Vingio parkas - tai ne tik vilniečių pamėgta poilsio vieta, bet ir turtingą istoriją turinti erdvė, kurioje vyko įvairūs sporto renginiai, pradedant kultūrizmo varžybomis ir baigiant tarptautinio lygio lengvosios atletikos varžybomis. Šiame straipsnyje panagrinėsime Vingio parko sporto salės istoriją, pradedant sovietmečiu ir baigiant šiais laikais.
Kultūrizmo užuomazgos Vingio parke
Vingio parko istorijoje sportas užima svarbią vietą. Dar 1967 metais Vingio parko estradoje vyko vienas pirmųjų jaunos sporto šakos - kultūrizmo - renginių. Nuotraukoje iš tų laikų užfiksuotas atletų pasirodymas, o Lietuvos kultūrizmo žinovas Arūnas Petraitis atpažino vilniečius Konstantiną Belikovą ir Česlovą Tamulevičių, kurie demonstravo savo išugdytas raumenų sistemas. Įdomu, kad šalia podiumo matosi bokso ringas, o tai gali būti susiję su tuo, kad po metų Lietuvos boksininkas Danas Pozniakas parvežė Lietuvai pirmą olimpinį aukso medalį iš Meksikos.
Vis dėlto, kultūrizmas Lietuvoje ne visada buvo toleruojamas - 1972-1985 metais ši sporto šaka buvo net uždrausta, o atletai buvo persekiojami.
Vingio stadionas - lengvaatlečių oazė
Nepaisant kultūrizmo draudimo, Vingio parkas išliko svarbia sporto baze. „Vingio“ stadionas ir Lengvosios atletikos maniežas buvo vienintelės vietos, kur Vilniaus lengvaatlečiai galėjo treniruotis vasarą ir žiemą. Sportininkai džiaugėsi, kad stadione yra reikalinga sporto įranga, štangos, sektoriai, bėgimo takai, o pati vieta yra graži ir tvarkinga.
Stadiono atnaujinimas ir tarptautiniai standartai
Laikui bėgant, Vingio stadionas paseno ir neatitiko šiuolaikinių reikalavimų. Todėl buvo nuspręsta jį atnaujinti. Šiam projektui iš Valstybės investicijų programos buvo skirta 3,37 mln. litų.
Taip pat skaitykite: Laisvalaikis Vingio parke
Po atnaujinimo stadione pakeista bėgimo takų ir sektorių sportinė danga, įrengti šuolių ir metimų sektoriai, atitinkantys tarptautinės lengvosios atletikos federacijos keliamus reikalavimus, stadiono tribūnose įrengta 2000 sėdimų vietų žiūrovams, sutvarkyta didžioji dalis aplinkos. Taip pat visiškai atnaujintas stadiono administracinis pastatas, kuriame įrengtos persirengimo patalpos sportininkams kartu su dušais pritaikytais ir neįgaliesiems, taip pat trenerių ir personalo darbo patalpos, treniruoklių salė.
Atnaujintą stadioną apžiūrėjęs Premjeras Algirdas Butkevičius padėkojo visiems prisidėjusiems ir pabrėžė, kad Vyriausybė ir toliau investuos į sporto infrastruktūrą ir pasistengs sudaryti kuo geresnes sąlygas treniruotis.
Antrasis atnaujinimo etapas
Po pirmojo modernizavimo etapo stadionas jau buvo visavertiškai naudojamas, tačiau 2015-2016 m. numatytas antrasis etapas, kurio metu, investuojant apie 2,1 mln. litų, buvo baigta tvarkyti aplinka - šiuolaikiškai įrengti greta stadiono esantys teniso aikštynai, renovuota lauko treniruoklių salė, inventoriaus sandėlis, įrengtas stadiono aptvėrimas ir apšvietimas, sutvarkytos vandentiekio sistemos.
Vingio stadionas šiandien
Šiandien stadionas „Vingis“ yra vienintelis tokio tipo stadionas Vilniuje, kuriame šiltuoju metų laiku gali treniruotis profesionalūs sportininkai - šalies olimpinės rinktinės ir pamainos nariai. Čia rengiami lengvosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės, futbolo ir kitų sporto šakų olimpinės rinktinės ir pamainos sportininkai. Stadionu taip pat naudojasi Vilniaus miesto savivaldybės sporto mokymo įstaigos, fizinio parengtumo testavimus galės atlikti Lietuvos kariūnai.
Sportas ir laisvalaikis Vingio parke
Vingio parke laiką mėgsta leisti pačių įvairiausių sporto šakų mėgėjai ir profesionalai. Šalia Lietuvos olimpiniam sporto centrui priklausančio „Vingio“ lengvosios atletikos stadiono Vilniaus regbininkų iniciatyva įrengta šios sporto šakos aikštė, kurioje vyksta net tarptautinės rinktinių lygio varžybos.
Taip pat skaitykite: Vingio parko istorija
Tačiau Vingio parkas - tai ne tik profesionalaus sporto vieta. Parko takais galima bėgioti, važinėtis riedučiais ir dviračiais.
Vingio parko istorija: nuo Radvilų dvaro iki šių dienų
Vingio parko istorija siekia XVI amžių, kai čia stovėjo Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo dvaras. Vėliau teritorija priklausė jėzuitams, Vilniaus vyskupui, grafams Potockiams ir Zubovams, Vilniaus generalgubernatoriui L. Benigsenui ir carui Aleksandrui I.
Parke veikė Vilniaus universiteto botanikos sodas, Lenkijos kariuomenės sandėliai, siaurasis geležinkelis, o sovietmečiu - atrakcionų parkas.
Atgimimo metais Vingio parke vyko didžiausi Persitvarkymo Sąjūdžio mitingai.
Taip pat skaitykite: Nuo Seimo rūmų iki Vingio parko: čiuožyklos kelias