Rankinis yra olimpinė sporto šaka, turinti profesionalių žaidėjų daugelyje Europos šalių. Šiame straipsnyje nagrinėjami olimpinio rankinio ypatumai, daugiausia dėmesio skiriant moterų varžyboms, ypač Rusijos ir Prancūzijos komandų dalyvavimui.
Įvadas
Olimpinės žaidynės yra svarbiausias pasaulinis sporto renginys, kuriame šalys varžosi įvairiose sporto šakose. Rankinis, greitas ir fiziškai reikalaujantis komandinis sportas, yra olimpinė disciplina, kurioje dalyvauja tiek vyrai, tiek moterys. Šiame straipsnyje nagrinėjamas moterų rankinis olimpinėse žaidynėse, daugiausia dėmesio skiriant Rusijos ir Prancūzijos komandų pasiekimams ir statistikai.
Rankinio svarba ir fiziologiniai reikalavimai
Šiuolaikinis rankinis yra greitas žaidimas, pasižymintis aukštais sportininkų pasiekimais. Žaidėjų varžybinė veikla yra labai plati, apimanti šuolius, bėgimus, krypties keitimus ir techninius judesius per labai trumpą laiką. Siekiant prognozuoti sportinius rezultatus, būtina nustatyti sportininkų varžybinės veiklos ypatumus. Deja, sporto mokslo literatūroje yra labai mažai darbų, kuriuose būtų išsamiai analizuojamas rankinio žaidimas, kuriuose būtų aprašyti kompleksiniai organizmo funkciniai parengties įvertinimai.
Žaidimo charakteristikos apima didelio intensyvumo veiksmus (bėgimas, staigūs krypties pakeitimai, šokinėjimas) žaidimo fazėse, kurias atitinkamai apibūdina žemi metaboliniai reikalavimai dėl mažo veiksmų intensyvumo. Todėl galima teigti, kad modernaus rankinio metaboliniai reikalavimai apima aerobinius ir anaerobinius energijos kelius.
Tyrimas, kuriam vadovavo Lupas ir kt. su Italijos nacionalinės komandos sportininkais per draugiškas rungtynes buvo nustatytas vidutinis pulsas 145 dūžiai per sekundę. Aerobinis metabolizmas yra svarbiausias rankinyje. Didelio meistriškumo sportininkų ypatumas yra specifiškumas ir individualumas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Aerobinis pajėgumas ir jo svarba rankinyje
Aerobinis pajėgumas yra labai svarbus rankinyje siekiant aukštų sportinių rezultatų. Labai mažai duomenų yra gaunama apie fiziologines rankinio žaidėjų charakteristikas. Mikelsen ir Olsen (1976) studijavo elitines rankinio žaidėjas ir nustatė, kad rankinis reikalauja didelio aerobinio pajėgumo. Dofour ir kt. mokslininkai (1987) pastebėjo, kad rankinio žaidėjai yra pajėgūs parodyti didelį bėgimo greitį.
Aerobinis darbingumas yra labai svarbus daugelyje sporto šakų ir būtent jis dažniausiai lemia pergalę, ne tik rungtyse, kuriose atliekami varžybiniai pratimai vyrauja anaerobiniai procesai, bet ir tada, kai sportininkui finišuojant organizmui nepakanka deguonies ir besikaupianti pieno rūgštis blokuoja bedeguoninės apykaitos fermentus, lėtėja ATP resintezės procesai ir atitinkamai judėjimo greitis. Organizmo buferinis sistemos pajėgumas gali palyginti greitai pakisti.
Treniruočių metodikos ir jų įtaka metabolizmui
Anksčiau, taip pat ir mūsų dienomis, metabolinės treniruotės, skirtos pagerinti rankinio žaidėjų ištvermę, buvo paremtos ilgu nekintamos būsenos įvairių distancijų bėgimu. Priešvaržybinė fazė tada buvo paremta bėgimo intensyvumo padidinimu, o aerobinio tipo pratimai buvo nukreipti padidinti aerobinį pajėgumą. Tokio tipo treniruotės, kaip žinoma, yra efektyvi stiprinant širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą.
Aerobinio tipo veiksmų metu, pavyzdžiui, bėgimas ratu, mažo intensyvumo judesiai yra laikui bėgant kartojami. Tokio tipo raumenų treniruotės daugiausiai priklauso nuo lėtų raumenų skaidulų adaptacijos. Per rankinio varžybas, žaidimo situacijos niekada nėra pastovios būsenos ir apima skirtingus judesius kombinacijas (bėgimas atgal - nugara, į priekį, į šonus, šokinėjimas ir t.t.). Tyrimai parodė, kad didelio intensyvumo trumpų kartojimo judesių metu padidėjęs deguonies suvartojimas reikalauja labai aukšto aerobinio pajėgumo. Iš tikrųjų, buvo rastas tiesioginis ryšys raumenyse tarp deguonies suvartojimo ir kreatinfosfato resintezės. Šiame ryšyje, nustatyta, kad aerobinis metabolizmas yra paprastai įtraukiamas kaip ATP atsargų papildymas.
Treniruotės metu lavinama ištvermė rankinio žaidėjui reiškia treniruoti savo sugebėjimus, atlikti didelio intensyvumo judesius visą varžybas metu. Svarbiausiai yra tai, kad nenutrūkstama treniruotė yra teisingiausias būdas efektyviai treniruotis, turint omenyje šias paprastas rekomendacijas: didelio intensyvumo judesiai, su laktato lygiu žemiau 10 mmol/l. Aerobinio pajėgumo treniruotės, kartojant 400 - 2000 metrų bėgimą, dažnai naudojamos aerobinės veiklos gerinimui ir nuovargio atitolinimui. Šiuo būdu. Šiuo principu kai kurios treniruotės išsivystė į tokias, kuriose rankinio žaidėjai atlieka pratimus, ir kuriuose jie kaitalioja staigius didelio intensyvumo veiksmus (sprintas, šokinėjimas) su mažo intensyvumo veiksmais (bėgimas į šoną). Gerai žinomi pratimai naudojami rankinyje buvo išanalizuoti, kad įvertinti jų metabolines charakteristikas ir jų galimą efektyvumą ugdant ištvermę pas geriausius žaidėjus.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Yra pagrindinė treniruotės specifikos koncepcija, kuri turėtų būti laikoma omenyje bet kuriame sporte. Rankinio žaidėjai nemėgsta valandas bėgioti lauke - lietuje ar miškuose, jiems patinka tik žaisti rankinį - bėgti su kamuoliu, judėti, pagauti ar pašokti ir mesti į vartus. Geriausia komanda yra komanda, galinti žaisti dideliu intensyvumu viso žaidimo metu. Pajėgus rankinio žaidėjas yra toks, kuris gali greitai bėgti, aukštai šokti ir staigiai mesti viso žaidimo metu. Šio ištvermę ar su tam tikrais pratimais, sudarytais pakaitomis iš laikui bėgant trumpėjančių sprintų, žingsnelių į šoną ir šokinėjimo skirtingomis kryptimis. Modernus požiūris į rankinio treniruotes yra reikalingas, kad galėtume gerinti rankinio žaidėjų rezultatus.
Efektyvus treniruotės planas turėtų būti pagrįstas kintamais pratimais, kurių metu rankinio žaidėjai turėtų atlikti skirtingus judesius skirtingais būdais prie didžiausio galimo intensyvumo, po kurio sektų mažo intensyvumo veiksmai. Bendri pratimai gali būti lengvai sukuriami naudojant kūgius, apskritimus, mažas kliūtis ir mažus apėjimus, bet svarbiausia, kad žaidimo tipo pratimai yra reikalingi treniruotėje. Šis sumažintame plote. Šis pratimai. Šiuo, yra svarbu pasakyti, kad matuojant pulsą ir laktato koncentracija kraujyje, galima patikrinti kiekvieno specifinio pratimo efektyvumą. Daugelis trenerių vis dar treniruoja žaidėjus bėgimo takelyje arba žaidimų aikštelėje, priversdami juos bėgti skirtingus atstumus (100-2000 metrų). Neturėtume niekada pamiršti, kad rankinio aikštelė yra 40 metrų ilgio ir tikrasis plotis ne didesnis nei 20 metrų.
Metabolizmo ypatumai sportiniuose žaidimuose
Sportiniams žaidimams būdingas nuolatinis fizinio krūvio galingumo kitimas. Šiomis aplinkybėmis. Visa tai atsispindi medžiagų apykaitos procesuose. Prieš varžybas gliukozės kiekis gali pasiekti 8,3-11 mmol/l, todėl gliukozė pradeda išsiskirti su šlapimu. Šiuose raumenyse. Todėl gliukozės kiekis kraujyje būna padidėjęs. Dėl to žaidėjams yra būdingas gliukozurijos reiškinys. Pieno rūgšties kiekis kraujyje rungtyniaujant svyruoja nuo 3,8-5,5 mmol/l iki 13,2-16,5 mmol/l, priklausomai nuo žaidimo intensyvumo ir sportininko pasirengimo. Šis raumens aprūpinimas energija, t.y. nuo žaidimo pobūdžio. Šiai visų pirma nustatyti ledo ritulininkų, futbolininkų organizme, toliau - krepšininkų, rankininkų ir pagaliau tinklininkų.
Visos organizmo sistemos taip dirba, kad kūno temperatūra, kraujo sudėtis, pH, parcialinis deguonies, anglies dioksido slėgis ir kiti rodikliai būtų optimalaus dydžio. Sportiniams žaidimams būdingas kintamo intensyvumo darbas. Čia palyginti ramūs darbo laikotarpiai, kai energija gaminama aerobinėmis sąlygomis. Tuo metu organizmas gauna pakankamai daug deguonies, kad būtų likviduoti anaerobiniai apykaitos produktai. Todėl sportiniuose žaidimuose treniruoti reikia visus tris mechanizmus, kurie aprūpina organizmą energija - alaktatinį, laktatinį ir aerobinį. Anaerobinis alaktatinis energijos gamybos mechanizmas veikia šuolis, trumpų bėgimų metu. Šis fizinis krūvis metu. Aerobinis energijos procesų įsitraukimo į energijos gamybą lygis apibūdina bendrą sportininko darbingumą, organizmo gebėjimą greitai atsigauti.
Veikiant sistemingiems fiziniams krūviams, sustiprėja kvėpavimo raumenys (diafragma, tarpsonkauliniai raumenys). Šis talpa (VC). VC - vienas iš svarbiausių išorinio kvėpavimo funkcinių rodiklių. dalį. Šis ir gali pasiekti: moters - 5,3 l, vyrs - 8,7 l. Šis ventiliacija - oro tūris, iškvepiamas per 1 min. Ramybėje ji siekia 5-12 l/min. Krūvio metu ji žymiai padidėja dėl kvėpavimo pagilėjimo bei padažnėjimo ir siekia 60-120 l/min (gali pasiekti iki 220/min). Fizinio krūvio metu įsijungia pagalbiniai kvėpavimo raumenys. Kvėpavimo dažnumas ramybėje yra 10-16 k/min. Krūvio metu gali padažnėti iki 50-70 k/min. Šis ventiliacija priklauso nuo kvėpavimo dažnumo ir nuo kvėpuojamojo oro tūrio. Šis ventiliacija padidėja kvėpavimui pagilėjus. Retas kvėpavimas ramybės būsenos metu yra vienas iš geros kvėpavimo sistemos adaptacijos prie fizinis krūvis rodiklis. Jei netreniruotas žmogus kvėpuoja 18-20 k/min, tai netreniruotas - 10-20 k/min. Šiuo turi savo ribas. Šiuos raumenis deguonimi yra ribotas. Palaipsniui didinant darbo intensyvumą, didėja ir deguonies suvartojimas, bet pasiekiama tokia riba, kai deguonies suvartojimas negali daugiau didėti, nors darbo intensyvumas dar didėja. Vadinasi pasiekiamas , o darbo intensyvumas tuo metu vadinama kritinio intensyvumo riba. Taigi rodiklis tiesiogiai rodo kraujotakos ir kvėpavimo sistemos funkcinio pajėgumo bei raumens gebėjimo vartoti deguonį maksimalias galimybes. Kuo atliekamas darbas galingesnis, tuo daugiau suvartojama deguonies.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Kiekvienoje sporto šakoje vyrauja saviti metaboliniai veiksniai, kurie turi reikšmės sportininko meistriškumui. Sporto rezultatai labiausiai priklauso nuo aerobinio pajėgumo, aerobinio ir anaerobinio glikolitinio talpumo, rankininkų - nuo anaerobinio glikolitinio talpumo ir aerobinio efektyvumo. Kiekvienai sporto šakai būdingi specifiniai metabolizmo veiksniai, lemiantys sportininko rezultatą.
Tyrimai ir analizės
Labai dažnai rankininkai treniruojasi po kelis kartus per dieną, pradėdami kitą treniruotę organizmui dar neatsigavus po pirmosios. Šiuo didelio meistriškumo rankininkų energetinis medžiagų naudojimo rungtynis metu bei atsigavimo po varžytinis krūvis ypatumai nėra nustatyti. Pagal A. Skarbaliaus (2001) atliktus biocheminius tyrimus su aukšto meistriškumo rankininkais pastebėjome, kad rungtynis metu sportininks organizme daugiausiai vyko anaerobinės alaktatinės reakcijos, nes laktato ir gliukozės rodikliai po rungtynis buvo beveik nepakitę arba vos vos pakitę. Šiuo pastaraisiais metais mokslininkai nustatė, kad sportinis žaidims metu ir labai dažnai atliekant didelio intensyvumo 2 - 10 sekundžių trukmės veiksmu…
Lietuvos sportininkų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 Paryžiuje (futbolininkai 0 : 9 pralaimėjo Šveicarijos rinktinei, 2 dviratininkai nebaigė 188 km lenktynių plentu). Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 Sankt Moritze (Šveicarija). 1928 Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai (iš jų pirmoji moteris olimpietė P. Radziulytė, bėgusi 800 m) ir 1 sunkumų kilnotojas. Geriausiai varžėsi pussunkio svorio boksininkas J. Vinča, pasidalinęs 5-8 vietas. Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje: 4 krepšininkai, boksininkas ir fechtuotojas. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro).
Moterų rankinio rinktinių atranka į olimpines žaidynes
Dvylikos šalių moterų rankinio rinktinės dėl šešių olimpinių kelialapių kovojo trijuose atskiruose turnyruose. Juose geriausiai žaidė ir teisę keliauti į Paryžių iškovojo Vengrijos, Švedijos, Nyderlandų, Ispanijos, Vokietijos ir Slovėnijos rankininkės. Šios šešios komandos prisidės prie anksčiau teisę žaisti olimpiniame turnyre gavusių Prancūzijos, Danijos, Norvegijos, Korėjos, Angolos ir Brazilijos rinktinių. Palyginti su 2021 metais vykusiu Tokijo olimpiniu turnyru pasikeitė trys komandos. Į Paryžių neatvyks Rusijos, Juodkalnijos ir Japonijos rinktinės. Jas pakeis Danijos, Vokietijos ir Slovėnijos rankininkės. Beje, rusės prieš trejus metus iškovojo sidabro medalius. Slovėnijos rinktinė debiutuos olimpinėse žaidynėse. Vokietės olimpinį kelialapį iškovojo pirmą kartą nuo 2008 metų, danės - pirmą kartą nuo 2012 metų.
Ramiausiai vyko Torevjechos atrankos turnyras. Jo favoritės olandės ir ispanės per du pirmuosius turus nesunkiai pasiekė po dvi pergales ir jau penktadienį užsitikrino bilietus į Paryžių. Sekmadienį šių komandų tarpusavio rungtynėse pergalę 27:26 šventė ir pirmąją vietą užėmė Nyderlandų rankininkės. Antrąją vietą užėmė Ispanija, trečiąją - Čekija, ketvirtąją - Argentina.
Didelės įtampos nebuvo ir Debreceno turnyre. Nors jame abu kelialapiai buvo įteikti tik po paskutiniojo turo rungtynių, abi favoritės Vengrijos ir Švedijos rinktinės gana įtikinamai nugalėjo joms grėsmę kėlusią Japonijos komandą. Švedės pranoko Azijos vicečempiones 35:28, šeimininkės vengrės viešnias iš Tolimųjų Rytų įveikė 37:28. Europiečių tarpusavio dvikovą Vengrijos komanda laimėjo 28:25. Šiame turnyre taip pat žaidusi Didžiosios Britanijos komanda visas trejas rungtynes pralaimėjo triuškinamu skirtumu.
Įdomiausias buvo Ulmo turnyras. Jame jau po antrojo turo pirmąją vietą užsitikrino šeimininkė Vokietijos rinktinė. Užtat sekmadienį vykusios rungtynės dėl antrosios vietos kėlė milžinišką intrigą. Šios rungtynės susiklostė gana netikėtai. Slovėnijos rinktinė jau pirmosiomis minutėmis primetė savo valią Juodkalnijos rankininkėms ir pasiekė pergalę 30:26. Ši pergalė - neabejotinai svarbiausia Slovėnijos moterų rankinio istorijoje. Slovėnės iki šiol nėra pasiekusios jokių įsimintinų laimėjimų, o geriausias jų rezultatas tiek Europos, tiek pasaulio pirmenybėse yra aštuntoji vieta. Paskutinę vietą Ulmo turnyre užėmė visas rungtynes pralaimėjusi Paragvajaus rinktinė.