Šiandien, gerėdamiesi Lietuvos krepšininkų pergalėmis, pažvelkime į praeitį, kai tarpukario Lietuvos krepšininkai garsino mūsų kraštą. Šiame straipsnyje apžvelgsime krepšinio atsiradimą, jo raidą Lietuvoje ir įspūdingus Lietuvos krepšininkų pasiekimus Europos čempionatuose.
Krepšinio Pradžia: Nuo Džeimso Neismito Iki Mūsų Dienų
Šiuolaikinio krepšinio pradininku laikomas kanadietis, Springfildo (JAV) koledžo pedagogas, daktaras Džeimsas Neismitas (1861-1939). Dirbdamas fizinio lavinimo treneriu, jis gavo užduotį sugalvoti žaidimą, kuris užimtų studentus šaltojo sezono metu. Per dvi savaites įvertinęs egzistuojančių sporto šakų teigiamas ir neigiamas savybes, šis sporto treneris ant sporto salės durų pakabino atspausdintas 13 paragrafų krepšinio žaidimo taisykles. Dėl žaibiškos žaidimo sėkmės buvo siūloma šį žaidimą vadinti „neismitobolu“ (angl. Naismith Ball), tačiau jo pradininkas to nenorėjo ir pasiūlė vadinti krepšiniu. Springfilde Dž. Neismito atminimui 1968 m. duris atvėrė memorialinis muziejus.
1895 m. JAV įvyko pirmosios oficialios krepšinio varžybos. Netrukus krepšinis paplito ir persikėlė per Atlantą į Europą. Kol nebuvo bendrų žaidimo taisyklių, visur jas traktavo skirtingai, todėl 1932 m. aštuonių pasaulio valstybių atstovai Ženevoje įsteigė FIBA (Tarptautinę krepšinio federaciją), kuri reglamentavo bendruosius žaidimo principus. Po metų įvyko pirmasis FIBA globojamas tarptautinis krepšinio turnyras, o 1936 m. krepšinis jau buvo įtrauktas į olimpinių žaidimų programą.
Krepšinio Gimimas Lietuvoje
Atkurtoje Lietuvoje atsirado gabių krepšinio pradininko mokinių, kurie sukūrė savąją lietuvišką krepšinio mokyklą. Šį žaidimą propagavo legendinis lakūnas Steponas Darius, Konstantinas Savickas, Karolis Dineika ir kiti tų laikų šviesuoliai. „Basketbolo“ pradininkėmis laikomos lietuvės moterys. Jos 1919 m. Vytauto parke pradėjo žaisti krepšinį pagal vokiečių taisykles (be lankų ir mažesniu kamuoliu).
Tačiau tikruoju krepšinio gimtadieniu laikoma 1922 m. balandžio 23 d. Tądien rungtyniavo Laikinosios sostinės rinktinė ir Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) komanda. Istorinį mačą rezultatu 8:6 laimėjo LFLS komanda. Tais pačiais metais buvo surengtas Lietuvos moterų krepšinio čempionatas, o 1924 m. - šalies vyrų čempionatas.
Taip pat skaitykite: TV transliacijų tvarkaraštis
Literatūra, propaguojanti krepšinį, pradėta leisti 1922 m. Išėjo iš spaudos dviejų autorių leidinys: Karolio Dineikos „Krepšiasvydis vyrams (Basket Ball)” ir dr. J. Ereto „Kumsčiasvydis“. Vėliau išleisti Stepono Dariaus „Basketbolo žaidimas (Krepšiasvydis)“ ir Konstantino Savicko „Krepšinis“.
1925 m. Lietuvos krepšinis išėjo į tarptautinę areną. Pradžioje žaidimo lygis buvo neaukštas, mūsų krepšininkai nuolat pralaimėdavo kaimyninių Baltijos valstybių komandoms. 1935 m. į Pasaulio lietuvių kongresą atvyko žymūs JAV lietuvių kilmės krepšinio specialistai: B. Budrikas, J. Knašas, F. Kriaučiūnas ir K. Savickas. Pastarieji du liko Lietuvoje ir pradėjo treniruoti mūsų krepšininkus. Po kelerių metų Lietuvos krepšininkai, JAV lietuvių kilmės krepšininkų padedami, pasiekė įspūdingų laimėjimų - 1937 ir 1939 m. tapo Europos čempionais.
Lietuvos triumfas Europos krepšinio čempionatuose
1937 m. Europos krepšinio čempionatas Rygoje
Buvo nuspręsta dalyvauti Antrosiose Europos vyrų krepšinio pirmenybėse, kurios vyko Rygoje. Krepšininkus ruošė žaidžiantysis treneris F. Kriaučiūnas. 1937 m. Lietuvos rinktinė pirmąkart tapo Europos čempione.
Kelionė į Rygą ir pasiruošimas
Mūsų krepšininkai 1937 m. į Europos čempionatą Rygoje išvyko tyliai, be palydos. Kiek jiems buvo skirta lėšų, nežinoma. Ko gero, jų nestokojo, nes išvyko su gera apranga, kurią nupirko valstybė, o Rygoje apsigyveno prašmatniame viešbutyje.
Lemiamos rungtynės su Italija
Lemiamos rungtynės su italais buvo sunkios, tačiau mūsiškiai laimėjo rezultatu 24:23 ir tapo Europos čempionais. Paskutines antrojo kėlinio akimirkas apibūdina sporto komentatoriaus komentaras: „Šiuo momentu iš aikštės išeina F. Kriaučiūnas ir jo vietą užima A. Andrulis. Komanda, netekusi vadovo, susilpsta ir italai tuo naudojosi. Padaro: 24:18, 24:19, 24:20, 24:22, 24:23. Čia šveicaras teisėjas baudžia už kalbėjimą trimis baudų metimais, bet italai jų neišnaudoja. Mūsiškiai atsilaiko. Švilpukas ir Lietuva pirmąkart skelbiama Europos krepšinio nugalėtoja.“
Taip pat skaitykite: Pasaulio krepšinio viršūnės siekimas
Sutikimas Lietuvoje
Grįžtančių čempionų visur laukė džiūgaujančių sirgalių minios. Ypač gražiai jie buvo pagerbti Joniškio geležinkelio stotyje ir Kaune. Į Kauno kūno kultūros rūmus rinktinė vyko atvirais automobiliais, o į pačius rūmus čempionai buvo įnešti ant rankų. Europos čempionus pasveikino Ministras Pirmininkas J. Tūbelis, Kauno burmistras A. Merkys, visuomenės atstovai. Komandos vardu rinktinės kapitonas F. Kriaučiūnas padėkojo už nuoširdų sutikimą. Spaudoje aprašytos Kauno sirgalių nuotaikos. Rašoma, kaip senukas, išgirdęs džiugią žinią, Laisvės alėjoje šokinėjo lyg mažas vaikas. Vakare pranešus džiugią žinią, visi teatro žiūrovai atsistojo, sugiedojo Lietuvos himną, šaukė „Valio!“
Incidentas su Latvijos Prezidento dovana
Tapę čempionais, krepšininkai į Kauną grįžo traukiniu. Traukiniui su Europos krepšinio nugalėtojais priartėjus prie Mintaujos, kažkas pasigedo Latvijos Prezidento K. Ulmanio įteiktos dovanos (sidabrinio skydo, papuošto meniniais raižiniais). Krepšininkas, kuriam buvo patikėta saugoti, pergalės euforijoje ją pamiršo paimti. Išsiblaškėlis turėjo tuoj pat grįžti į Rygą. Visa laimė, kad dovana nedingo ir ją skubiai atvežė į Kauną. Dėl to akibrokšto vos neišsiplieskė tarptautinis skandalas. Lietuvos diplomatams teko raudonuoti ir aiškintis, kad jie nenorėjo įžeisti Latvijos ir jos vadovo. Po diplomatinio atsiprašymo aistros aprimo.
1939 m. Europos krepšinio čempionatas Kaune
Pagal tuometinę FIBA nuostatą, šaliai, laimėjusiai II Europos čempionatą, buvo suteikta teisė ateinantį čempionatą rengti savo valstybėje.
Lemiamas mačas su Latvija
Rungtynės Kaune tarp Lietuvos ir Latvijos rinktinių buvo vadinamos šio čempionato finalu. Štai kaip jas aprašo sporto komentatorius: „Lieka tik 80 sekundžių. Ruzgys meta į krepšį. Sviedinys atšoksta nuo lanko, o Lubinas jį pirštų galais įstumia krepšin. 37:36 Lietuvos naudai. Galop pasigirsta švilpukas ir visiems nervus išjudinusi kova baigta. Halėj pasigirsta didžiausios ovacijos. Įbėgusi aikštėn publika ėmė kilnoti žaidėjus ant rankų.“
Tomis lemtingomis rungtynių minutėmis žurnalistas vaikščiojo Kauno gatvėmis. Štai ką jis užrašė: „Tuo laiku, kai Lietuvos ekipa rungėsi, ėjau per gatves. Langai atidaryti, radijas nustatytas garsiausiai, Kaunas skamba rungtynėmis. Prie langų stovi policininkai, automobiliuose klausosi šoferiai, baruose minios laukia, kas laimės. 35:36 latvių naudai! Kelios minutės lieka laukti. Įtempimas kaip milijonas voltų. Yra!!! Lubinas 37:36. Šauksmai. Valiavimai. Lietuva laimėjo!“
Taip pat skaitykite: Čempionato apžvalga: Lietuvos rinktinės žygis
Sporto Halės Statyba
Nedidelė šalis - Lietuva, pirmoji Europoje pastatė puikią sporto areną, skirtą 13 000 žiūrovų. Darbas nenutrūkdavo net naktimis, rangovo P. Dėdelės žmonės triūsė keliomis pamainomis. Likus savaitei iki čempionato atidarymo, darbininkai dar baiginėjo įvairius vidaus darbus. Pasakojama, kad Lietuvos krepšininkai, norėdami priprasti prie aikštės, rinkosi į treniruotes dirbant statybininkams. Vienu metu halę statė apie 300 žmonių. Daugelis šį statinį vadino „legendine sporto hale“. Sporto halės statybai buvo išleista net 400 tūkst. litų. Skeptikai niurnėjo, kad tai - akivaizdus lėšų švaistymas. Jie pritilo, kai, pardavus specialiai išleistas obligacijas, buvo padengta pusė statybos išlaidų. O kai sirgaliai bematant išpirko visus bilietus, surinkta suma beveik kompensavo visas statybos išlaidas.
Finansų ir Dovanų Tvarkymas
Pasidomėjome, kaip buvo tvarkomi pinigai ir dovanos, skirtos Europos čempionams. Privačios įmonės ir privatūs krepšinio gerbėjai norėjo finansiškai paremti sportininkus ir Kūno kultūros rūmų vadovybės teiravosi, kaip tai padaryti. Pedagogui, sporto organizatoriui, mokslininkui, tuometiniam. Kūno kultūros rūmų direktoriui Vytautui Augustauskui-Augustaičiui (1904-1958) teko sudaryti čempionų sutikimo komisiją. Pastaroji paskelbė, kad daiktines dovanas krepšinio gerbėjai gali įteikti Kūno kultūros rūmuose, o norintieji aukoti pinigus juos galės įnešti į Kooperacijos banke atidarytą specialią krepšinio rėmėjų sąskaitą. Beje, pirmąjį piniginį įnašą į šią sąskaitą padarė spaustuvininkas V. Atkočiūnas.
Originaliai krepšininkus apdovanojo Kauno audinių fabriko administracija. Iškilmingos ceremonijos metu kiekvienam krepšininkui buvo įteikti vokai su audeklų pavyzdžiais ir kvietimais dovanas atsiimti įmonėje. Pažymėtinas tuometinių krepšininkų kuklumas. Vyrai atsisakė visuomenės surinktų piniginių įnašų (sąskaitoje jų buvo per 7 tūkst. litų), motyvuodami, kad jie nėra profesionalai, o tik mėgėjai. Iš surinktų ir dar teberenkamų lėšų krepšininkai pasiūlė įrengti specialų fondą jauniems krepšininkams mokyti. Sumaniai buvo panaudoti pinigai, surinkti už parduotus bilietus į krepšininkų pagerbimo ceremoniją. Mat krepšinio sutikimo komisija nutarė, kad nemokamų pakvietimų nebus ir iškilmių dalyviai į salę bus įleidžiami tik su bilietais.
Kiti Lietuvos krepšininkų pasiekimai Europos čempionatuose
Europos jaunučių krepšinio čempionatai
Europos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1976. I čempionatas, kuriame dėl medalių varžėsi 16 šalių rinktinės, vyko Ščecine (Szczecin, Lenkija); nugalėjo SSRS krepšininkės, kurių gretose buvo ir I. Lietuvos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) rinktinė pirmą kartą žaidė X Europos čempionate (1993) ir užėmė 9 vietą. XI (1995), XII (1997), XIII (1999), XIV (2001), XV (2003), XVI (2004) čempionatuose Lietuvos jaunutės nepateko tarp pajėgiausių Europos rinktinių, XVII čempionate jos (2005) buvo devintos. Pirmą kartą Lietuvos jaunutės apdovanojimus laimėjo XVIII čempionate (2006): pralaimėjusios pusfinalio rungtynes Ispanijos atstovėms (52:54), rungtynėse dėl bronzos medalių nugalėjo Serbijos krepšininkes (84:72).
Europos jaunučių (berniukų, 15-16 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1971. Pirmasis, kuriame varžėsi 12 šalių rinktinės, įvyko Italijos mieste Goricijoje (Gorizia). Čempionais tapo Jugoslavijos krepšininkai. Geriausi Lietuvos jaunučiai 1971-1988 žaidė SSRS rinktinėse; M. Lietuvos jaunučių (berniukų) rinktinė debiutavo XII Europos čempionate (1993) ir užėmė 5 vietą (treneris J. Kazlauskas). XIII (1995), XIV (1997), XV (1999) čempionatuose Lietuvos jaunučių rinktinė nepateko tarp stipriausių 12 Europos komandų (1995 pajėgi Lietuvos rinktinė dėl objektyvių priežasčių pavėlavo į čempionato baigiamąsias varžybas Kroatijoje). XVI čempionate (2001) Lietuvos jaunučiai, pralaimėję rungtynes ispanams dėl bronzos medalių (74:75), užėmė 4 vietą, XVII - 11 vietą. XVIII čempionate (2004) pralaimėtos rungtynės dėl bronzos medalių turkams (69:75), XIX čempionate (2005) - ispanams (63:70). XX čempionate (2006) Lietuvos jaunučių rinktinė buvo dešimta, XXI (2007) - pirmą kartą laimėjo bronzos medalius, mažajame finale nugalėjusi Turkijos rinktinę (65:55). XXII čempionate (2008) Lietuvos jaunučių rinktinė, laimėjusi visas 8 rungtynes (finale įveikusi Čekijos komandą 75:33), pirmą kartą tapo Europos čempione.
Europos jaunių krepšinio čempionatai
Europos jaunių (merginų, 17-18 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1965. Pirmasis įvyko Sofijoje, dalyvavo 11 šalių rinktinės, nugalėjo SSRS rinktinė, kurioje žaidė R. Garbatavičiūtė ir L. Vinčaitė, rinktinės trenerė buvo G. Lietuvos jaunių (merginų) rinktinė debiutavo XVII čempionate (1996) ir iš 12 komandų užėmė 10 vietą. XVIII (1998), XX (2002), XXI (2004) čempionatuose Lietuvos jaunės į dvyliktuką nepateko. Lietuvos krepšininkės geriausiai žaidė XIX čempionate (2000): pralaimėjusios rungtynes dėl bronzos medalių Lenkijos atstovėms (44:75), užėmė 4 vietą. XXII čempionate (2005) Lietuvos jaunių rinktinė buvo septinta, XXIII (2006) - penkta, XXIV (2007) - dešimta. XXV čempionate (2008) Lietuvos jaunių merginų rinktinė, laimėjusi visas 8 rungtynes (finale įveikusi Rusijos komandą 63:57), pirmą kartą tapo Europos čempione.
Europos jaunių (vaikinų, 17-18 metų) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1964. Pirmasis surengtas Neapolyje (Napoli; Italija), dalyvavo 8 šalių rinktinės, laimėjo SSRS jaunių rinktinė, kurioje žaidė M. Paulauskas ir R. Lietuvos jaunių (vaikinų) krepšinio rinktinė debiutavo XVI Europos čempionate (1994) Tel Avive ir tapo pirmąja nacionaline Lietuvos rinktine, laimėjusia Europos čempionės titulą atkūrus Lietuvos nepriklausomybę: pusfinalyje nugalėjo Ispaniją (91:77), finale - Kroatiją (73:71). Lietuvos jauniai XVII čempionate (1996) buvo dvylikti, XVIII (1998) - devinti, XIX (2000) - septinti, XX (2002) - ketvirti, XXI (2004) ir XXII (2005) - devinti. XXIII čempionate (2006) Lietuvos jaunių rinktinė pusfinalyje įveikė Turkijos komandą (87:80) ir dėl Europos čempionės vardo varžėsi su Prancūzijos rinktine, pralaimėjusi šias rungtynes (72:77), pelnė sidabro medalius. XXIV čempionate (2007) Lietuvos jauniai užėmė 4 vietą. XXV čempionate (2008) Lietuvos jaunių vaikinų rinktinė, pralaimėjusi finalo rungtynes Graikijos komandai 50:57, dar kartą tapo vicečempione.
Europos jaunimo krepšinio čempionatai
Europos jaunimo (merginų, iki 20 metų) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1999-2000 sezono. Lietuvos merginų rinktinė debiutavo 1999 atrankos varžybose (56:64 pralaimėjo Turkijos, 55:66 - Vokietijos komandoms, 75:57 įveikė Bulgarijos rinktinę), bet į baigiamąjį varžybų etapą (pajėgiausių komandų dvyliktuką) nepateko; nepateko ir vėliau (iki 2006-2007 sezono).
Europos jaunimo (vaikinų, iki 22 metų 1992-1998 ir iki 20 metų nuo 2000) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1992. Lietuvos jaunimo (vaikinų) rinktinė debiutavo II Europos jaunimo čempionate: nors 1993 Helsinkyje pirmąsias rungtynes su Makedonija laimėjo 90:70, bet savo pogrupyje užėmė 3 vietą ir į baigiamąsias 1994 varžybas nepateko. III čempionate (1996) Stambule (Istanbul; Turkija), laimėję 6 (iš 7) rungtynes, pusfinalyje nugalėję Turkijos 84:74, finale - Ispanijos krepšininkus 85:81, Lietuvos jaunimo rinktinės krepšininkai tapo Europos čempionais. IV čempionate (1998) Lietuvos jaunimo rinktinė buvo aštunta, V (2000) - dešimta, VI (2002 vyko Kaune) - penkta. Sėkmingi Lietuvos krepšininkams buvo VII (2004) ir VIII (2005) čempionatai: 2004 laimėję mažojo finalo rungtynes su Graikijos žaidėjais 92:63, buvo apdovanoti bronzos medaliais, 2005 pralaimėję tik didįjį finalą Rusijos krepšininkams 53:61, tapo vicečempionais. IX čempionate (2006) Lietuvos jaunimo rinktinė buvo septinta, X (2007) - vienuolikta. XI žemyno čempionate (2008) Lietuvos jaunimo vaikinų (iki 20 metų) rinktinė, laimėjusi 6 rungtynes iš 8 (pralaimėjusi finalo rungtynes su Graikija 89:96), antrą kartą tapo vicečempione.
Europos moterų krepšinio čempionatai
Pirmą kartą surengtas Romoje 1938 10 12-16; dalyvavo 5 šalių rinktinės: Italijos, Lenkijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Lietuvos. Lietuvos rinktinė pirmąsias rungtynes žaidė su Italijos komanda ir nugalėjo ją 23:21. Įveikusios 28:10 Šveicarijos, 20:14 Prancūzijos krepšininkes ir pralaimėjusios 21:24 Lenkijos atstovėms, Lietuvos krepšininkės su Italijos ir Lenkijos atstovėmis surinko po 6 taškus (laimėjo po trejas ir pralaimėjo po vienas rungtynes). Pagal pralaimėtų rungtynių taškų skirtumą 1 vieta atiteko Italijai, 2 vieta - Lietuvai, 3 vieta - Lenkijai. II Europos moterų krepšinio čempionatas turėjo vykti Kaune (1940), bet dėl II pasaulinio karo buvo surengtas tik 1950 Budapešte. Dėl SSRS okupacijos Lietuvai praradus Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (pranc.
Lietuvai atgavus Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) narės teises (1991), Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1993 dalyvavo atrankos į XXV Europos čempionatą varžybose Portugalijoje ir laimėjo visas trejas rungtynes: su Graikija 77:74 (po pratęsimo), Belgija - 79:56 ir Portugalija - 73:54. Paskutinis atrankos etapas - pusfinalio varžybos - vyko Vilniuje (1994), iš žaistų 5 rungtynių Lietuva laimėjo trejas (su Suomija 90:75, Latvija 62:51, Vengrija 69:56) ir pateko į XXV Europos čempionato baigiamąsias varžybas Čekijoje (1995). Žaisdama dėl Europos čempionato apdovanojimų Lietuvos rinktinė (vyriausiasis treneris V. Kanapkis) laimėjo 4 rungtynes (su Vokietija 80:71, Jugoslavija 59:51, Kroatija 91:64 ir Moldova 68:62), pralaimėjo - 5 (Italijai 55:60, Rusijai 67:76, Prancūzijai 70:72, Čekijai 65:78 ir Ukrainai 72:76) ir užėmė 5 vietą. XXVI Europos čempionato (1997) pusfinalio rungtynėse Lietuvos krepšininkės įveikė Vokietijos atstoves (78:77), pateko į finalą ir nugalėjusios Slovakijos žaidėjas (72:62) pirmą kartą tapo čempionėmis. Lietuvos rinktinė XXVII čempionate (1999) užėmė 6 vietą, XXVIII (2001), dėl bronzos medalių pralaimėjusi rungtynes su Ispanijos komanda (74:89), liko ketvirta. XXIX čempionate (2003) į stipriausių komandų dvyliktuką nepateko. XXX čempionate (2005) Lietuvos moterų rinktinė dėl bronzos medalių vėl žaidė su Ispanijos komanda: pralaimėjusi 65:83 vėl liko ketvirta. XXXI čempionate (2007) Lietuvos krepšininkės užėmė 6 vietą.
Europos vyrų krepšinio čempionatai
Europos vyrų krepšinio čempionatus pradėta rengti 1935. Pirmasis įvyko Ženevoje (Šveicarija). Jame dalyvavo 10 šalių rinktinės. Pirmąja žemyno čempione tapo Latvijos rinktinė, finalo rungtynėse nugalėjusi Ispaniją 24:18. Sidabro medalius pelnė Ispanijos, bronzos - Čekoslovakijos rinktinės. Lietuvos vyrų rinktinė debiutavo II Europos čempionate 1937 05 03 ir nugalėjo Italijos komandą 22:20; tai buvo pirmoji rinktinės pergalė tarpvalstybinėse rungtynėse. Laimėję rungtynes su Estijos (20:15), Egipto (21:7) ir Lenkijos (31:25) atstovais, Lietuvos krepšininkai finalo rungtynes žaidė vėl su italais, nugalėjo juos 24:23 ir tapo Europos čempionais. III čempionatas įvyko Kaune (1939 05 21-28); rungtyniavo 8 šalių rinktinės, nors užsiregistravusių dalyvauti buvo 17 (lėmė artėjantis II pasaulinis karas). Krepšinio varžyboms pastatytoje Sporto halėje Lietuvos krepšininkai nugalėjo Latvijos (37:36), Estijos (33:14), Lenkijos (46:18), Prancūzijos (48:18), Vengrijos (79:15), Suomijos (112:9), Italijos (41:27) rinktines ir antrą kartą tapo Europos čempionais. 1937-1939 Europos čempionatuose Lietuvos vyrų rinktinė žaidė 12 rungtynių ir visas laimėjo. Ji Europos čempionės titulą turėjo ne dvejus, o septynerius metus, nes dėl II pasaulinio karo 1941, 1943, 1945 Europos čempionatai neįvyko. IV čempionatas buvo surengtas 1946 Ženevoje, bet SSRS okupuotos Lietuvos rinktinė - Europos čempionė - jame dalyvauti negalėjo. 1947-1989 geriausi Lietuvos krepšininkai žaidė SSRS rinktinėse, Lietuvos treneriai V. Kulakauskas (1952, 1953, 1956), V.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvos krepšinio federacijai atgavus visas Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) narės teises Lietuvos vyrų rinktinė Europos čempionatuose vėl pradėjo dalyvauti 1993: papildomose atrankos varžybose Vroclave (Wroclaw; Lenkija) nugalėjusi Lenkijos komandą 102:99, bet pralaimėjusi Baltarusijos rinktinei (80:88), į stipriausių Europos komandų šešioliktuką nepateko. Kur kas sėkmingesnis buvo XXIX Europos čempionatas (1995): Lietuvos krepšininkai pralaimėjo tik finalo rungtynes Jugoslavijai (90:96) ir buvo apdovanoti sidabro medaliais. XXX Europos čempionate (1997) Lietuvos vyrų rinktinė buvo šešta, XXXI (1999) - penkta, XXXII (2001) - dvylikta. XXXIII čempionat…
tags: #xv #pasaulio #krepsinio #cempionatas