Sportas, ypač kovos sportas, dažnai supriešinamas su muštynėmis gatvėje. Nors abu reiškiniai susiję su fiziniu kontaktu, jie skiriasi savo tikslais, taisyklėmis ir etika. Šiame straipsnyje panagrinėsime bokso ir muštynių skirtumus, aptarsime sporto, kovos menų ir savigynos sąvokas bei jų tarpusavio ryšius.
Sportas kaip Varžybos ir Fizkultūra
Sportas pirmiausia yra varžybos, konkuravimas pagal tam tikras taisykles. Tai varžymasis su oponentais tam tikruose fizinės veiklos gebėjimuose. Sumo, pavyzdžiui, yra sportas, nors ir turintis daug ritualų ir tradicijų, panašiai kaip krepšinis.
Sportuoti galima dėl skirtingų motyvacijų, o fizkultūra (sportas “dėl savęs“) skiriasi nuo sporto, kuris yra varžybos. Siekis tapti stipresniu nebūtinai pasiekiamas sporto pagalba - yra ir kitų būdų.
Stiprumas ir Kintanti Realybė
Nors teorijoje atrodo, kad stipresnis žmogus visada nugalės silpnesnį, gyvenime yra daug daugiau veiksnių, kurie gali lemti kovos baigtį. Šiaulių “natiečių“ istorija, kai Šiaurės Atlanto bloko kariai buvo sumušti ir apiplėšti nepilnamečių moksleivių, iliustruoja, kad fizinis stiprumas ne visada yra lemiamas faktorius.
Sportuodamas tu didini procentą žmonių, kuriuos primušti gali, bet tai yra trumparegiška strategija, nes ant kiekvieno stipraus atsiras stipresnis.
Taip pat skaitykite: Originalios vestuvių pramogos
Amato ir Meno Perspektyvos
Sakydamas, kad Storas į kovą žiūri, kaip į amatą, norima pabrėžti jo pragmatišką požiūrį: jis ima bet kurį techninį elementą ir padaro savo veiksmų arsenalo darbiniu elementu. Amatas - tai utilitarinis pritaikymas, praktinis ir individualus įgūdis ar meistriškumas.
Kovos menas, priešingai, yra menas, nes jo esminis skiriamasis bruožas yra teikti estetinį pasigėrėjimą, su mažai praktinio pritaikymo. Estetinį - tai “dvasinį“, vidinį. O masinė gamyba - tai sportas. Tas visas masinis ir profesionalus. Visas tas konvejeris klubų ir sportinių federacijų. Ir visa ta rinkodara bei konkurencija rinkoje (varžybos, čempionatai ir pan.).
Aikido ir Universalumas
Pati savaime aikido nėra blogai. Yra tik ne laiku ir ne vietoje. Jei imti aikido visumoje, atsakant į klausimus apie jos misiją, paskirtį, tikslus, strategijas, taktiką ir naudojamą techniką, tai jai pritaikymą galima rasti puikiausiai. Kaip ir bet kuriam kitam kovos menui.
Tačiau nėra universalaus kovos meno, tinkančio viskam “padefaultu“. Iš aikido yra tiek pat naudos, kiek ir iš sportinio fechtavimo rapyromis. Viskas tik priklausys nuo to, ko tu norėsi iš treniruočių.
Savigyna Lietuvoje
Lietuvoje savigyna visuose klubuose yra trečiareikšmės podukros vietoje. Tokia Sigutė, kurią patys klubų vadovai bando į tą žarijų duobę ir įstumti, kad prieš akis nesimozolintų… Ir visa jų “savigyna“ - tai tik elementarus klubo vadovo interesas pasiimti papildomas pajamas iš kitos rinkos nišos.
Taip pat skaitykite: Švediškas boksas ir turizmas
Antra, tai pridurčiau, kad pas mus ir kriminogeninė padėtis yra palyginti gera, kad visuomenė jaustų didesnį poreikį imtis kažkokių tai savigynos priemonių. Daugelis savigynos instruktorių tiesiog prapultų ten, kur kitokios sąlygos, kur įstatymai kitokie ir atakos būdai kitokie, nei pas mus.
Visi klubai - paslaugų verslo įmonės. Tiesiog jų paslaugos specifinės ir su tam tikra “aura“. Ir “kovinė savigyna“ tikrai belieka tik skambus marketingo šūkis.
Muštynės ar Peštynės?
Supratimas toks - muštynės, ir daugiau nieko. Labai darželinuko smėlio dėžės požiūris - jam irgi pasaulis už jos ribų sunkiai išeina… Tokias situacijas galima vadinti peštynėmis. Gaidžių. Tegul gaidžiai ir pešasi. Rimti vyrai tuo metu “dielas daro“…
Bokso Skirtumai
Boksas boxui nelygus… yra boxas-sportas ir boxas-pramoga-zhiurovams-babkiu-kalimas… boxe-sporte gana griezhtos taisykles ir apsaugos ir ash pvz jau seniai nemachiau, kad per boxo-sporto varzhybas kas nors butu knock-out… o ir laimi ne tas kas daugiau kumschiais shvaistosi, o tas kas technishkiau ir "shvariau" atlieka smugius ir moka gintis… ir net nebutina stipriai smugiuoti, "shvariai" pataikei prieshininkui i korpusa ar galva ir jau turi tashka…
Profesionalios kovos organizuojamos grynai del babkiu, tas visas shou priesh ir po varzybu, spaudos konferencijos, apsistumdymai per jas… kiek babkiu (shvariu ir neshvariu) apsisuka per viena kova… kiek zhiurovu surenka 1 kova… kiek tokiu kovu jau seniai buna nupirktos, tik kad mafukai praplautu pinigus…
Taip pat skaitykite: Iššūkis Bondorovui: kova prieš Davidą Thomasą
Irma Fearon Patirtis Muay Thai
Irma Fearon, asmeninė trenerė iš Airijos, persikėlusi į Tailandą, pradėjo treniruotis Muay Thai dėl kaklo traumos. Ji pasidalino savo patirtimi apie šią sporto šaką:
- Motyvacija: Pradžioje treniravosi dėl fizinės formos, vėliau susidomėjo kovomis ringe.
- Treneriai: Tajų treneriai ruošia kovotojus labai greitai, mokomasi per praktiką ringe.
- Priešininkai: Priešininkai dažnai nežinomi iki pat kovos, svorio kategorijos gali smarkiai skirtis.
- Pagarba: Kovotojams labai svarbi pagarba mokytojui ir priešininkui.
- Pinigai: Kovos yra vienas iš pagrindinių būdų užsidirbti pinigų neturtingoms šeimoms.
- Susitarimai: Būna atvejų, kai susitariama dėl kovos taisyklių ar baigties.
- Moterys: Moterys kovotojos susiduria su apribojimais ir gauna mažesnį užmokestį nei vyrai.
Sportas ir Karas: Diskurso Problema
Muštis galtvėje yra uždrausta. Kuo iš esmės skiriasi muštynės ringe nuo muštynių gatvėje? Ar nederėtų uždrausti abejų? Ish esmes skiriasi taisykliu buvimu ir nebuvimu… arba nebent tu kalbi apie gatves mushtynes su taisyklemis?
Kovinis sportas turi taisykles, turi teisėjus ir turi du žmonės, kurie sutinka kautis tomis sąlygomis. Gatvėje taisyklių nėra, teisėjų nėra, atsiranda vieta nelygybei.
Sporto Apibrėžimas ir Esminiai Aspektai
Sportas - tai socialinis reiškinys, neatsiejama visuomenės kultūros dalis. Jam būdinga tikslinga, taisyklių ribojama labai aktyvi fizinė ir psichinė veikla, nuoseklus ir nuolatinis fizinių ir dvasinių žmogaus galių plėtojimas varžymosi, lenktyniavimo būdu ir taip išugdytų jėgų, gebėjimų rodymas individualiose ir komandinėse varžybose. Apima sistemingą mokymąsi, lavinimąsi ir varžymąsi.
Sporto Istorija Lietuvoje
LIETUVOJE sporto šaknys slypi gilioje senovėje. Senovės lietuviams ypatingą reikšmę turėjo pratimai jojant žirgais: pirmo tūkstantmečio prieš Kristų Vidurio Lietuvos kapinynuose aptinkama rūpestingai kamanėlėmis ir žvangučiais padabintų žemaitukų veislės žirgų palaidojimų. Baltų teritorijoje dar 7-6 amžiuje prieš Kristų vikrumas, jėga, greitumas, ištvermė buvo labai reikalingos žmogui kovojant už būvį.
Šiuolaikinio sporto sampratos užuomazgos Lietuvoje pradėjo formuotis 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje. Teorinius pagrindus kūrė Lietuvos švietėjai, filosofai: S. Šalkauskis, A. Maceina, V. Sezemanas, kūno kultūros, sporto puoselėtojai: A. Jurgelionis, A. Vokietaitis, K. Dineika, V. Augustauskas.