Įvadas
Šiame straipsnyje išnagrinėsime įvairias idėjas, susijusias su draugiškomis krepšinio varžybomis. Remiantis V. moksliniais tyrimais, didelio meistriškumo krepšininkų ugdymo krūvių išdėstymo racionalumas rengimo makrocikle ir jų įtaka jėgos greitumo rodiklių kaitai išlieka aktualia tyrimo problema. Šie tyrimai patvirtina, kad krepšininkų greitumo jėgos rodikliai rengimo makrocikle kinta, o blogiausios jų reikšmės užfiksuojamos varžybų periodo pabaigoje, tai yra per atsakingiausias atkrintamąsias rungtynes. Straipsnyje aptarsime veiksnius, ribojančius šiuos rodiklius, fizinio krūvio taikymo problemas, sąsajas tarp krepšininkų greitumo jėgos potencialo ir varžybų veiklos techninių duomenų bei taikomus ugdymo krūvius.
Tyrimo aktualumas ir problema
Tyrimo aktualumas slypi tame, kad didelio meistriškumo krepšininkų greitumo jėgos rodikliai rengimo makrocikle kinta, o blogiausios jų reikšmės užfiksuojamos varžybų periodo pabaigoje. Šis veiksnys susijęs su fizinio krūvio taikymo problema. Egzistuoja dar viena sudėtinga moksline prasme problema: esant žemesniam jėgos greitumo potencialui, krepšininkai demonstruoja gerus varžybų veiklos rezultatus. Todėl svarbu analizuoti sąsajas tarp krepšininkų greitumo jėgos potencialo ir varžybų veiklos techninių duomenų, tarp krepšininkų jėgos greitumo potencialo ir taikomų ugdymo krūvių.
Krepsininkų ugdymo krūvių išdėstymo racionalumas sportininkų rengimo makrocikle ir jų įtaka jėgos greitumo rodiklių kaitai išlieka aktualia tyrimo problema.
Tyrimo objektas ir tikslas
Tyrimo objektas - veiksniai, ribojantys didelio meistriškumo krepšininkų greitumo jėgos rodiklių kitimą. Tyrimo tikslas - išanalizuoti veiksnius, ribojančius didelio meistriškumo krepšininkų greitumo jėgos rodiklių kitimą, ištirti jėgos greitumo krūvių veiksmingumo teorines prielaidas ir nustatyti sąsajas tarp jėgos greitumo rodiklių ir varžybų rezultatų.
Tyrimo metodologija
Tyrimo metodologija apima objektyvių ir informatyvių didelio meistriškumo krepšininkų greitumo-jėgos rodiklių analizę, leidžiančią sekti ir valdyti sportinės formos kitimą, išaiškinant rengimo spragas. Didelio meistriškumo krepšininkų pratybose turi būti taikomos sportinio rengimo priemonės, metodai, atitinkantys varžybų veiklos dinaminę ir kinematinę specifiką, psichinių procesų ypatumus. Tikslingai valdant sportinį rengimą, kitas krūvis turi būti toks, kuriam sportininko organizmas yra pasirengęs pakelti.
Taip pat skaitykite: Numeriai krepšinyje: prietarai ir istorijos
Greitumo jėgos rodiklių kaita
Tiriamųjų bendrojo greitumo rodikliai per 22 rengimo mikrociklus pablogėjo 12,6 proc., nors rengimo procese dominavo specifiniai greitumo-jėgos bei greitumo ištvermės pratimai. Tokie pratimai neigiamai įtakojo bendrąjį krepšininkų greitumą. Savaime suprantama, kad veikiant kontrolines 5 ar 20 m. distancijas, dominuoja dinaminis raumens veiklos rėžimas. Krepšininkai per treniruotes atliko greitėjimus, greitus taktikos veiksmus žaisdami 2x2; 3x3; 2x1; 3x1, tobulino greito puolimo veiksmus. Atliekant tokio pobūdžio pratimus, jie veikė 70-80 proc. maksimalaus pajėgumo, todėl minėtų pratimų įtaka bendram greitumui buvo nežymi.
Teorinės prielaidos
Teorinės didelio meistriškumo krepšininkų greitumo jėgos rodiklius limituojančių veiksnių prielaidos apima greitus judesius krepšinyje, varžybų veiklos rodiklių kaitą rengimo makrocikle ir krepšininkų rengimo rodiklių kaitą.
Greiti judesiai krepšinyje
Krepšinyje judesiai turi būti atliekami ne tik labai greitai, bet ir tiksliai. Kuo greičiau atliekame judesį, tuo mažesnis jo tikslumas (Skurvydas, 2007). Tai yra, todėl, kad greitai atliekant judesį sumažėja jo atlikimo trukmė, taigi ir koregavimo galimybė. A. Bagotyrius (2006) teigia, kad greitumo jėgos judesiui atlikti būtinos tam tikros raumens susitraukimo pastangos. Raumuo maksimaliomis valios pastangomis, veikdamas didelį išorinį pasipriešinimą, išvysto didesnę jėgą, bet mažesnį greitį negu veikdamas mažą išorinį pasipriešinimą. Viską lemia judesio atlikimo sąlygos, varžovų veiksmai, optimaliausis judesių programų taikymas. Labiausiai apkraunami kojų raumenys, o liemens ir rankų - mažiau. Todėl greitumo jėga atliekant judesius nevienoda. Trumpos raumens ribotos judesio galimybės ir išankstiniai įtempimai yra reikalingi sprogstamajai jėgai ugdyti, kuri labai reikalinga krepšinio varžybose. Kuo aukščiau pašokti sąlygoja ir kitų technikos veiksmų atlikimo kokybė (Klinzincc, 1994). Greitumas (vissų pirma lokomocinis) yra būtina krepšininko (ir kitų sporto šakų sportininkų) sportinio parengtumo rodiklis. Šios fizinės ypatybės lavinimui skirtų fizinių krūvių pobūdžiui, jų taikymo savitumams, skirta nemaža mokslinių darbų, bei pateikta nemažai įdomių išvadų (Moreira, Oliveira ir kt., 2004). Lavinant greitumo - jėgos gebėjimus taikomi bendrojo lavinimo; specialūs; varžybiniai pratimai. Specialūs ir varžybiniai pratimai teigiamai įtakoja krepšininkų parengtumą. Anot A. Šikno (2005), krepšininko judesių greitis priklauso nuo nervinių impulsų greičio, raumenų susitraukimo greičio, judesių dažnumo ir amplitudės, judesių koordinacijos ir atsipalaidavimo, judesių technikos, reakcijos greičio į aplinkos dirgiklius (pvz., žaidimo ritmas).
Varžybų veiklos rodiklių kaita rengimo makrocikle
Optimaliam poveikiui ieškoti ir efektyvumui vertinti reikia tikslių ir visapusiškų mokslinių tyrimų (Raslanas, 2000). Krepšinis pasižymi specifine greita varžybine veikla. Komandiniams ir individualiems veiksmams būdingas kompleksinis greitumo pasireiškimas - sugebėjimas greitai išvystyti bėgimo greitį, reaguoti į atskirus veiksmus, atlikti pavienius judesius (Ribera-Nebot, 2004). Neatsitiktinai komandos ir atskiri žaidėjai, sugebantys tai greitai padaryti, yra pranašesni už savo varžovus, jų žaidimo veikla rezultatyvesnė. Greitumo jėgos didėjimo mechanizmai yra labai panašūs į nervinės jėgos didėjimo mechanizmus. Kuo greičiau veikti pasipriešinimą (Cronin, Sleivert, 2005). Kuo greičiau atlikti judesius. Be to, jei sportininkas pradeda vargti, tai būtina nutraukti pratybas, nes tada lavinama ne greitumo jėga, bet greitumo jėgos ištvermė. Tarp mokslininkų ir sporto pedagogų (Grosser ir kt., 1993) yra labiau paplitusios 4 greitumo jėgos lavinimo metodikos kryptys: maksimalus intensyvumas su 30-40 proc. svarmenimis, maksimalus intensyvumas su 55-60 proc. įvairių svorių ir pliometriniai pratimai. Įdomi yra kontrastinė greitumo jėgos lavinimo metodinė kryptis, nes yra derinami nedideli ir maksimalūs pasipriešinimai.
Krepšininkų rengimo rodiklių kaita
Komandos ir individualiems veiksmams būdingas kompleksinis greitumo pasireiškimas - sugebėjimas greitai išvystyti bėgimo greitį, reaguoti į atskirus veiksmus, atlikti pavienius judesius (Ribera-Nebot, 2004). Greitumo jėgos didėjimo mechanizmai yra labai panašūs į nervinės jėgos didėjimo mechanizmus. Kuo greičiau veikti pasipriešinimą (Cronin, Sleivert, 2005). Kuo greičiau atlikti judesius. Be to, jei sportininkas pradeda vargti, tai būtina nutraukti pratybas, nes tada lavinama ne greitumo jėga, bet greitumo jėgos ištvermė.
Taip pat skaitykite: Žaidėjų atlyginimai Portugalijoje
Darbo naujumas ir reikšmingumas
Darbo naujumas slypi tame, kad atskleistos didelio meistriškumo krepšininkų greitumo jėgos ir varžybų rezultatų sąsajos rengimo makrocikle. Greitumo jėgos rodikliai siejami su krūvio struktūra, pobūdžiu ir intensyvumu, atitikimu rungtynių specifikai (lokomocinis judėjimo atstumas, atkarpos greitis, šuoliai ir kt.). Darbo reikšmingumas: populiarėjant krepšinio žaidimui, jį komercializuojant, vis labiau vyrauja pergalės troškimas bet kokia kaina, t.y., tiek rengimo metu, tiek ir per rungtynes veikiama neatsižvelgiant į žaidėjų greitumo jėgos ypatumus, galimybes. Šiuo požiūriu, krepšininkų sportinio rengimo, visų pirma, pratybų fizinių krūvių optimizavimo kelių paieškos, jų suradimas turi neįkainojamą vertę.
Taip pat skaitykite: CBA lygos tendencijos
tags: #zaideju #skaicius #draugiskose #krepsinio