Krepšinis - tai ne tik sportas, bet ir savotiška kultūra, kurioje kiekvienas elementas gali turėti tam tikrą reikšmę. Vienas iš tokių elementų - krepšininko marškinėlių numeris. Nors iš pirmo žvilgsnio tai tik skaičius, tačiau jis gali slėpti prietarus, asmenines istorijas ar net simbolizuoti tam tikrus įvykius žaidėjo gyvenime. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką iš tiesų reiškia krepšininkų numeriai, kokie prietarai su jais susiję ir kokias asmenines istorijas jie gali atspindėti.
Skaičių baimė ir simbolika krepšinyje
Skaičiai nuo seno apipinti įvairiais prietarais ir simbolika. Vieni skaičiai laikomi sėkmingais, kiti - atnešančiais nelaimes. Šie prietarai neretai persikelia ir į sporto pasaulį, įskaitant ir krepšinį.
Rytų Azijos kultūrose ypač stipriai įsišaknijusi tetrafobija - baimė skaičiui 4. Šis reiškinys toks stiprus, kad kai kuriuose viešbučiuose netgi nėra ketvirto aukšto, o lėktuvuose - ketvirtos vietos. Taip yra dėl to, kad daugelyje kalbų (pvz., Kantono kinų kalboje žodis "sei", mandarinų kalboje "si") skaičius "keturi" skamba labai panašiai kaip žodis "mirtis". Lietuvoje tetrafobija nėra paplitusi, tačiau įdomu tai, kad Lietuvos rinktinėje nuo 2014 metų nebėra ketvirtojo numerio. Paskutinis krepšininkas, vilkėjęs šiuos marškinėlius, buvo Martynas Pocius.
Numeris - asmeninės istorijos atspindys
Krepšininko numeris gali būti ne tik prietaro išraiška, bet ir asmeninės istorijos dalis. Žaidėjai neretai renkasi numerius, kurie jiems kažką reiškia: gimimo datą, svarbaus įvykio datą ar tiesiog mėgstamą skaičių.
Pavyzdžiui, Kauno „Žalgirio“ naujokas Mareksas Mitchellas pasirinko 21-ą numerį, kuris simbolizuoja jo šeimą: „Skaičius 2 yra skirtas man ir mano žmonai, o vienetas šalia reiškia kūdikį, kurio mes laukiame.“ Anksčiau krepšininkas dažniausiai rungtyniavo 11-uoju numeriu, tačiau „Žalgiryje“ jis jau buvo užimtas.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Aaronas White'as didžiąją savo karjeros dalį rungtyniavo 30-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais. „Skaičius 30 lydi mane jau ilgą laiką. Tokiu numeriu žaidžiau tiek vidurinėje mokykloje, tiek universitete. Turiu daug puikių prisiminimų, susijusių su šiuo skaičiumi. Labai nudžiugau, kad ir „Žalgiryje“ galėsiu būti Nr.
Royce‘as O‘Neale‘as mėgo 13-ą numerį, nes juo rungtyniavo jo mėgstamiausi krepšininkai Šarūnas Jasikevičius ir Dimitris Diamantidis.
Jaunasis krepšininkas Mindaugas Kuzminskas žaidė 49-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais. Jis teigė, kad visada žavėjosi krepšininkais, kurie visose komandose žaidžia tuo pačiu numeriu, ir norėjo, kad jo numeris būtų išskirtinis ir kažką reikštų.
Numeris - žaidimo stiliaus išraiška?
Nors numerio pasirinkimas dažniausiai yra asmeninis sprendimas, kartais numeris gali atspindėti ir žaidėjo poziciją aikštelėje ar net žaidimo stilių. Pavyzdžiui, tradiciškai įžaidėjai dažnai renkasi mažesnius numerius, o vidurio puolėjai - didesnius. Tačiau tai nėra taisyklė, o veikiau - tendencija.
Svarbu paminėti, kad numeris neturi jokios įtakos žaidėjo įgūdžiams ar sėkmei aikštelėje. Tai tiesiog skaičius, kuris gali turėti tam tikrą reikšmę pačiam žaidėjui.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Krepšinio numerių įvairovė
Krepšinyje naudojami numeriai nuo 0 iki 99. Kai kurie numeriai yra populiaresni už kitus, tačiau kiekvienas žaidėjas turi teisę pasirinkti jam patinkantį numerį (jei jis nėra užimtas kito komandos draugo).
Įdomu tai, kad kai kurie numeriai yra išimtiniai ir negali būti naudojami jokioje komandoje. Tai dažniausiai būna numeriai, kuriuos vilkėjo legendiniai žaidėjai, pagerbiant jų nuopelnus krepšiniui. Pavyzdžiui, Kauno „Žalgirio“ komandoje negalima pasirinkti 11-o numerio, nes jis priklauso Arvydui Saboniui.
Krepšinis - komandinis žaidimas
Nepriklausomai nuo pasirinkto numerio, svarbiausia krepšinyje yra komandinis darbas ir bendras tikslas - pergalė. Kiekvienas žaidėjas, nepriklausomai nuo jo numerio, turi atlikti savo vaidmenį aikštelėje ir prisidėti prie komandos sėkmės.
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) naujienas apie šią sporto šaką nuo šiol pateikia ir žurnale „Krepšinio namai“. „Kiekvienos komandos stiprybė yra kiekvienas žaidėjas individualiai. Raktiniai šio amžiaus tarpsnio žodžiai: „Aš mokausi treniruotis (Learn to train) ir man labai smagu“. Vaikai supažindinami su drausme, pareiga ir atsakomybe. Mokoma užsibrėžti tikslus ir jų siekti. Ugdomas ryžtas, atkaklumas, savarankiškumas. Mokoma komandinio darbo, bendradarbiavimo, bendro tikslo siekimo. Įvedamos komandos vidaus taisyklės, mokoma tausoti inventorių, rūpintis savo komanda, būti mandagiam ir pagarbiam. Vaikai supažindinami su teisėjų darbu, pagrindiniais teisėjų gestais. Aiškinama treniruotės sandara, kiekvienos treniruotės dalies tikslai. Šiame amžiuje labai svarbu vaikams suformuoti teisingus įgūdžius. Žaidimai, užduotys ir pratimai turi būti aiškiai suprantamų taisyklių ir sudėtingumu atitinkantys vaikų amžių bei gebėjimus. Užduoties arba žaidimo metu vaikai turi gebėti realizuoti turimus įgūdžius. Mokymui pasitelkiami pratimai ir žaidimai turi būti nesudėtingi, leidžiantys vaikui susitelkti naujo judesio atlikimo kokybei. 9-10 metų tarpsniu pradedamas pradinio varžybinio rengimo etapas. Atletinės savybės: greitis, koordinacija, reakcija, lankstumas, pusiausvyra. Taktikos pagrindai: visi atsidengimo būdai: V-cut, L-cut, I-cut, Front cut, Backdoor cut. Sporto mokslininkų rekomendacijomis, 9-10 metų vaikai turi treniruotis 3-4 kartus per savaitę. Viena treniruotė neturi viršyti 75 minučių. Labai gerai, jei 9 metų vaikai turėtų 3 trenirutoes per savaitę po 75 min, o 10m vaikai - 4 kart po 75 min. Krepšinis turi sudaryti 30 proc. (10 proc. skiriama taktikos pradžiamoksliui) visos treniruotės, 25 proc. - judrieji žaidimai (gaudynės, orientaciniai žaidimai, dvikovų žaidimai ir t.t.), 20 proc. - atletinis rengimas, 25 proc. Mokėti staigiai sustoti, keisti bėgimo kryptį, kaitalioti bėgimo greitį. Gebėti taisyklingai atlikti 3 pagrindinius perdavimus - nuo peties (kaire ir dešine), nuo krūtinės ir virš galvos - tiek nuo grindų, tiek tiesų perdavimą. Suvokti perdavimo savalaikiškumą ir gebėti atlikti perdavimą judant, judančiam komandos draugui. Mokėti atlikti dvižingsnį iš kairės ir dešinės pusės, gebėti sugauti kamuolį po varymo žingsneliu ir šuoliuku bei atlikti metimą iš artimo nuotolio. Mokėti atlikti taisyklingą metimo į krepšį judesį (kamuolio paėmimas, iškėlimas, alkūnės padėtis, pirštų padėtis ant kamuolio, kūno ir kojų padėtis, judesio koordinacija) - Itin svarbu akcentuoti silpnąją ranką. Judrieji žaidimai šiame amžiaus tarpsnyje turėtų vyrauti ir trukti 15-20 min. (75 min. trukmės treniruotėje). Pratimas, kuris moko kamuolio varymo, keičiant ranką prie kiekvienos kliūties. Žaidėjai varo kamuolį trenerio nurodytu būdu. Po signalo turi paliesti bet kurią kėdę, pataikyti vieną metimą iš bet kokio atstumo (arba kaip nurodė treneris) ir atsistoti į vieną iš lankų. 3×3 žaidimas prie dviejų krepšių vienu metu. Tuo pačiu metu žaidžia net 6 vienos komandos žaidėjai. 2 kamuoliai leidžia atlikti daugiau technikos veiksmų, daugiau judesių ir daugiau džiaugsmo. Apšilimas. Žaidimas „Dangus-Žemė-Nosis“ (4 min). Kiekvienas turi po kamuolį ir stovi prieš trenerį. Treneris rodo savo pirštu - viršų (Dangus), nosį (Nosis), apačią (Žemė), tuo pačiu ir sako vieną iš šių žodžių. Jis gali sakyti ir rodyti teisingai, tačiau gali ir klaidinti. Žaidėjai silpnesne ranka varosi kamuolį vietoje, o stipresne rodo ten, kur sako treneris (bet nerodo). Svarbus akių kontaktas ir mąstymas, atsirenkant teisingą rodomą vietą. Suklydęs žaidėjas iškrenta ir už trenerio nugaros varosi kamuolį pirmyn-atgal. Individualus techninis rengimas (5 min). Žaidėjai vietoje arba 1 m kvadrate varinėja kamuolį trenerio nurodytu būdu, o užduotis kaskart sunkinama. Įvairius būdus - In-Out, Cross, one hand double cross, crossover, kamuolio varymasis vietoje su teniso kamuoliuku (galima mušti teniso kamuoliuką į grindis, pasimesti aukštyn, pamesti į pamesti ir sugauti, su draugu apsikeisti pametant vienas kitam ir pan.). Kamuolio varymasis (5 min.) 3-4 m atstumu aplink žymeklius/stovelius, prieš juos keičiant kryptį nurodytu būdu, pvz., crossover. Po to galima pridėti kitus krypties keitimo būdus - jie gali būti pavieniai - ir kombinuoti, kai į vieną keitimą sujungti 2 ar daugiau technikos elementų. In-Out ir Cross, abiem rankomis naudojami double cross ir varymasis į tą pačią pusę. Kiekvienas žaidėjas turi po kamuolį ir stovi prie šoninių linijų. Galima ir ridenti kamuolį iš rankos į ranką. Galima pastatyti aikštėje stovelius, keičiant prie jų varymosi kryptį nurodytu arba savo pasirinktu būdu. Besivarant kamuolį, treneris sušvilpia atitinkamu būdu, pvz., 3 kartus. Gali būti įvedamos papildomos ir fizinės užduotys. Pvz. Atletinis rengimas (8 min.), kuriam skirti 14-16 min. Tai atliekama estafetėmis, kurių pagrindinės lavinimo kryptys - vikrumas, reakcija, koordinacija, greitis. Sudaromos 2 komandos - tarpusavyje gali rungtyniauti kelios komandos. Pvz., dvejetais, trejetais, ketvertais, tačiau geriausiai būtų 2×2 skirtingose aikštelės vietose. Žymekliai išdėliojami 3 m kvadrato pricipu, skirtinguose kampuose padedami skirtingų spalvų žymekliai. Jie veidrodžio principu išdėstomi ir priešingoje pusėje, kaip parodyta paveikslėlyje. Į vieno kvadrato vidurį atsitoja vienas žaidėjas, kuris rankose laiko krepšinio kamuolį, o priešingoje pusėje - kitas. Treneris arba žaidimui vadovaujantis asmuo turi garsiai pasakyti vieną spalvą, kokios yra pastatytas žymeklis. Gynėjas, kuris viduryje stovi gynėjo stovėsena ir laiko kamuolį prie krūtinės (alkūnės plačiai), pasirengęs paliesti trenerio nurodytos spalvos žymeklį, pvz., geltoną. Po signalo žaidėjas turi paliesti geltoną žymeklį, po to esantį priešingoje pusėje (šiuo atveju pilką), o tada bet kuria tvarka - abu likusius žymeklius ir pastatyti į savo lanką, kuris padėtas ant centro linijos. Pirmasis pastatęs savo kamuolį, komandai uždirba 1 tšk. Po to į spalvų kvadratus stoja kiti tos pačios komandos žaidėjai ir tęsia žaidimą. Komandos (šiuo atveju dvejeto) tikslas - surinkti 6 tšk. Pirma surinkusi 6 tšk. Žaidėjas pradiniame taškė sėdi, guli ant grindų , t.y. Prie pirmo stovelio naudojamas tas elementas, kuris buvo ir per apšilimą, pvz., double cross. Prie antro ir trečio - krypties keitimas Crossover. Prie ant alkūnės pastatyto stovelio jau pats žaidėjas pasirenka krypties keitimo būdą ir pabaigia dvižingsniu iš po krepšio atitinkama ranka. Galima ir vienu žingsniu. (6 min), kai puolėjas jau pradeda pratimą iš viršaus. Atlieka spurtą varydamasis, skirdamas didelį dėmesį pirmam žingsniui ir kūno padėčiai, varantis kamuolį taip, tarsi stovelis būtų tikras gynėjas, ir, atsivarius prie alkūnės, jau apžaidinėja tikrą gynėją ir žaidžia rezutatui. Apsigynęs arba užpuolęs gauna 1 tšk ir stoja į eilės galą. Pratimą pradeda gynėjas, kuris gali pasirinkti bėgimo į gynybą kelią. Jei jis bėga pro viršų, tai puolėjas turi bėgtipasiimti kamuolį per apačią nurodyta kryptimi ir tada iš karto žaisti 1×1. Taktinis rengimas - gynėjo tikslas, neleisti atlikti laisvo metimo ir stengtis išlaikyti ne didesnę kaip 1m distanciją nuo metiko. Varžovą, kurio bent viena ranka silpnesnė, varant kreipti būtent į tą silpnesnę pusę. Ginantis stengtis bent vieną kartą paliesti kamuolį. Treniruotės pabaiga - 3 min. Kas daugiausiai pataikė, meta po 2 baudos metimus į pagrindinį krepšį - su psichologinio spaudimo elementais. Jei abu pataiko, visi ploja, o prametus reikia atlikti atsispaudimus. 6-7 min. 6-7 min. BACKDOOR Cut- tai kirtimas po krepšiu, pro gynėjo nugarą. Jis paprastai taikomas, kai gynėjas stengiasi užkirsti kelią tiesioginiam perdavimui. Gynėjas stovi tarp puolėjo su kamuoliu ir puolėjo, norinčio priimti kamuolį, o ranka siekia perimti kamuolį. Dažniausiai šis atsidengimo būdas naudojamas, kai puolėjas kerta po krepšiu. V-Cut, L-Cut, I-Cut - atsidengimo būdai, kur raidės V, L, I parodo atsidenginėjančio puolėjo judėjimo trajektorijas („piešia“ aikštelėje atitinkamas raides). Šis atsidengimo ir kamuolio priėmimo būdas dažniausia taikomas atsidengiant krašte arba ties perimetru. Kiekvienu būdu atsidengiant, reikia kontakto su gynėju įėjus į 3-ų taškų zoną, kūnu neleidžiant gynėjui išlįsti aukštynir staiga atšokant priimant kamuolį. FRONT Cut atsidengimo būdas, dažniausiai naudojamas kertant po krepšiu, kai gynėjas stovi per daug giliai, stengdamasis išvengti puolėjo kirtimo už jo nugaros. Tai atsidengimas kertant pro gynėjo priekį. Aukštesnio lygio krepšininkai taiko šį būdą, prieš tai pagąsdindami Jab Step‘uarba trumpu kirtimu - kad kirs už nugaros, 0 kai gynėjas sureaguoja į šį klaidinantį judesį, puolėjas kerta krepšio link prieš gynėją. FLASH Cut atsidengimo būdas, kurį žaidėjas paprastai atlieka iš apačios, pasikeldamas ties baudos linija, kartais vadinamos terminu High Post. Tai paprastai trumpas, akcentuotas, sprogstamas judesys, kuriuo dažnai naudojasi aukšti žaidėjai, bendradarbiaudami tarpusavyje (High-Low). DEEP Cut šį atsidengimo būdą naudoja puolėjas, kirsdamas iš vienos aikštės pusės į kitą pro galinę liniją už gynėjų nugarų. SPLIT Cut atsidengimo būdas, kai bendradarbiauja keli puolėjai - vienas puolėjas imituoja statydamas užtvarą ir „nerdamas“ gilyn po krepšiu, o kitas puolėjas paprastai atsidengia ties perimetru. Galimas variantas, kai abu puolėjai kerta po krepšiu į priešingas puses.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas