, sudarytas iš anglies atomo ir trijų vandenilio atomų (CH3). Vėlgi, reikėtų prisiminti, kad esminės arba, tiksliau, nepakeičiamos aminorūgštys turi būti gaunamos su maistu, nes jos žmogaus organizme nėra gaminamos. Tam tikslui geriausia tinka gyvulinės kilmės baltyminiai produktai, baltymų kokteiliai (pvz., išrūgų koncentrate yra per 40 % EAA, izoliate - dar daugiau ir t.t.) ar tiesiog aminorūgščių produktai. BCAA sudaro apie trečdalį raumenų masės ir, remiantis naujausiais tyrimais, visiškai tikėtina, jog svarbiausia iš šių trijų esminių rūgščių yra leucinas, kuris, kaip nustatyta, ne tik stimuliuoja baltymų sintezę, bet ir slopina antikatabolinius procesus, gali pagreitinti žaizdų gijimą, aktyvinti kolageno sintezę ir kt. Nors ir leucinas greičiausiai nulemia daugelį BCAA teigiamų savybių, deja vieno leucino vartojimas nėra toks veiksmingas, kaip leucino vartojimas kartu su kitomis esminėmis aminorūgštimis.
BCAA Poveikis Organizmui
BCAA reguliuoja kraujo gliukozės koncentraciją. Per didelis nuolatinis gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti insulino sekrecijos sutrikimus ar net cukrinį diabetą. Per mažas gliukozės kiekis kraujyje gali skatinti raumeninio audinio skaidymą iki aminorūgščių ir šių panaudojimą energetiniam raumenų aprūpinimui. BCAA yra prekursorius (pirmtakas) gliukozės (gliukozė - vienas pagrnidninių energijos šaltinių raumenų darbui, smegenų veiklai ir t.t.) susidarymui iš aminorūgščių ir taip padeda užtikrinti nuolatinę kraujo gliukozės koncentraciją, o kartu audinių aprūpinimą energija. Tad esant poreikiui suvartotos BCAA padeda aprūpinti raumenis energija, taip apsaugodamos nuo katabolizmo. BCAA vartojimas padeda sumažinti riebalinę masę. BCAA pasižymi antikatabolinėmis ir baltymų sintezę aktyvinančiomis savybėmis, kurių dėka BCAA vartojimas gali ne tik apsaugoti raumeninę masę nuo sumažėjimo, bet ir ją padidinti, kuri savaime sudegina kurkas daugiau kalorijų negu kūno riebalai. T.y. palaikoma greitesnė medžiagų apykaita, kuri dažnai dietos metu, dėl sumažėjusios raumeninės masės, ženkliai sulėtėja.
BCAA Vartojimas Sporte
BCAA nauda didinant raumenų masę. BCAA vartojimas aktyvina baltymų sintezę, kitaip sakant, naujų baltymų susidarymą, raumenų masės augimą. BCAA slopina raumenų baltymų degradaciją (irimą). Mokslininkas Maclean dar 1994 m nustatė, kad BCAA vartojimas (77mg/kg) sumažino baltymų degradaciją atliekant 70 % intensyvumo krūvį (buvo atliekamas kojų tiesimo pratimas). Kitame tyrime tiriamieji vartojo po 12 g BCAA per dieną dvi savaites trukusio krūvio iki išsekimo. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad BCAA vartojimas sumažina raumenų pažeidžiamumą rodančių fermento kreatinkinazės (CK) ir laktato dehidrogenazės (LDH) koncentraciją kraujyje. BCAA vartojimas dienos metu sumažino vėluojantį raumenų skausmą (DOMS) net 64 % (lyginant su placebo grupe), kuris yra vienas iš raumenų pažeidžiamumo, o kartu ir raumeninio audinio irimo indikatorių. Tiriamieji atliko 12 serijų po 10 kartojimų su 120 % nuo maksimalaus svoriu (kitaip tariant buvo atliekamas ekscentrinis arba neigiamas krūvis, kuris, manoma, ir yra pagrindinė DOMS priežastis). BCAA vartojimas kartu su jėgos treniruotėmis padeda gerokai padidinti testosterono lygį kraujyje (kurkas labiau negu vien tik jėgos treniruotės). Taip pat buvo nustatytas mažesnis kortizolio (kortizolis - katabolinis hormonas, išsiskiriantis krūvio metu ir skatinantis irimo procesus) atsakas į krūvį vartojusių BCAA tarpe. BCAA vartojimas kartu su argininu ir angliavandeniais (BCAA gėrimas) ne tik padidino testosterono atsaką į jėgos krūvį bei sumažino kortizolio išsiskyrimą, bet ir pagerino psichologinę savijautą (greičiau jautėsi žvalūs ir atsigavę) po treniruotės lyginant su grupe, kurie vartojo placebą. Testosterono koncentracija kraujyje piką pasiekė praėjus 120 min po krūvio, kas parodo prailgintą anabolinį BCAA gėrimo poveikį. BCAA padeda padidinti jėgą. Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad pradedančiųjų sportuoti su jėgos pratimais žmonių jėga padidėja apie 10 % daugiau lyginant su tokia pat grupe nevartojusių BCAA, praėjus 12 savaičių nuo treniruočių pradžios. Jėgos padidėjimas nuo pradinio lygio sudarė atitinkamai 41 ir 31 %. BCAA stimuliuoja baltymų sintezę ir raumenų augimą bei slopinančiai veikia raumenų irimą. O visi žinome, kad augimas yra lygus gaunant teigiamą balansą lygtyje: raumenų baltymų sintezė minus raumenų baltymų irimas.
BCAA Nauda Ištvermės Sporto Šakų Atstovams
BCAA naudojimas prieš fizinį krūvį ištvermės sportininkams gali būti naudingas tuo, kad padeda apsaugoti raumenis nuo irimo, gali padidinti fizinį ir protinį darbingumą bei palaikyti pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje, taip apsaugant raumenų glikogeno atsargas nuo išeikvojimo bei apsisaugant nuo dėl to atsirandančio nuovargio. Tuo tarpu BCAA vartojimas iškart po krūvio bei tolimesnis vartojimas kas 2-3 val stimuliuos baltymų sintezę ir regeneraciją. BCAA vartoję dviratininkai ženkliai sumažino pastangas, reikiamas minėtam intensyvumui (55 % nuo MDS) palaikyti, lyginant su placebo ir tik angliavandenių gėrimą vartojusia grupe. Be to, BCAA vartojimas padidino aminorūgščių koncentracijos lygį krūvio metu, kas greičiausiai padėjo sumažinti raumenų pažeidą. Tyrėjai pateikė rekomendacijas, kad BCAA gali būti vartojamos prieštreniruotiniuose gėrimuose siekiant pagerinti darbo ištvermės krūvio intensyvumą ir sumažinti įdedamas pastangas. Į BCAA gėrimą įdėjus kofeino, ištvermės sportininkai net 2 % (lyginant su placebo gavusia grupe) padidino darbingumą atlikdami dviejų valandų trukmės bėgimo bėgtakiu protokolą. Taip pat buvo nustatytas ir mažesnis centrinis nuovargis, kuris parodo mažesnių pastangų indėlį varginančio ištvermės krūvio metu.
Taip pat skaitykite: Hormonų apžvalga
BCAA Vartojimas Gerina Reakcijos Laiką ir Protinę Veiklą
Daug baltymų vartojusios grupės nustatytas padidėjęs BCAA kiekis kraujyje, tad buvo padaryta prielaida, kad būtent BCAA padėjo sumažinti nuovargį bei pagerinti smegenų funkciją. BCAA padeda sumažinti nerimą ir depresiją. Manoma, kad BCAA yra susijęs su neuromediatorių glutamate ir GABA (gama amino sviesto rūgštis) aktyvumu, kas gali padėti sumažinti nerimą. Esminių aminorūgščių vartojimas (10g EAA), kurių sudėtyje yra ir BCAA, sumažino depresijos simptomus ir bendrą fizinį darbingumą vyresnių žmonių tarpe. Panašu, kad BCAA skatina seratonino (plačiau žinomas kaip laimės hormonas) sintezę, kas turėtų pagerinti nuotaiką ir sumažinti depresiją.
BCAA Vartojimas ir Dozavimas
Rekomenduojama vartoti 15-20g BCAA priklausomai nuo treniruočių intensyvumo, esamo kūno svorio ir esamos mitybos ypatumų. Rekomenduojama suvartoti 5g BCAA prieš ir iškart po (geriausia su angliavandenių gėrimu) treniruotės. Esant sunkiems jėgos, vyraujant ekscentriniams krūviams rekomenduojama vartoti po 5 g BCAA 4-5 kartus per dieną. Būtinai porciją prieš, per (jei treniruotės trukmė bent 60 min) ir porciją po treniruotės bei toliau kas 2-3 val dienos eigoje tarp valgių. Iki šiol nėra nustatyta atvejų, kad papildomas BCAA vartojimas net ir po 20-40 g per dieną turėtų šalutinį poveikį sportuojančiojo sveikatai. Tačiau nerekomenduojama vartoti itin didelių kiekių BCAA besiskundžiantiems inkstų ir kepenų ligomis.
Psichologiniai ir Neurologiniai Sporto Aspektai
Turbūt daug kas pastebėjo, kad po sunkesnio fizinio krūvio be nuovargio lydi ir malonus jausmas. Iš galvos išbyra blogos mintys, o miegas būna geresnis. Nuolat sportuojant atrodo, kad jėgų turi vis daugiau. Nuoseklūs aerobiniai pratimai (pvz., 30 min. Kasdien) gerina kognityvines funkcijas, skatina sveikų genų ekspresiją smegenyse, naudingas neuroplastiškumo bei elgesio plastiškumo formas. Nuolatinis sportas didina smegenų pilkosios medžiagos tūrį beveik visuose regionuose, o pastebimiausiai - srityse, siejamose su atminties apdorojimu, pažinimo kontrole, motorine funkcija ir atlygiu. Kai kurie iš ilgalaikių sporto poveikių yra padidėjęs neuronų augimas, padidėjęs neurologinis aktyvumas, geresnis streso įveikimas, patobulinta elgesio kognityvinė kontrolė, pagerinti įvairūs atminties tipai. Fizinė veikla gerina nuotaiką ir mažina biologinį atsaką į ūmų psichologinį stresą. Pratimai veikia ir kaip antidepresantas, ir kaip euforijos sukėlėjas, gerina bendrą nuotaiką. Reguliarios aerobinės treniruotės padeda gydant įvairius centrinės nervų sistemos sutrikimus ir gali būti naudojamos kaip papildoma šių sutrikimų terapija - jau yra daug žadančių įrodymų su ADHD, Alzheimerio ir Parkinsono ligomis. Aerobiniai pratimai padidina neurotrofinių faktorių, skatinančių kraujagyslių formavimąsi smegenyse, suaugusiųjų neurogenezę ir kitas neuroplastiškumo formas, gamybą. Reaguodami į išorinius dirgiklius ir išgyvenimo spaudimą, gyvūnai prisitaiko fiziškai ir protiškai. Yra žinoma, kad pratimai pagerina neuronų prisitaikymą prie žalingų dirgiklių, susijusių su stresu. Žemo intensyvumo pratimai suaktyvina smegenų tinklus, susijusius su kognityviniais gebėjimais ir dėmesio apdorojimu, o didelio intensyvumo pratimai pirmiausia suaktyvina tinklus, dalyvaujančius emociniuose procesuose. Fizinis aktyvumas skatina dopamino, norepinefrino ir serotonino išsiskyrimą. Reguliarus fizinis aktyvumas gali teigiamai paveikti serotonino kiekį smegenyse, o tai savo ruožtu gerina nuotaiką. Reguliarūs pratimai taip pat gelbsti subalansuojant streso hormonų kaip adrenalinas lygį. Vienas iš reikšmingiausių mankštos padarinių smegenims yra padidėjusi smegenų neurotrofinio faktoriaus SNF, ang. BDNF), neuropeptido ir hormono, sintezė ir ekspresija. Ši medžiaga leidžia nervinėms ląstelėms išgyventi ir vystytis iš kamieninių ląstelių į „normalias“ nervines ląsteles. Jos trūkumas siejamas su Alzheimerio liga, depresija ir atminties sutrikimais. Kadangi SNF gali pereiti kraujo ir smegenų barjerą, didesnė periferinė SNF sintezė taip pat padidina signalų perdavimą smegenyse. Tai siejama su naudingais epigenetiniais pokyčiais, pagerėjusia pažinimo funkcija, pagerėjusia nuotaika ir atmintimi. Pirmasis insulinoidinis augimo faktorius IGF-1 yra peptidas ir neurotrofinis faktorius, tarpininkaujantis kai kuriems augimo hormono poveikiams. Smegenyse IGF-1 veikia kaip neurotrofinis veiksnys, kuris, kaip ir SNF, yra svarbus kognityviniuose, neurogenezės ir neuronų išgyvenimo procesuose. Fizinis aktyvumas susijęs su padidėjusiu IGF-1 kiekiu, jis geba pereiti kraujo ir smegenų barjerą. Kraujagyslių endotelio augimo faktorius (KEAF, ang. VEGF) yra neurotrofinis ir angiogeninis (t. y. kraujagyslių augimą skatinantis) signalinis baltymas. Jis turi neuroprotekcinį poveikį hipoksiniams neuronams. Irizinas gali pagerinti kognityvinius gebėjimas ir neuropatologiją palėms, sergančioms Alzhaimerio ligos analogu. Greičiausiai irizinas susijęs su SNF reguliavimu ir neurogeneze.
Neurotransmiteriai ir Fizinis Aktyvumas
Serotonino sistemą moduliuoja fizinė veikla, nors tai priklauso ir nuo intensyvumo bei trukmės. Vidutiniškai intensyvi fizinė viekla gali būti įtraukta į kelių psichikos sutrikimų gydymo strategiją. Be antidepresantinio ir anksiolitinio poveikio, serotoninas taip pat susijęs su tokiomis kognityvinėmis ligomis kaip Alzheimerio. Populiariojoje kultūroje ir žiniasklaidoje dopaminas dažnai vaizduojamas kaip pagrindinė malonumo cheminė medžiaga, tačiau šiuo metu farmakologijoje vyrauja nuomonė, kad dopaminas svarbus motyvacijai. Įrodyta, kad fizinė veikla padidina oksitocino kiekį. Jis išgarsėjęs kaip „meilės hormonas“, reguliuojantis socialinę sąveiką, lytinį dauginimąsi, motinos ir kūdikio ryšį, pieno išsiskyrimą, empatiją ir nerimą. Jis neutralizuoja stresą, pagreitina raumenų atsistatymą, mažina baimės, nerimo jausmą. Žinome, kad smegenys išskiria oksitociną ilgų bėgimų metu (tik nežinoma, kiek ilgai). Kortizolis - „streso hormonas“ - yra gliukokortikoidas, kuris jungiasi prie gliukokortikoidų receptorių. Psichologinis stresas skatina kortizolio išsiskyrimą iš antinksčių, aktyvindamas pagumburio-hipofizės-antinksčių ašį. Trumpalaikis kortizolio koncentracijos padidėjimas susijęs su tokiais kognityviniais patobulinimais kaip sustiprinta slopinimo kontrolė. Per didelis arba ilgalaikis didelio kortizolio poveikis sukelia pažinimo kognityvinius sutrikimus ir turės neurotoksinį poveikį. Pavyzdžiui, lėtinis psichologinis stresas mažina SNF ekspresiją, o tai neigiamai veikia hipokampo tūrį ir gali sukelti depresiją. Nors fizinio krūvio metu kortizolis (streso hormonas) išsiskiria ir jo kiekis po treniruotės būna padidėjęs mažiausia porą valandų, reakcija į tokį stresą būna adaptyvi ir nuolat sportuojantiems asmenims po poilsio dienos jo lygis grįžta į normos ribas. Didėjant fizinio krūvio dydžiui, auga ir kortizolio inaktyvacija į kortizoną. Aerobiniai pratimai skatina kortizolio sekreciją priklausomai nuo intensyvumo, tačiau nesukelia ilgalaikio jo gamybos padidėjimo, nes pratimų sukeltas poveikis yra atsakas į trumpalaikį neigiamą energijos balansą. Dėl to neseniai sportavę asmenys geriau atlieka streso įveikimo užduotis. Apsauginis fizinės veiklos mechanizmas priskiriamas galanino išskyrimui. Galaninas hiperpoliarizuoja noradrenerginius neuronus ir slopina melsvosios dėmės (svarbi simpatinės nervų sistemos dalis) neuronų uždegimą, dėl ko slopinamas noradrenalino išsiskyrimas. Glutamatas, viena labiausiai paplitusių neurocheminių medžiagų smegenyse, yra sužadinantis neurotransmiteris, dalyvaujantis daugelyje smegenų funkcijos veiklų, įskaitant mokymąsi ir atmintį. Jis naudojamas signalams smegenyse perduoti, tačiau per didelis glutamato kiekis blokuoja būsimus signalus ir gali sukelti toksinį poveikį smegenims. Kadangi didžioji smegenų dalis priklauso nuo glutamato kaip pagrindinio neurotransmiterio, labai svarbu, kad jis būtų reabsorbuojamas ir pašalintas. Fizinė veikla gali padidinti glutamato naudojimą smegenyse ir sumažinti toksiškumą, kurį sukelia jo kaupimasis, ypač sergant kai kuriomis ligomis. Tačiau sunkūs fiziniai pratimai padidina glutamato kiekį kraujyje, greičiausiai dėl skeleto raumenų pažeidimo. Intensyvi fizinė veikla padidina gama-aminosviesto rūgšties (GABA) kiekį smegenyse. Didiesiems depresijos sutrikimams dažnai būdingas glutamato ir GABA išeikvojimas. GABA - aminorūgštis, veikianti kaip neuromediatorius, kurio vaidmuo - sumažinti jaudrumą CNS. GABA smegenyse susidaro iš glutamato ir veikia slopinančiai bei raminančiai, kai tarpu glutamatas aktyvina nervinių signalų perdavimą nervais į smegenis. Be gaba-amino sviesto rūgšties nervų sitema būtų nuolat veikiama aktyvinančiai ir tiesiog pervargtų. Nors pilna papildų su GABA, dažniausiai manoma, kad tokia forma ši medžiaga negali patekti į smegenis. Dabar jau yra tyrimų, kad egzogeninė GABA gali turėti kažkokį poveikį. Greičiausiai ji veikia per virškinimo trakto nervų sistema, skatinančią endogegninės GABA gamybą.
#
Taip pat skaitykite: Geresnė savijauta sportuojant
tags: #augimo #hormonas #sportuojantiems #nauda