Vytautas Strolė - sportininkas, kurio karjera apima ne tik tradicinį sportą, bet ir sparčiai populiarėjančią e. sporto sritį. Šis straipsnis apžvelgia jo sportinį kelią, nuo lygumų slidinėjimo varžybų iki vaizdo žaidimų testuotojo karjeros.
Pradžia: slidinėjimas - neatsiejama gyvenimo dalis
Lygumų slidininkui Tautvydui Stroliai metai prasidėjo atstovavimu Lietuvai Pekino Olimpinėse žaidynėse. Pats sportininkas teigia, kad tai - bene ryškiausias prisiminimas per visus profesionalaus sporto laikus, įkvėpęs atsigręžti į dar neįgyvendintus tikslus.
„Slidinėjimas man įaugęs į kraują. Kiek save atsimenu, visuomet ant kojų turėjau lygumų slides, o rankose - lazdas. Dabar savęs be sporto negaliu įsivaizduoti. Per visus slidinėjimo metus esu sukaupęs nemažą žinių bagažą, tad nusprendžiau turima patirtimi pradėti dalintis su kitais - su slidininkais. Pats slidinėsiu tiek, kiek leis galimybės, o kitą laiko dalį skirsiu su sportu nesusijusios svajonės įgyvendinimui - testuosiu vaizdo žaidimus“, - teigia olimpietis Tautvydas Strolia.
Naujas etapas: vaizdo žaidimų testavimas
Nors daugelis V. Strolę pažįsta kaip slidininką, nedaugelis žino, kad nuo pat ankstyvos jaunystės jį domino kompiuteriniai žaidimai. Visgi jis niekuomet nepagalvojo, jog prie kūrimo procesų gali prisidėti ir pats.
„Pernai tikslingai siekiau praplėsti turimas žinias informacinių technologijų industrijoje ir tapti testuotoju. Tikiu posakiu „Energy flows where attention goes“ (Energija tekės ten, kur bus nukreiptas dėmesys. - aut. past.), tad laisvalaikiu siekiau savo tikslo. Baigiau IT akademijos kursus, įgijau ISTQB (angl. The International Software Testing Qualifications Board) testuotojų sertifikatą ir nuolat domėjausi rinka Lietuvoje bei pasaulyje. Ši veikla užėmė didelę dalį mano laiko, kurį turėjau derinti su slidinėjimu. Tai matydami aplinkiniai mane labai palaikė. Pernai rudenį apsilankęs TECH mugėje išgirdau apie vaizdo žaidimų kūrybos ir leidybos įmonę „Nordcurrent“. Susidomėjau žaidimų testavimo galimybe ir po kurio laiko įsidarbinau studijoje. Nors gavau pirmą tokio tipo darbą, nuolatinis mokymasis niekur nesibaigė, o ir slidžių sporto visiškai neapleidžiu. Tikiu, kad norint, galima suderinti visas veiklas“, - džiaugiasi T. Strolia.
Taip pat skaitykite: Varėnos krepšininkai „Žalgirio“ žaidynėse
Šis karjeros posūkis reikalavo laiko perprantant naujus procesus, tačiau sportininko teigimu, fiziniai įgūdžiai puikiai papildė technines žinias.
Sportinė patirtis - privalumas testuotojo darbe
Nors iš pažiūros slidinėjimas ir vaizdo žaidimų testavimas atrodo skirtingos veiklos, V. Strolė tvirtina, kad fiziniai įgūdžiai papildė technines žinias.
„Pastabumas bei atidumas yra viena iš pagrindinių savybių, lemiančių sėkmę testuotojo darbe. Būtent pastabumas padeda nepraleisti smulkmenų ir užtikrinti produkto kokybę. Lygumų slidinėjimas, kuriuo užsiimu nuo vaikystės, išugdė manyje atidumą, greitą reagavimą, pastabumą detalėms. Tad dabar šias savybes pritaikau ne tik sporte, bet ir darbe. Matyt mes patys net nesusimąstome, kokį kiekį procesų nesąmoningai testuojame gyvendami savo įprastu ritmu. Kasdien testuojame vieni kitų pasitikėjimą, kantrybę ar vertybes. Man pačiam sportuojant ne kartą teko testuoti slides, tad, manau, toli nuo turimų įgūdžių nepabėgau“, - apie panašumus pasakoja slidininkas.
Ateities planai: slidinėjimas ir vaizdo žaidimai
V. Strolė atvirauja, kad užmiršti slidinėjimo neketina. Jis planuoja dalyvauti savaitgaliais vykstančiuose Lietuvos čempionatuose bei šiemet Slovėnijoje organizuojamame Pasaulio čempionate.
„Šiuo metu stengiuosi suderinti dvi mėgstamas veiklas ir manau, kad viskas yra pasiekiama, jei tikrai to nori. Kai nedrąsu žengti pirmą žingsnį ar mokytis naujo dalyko nuo nulio, svarbu yra rasti bendraminčių, kurie palaikytų ir paskatintų siekti savo tikslų toliau. O jeigu yra skaitančių šį tekstą ir trokštančių pradėti testuotojo karjerą, bet nežinančių nuo ko pradėti, - galite parašyti ir man“ - drąsina T. Strolia.
Taip pat skaitykite: Legendinis „Žalgiris“
Esporto populiarumas Lietuvoje ir pasaulyje
Nors pasaulyje esportas yra galingai ir greitai auganti industrija, kuri pritraukia ne tik milijonus žiūrovų, bet ir dideles investicijas, tačiau Lietuvoje ši sporto šaka vis dar slepiasi šešėliuose - tiek dėmesio, tiek organizaciniuose, o taip pat ir stigmų bei nesupratimo liūnuose. Visgi, neseniai Lietuvoje skambėjo garsi žinia, kad Justinas Lekavičius tapo „Counter Strike 2“ pasaulio čempionu.
Esporto apibrėžimas ir ypatumai
„Kiek tenka dėstyti studentams, kalbėti su kolegomis, ta sąvoka nėra paprasta. Dažniausiai supaprastinama iki tokio sakinio - tai yra platforma, kurioje vaizdo žaidimų mėgėjai gali varžytis. Čia galėtume ir sustoti. Moksliniuose straipsniuose yra sudėtingos sąvokos, ištakos šio dalyko yra pakankamai gilios. „Pats dėstau esporto modulį universitete, tai yra terminas, kuris dažniausiai yra naudojamas kalbant apie profesionalų lygį kompiuteriniuose žaidimuose. Aš pats terminą „esportas“ naudoju plačiai, kasdienis žaidimas irgi yra, mano akimis, esportas. Mėgstu pavyzdį su krepšiniu. Jei žiūrime, kaip žaidžia Lietuvos rinktinė oficialias rungtynes, tai žiūrime krepšinį, jei žiūrime LKL, žiūrime krepšinį, jei einame pažaisti į kiemą krepšinio, skirtingu formatu, vis tiek žaidžiame krepšinį. Esportas man yra toks platesnis terminas, bet jei norime būti ypač tikslūs, yra tas laisvalaikio žaidimas, o tai yra „esporto grassroot`as“. Esportas yra tokia sporto žaidimų rūšis, kai žaidėjai naudoja vaizdo žaidimus tam, kad varžytųsi tarpusavyje. LRT.lt apie esportą Lietuvoje ir pasaulyje pasikalbėjo su Edgaru Abromavičiumi ir Edvinu Eimontu.
„Yra nuomonė ir reikia suprasti, kad kompiuteriniai žaidimai yra tai, kas senajai kartai prieš 30 metų buvo kiemas. Tai yra bendravimas, jie būna kartu per įrenginius, susijungia, žaidžia, komunikuoja“, - teigė E. Eimontas.
Esporto reglamentavimas ir kvalifikacijos reikalavimai
Ekspertai pabrėžia, kad esporto srityje, kai jis jau bus įteisintas, turėtų būti ir kvalifikacinių reikalavimų, kad nebūtų neigiamų padarinių sveikatai. Taip pat svarbu, kad žaidęs žmogus negalėtų iš karto pradėti dirbti su jaunais žmonėmis, o turėtų pereiti tam tikras programas.
Esporto pripažinimas sportu
Amžinatilsį Povilas Karoblis, vienas iš žymiausių sporto profesorių Lietuvoje, sakė, kad yra du aspektai, kurie leidžia kažką pavadinti sportu: varžymasis arba fizinis aktyvumas. Idealiu atveju būtų abu dalykai, bet dabar turime varžymąsi, tai dėl to ir tampa sportu. Vieno atsakymo nėra, šachmatai ar šaškės būtų atitikmuo, kuris leistų lygintis su sportu.
Taip pat skaitykite: Vaškūno karjera
Esporto ekosistema dėliojasi taip, kad ji žymiai labiau primena tradicinio sporto pasaulį. Mes turime daugiau panašumų į sportą nei į kokią kitą veiklą. Nors Europos Parlamento nuomone tai negalėtų būti prilyginta vienas prie vieno, bet tai yra minoriniai elementai, kurių išskirtinumas nesumažina panašumo į sportą.
Esportininko kasdienybė ir treniruotės
Treniruočių valandų kiekis esporte yra žymiai didesnis. Jei žaidi krepšinį ar futbolą, tu negali fiziškai 100 proc. duoti daugiau nei 3 valandas treniruotėms. Kai kalbame apie smegenų darbą, galima jas apkrauti žymiai daugiau, esporte galima apkrauti smegenis žymiai ilgiau. Drįsčiau teigti, kad esporte kartais yra žymiai didesnė įtampa. Dažniausiai esporto žaidėjai didžiąsias pajamas gauna iš prizinių fondų, nėra daug žaidėjų, kurie turi rėmėjų. Yra didelė įtampa, nes viskas priklauso nuo tavo rezultato, tą įtampą galima prilyginti teniso turams. Kasdienybė yra panaši į tradicinių profesionalių sportininkų - maistas yra ruošiamas, treniruotės, yra ir fizinio aktyvumo treniruotės, tai irgi yra reikalinga, kad smegenys gautų deguonies, kad sprendimai būtų geresni, vėl vakarienė ir vėl treniruotės. Kasdienybė yra panaši, tik treniruočių laikas yra žymiai ilgesnis.
Sporto žaidimų nauda
Sporto vaizdo žaidimai, jei suteikiame galimybę juos žaisti vaikui iki 14 metų, jei jie pabando sporto žaidimą, jie visa tai nori išbandyti realiame pasaulyje. Su sporto žaidimais būna taip, kad FIFA ar NBA žaidimus žaidžia buvę atletai, kurių svajonės fiziškai žaisti neišsipildo.
Fizinis aktyvumas esporte
Esportas yra labai gausi erdvė, tai yra masinis reiškinys, norime mes to ar ne. Yra įvairių formų, vieni žaidžia telefonu po 10-15 minučių per dieną, kiti naudojasi konsolėmis ar kompiuteriais, valandų kiekis jau išaugęs. Bet fizinis aktyvumas nėra vien esporto rizika, yra rizikos visur visuomenėje, gyvename tais „ekranų“ laikais. Yra nuomonė ir reikia suprasti, kad kompiuteriniai žaidimai yra tai, kas senajai kartai prieš 30 metų buvo kiemas. Dėl fizinio aktyvumo, galėčiau prognozuoti 5-10 metų į priekį, kad ateityje esportas bus labai fizinis. Yra „Hado“ žaidimas, kur yra visiškai kitokio lygio įsitraukimas, manau, kad ateityje bus daugiau fizinio įsitraukimo. Bet jau profesionalų lygiu fizinis geras pasiruošimas leidžia siekti profesionalo karjeros. Vien tik žaisdamas ir sėdėdamas, nekreipdamas dėmesio į fizinį pasiruošimą, jei tam neskirsi laiko, nebūsi profesionalas.
Esporto struktūra ir ateitis Lietuvoje
Futbole turime visą piramidę, visada siekėme nuo pat pradžių statyti viską taip, kad būtų žaidėjo kelias. Pirma, masiškumas, jei esi futbolo vaizdo žaidimų mėgėjas, turime masinius turnyrus, žiūrime, kas gali būti kitas žaidėjas klubams. Kitas žingsnis yra patekimas į klubą, visi A lygos klubai turi savo esporto komandas, kurios rungtyniauja Lietuvos esporto A lygoje. Ne vienus metus siekėme kontrakto su „Electronics Arts“ kompanija, kuriuo labai didžiuojamės. Kitaip nei įprastame sporte, jei norime organizuoti esporto turnyrą Lietuvoje, oficialų čempionatą, turime gauti leidimą iš žaidimo leidėjo. Mes jau turime susitarimą, oficialų statusą. Tada yra kitas laiptelis - UEFA Čempionų lyga. Mūsų čempionas pateks į grupių etapą, tai bus pirmas kartas per Lietuvos futbolo istoriją, turėsime klubą grupių etape. Nors ir virtualų, bet tai yra oficialus UEFA turnyras. O visa viršūnė yra rinktinė, kuri dalyvauja UEFA ir FIFA čempionatuose.
Reikėtų, visi to siekia, kad esportas būtų įteisintas sporto įstatymuose, kad galėtume pamatyti projektų, susijusių ne tik su fizine veikla, bet ir su konkuravimu, jaunų žmonių į tai įtraukti. Atsiradus esportui Sporto įstatyme galėtume pamatyti daugiau žmonių ir didesnių projektų.
Esporto finansavimas ir pajamos
Stabiliausias pajamų šaltinis visame esporte yra transliacijos internete. Įgūdis, kuris yra visada skatinamas tarp visų esporto žaidėjų. Siekiame ir mes, kad net ir po čempionato, rinktinių momentų, visi žaidėjai darytų transliacijas, jei reikia, paprašome, kad vienas ir kitas mūsų „YouTube“ atstovas padėtų. Iš atlyginimų mažai kas gali išgyventi, turi kurti savo auditoriją, iš to uždirbti papildomus pinigus.
Esporto nauda visuomenei
Labai yra geras dalykas, kai lietuvaičiai pasiekia tokių rezultatų, matomumo prideda tikrai. Apie esportą visuomenės supratimas nėra didelis, tai yra reiškinys, kurio labiau nesupranta, nei supranta. Manau, kad esportas, žiūrint į chaotiškumą Lietuvoje, galėtų būti ir aiškesnis, LESPA tikslas irgi yra edukacija, kad vaikai ne tik žaistų namie, bet galbūt žaistų mokyklose, kaip popamokinis ugdymas, gal ir formalaus ugdymo dalis. Juk esportas nėra vien žaidimas, tai yra ir komandinis darbas, planavimas, gebėjimas spręsti problemas. Tos kompetencijos, kurios yra ugdomos tradicinio sporto, gali būti gaunamos ir per esportą. Gali atsirasti ir puiki šių sportų sinergija, būreliai gali būti sujungti. Po tokių pasiekimų atsidaro durys ir kalbos apie tai, kad esportą reikia aiškiai reglamentuoti, reikia kalbėti apie trenerius, aukštą meistriškumą esporte.
Esporto įteisinimas ir olimpinės žaidynės
Iš Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) vadovų lūpų jau skambėjo planai, kad 2025 arba 2026 m. gali būti surengtos atskiros esporto olimpinės žaidynės.
Jei norime medalio, turime per LTOK sukurti masines programas, kad būtų pasisekimas ir kitoks visuomenės požiūris. Ateityje reikia žiūrėti į pasaulio čempionatus, tai turėtų būti prioritetas, reikia kelti klausimą, kai dalyvauja mūsų oficialios rinktinės, ką reikia padaryti, norint padėti jiems pasiruošti.
Lietuvoje reikia turėti aiškią struktūrą, organizaciją, rinktines. Dėl stabilaus rezultato reikia aiškaus palaikymo - trenerių ruošimo sistemos, aiškios sistemos dėl mokyklų, aukšto meistriškumo klubų steigimo. Per visas dedamąsias atsiras ir stabilus profesionalaus esportininko ruošimo mechanizmas.
Kiti sporto renginiai Lietuvoje
Šalia V. Strolės karjeros, Lietuvoje vyksta ir kiti įvairūs sporto renginiai.
Golfo turnyrai
„Sostinių golfo“ klube įvyko IV-asis „Lexus“ golfo turnyras Lietuvoje. Šis turnyras įeis į Lietuvos golfo turnyrų istoriją kaip pats masiškiausias turnyras. Tradiciškai turnyro dalyvių limitas - 112 dalyvių. Žaidėjų dideliam norui, varžybų komitetas buvo priverstas įtraukti į starto protokolą visus norinčius. Viso buvo užsiregistravę net 125 dalyviai. Po turnyro visus golfo žaidėjus džiugino golfo žaidėjo kolegos Sigito Stankevičiaus vadovaujamo diksilendo grupės koncertas. Tą vakarą džiazas ir golfas papildė vienas kitą.
Krepšinis
Paulius Motiejūnas, Kauno „Žalgirio“ klubo direktorius, teigia, kad naujo padalinio sukūrimas yra natūralus žingsnis siekiant neatsilikti nuo sporto pasaulį užgriuvusių naujovių. Pasak jo, savo e. sportas suteikia galimybę atkreipti jaunos auditorijos dėmesį. Tai - sparčiausiai auganti šiuolaikinių medijų industrija. Bet Lietuvoje trūksta informacijos apie šią sporto šaką, todėl ateiname į pagalbą Lietuvos žaidėjams-profesionalams ir norime jiems padėti įsitvirtinti e. sporto rinkoje“, - teigė p. Artūras Rumiancevas, Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) valdybos narys, sako, kad pirmasis Kauno „Žalgirio“ žingsnis į e. sportą gali tapti katalizatoriumi ir pakeisti vyraujančią neigiamą nuostatą apie kompiuterinių žaidimų mėgėjus. Pasak jo, e. Trijų žaidimų komandosNaujoji „Žalgirio“ e. sporto komanda yra kuriama jau kelerius metus Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse turnyruose dalyvaujančių e. sporto organizacijų „Gameplay DNA“ bei „Baltic Elite“ pagrindu. Kauno „Žalgirio“ e. Naujai pristatytos e. sporto komandos jau pradėjo pasiruošimą artimiausiems turnyrams. Beje, e. sporto turnyrai ir Lietuvoje jau turi komercinį aspektą.
Plaukimas
Anykščiuose prasidėjo Lietuvos plaukimo federacijos taurės varžybos, kuriose dalyvauja beveik 300 plaukikų, tarp jų ir olimpinius kelialapius jau iškovoję Giedrius Titenis ir Danas Rapšys. Geriausiems šalies plaukikams tai bus kontrolinis startas prieš Europos čempionatą trumpame 25 metrų baseine. Dar neaišku, ar gruodžio 2 d. Anykščių „Bangenio“ baseinas (Ažupiečių g.
R. Meilutytė 100 m plaukimo krūtine rungtyje užtikrintai nugalėjo visas varžoves. Ji distancija įveikė per 1:07.53 min, užėmė pirmąją vietą ir varžysis finaliniame rungties etape. Sprortininkė savo 50 m plaukimo peteliške atrankos plaukime taip pat užėmė pirmąją vietą, distanciją įveikė per 27.12 sekundžių. Į finalinį šios rungties etapą ji pateko su antru geriausiu rezultatu. Ji taip pat startuos 50 metrų krūtine rungtyje ir 50 metrų laisvuoju stiliumi plaukime. Ketvirtadienio vakarą laukia ir finalai.
Po pertraukos į baseiną grįžusi plaukikė tikino, kad sugrįžti paskatino smalsumas. „Pati nusprendžiau, niekas nevertė. Plaukimas man visada buvo ir yra fainas. Norėjau pasižiūrėti, ar toliau galiu ir man įdomu būtų sudalyvauti ir varžybose. Iš pradžių gal kažkiek buvo jauduliuko, bet dabar tikrai faina. Ir rezultatą vertinu visai labai teigiamai, net pati nustebau“, - susirinkusiems žurnalistams po rytinio plaukimo sakė R. Meilutytė. Sportininkė patikino, kad sugrįžti privertė smalsumas ir noras pasitikrinti savo jėgas.
Lietuvė būdama vos 15-os 2012 m. Londono žaidynėse laimėjo aukso medalį. Vėliau sekė triumfas Pasaulio, Europos čempionatuose. Būdama septyniolikos, plaukikė savo kraityje turėjo jau visus svarbiausius apdonovojimus, buvo ne vieno pasaulio rekordo autore. 2019 metais R. Meilutytė paskelbė baigianti karjerą, o prie tokio sprendimo prisidėjo ir dviejų metų diskvalifikacija, skirta dėl antidopingo taisyklių pažeidimo Diskvalifikacijos terminas baigėsi praėjusią vasarą, tad R. Meilutytei neliko jokių kliūčių vėl dalyvauti oficialiose varžybose. Nors žinia apie R. Meilutytės sugrįžimą į oficialias varžybas sukėlė nemenką ažiotažą, džiūgauti dar ankstoka, nes klausimų dėl olimpinės čempionės karjeros atnaujinimo daugiau, nei atsakymų „Lietuvos čempionatas mums skirtas išsiaiškinti, ar pati Rūta norės tęsti sportinę karjerą. Tai tarsi žvalgyba ir savo jėgų patikrinimas. Šiuo atveju mums visiems reikia išlikti kantriems“, - tv3.lt dar trečiadienį komentavo R. Meilutytės trenerė R. Duškinienė. Plaukimo specialistė su olimpine čempione treniruotėse dirba nuo rugsėjo mėnesio. Ir sako, kad daugiau atsakymų visuomenei galės pateikti būtent po varžybų Klaipėdoje. „Apie konkrečius rezultatus ar vietas Lietuvos čempionate net negalvoju ir lūkesčių neturiu. Manau, toks yra ir Rūtos požiūris. Ji lanko treniruotes, bet tai nėra didelio intensyvumo treniruotės. Be abejo, R. Meilutytė yra labai talentinga plaukikė ir gali nustebinti, bet mes tokių tikslų neturime. Pirmąsias išvadas galėsime daryti jau po varžybų Klaipėdoje“, - samprotavo R. Duškinienė.
Tinklinis
Baltijos lygoje rungtyniaujantys Lietuvos tinklinio klubai šį savaitgalį rungtyniaus namuose. Lietuvos moterų komandos Kauno „Heksa“ ir Jonavos „Achema“ susitiks tarpusavyje Kaune. Lietuvos tinklinio federacijos Marius Vasiliauskas prezidentas tikisi, kad žaisdami Baltijos lygoje, šalies tinklininkai įgaus patirties, kuri padės Lietuvos rinktinei.
Vandensvydis
Savaitgalį Eletrėnų baseine virs vandensvydininkų kovos. Prieš dvi savaites Eletrėnuose jau vyko tarptautinis jaunių turnyras, o gruodžio pradžioje vyks tarptautinės suaugusiųjų rinktinių varžybos. Elektrėnų baseinas (Draugystės g.
Ledo ritulys
Baltarusijos Aukščiausioje lygoje rungtyniaujantys Elektrėnų „Energijos“ ledo ritulininkai namuose priims lygos autsaiderį „Vitebsk“ klubą. Elektrėnų ledo rūmai (Draugystės g.
Kovos menai
Vilniaus „Siemens“ arenoje vyks didžiausias kovų menų turnyras Europoje „Bushido Heros Series“. Pajėgiausi Lietuvos kovotojai stos į ringą prieš užsienio žvaigždes. „Siemens“ arena (Ozo g.
Moterų rankinis
Lietuvos moterų rankinio čempionato trečiame ture netikėtą pralaimėjimą patyrė Kauno „ACME-Žalgirio“ rankininkės. Čempionės trečiadienį svečiuose 30:33 pralaimėjo Vilniaus „Eglei-Šviesai“ ir nukrito į trečią vietą.
Vyrų rankinis
Lietuvos vyrų rankinio čempionate trečiadienį prasidėjo šeštas turas. Šeštą pergalę iš eilės iškovojo čempionų titulą ginantys Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai, jie tapo vienvaldžiais lygos lyderiais. Į antrą vietą nukrito pirmą pralaimėjimą patyrusi Alytaus „Almeidos-Stronglaso“ komanda.
Salės futbolas
Lietuvos Futsal (salės futbolo) A lygos čempionate savaitgalį vyks antras turas. Čempionatą pergalėmis pradėjo Kauno „Vytis-Zenitas“, Vilniaus „Bekentas“, Panevėžio „Baltija“, Radviliškio „Lokomotyvas“ ir Mažeikių VIP.