Krepšinis Lietuvoje - ne tik sportas, bet ir nacionalinė aistra, giliai įsišaknijusi kiekvieno piliečio sąmonėje. Nuo pirmųjų oficialių rungtynių 1922 m. Kaune, Lietuvos krepšinio kelias buvo kupinas triumfo akimirkų, kurios išgarsino šalies vardą visame pasaulyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės istorinius įvykius, pasiekimus ir asmenybes, kurios įkvėpė tautą.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje
Lietuvoje krepšinis pradėtas žaisti apie 1920 m., o pirmieji propaguotojai buvo tokie entuziastai kaip E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius ir K. Dineika. 1922 m. balandžio 23 d. Kaune įvyko istorinės pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės, kurias LFLS laimėjo rezultatu 8:6. Ši data laikoma Lietuvos krepšinio gimtadieniu. Tais pačiais metais surengti pirmieji moterų, o 1924 m. - vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai.
Steponas Darius - Krepšinio Pradininkas Lietuvoje
Steponas Darius, labiau žinomas kaip lakūnas, kartu su Stasiu Girėnu skridęs per Atlantą lėktuvu „Lithuanica“, taip pat buvo ir vienas iš krepšinio pradininkų Lietuvoje. Gimęs 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje, vėliau emigravęs į JAV, S. Darius aktyviai sportavo ir įgytas žinias parvežė į Lietuvą. Jis buvo ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, tokių kaip futbolas, lengvoji atletika ir ledo ritulys, populiarintojas.
Grįžęs į Lietuvą 1920 m., S. Darius įstojo į Lietuvos kariuomenę, baigė Kauno karo mokyklą ir tapo karo lakūnu. Jis dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje ir nuo 1927 m. buvo aviacijos kapitonas. Be sportinės veiklos, S. Darius išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimus, propagavo sveiką gyvenseną, nerūkė ir nevartojo alkoholio. Jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“.
S. Darius aktyviai dalyvavo sportinėje veikloje, žaidė futbolą Lietuvos rinktinėje, buvo vienas iš pirmųjų krepšinio teisėjų ir dalyvavo pirmajame Lietuvos ledo ritulio čempionate. Jis taip pat inicijavo pirmojo Lietuvoje stadiono statybą Kaune.
Taip pat skaitykite: 2011 m. Europos čempionato Lietuvos rinktinė
Pirmieji Tarptautiniai Žingsniai
1925 m. įvyko pirmosios tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė susitiko su Latvijos krepšininkais. Krepšinio iškilimas prasidėjo 4-ajame dešimtmetyje. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas buvo priimtas į FIBA.
Europos Čempionų Titulai
1937 m. Europos Čempionatas Rygoje
1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, pasipildžiusi Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu, tapo Europos čempione. Ši pergalė suteikė Lietuvai teisę rengti kitą žemyno čempionatą Kaune. „Auksinėje“ rinktinėje žaidė Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas. Pranas Talzūnas buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju.
1938 m. Europos Moterų Čempionatas Romoje
1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė, vadovaujama trenerio F. Kriaučiūno. Komandoje žaidė Stefanija Astrauskaitė, Bronė Didžiulytė, Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Tatjana Karumnaitė, Juzefa Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė ir Eleonora Vaškelytė.
1939 m. Europos Čempionatas Kaune
1939 m. Kaune buvo pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms. Tais pačiais metais Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Lietuvos rinktinė, kurioje žaidė Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Budriūnas, Juozas Jurgėla, Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Lubinas, Vytautas Leščinskas, Pranas Mažeika, Vytautas Petras Norkus, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Mykolas Ruzgys, Zenonas Puzinauskas ir Mindaugas Šliūpas, antrą kartą tapo Europos čempione, nugalėjusi visas septynias varžoves. Mykolas Ruzgys buvo išrinktas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Lietuvos Krepšininkai SSRS Rinktinėje
Sovietų okupacijos metais Lietuvos krepšininkai negalėjo atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose, tačiau jie sėkmingai žaidė SSRS rinktinėje.
Taip pat skaitykite: Vyrų krepšinio rinktinės istorija
- 1947 m. Europos čempionate Prahoje SSRS rinktinė, kurioje žaidė V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius, tapo Europos čempione.
- 1952 m. olimpinėse žaidynėse Helsinkyje S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius iškovojo sidabro medalius.
- J. Daktaraitė 1959 m. tapo pasaulio, o 1960 ir 1962 m. - Europos čempione.
- M. Paulauskas 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971 m.) tapo Europos ir 1967 m. pasaulio čempionu, o 1972 m. - olimpiniu čempionu.
- A. Rupšienė 1976 ir 1980 m., o V. Beselienė 1980 m. laimėjo olimpinį aukso medalį.
- S. Jovaiša, V. Chomičius ir A. Sabonis 1982 m. tapo pasaulio čempionais.
Klubinis Krepšinis SSRS Lygoje
SSRS krepšinio pirmenybėse aukščiausioje lygoje žaidė vyrų komandos: KKI (1947-50; 1947 m. tapo SSRS čempionais, 1949 m. - vicečempionais), Kauno „Žalgiris“ (1946-47 ir nuo 1951 m.; 1951, 1985 ir 1986 m. tapo čempionais, 1953 m. laimėjo SSRS taurę), Klaipėdos „Žalgiris“ (1954 m.), Vilniaus „Spartakas“ (1961 m.) ir „Plastikas“ (1964 m.), „Statyba“ (1972 m. ir nuo 1975 m.). Moterų komandos: KKI (1948-49), Kauno „Žalgiris“ (1950-59), „Politechnika“ (1960-64, 1966-68, 1970-73) ir „Banga“ (1984-85), Vilniaus „Kibirkštis“ (1964 m. ir nuo 1968 m.).
Kauno „Žalgiris“ 1986 m. laimėjo pasaulio klubinių komandų Joneso taurę, 1998 m. - Europos šalių taurių laimėtojų taurę, o 1999 m. - Eurolygos taurę ir tapo pajėgiausia Europos klubine komanda.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Nauji Iššūkiai
1991 m. FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio organizacijos - Lietuvos krepšinio federacijos (įkurtos 1958 m.) - narystę. Nuo 1992 m. Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose.
Olimpiniai Medaliai ir Pasaulio Čempionatų Pasiekimai
Vyrų krepšinio rinktinė 1992 m. Barselonos, 1996 m. Atlantos ir 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, 2010 m. pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius. 2003 m. vaikinų jaunių rinktinė iškovojo pasaulio čempionato sidabro, o 2005 m. jaunimo rinktinė (iki 21 m.) - aukso medalius. 1994 m. Lietuvos vaikinų jaunių, o 1996 m. - jaunimo rinktinė tapo Europos čempione.
Lietuvos Vyrų Krepšinio Rinktinės Varžybų Istorija (1925-2022)
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės debiutas įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje, Latvijoje, rungtynėse prieš Latvijos rinktinę, kurias Lietuva pralaimėjo 20:41. Iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. rinktinė sužaidė 891 tarpvalstybines rungtynes, iš kurių laimėjo 573, pralaimėjo 317 ir sužaidė 1 lygiosiomis (64 proc. pergalių).
Taip pat skaitykite: Švedijos rinktinės istorija
Artimiausios rungtynės (2022 m.):
- Rugpjūčio 4 d. (Klaipėda): Lietuva-Estija
- Rugpjūčio 7 d. (Alytus): Lietuva-Estija
- Rugpjūčio 10 d. (Kaunas): Lietuva-Suomija
- Rugpjūčio 11 d. (Vilnius): Lietuva-Suomija
- Rugpjūčio 16 d. (Gran Kanarija, Ispanija): Lietuva-Ispanija
- Rugpjūčio 18 d. (Vilnius): Lietuva-Ispanija
- Rugpjūčio 19 d. (Vilnius): Lietuva-Nyderlandai
- Rugpjūčio 24 d. (Vengrija): Lietuva-Vengrija
- Rugpjūčio 27 d. (Kaunas): Lietuva-Juodkalnija
Daugiausiai rungtyniauta su šiomis komandomis:
- Latvija: 69 rungtynės (41 pergalė, 28 pralaimėjimai)
- Estija: 46 rungtynės (35 pergalės, 11 pralaimėjimų)
- Ispanija: 35 rungtynės (13 pergalių, 22 pralaimėjimai)
- Italija: 31 rungtynės (20 pergalių, 11 pralaimėjimų)
- Prancūzija: 29 rungtynės (13 pergalių, 16 pralaimėjimų)
Daugiausiai rungtynių Lietuvos rinktinėje žaidė:
- Saulius Štombergas (208 rungtynės)
- Šarūnas Jasikevičius (199 rungtynės)
- Robertas Javtokas (197 rungtynės)
Daugiausiai taškų tarpvalstybinėse rungtynėse Lietuvai pelnė:
- Artūras Karnišovas (2235 taškai)
- Saulius Štombergas (2229 taškai)
- Gintaras Einikis (2033 taškai)
Dabartinių Lietuvos rinktinės kandidatų statistika:
- Jonas Valančiūnas (133 rungtynės, 1559 taškai)
- Mindaugas Kuzminskas (125 rungtynės, 1045 taškai)
- Lukas Lekavičius (52 rungtynės, 337 taškai)
Treneriai
Lietuvos vyrų rinktines treniravo F. Kriaučiūnas (1937), P. Lubinas (1939), V. Garastas (1992-96), J. Kazlauskas (1997-2001, 2012-16), A. Sireika (2001-06), R. Butautas (2007-09), Kęstutis Kemzūra (2010-12), D. Adomaitis (2016-19), D. Maskoliūnas (2019-2021), Kazys Maksvytis (nuo 2021). Moterų rinktines treniravo F. Kriaučiūnas (1938), V. Gedvilas (1996-2002), Algirdas Paulauskas (2003-07, 2010-13), Rūtenis Paulauskas (2008-09), Mantas Šernius (2013-15 ir nuo 2016), Rimvydas Samulėnas (2015-16).
Lietuvos Rinktinės Dalyvavimas Svarbiausiuose Turnyruose ir Pasiekimai
Šioje dalyje apžvelgsime oficialius turnyrus, kuriuose dalyvavo Lietuvos rinktinė, ir galutinius pasiekimus juose.
Europos Čempionatai
- 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (5 rungtynės ir 5 pergalės). Pranas Talzūnas išrinktas čempionato naudingiausiu žaidėju.
- 1939 m. III Europos čempionatas Kaune: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (7 rungtynės ir 7 pergalės). Mykolas Ruzgys išrinktas naudingiausiu čempionato žaidėju.
- 1995 m. Europos čempionatas Atėnai: Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
- 2003 m. Europos čempionatas Švedija: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (6 rungtynės ir 6 pergalės). Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
- 2007 m. Europos čempionatas Ispanija: Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius (9 rungtynės ir 8 pergalės). Ramūnas Šiškauskas išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 2013 m. Europos čempionatas Slovėnija: Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius (11 rungtynių ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija: Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius (9 rungtynės ir 7 pergalės). Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
Olimpinės Žaidynės
- 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselona: Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius (8 rungtynės ir 6 pergalės).
- 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius (8 rungtynės ir 5 pergalės)
- 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjus: Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius (8 rungtynės ir 5 pergalės)
Pasaulio Čempionatai
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkija: Lietuva iškovojo bronzos medalius (9 rungtynės ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
Krepšinio Namai
„Krepšinio namai“ - tai multifunkcinis centras, kuriame moderniai ir šiuolaikiškai bus pateikiama Lietuvos krepšinio istorija, svarbiausi pasiekimai ir laimėjimai. Čia bus organizuojamos parodos, konferencijos, koncertai ir E-sporto čempionatai. „Krepšinio namų“ statybos prasidėjo 2018 m. rudenį.
tags: #vyru #krepsinio #rinkitines #varzybos