Krepšinis - tai ne tik sporto šaka, bet ir svarbi Lietuvos kultūros dalis. Šiame straipsnyje apžvelgsime krepšinio taisyklių ypatumus, jo atsiradimo istoriją ir įdomius faktus, pradedant nuo pirmųjų chaotiškų rungtynių iki šių dienų profesionalaus sporto.
Krepšinio taisyklių ypatumai
Krepšinis, kaip ir kiekviena sporto šaka, nuolat tobulėja. Keičiasi žaidimo stilius, deriniai, todėl neišvengiamai koreguojamos ir taisyklės. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius krepšinio taisyklių aspektus, pabrėždami jų ypatumus ir skirtumus tarp FIBA ir NBA lygų.
FIBA ir NBA taisyklės: esminiai skirtumai
Pirmasis dalykas, kurį svarbu žinoti - egzistuoja skirtumai tarp FIBA (Tarptautinės krepšinio federacijos) ir NBA (Nacionalinės krepšinio asociacijos) taisyklių. NBA krepšininkams, atstovaujantiems savo šalims rinktinių turnyruose, dažnai tenka prisitaikyti prie griežtesnio žingsnių ar pražangų traktavimo.
Krepšinio kamuolys: nuo futbolo iki oranžinės spalvos
Pirmosiose krepšinio rungtynėse ir netgi iki 1950 metų buvo naudojamas futbolo kamuolys. Pradžioje jis buvo rudos spalvos, bet vėliau pereita prie oranžinės, nes šią spalvą lengviau atskirti žaidėjams. Nors standartas yra oranžinis kamuolys, kai kuriose lygose, pavyzdžiui, VTB ar Žvaigždžių rungtynėse, naudojami įvairiaspalviai kamuoliai.
Žaidėjų skaičius: reglamentai
Tiek FIBA, tiek NBA taisyklės reikalauja, kad rungtynėms būtų registruojama ne daugiau nei 12 žaidėjų. Dėl tam tikrų priežasčių (ligos, traumos) komandoje gali būti ir mažiau žaidėjų. Pačioje komandoje gali būti ir daugiau nei 12 žaidėjų, bet rungtynėms registruojami ne daugiau 12.
Taip pat skaitykite: Patarimai planuojant slidinėjimo kelionę
Rungtynių trukmė: istorija ir dabartis
J. Naismito laikais rungtynių laikas buvo trumpesnis nei dabar: du kėliniai po 15 minučių, o pertrauka - 5 minutės. NBA krepšinio taisyklės numato 4 kėlinius po 12 minučių rungtynes, o FIBA turnyruose žaidžiami keturi kėliniai po 10 minučių. Šis taisyklių pasikeitimas įsigaliojo 2000 metais po Sidnėjaus olimpinių žaidynių. Kai kuriuose čempionatuose, pavyzdžiui, Filipinų lygoje, kopijuojamas NBA modelis ir rungtynės trunka tiek pat, kiek ir NBA.
Pražangos: ribojimai ir pasekmės
FIBA turnyre vienam žaidėjui leidžiama prasižengti 5 kartus, o NBA - 6. Už grubų žaidimą galima gauti nesportinę pražangą, o už ginčus su teisėjais ar kitus neteisėtus dalykus - techninę pražangą. Už dvi nesportines ar dvi technines pražangas žaidėjas ar treneris yra šalinami iš arenos.
Atakos laikas: sprendimai
FIBA krepšinyje atakos laikas yra 24 sekundės. Atkovojus kamuolį puolime, naujai atakai skiriamos 14 sekundžių. NBA - 24 sekundės abiem atvejais. Iki 2000 metų FIBA krepšinio aikštelėse atakos maksimaliai trukdavo 30 sekundžių, o persivaryti į varžovų aikštelės pusę reikėjo per 10 sekundžių (dabar 8 sek.). Šis sutrumpinimas buvo įvestas siekiant atsisakyti „miegančio“ ir ilgai minkomo kamuolio, siekiant greitesnio ir malonesnio reginio žiūrovui.
Minutės pertraukėlės: strateginis žaidimas
Šiandien FIBA krepšinyje yra tokia tvarka: kiekviena komanda turi po 2 minutės pertraukėles pirmoje rungtynių pusėje ir po tris antroje. Iki rungtynių pabaigos likus mažiau nei dviem minutėms, komandoms lieka tik po dvi pertraukėles (jeigu iki šio momento nebuvo nė karto sustabdę žaidimo pasinaudojant minutes pertraukėlės teise). Pratęsimo atveju viena minutės pertraukėlė suteikiama kiekvienai komandai. NBA minutės pertraukėlės eiliniam žiūrovui prailgsta. Čia pavadinimas minutės pertraukėlė yra tik simbolinis, kadangi ji trunka 75 sekundes. Bendrai abi ekipos turi po 7 pertraukėles, o pratęsimo metu komandos gauna dar po dvi pertraukėles. Vengiant erzinti žiūrovus rungtynių pabaigoje, ketvirtajame kėlinyje, jų skaičius sumažinamas iki 4 ir 2 - iki paskutinio ketvirčio pabaigos likus mažiau nei 3 minutėms.
Zoninė gynyba: skirtingi požiūriai
Ilgą laiką NBA pasaulyje tokio tipo gynyba buvo „nusikalstamas reiškinys“. Komandos laužė galvą kaip legaliai panaudoti šią sistemą stabdant varžovų lyderius. Dabar ši gynyba leidžiama su viena sąlyga - besiginančios komandos žaidėjas negali ilgiau nei 3 sekundes stovėti baudos aikštelėje jeigu puolančios komandos varžovas yra atsitraukęs į perimetrą. FIBA turnyruose zoninė gynyba yra leidžiama ir komandos šį ginklą sėkmingai naudoja, ypatingai kai reikia stabdyti lyderius, prieš kuriuos apsiginti vienas prieš vieną nebūna šansų.
Taip pat skaitykite: Mitybos ir sporto svarba
Kamuolio numušimas: taisyklės ir interpretacijos
Jei paliečiamas lankas, tinklelis ar lenta - kamuolys atitenka varžovams. Be to priklausomai kas pažeidė taisykles, kamuolys yra arba įskaitomas, arba neįskaitomas jeigu nusižengimą atliko puolančios komandos žaidėjas. Pavyzdžiui, jei kamuolys leidžiasi į krepšį ir jį nuo jo numuša besiginančios komandos žaidėjas, tai traktuojama kaip taisyklių pažeidimas ir taškai įskaitomi. Jeigu kamuolys šokinėja ant lanko, FIBA krepšinio taisyklės leidžia besiginantiems žaidėjams jį numušti. NBA yra priešingai - kamuolio liesti tokiais atvejais negalima.
Kada skiriami baudos metimai?
FIBA krepšinyje viskas paprasta - baudos metimai skiriami nuo penktos komandinės pražangos (baudos metimai gali būti metami ir anksčiau jei prasižengiama metimo metu, techninės ar nesportinės pražangos atveju). NBA taip pat, baudos metimai skiriami prasižengus penktąjį kartą. Tačiau jei komandos, iki kiekvieno kėlinio pabaigos likus žaisti 2 minutes nespėja prasižengti keturis kartus - kiekviena pražanga siunčia varžovus prie baudos metimo linijos.
Teisėjai ir ginčytinų sprendimų peržiūra
Krepšinio aikštelėje teisėjauja trys teisėjai, iš kurių vienas yra pagrindinis, kuris priima lemiamą sprendimą ginčytinu atveju. Po truputį yra laužomi standartai ir atsiranda vis daugiau teisėjų moterų (moterų krepšininkių taip pat). Be to, ginčytinų sprendimų peržiūra, vadinama „Var“, jau taikoma ir krepšinyje. Teisėjai bet kuriuo rungtynių momentu gali peržiūrėti ir pakeisti sprendimą dėl nesportinės pražangos skyrimo, o likus porai minučių iki rungtynių pabaigos - dėl daugelio situacijų, tokių kaip užribio fiksavimas, metimo atlikimas laiku ar panašiai. Nesenai LKL čempionate pradėta taikyti iššūkio taisyklė, kai komandų vyriausieji treneriai turi teisę vieną kartą per rungtynes pateikti protestą dėl tam tikro epizodo, reikalaujant jį peržiūrėti ir pakeisti sprendimą.
Aikštelės parametrai ir žaidimo įrankiai: standartai
FIBA aikštelės ilgis yra 28 metrai, plotis - 15 metrų. Tritaškio linija nutolusi nuo krepšio 6,75 metro, baudos linija - 4,6 metro. NBA viskas yra šiek tiek plačiau ir toliau. Aikštelės ilgis - 28,65 metrai, plotis - 15,24 metro, tritaškis - 7,24 metro, baudos linija - 4,57 metro. Lankas turi būti 45 cm skersmens, pritvirtintas 3,05 metro aukštyje. Tinklelis turi būti baltas, jo ilgis - 40-45 cm. Jis turi būti pritvirtintas taip kad nekeltų pavojaus žaidėjų sveikatai. Reikalavimai kamuoliui - guminis, apimtis - 74,9-78 cm, svoris - 567-650 gramai. Trijų sekundžių zonos - stačiakampiai žymimi aikštėje, kurių vieną statinį sudaro galinių linijų atkarpos, 2,45 m atstumu nutolusios nuo galinių linijų vidurio taškų. Visos šios linijos, išskyrus galines, yra 3 sekundžių zonos dalis. 3 sekundžių zonos turi būti dažomos. Puolančios komandos žaidėjas toje zonoje išbuvęs ilgiau nei 3 sekundes (teisėjas laiką matuoja instinktyviai) pažeidžia taisykles ir jo komanda netenka kamuolio.
Įdomiausios krepšinio taisyklės: kuriozai ir išimtys
Komanda netenka teisės žaisti jei:
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinės olimpinės žaidynės
1) po penkiolikos minučių nuo oficialios rungtynių pradžios neturi penkių žaidėjų galinčių žaisti. Kas įdomiausia, į rungtynes žaidėjas gali atvykti pavėlavęs ir jam bus leidžiama žaisti. Taip yra ne kartą nutikę LKL čempionate, kai jauni žaidėjai tą pačią dieną rungtyniavo skirtinguose čempionatuose.
2) savo elgesiu trukdo tęsti rungtynes. Pavyzdžiui, gavęs penktąją ar diskvalifikacinę pražangą žaidėjas nenori palikti aikštelės, smurtauja prieš teisėjus, varžovus ar žiūrovus.
3) ignoruoja vyresniojo teisėjo raginimą žaisti. 1995 metų Europos krepšinio čempionate Lietuvos krepšinio rinktinė aktyviai protestuodama prieš teisėjo sprendimus, kurį laiką atsisakė tęsti rungtynes prieš Jugoslaviją. Tuometinis vyriausias treneris V.Garastas pripažino, jog jam pritrūko drąsos neišleisti krepšininkų į aikštelę.
4) kai komandai įskaitomas „pralaimėjimas išsibaudavus”, rungtynių metu aikštėje likus dviem vienos komandos žaidėjams. Viename finaliniame ketverte tuometinė Maskvos „CSKA“ prieš Pirėjaus „Olympiakos“ žaidė vos penkiese, nes likę žaidėjai buvo apsinuodiję maistu. Išsibaudavus dar dviem žaidėjams, rusai liko žaisti trise ir turėjo saugotis pražangų bei galimai nutrauktų rungtynių. Nors komanda ir pralaimėjo, bet rungtynes baigė.
Yra ir dar vienas, dažnai kurioziniu įvykių tampantis epizodas. Jei kamuolys, palietęs aikštės žaidėją, atsiduria už aikštės ribų, laikoma, kad jį prarado paskutinis jį lietęs žaidėjas, nežiūrint, jog po to kamuolys dar lietė kokį nors daiktą (išskyrus žaidėją). Kartais pasimaišo teisėjas, o kartais net gi koks nors daiktas atsidūręs aikštelėje (dažniau atsitinka tai futbolo stadione), kuris nukreipia kamuolį į užribį.
Krepšinio istorija: nuo J. Naismito iki Lietuvos triumfo
Krepšinis - tai sporto šaka, turinti turtingą istoriją, kuri prasidėjo nuo paprastos idėjos ir išsivystė į pasaulinį fenomeną. Šiame skyriuje apžvelgsime svarbiausius krepšinio istorijos etapus, pradedant nuo jo išradimo ir baigiant Lietuvos pasiekimais.
Krepšinio gimimas: James Naismith ir pirmosios taisyklės
Pirmosios krepšinio varžybos įvyko 1892 metais Amerikoje. Krepšinio kūrėju laikomas James A. Naimsmith. Tuo metu komandose būta po septynis žaidėjus. Nuo 1897-ųjų Yale ir Pensilvanijos studentų ssusitikimo varžosi po penkis žaidėjus. Pradžioje krepšinis propaguojamas kaip žaidimas moterims. Į olimpinių disciplinų sąrašą įtrauktas tik 1936 m. (Berlyno olimpinės žaidynės).
Krepšinis Lietuvoje: nuo pirmųjų varžybų iki aukso medalių
Lietuvoje krepšiniu susidomėta 1919 metais. Pradininkai - Steponas Darius ir Karolis Dineika. Pirmąją knygelę išspausdino Karolis Dineika (1922), vėliau - Steponas Darius. Pirmosios rungtynės įvyko Kaune 1922 m. Žaidė Kauno miesto rinktinė su LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga). Jau 1923 metais rungėsi 18 vyrų ir 24 moterų komandos. Krepšiniu pradėta domėtis ir Lietuvos provincijoje. Pirmosios tarpvalstybinės rungtynės Lietuva - Latvija įvyko 1925 m. Rygoje. Nugalėjo turintys didesnę patirtį kaimynai (41:20). 1926 m. - vėl varžybos su Latvija. Kaimynai ir šįkart pranašesni (47:12). 1934 metais Kaune pastatyti kūno kultūros rūmai su krepšinio sale. Pakviečiami kaimynai latviai. Jie lietuvius tiesiog nnupučia - 123:10. Nepadeda net savo sienos. Trūksta gerų trenerių ir patyrusių žaidėjų. Pagaliau ledai pajuda. Į Lietuvą grįžta tautiečiai iš Amerikos. Jie skatina jaunimą. Minėtini Kostas Savickas ir Pranas Lubinas. Jų pastangos pagerina krepšinio kokybę. 1936 m. Lietuva žaidžia su Latvija ir vėl pralaimi 10:36. Bet mūsų kaimynai jau tituluoti. Jie 1935 m. Europos čempionai. 1936-ieji. Kaune Lietuva žaidžia su Estija. Ir šįkart nepasiseka, laimi estai (11:30). 1937 metai. Ryga. Vėl Lietuva varžosi su Latvija. Ir vėl šeimininkai duoda ppylos (41:29). Tų pačių metų gegužės pradžioje Rygoje vyksta antrosios Europos pirmenybės. Balandžio 30-ąją iš Kauno į Rygą išvyksta Lietuvos komanda. Atvykusiųjų palydėti visai negausu. Pralaimėjimai tiesiog apkartino. Daugelis manė, kad vyrai greit sugrįš tuščiom.
Aukso amžius: 1937 ir 1939 metų Europos čempionatai
1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! To meto ,,auksinėje“ Lietuvos rinktinėje žaidė: Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas. 1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė.
Krepšinis šiandien: profesionalumas ir populiarumas
Krepšinis - bene populiariausia sporto šaka Lietuvoje, kone kiekvienam piliečiui ,,įaugusi“ į kraują bei per pastarąjį šimtmetį leidusi mūsų valstybei tituluotis krepšinio šalimi. Nuo 1922 m., kai laikinojoje sostinėje surengtos pirmosios krepšinio rungtynės, pasiekta išties daug: 1938 m. iškovoti pirmieji sidabro medaliai Europos moterų krepšinio čempionate, tais pačiais metais Europos vyrų krepšinio čempionate laimėti pirmieji aukso medaliai ir dar daugiau.
Įdomūs faktai apie krepšinį
- NBA žaidėjo Rick Barry baudų metimų pataikymo procentas jo karjeros pabaigoje buvo 89,99. Kamuolį jis mesdavo iš apačios.
- Timas Dankanas užaugo Virdžinijos salose, JAV. Jis ruošėsi plaukimo varžyboms 1992 m. turėjusiose vykti Olimpinėse žaidynėse. Tačiau uraganas Hugo sunaikino salose buvusį vienintelį Olimpinio dydžio baseiną.
- Profesionalaus krepšinio žaidėjo Latrell Sprewell karjera pasibaigė tuomet, kai jis atsisakė 21 mln. USD vertės 3 metų trukmės kontrakto, pasiūlyto jam „Timberwolves“ NBA komandos.
- Krepšininkas Stephon Marbury sukūrė ir žaidė krepšinio bateliais, kurie buvo parduodami vos už 15 USD.
- 1977 m. „Evansvilio universiteto“ vyrų krepšinio komanda žuvo lėktuvo katastrofoje. Vienas iš komandos žaidėjų negalėjo dalyvauti rungtynėse todėl, kad jis sirgo.
- Šiaurės Korėjos krepšinyje yra gaunami 3 taškai už kamuolio dėjimą iš viršaus, 4 taškai už metimą iš trijų taškų linijos pataikant neprilietus lanko ir 8 taškai už metimą, kuris yra pataikomas per paskutines tris sekundes.
- Hafthor Bjornsson („Sostų karų“ serialo veikėjas vardu „Kalnas“) buvo apytiksliai 105 kg sveriantis krepšininkas, užėmęs centro poziciją.
- Savo pirmojo krepšinio trenerio Charles Craig atminimui Kevinas Durantas dėvi marškinėlius, paženklintus 35 numeriu. Jo pirmasis treneris buvo nužudytas, kai jam buvo 35 m.
- Sugriuvus Tarybų sąjungai Lietuvos krepšinio komanda negalėjo sau leisti krepšinio aprangos 1992 m. vasaros Olimpinėms žaidynėms.
Rima Valentienė: krepšinio ambasadorė
Viena tituluočiausių Lietuvos krepšininkių Rima Valentienė visuomet yra pasiruošusi patvirtinti, jog derinti sportą ir mokslą - įmanoma. 2011 m. geriausia Lietuvos krepšininke pripažinta gynėja po profesionalios karjeros baigimo dvejus metus vadovavo Moterų Lietuvos krepšinio lygai. „Derinti sportą ir mokslą, manau, yra sėkmės receptas“, - teigia daugkartinė Lietuvos ir Baltijos moterų krepšinio lygų čempionė ir 2005 m. Eurolygos bronzos medalio laimėtoja. Tituluota snaiperė taip pat niekuomet nepraleisdavo progos atstovauti savo šaliai su moterų rinktinės apranga. „Atstovauti savo šaliai yra didžiausia garbė ir laimė“, - sako 18 metų su Lietuvos rinktinės apranga žaidusi R. Valentienė. Dabar sportą buvusi krepšininkė įvardija, kaip didžiąją savo gyvenimo meilę. R. Valentienę drąsiai galima vadinti krepšinio ambasadore, nes šis sporto šaka visuomet yra šalia. Buvusi krepšininkė nuolat dalyvauja įvairiose krepšinio šventėse, savo patirtimi dalinasi krepšinio tinklalaidėse, o neseniai savo jėgas išbandė ir televizijos komentatorės kėdėje.
Pažintis su krepšiniu
„Man pasisekė labai, nes aš gimiau sportininkų šeimoje. Mano pirmoji trenerė buvo mano mama. Aš nelankiau darželio, nes keliaudavau su mama į treniruotes, tai čia buvo pati geriausia vaikystė, kokią galima turėti, nes nereikėjo miegot pietų. Buvau labai išdykęs vaikas, kuriam reikėjo judesio, žaidimų, tai man tos treniruotės buvo kažkas fantastiško. Išbandžiau daug sporto šakų, tėtis tuo metu treniravo Lietuvos lengvaatlečius, rytų kovos menais domėjosi, tai aš ir lengvąją atletiką, ir kovos menus išbandžiau. Po to atsirado krepšinis, kuris man labai gerai sekėsi ir taip gavosi, kad krepšinis mane paėmė visa jėga.“
Integracija į gyvenimą po krepšininkės karjeros
„Tai yra tikrai sudėtingas dalykas daugeliui sportininkų, bet aš sportuodama visada mokiausi ir esu baigusi du universitetus. Vilniaus Pedagoginį universitetą, ten mano specialybė yra sportas, specializacija - krepšinis, galiu būti krepšinio trenere ir kūno kultūros mokytoja, o vėliau, žaisdama Eurolygoje, baigiau Mykolo Romerio universitetą, teisę ir valdymą. Baigus karjerą, iškart gavau darbo pasiūlymų ir taip po truputį susidėliojo, kad ėmiau kitus darbus dirbti, nebe krepšinį žaisti. Į karjeros pabaigą aš jau buvau žaidžianti trenerė. Utenos klube buvau ir trenerio asistentė, ir žaidėja, tai toks tas perėjimas buvo. Po to, kai komanda išnyko, aš gavau pasiūlymą ateiti dirbti į antidopingo agentūrą, ši veikla buvo kiek kitokia. Taip pat maisto papildų parduotuvių tinkle dirbau, kurio parduotuvės po visą Lietuvą išsimėčiusios buvo, ten sportininkus konsultuodavome mitybos ir papildų naudos klausimais. Šie abu darbai labai gerai derinosi ir labai patiko. Tai man kažkaip labai gerai susidėliojo viskas.“
Sporto šešėlis
„Taip, sporto šešėlis visada yra. Vis tiek norisi, kad sportas būtų šalia, bet mane domina ir sutartys, kokias galima pasirašyti, kad būtų paprastos derybos, kad būtų gerai sportininkui ir klubui. Sportas - visada šalia ir dabar kartais galvoju, kad sportas gyvenime yra didžioji meilė. Tik jau norėtųsi čia, Vilniuje, dirbti, kur mano šeima, tos kelionės jau kiek išvarginusios yra, norisi kiek sėsliau jau.“
Teisės mokslai
„Įdomu. Man tiesiog patinka platesnės sritys, nes sportininkai dažnai pasirašo kontraktus neišmanydami, padeda parašą ir viskas, o man įdomu giliau. Ir antidopingo agentūroje, kai dirbau, teisė labai padėjo.“
Krepšinio įtaka gyvenime
„Aš manau, kad krepšinis man davė viską - tai yra gyvenimą, atidarė visas duris, kurios būtų neatsidariusios. Sportas, pirmiausia, man parodė pasaulį, nes po pasaulį keliavau labai daug ir aplankiau tokių šalių, kur kiti nelabai net gali būti, pavyzdžiui, aplankiau Šiaurės Korėją. Vykome ten su Lietuvos rinktine pagal atskirą iškvietimą, buvo labai įspūdinga kelionė. Labai daug pasaulio teko aplankyti būnant krepšininke. Taip pat krepšinis formuoja charakterį, mes merginos, kovodamos aikštelėje, siekdamos pergalių, išsiugdom kovotojos charakterį ir, jeigu kažkas nepasiseka iš karto, nemetam, imam ir darom dar ir dar. Sportininkų kasdienybė yra tokia, jeigu tau nepasisekė kažkas, tu turi tai paleisti ir iš naujo keltis, ir eiti su nauja energija į savo darbą, į tam tikrų tikslų siekimą. Sportas labai užgrūdina, paruošia gyvenimui visom prasmėm, tai yra didžiulis gėris.“
Kelionė į Šiaurės Korėją
„Buvo personalinis iškvietimas, diplomatinė kelionė. Nors ta kelionė buvo 1998 metais, ją atsimenu, lyg dabar, nes buvo įspūdinga. Ir tikrai bijojom, nes vos tik atvykus, iš mūsų atėmė pasus. Žaidėme keturias draugiškas rungtynes su tos valstybės moterimis, nes norėjo, kad jos mokytųsi žaisti krepšinį. Teko žaisti marmurinėse salėse, kur jokių emocijų rodyti negalėjai, nes pas juos labai griežtai ten viskas. Rytais marširuoja su kariniais apdarais pasidabinę, šautuvais, tiek vaikai, tiek paaugliai. Labai griežtas režimas ten, didžiausias apdovanojimas žmogui - nuvažiuoti ir nusilenkti vadui. Ir mes tais metais lenkėmės bronzinėm statulom, mus vežė ir rodė miesto centre, tai ten ranką pakėlus reikėjo mojuoti, nusilenkti. Juokėmės mes tada, nesupratom, kodėl čia taip reikia, o mus drausmino, sakė nesijuokit, čia tokios taisyklės. Taip ir leidom tas dienas, šventėm ir Kalėdas ten, nes buvo žiemos kelionė. Tai tokių atsiminimų tikrai liks, niekada gyvenime neužmiršiu. Grįžus, tiesiog norėjosi lietuvišką žemelę bučiuoti, vieną kartą nuvažiavus, nebesinorėjo grįžti.“
Karjeros pabaiga ir dabartinė veikla
„2016 metais. Iš tikrųjų mano karjera buvo gana ilga, 20 profesionalių sezonų turėjau, neskaitant visų jaunimo rinktinių, atstovavau savo šaliai 18 metų. Pirmą kontraktą pasirašiau 18-os metų, atvažiavau į Vilnių studijuoti ir „Lietuvos Telekomas“ buvo mano pirmoji komanda, daug gražių pergalių su šita komanda iškovota. Paskutiniai metai buvo moterų krepšinio lygoje, kai buvau direktorė. Labai daug išmokau, labai patenkinta esu, labai dėkinga už visą patirtį ir tikrai viskas veltui nenueis. Tie du metai nebuvo lengvi, prisipažįstu, tikrai buvo naktų, kai reikėjo spręsti čia ir dabar, ką daryt ir kaip, kad įvyktų renginiai ir visa kita. Turėjau gerą komandą, labai esu dėkinga Martynai Kravčenkaitei, kuri buvo mano dešinioji ranka, tikiuosi, kad jai irgi gerai karjera klostysis toliau. Dabar dirbu RK „Geležinis Vilkas” komercijos direktore ir parduotuvės „Maistas Sportui” Vilniaus Akropolyje vadove. Man labai padeda buvusi krepšininkės karjera, todėl, kad aš žinau viską, kas vyksta būtent iš tos krepšininkės perspektyvos. Man yra lengviau tvarkyti reikalus ir kada esu administracinėj pusėj, ten, aišku, mokslų visai kitų reikia, tenka priimti kitokius sprendimus, bet patirtis jau kažkokia yra. Aš tikrai galiu papasakoti labai daug, nes dirbau geriausiuose Lietuvos klubuose, esu Lietuvos čempionė 15 kartų, tai tikrai susidūriau su pačiais geriausiais pavyzdžiais klubuose, tai turiu, ką pasakyti ir gero, ir blogo. Vis dėlto, bet kokia patirtis yra patirtis, gera ji ar bloga.“
Treniravimas
„Kai baigiau karjerą, 3 metus turėjau savo sekmadieninę krepšinio mokyklėlę mažiems vaikams, kurie tik pradeda ir nori krepšinį pabandyti. Mes kartu su Greta Šniokaite šitą mintį vystėme, norėjome augti, bet susidūrėme su problema, kad laiko mažai, ir gauti salę tinkamu metu, tinkamoje vietoje yra labai sunku. Tada gavome kitų darbo pasiūlymų ir teko šito dalyko atsisakyti.“
Įsimintiniausias karjeros momentas
„Na, čia tikrai sunku papasakoti. Manau, kad visos pergalės ir padovanojimai yra patys nuostabiausi ir saldžiausi. Vienas nuostabiausių dalykų buvo, kada Valdas Adamkus, už nuopelnus Lietuvai, apdovanojo mus Riterio Ordino Kryžiumi. Tai - vienas brangiausių įvertinimų.“
Žaidimas Lietuvos rinktinėje
„Iš tikrųjų, pats nuostabiausias dalykas yra žaisti geriausiose komandose. Su Vilniaus „TEO“ komanda Eurolygos trečios vietos medalius laimėjom, užėmėm ketvirtą vietą finaliniam ketverte, tai čia yra aukščiausi apdovanojimai Lietuvoje, tokių moterų krepšinyje daugiau nėra pasiekta. Ir, žinoma, Lietuvos rinktinė, tai yra labai gera patirtis, žaisti Lietuvos rinktinėje, atstovauti savo šaliai yra didžiausia garbė ir laimė.“
#
tags: #viskas #tik #krepsiniui