Šiame straipsnyje apžvelgiama Vytauto Vaisnoro biografija, atskleidžiant jo reikšmingą indėlį į Lietuvos muzikos kultūrą, ypač liaudies instrumentų puoselėjimą. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant informaciją apie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Liaudies instrumentų katedros veiklą ir žymių asmenybių, tokių kaip Valentas Leimontas, Antanas Smolskus ir Povilas Samuitis, atminimo renginius.
Liaudies Instrumentų Katedros Ištakos ir Žymūs Pedagogai
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Liaudies instrumentų katedra yra ugdžiusi daugybę iškilių asmenybių, dariusių didelę įtaką Lietuvos muzikos gyvenimui. Katedra didžiuojasi savo istorija ir tradicijomis, kurias kūrė tokie pedagogai kaip prof. Valentas Leimontas, prof. Antanas Smolskus ir doc. Povilas Samuitis. Jų gimimo sukaktys buvo paminėtos LMTA Juozo Karoso salėje vykusiuose renginiuose, kuriuose dalyvavo sukaktuvininkų artimieji ir liaudies instrumentų atlikėjų bendruomenės atstovai iš visos Lietuvos.
Valento Leimonto Nuopelnai
Prof. Valentas Leimontas (g. 1926) - išskirtinė asmenybė, dedikavusi savo gyvenimą liaudies muzikos puoselėjimui. Jo kelias į muziką prasidėjo nuo liaudies dainų, skambėjusių gimtajame kaime, ir choro, kuriame dainavo pradinėje mokykloje, progimnazijoje bei gimnazijoje. V. Leimontas 1948 m. įstojo į muzikos mokyklą, kur mokėsi griežti smuiku ir dainuoti. Baigęs mokyklą, jis buvo paskirtas į Lietuvos dainų ir šokių liaudies ansamblį.
Nuo 1952 metų V. Leimontas studijavo dirigavimą ir birbynę Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - LMTA). Pedagoginę veiklą jis pradėjo 1955 m. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, dėstė dirigavimą, ugdė birbynininkus ir įsteigė liaudies instrumentų orkestrą. 1962 m. V. Leimontas buvo pakviestas dėstyti konservatorijoje, kur dirbo 40 metų, iš jų 26 metus ėjo kelių fakultetų dekano pareigas. Jo klasėje dirigavimo kursą baigė 38 studentai, parengiamąjį kursą - 60 studentų.
Dvidešimt metų V. Leimontas vadovavo liaudies instrumentų orkestrui, su juo koncertuota Lietuvoje ir už jos ribų, dalyvauta dainų šventėse, festivaliuose, įrašytos dvi plokštelės. Steigdamas studentų kamerinį ansamblį, V. Leimontas siekė populiarinti lietuvišką muziką ir liaudies instrumentus. Ansamblis koncertuodavo Vilniaus ir Kauno filharmonijų salėse, važinėdavo po Lietuvą. Išskirtinę reikšmę turėjo koncertai Rygos, Talino, Sankt Peterburgo, Minsko, Kijevo, Jerevano, Kišiniovo, Baku konservatorijose, Maskvos Gnesinų institute.
Taip pat skaitykite: Varėnos krepšininkai „Žalgirio“ žaidynėse
Ketvertą metų V. Leimontas dėstė Vilniaus pedagoginio instituto (dabar - Lietuvos edukologijos universitetas) Muzikos katedroje. 1957 m. įkūrė Vilniaus moksleivių rūmų dainų ir šokių ansamblį (dabar - „Ugnelė“). Kurį laiką pats grojo ansamblyje „Sutartinė“, su Lietuvos atlikėjų grupe koncertavo Dubline ir Londone. 1974 m. V. Leimontui suteiktas nusipelniusio kultūros veikėjo, 1978 m. - docento, 1991 m. - profesoriaus vardas.
Be muzikinės veiklos, V. Leimontas aktyviai reiškėsi ir kaip tautodailininkas. Dar jaunystėje pradėjęs domėtis daile, jis lankė parodas, kaupė reprodukcijų albumus ir bandė piešti pats. Pirmieji rimtesni darbai sukurti 1969 m. Respublikinėje liaudies meno parodoje 1975 m. eksponuotos dvi jo akvarelės. Tais pačiais metais Lietuvos konservatorijoje V. Leimontas surengė pirmąją personalinę parodą. Į tautodailininkų sąjungą buvo priimtas 1976 m.
V. Leimontas yra surengęs per 50 personalinių parodų, aktyviai dalyvauja bendrose ekspozicijose. Po Lietuvą yra pasklidę per du šimtus, užsienyje - daugiau kaip kelios dešimtys jo akvarelių. V. Leimonto kūryboje vyrauja šviesus koloritas. Jo peizažai apibendrinti, abstraktesniuose darbuose nevengiama simboliškumo. V. Leimonto kūrybą įdomiai papildo retesne technika - tušu - pieštos akvarelės.
Povilo Samuičio Indėlis į Birbynės Tobulinimą
Docentas Povilas Samuitis (1896-1989) - reikšminga figūra birbynės istorijoje. 1945 m. P. Samuitis, grieždamas Vilniaus filharmonijos simfoniniame orkestre, netikėtai sutiko seną kolegą J. Švedą, kuris prikalbino pereiti dirbti į Filharmonijos liaudies dainų ir šokių ansamblį, klasikinį instrumentą klarnetą iškeisti į paprastą diatoninę birbynę.
Ansamblyje atsiskleidė P. Samuičio kaip pedagogo, birbynių modifikuotojo talentas, lėmęs tolesnį jo gyvenimą: tapo ansamblio koncertmeisteriu ir Lietuvos konservatorijos pedagogu. P. Samuitis, trylika metų išdirbęs ansamblyje, sukūrė (su meistru Pranu Serva) aukštąją chromatinę birbynę. Tai reikšmingiausias išradimas visiems birbynininkams.
Taip pat skaitykite: Legendinis „Žalgiris“
P. Vaišnoras diplominiame darbe „Povilas Samuitis“ rašė: „Patobulintą birbynę pirmas įvaldė ansamblio birbynininkas Ignas Brazdeikis. Tačiau rimčiausią egzaminą laikė ansambliečiai konservatorijos studentai Vladas Bartusevičius, Algimantas Balčiūnas ir Petras Juodelė. Jie pirmieji įrodė, kad chromatinė birbynė yra techniškai paslankesnė, didesnės skambesio jėgos instrumentas. Baigdami konservatoriją jie grojo G. F. Hendelio, V. A. Mocarto koncertus, parašytus obojui ir fortepijonui, Povilo Samuičio pritaikytus birbynei. Tuo jis įrodė, kad patobulinta birbyne galima pagroti ne tik paprastas liaudies melodijas, bet ir sudėtingus klasikos kūrinius.“
1946 m. Liaudies instrumentų katedroje įsteigiama birbynės specialybė, dėstyti pakviečiamas P. Samuitis. Jo sukurtai chromatinei aukštajai birbynei (vėliau tenorinei ir kontrabosinei) reikėjo specialaus repertuaro, metodinės literatūros. Docentas P. Samuitis kartu su savo mokiniu A. Vyžintu parengė vadovėlį „Birbynės“, kurio metodinė dalis ir naujas repertuaras reikšmingai pasitarnavo mokomajam procesui bei koncertinei praktikai.
Antano Smolskaus Atminimas
Povilo Samuičio mokiniui Antanui Smolskui būtų sukakę 65 metai. Nuo pat studijų metų A. Smolskus buvo vienas ryškiausių Lietuvos birbynininkų. Tai liudija tarptautinių konkursų laureato diplomai ir labai aktyvi koncertinė veikla. A. Smolskus buvo puikus pedagogas, parengė daug profesionalių birbynininkų. Vidinė kultūra, aukštas intelektas, išsilavinimas, pagarba klausytojui ir muzikai, puikus humoro jausmas - tai savybės, kuriomis pasižymėjo profesorius.
1989 m. A. Smolskus tapo Lietuvos valstybinės konservatorijos Liaudies instrumentų katedros vedėju, į studijų programas įtraukė ansamblinio muzikavimo discipliną.
Kiti Žymūs Lietuvos Kultūros Veikėjai
Be jau minėtų asmenybių, Lietuva didžiuojasi daugybe kitų žymių kultūros veikėjų, prisidėjusių prie šalies meno ir kultūros puoselėjimo. Tarp jų - talentingi muzikantai, kompozitoriai, aktoriai, dailininkai, rašytojai ir daugelis kitų.
Taip pat skaitykite: Vaškūno karjera
- Muzikai ir Kompozitoriai: Garsūs muzikai, kompozitoriai ir pianistai, tokie kaip G. Abarius, kuris dešimt metų gyveno Šiaurės Karolinoje ir kovojo su vėžiu, tačiau tikėjo, kad ligą jam pavyks įveikti, kurdamas naujus muzikos kūrinius. Taip pat kompozitorius, pedagogas, kultūros ir meno veikėjas, iki paskutinių gyvenimo dienų aktyviai dalyvavęs šalies meno procesuose. Garsus Lietuvos kompozitorius ir pedagogas, populiariausios lietuviškos operos „Pilėnai“ autorius. Lietuvos operos dirigentas, profesorius, be kurio indėlio šiandien nebeįsivaizduojama Lietuvos operos raida. Žinomas choro dirigentas, ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros profesorius ir vyrų choro „Aidas“ vadovas.
- Aktoriai: Ilgametė Jaunimo teatro aktorė, žinoma kaip dramos būrelio ant Tauro kalno vadovė. Kauno valstybinio lėlių teatro aktorius, sukūręs dešimtis įsimintinų vaidmenų. Kauno valstybinio dramos aktorius, sukūręs daug vaidmenų teatre, filmavęsis daugelyje Lietuvos kino studijos ir televizijos filmų. Juozo Miltinio dramos teatro aktorius, sukūręs apie 50 įsimintiniausių ir sudėtingiausių personažų.
- Dailininkai: Grafikas, knygų iliustruotojas, garsėjęs kaip gamtos piešėjas. Dailininkė, dailės pedagogė, kurios kūrinių yra įsigijusios Lietuvos bažnyčios, Genocido aukų, Lietuvos dailės, Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejai, Lietuvos dailės fondas. Knygų dailininkas, kurio apipavidalintos knygos buvo nuolat apdovanojamos premijomis. Žinomas tapytojas, apdovanotas valstybine bei Nacionalinės kultūros ir meno premijomis. Tekstilės menininkė, dailininkė, kurios sukurti gobelenai puošia įvairius pastatus.
- Rašytojai: Prozininkas vertėjas, kurio novelių rinktinė „Gegužė ant nulūžusio beržo“ buvo įvertinta Nacionaline premija. Vaikų rašytojas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys, prozininkas, apdovanotas Žemaitės literatūrine premija už romaną sakmę „Vienaragio išdaigos“. XX a. Poetas, vertėjas, publicistas, apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Vertėjas, daug įvairaus žanro Algimanto Antanavičiaus tekstų vertimų publikuota periodikoje.
- Architektai: Architektė, labiausiai išgarsėjusi kaip Nacionalinio operos ir baleto teatro rūmų autorė. Architektas, Tarptautinės architektūros akademijos akademikas, profesorius, Kompozitorių namų, Šiuolaikinio meno centro ir Vyriausybės rūmų projektų autorius.
- Kiti: Vienas talentingiausių dabartinės Lietuvos humanitarinių mokslų atstovų - filosofas, menotyrininkas, kultūrologas, lyginamų civilizacijų studijų specialistas, orientalistas. Filologijos mokslų habilituotas daktaras profesorius, ėjęs aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro pareigas. Lietuvių kalbininkas, habilituotas daktaras, kurio pagrindinė mokslinio darbo sritis - lietuvių ir baltų kalbų istorinė žodžių daryba. Viena žymiausių Lietuvos choreografių, liaudies šokėjų, apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. Vienas žymiausių Lietuvos agronomų, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas), Rusijos žemės ūkio mokslų akademijos užsienio narys, habilituotas daktaras profesorius. Ilgametis Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojas, režisierius, kurio iniciatyva įkurtas Lietuvos radijo ir televizijos muziejus.
Vyžuonų Mokyklos Istorija
Straipsnyje taip pat minima Vyžuonų mokyklos 150 metų jubiliejus. Pradžios mokykla Vyžuonose įsteigta 1864 m., nors anksčiau čia buvo parapinė mokykla. 1909 m. Marija Zaštautaitė. 1913 m. Vyžuonose įkurta mergaičių mokykla. 1944 m. vokiečiai jos vietoje įsteigė pieninę. 1945 m. vasarą prasidėjo mokyklos atstatomasis darbas. 1948 m. Vyžuonose buvo atidaryta progimnazija. 1949 m. perorganizuota į septynmetę mokyklą. 1956 m. pirmoji abiturientų laida. 1969 m. gruodžio mėn. 3 d. atidaryta nauja vidurinė mokykla. 2001 m. Vyžuonų vidurinė reorganizuota į pagrindinę mokyklą.