Rusiško biliardo žaidimo taisyklės: išsamus vadovas

Rusiškas biliardas, dar žinomas kaip rusiška piramidė, yra populiarus biliardo žaidimas, ypač mėgstamas Rusijoje ir posovietinėse šalyse. Šis žaidimas pasižymi savitomis taisyklėmis ir reikalavimais, todėl verta jas išsamiai panagrinėti.

Rusiško biliardo ypatumai

Rusiškas biliardas išsiskiria iš kitų biliardo atmainų savo įranga ir taisyklėmis:

  • Stalo dydis: Rusiško biliardo stalai būna įvairių dydžių, nuo 5 iki 12 pėdų ilgio. Profesionaliam žaidimui ir turnyrams dažniausiai naudojami 12 pėdų (380 x 210 cm) stalai.

  • Rutuliai: Žaidžiamas su 16 rutulių - 15 baltų ir 1 raudonu (arba geltonu). Rutuliai yra didesni ir sunkesni nei naudojami vakarietiškuose biliardo žaidimuose. Nuo 9 pėdų (285 x 160 cm dydžio) ir didesnio stalo žaidžiama su 68 mm diametro rutuliais, o ant mažesnių stalų nuo 6‘ iki 8‘ pėdų su 60,2 mm diametro rutuliais.

  • Kišenės: Kišenės rusiško biliardo staluose yra vos 4-6 mm didesnės už rutulio skersmenį, todėl žaidimas reikalauja didelio tikslumo. Vidurinės kišenės yra iki 15 mm didesnės už rutulio skersmenį.

    Taip pat skaitykite: Kaip žaisti futbolą su vaikais

Žaidimo tikslas ir eiga

Pagrindinis žaidimo tikslas yra pirmam įmušti 8 rutulius. Žaidime naudojami 16 rutulių, bet kuris iš jų gali būti mušamasis arba taikinys. Smūgiuojama į bet kurį taikomąjį rutulį arba siekiama nukreipti mušamąjį rutulį į vieną iš 6 kišenių. Teisingai smūgiavus, visi į kišenes patekę rutuliai yra įskaitomi.

Atsilošimo taisyklės

Atsilošimas - tai pozicinis smūgis, kuriuo siekiama apriboti varžovo galimybes. Atsilošimas laikomas teisingu, jei:

  1. Mušamuoju rutuliu smūgiuojant į taikomąjį rutulį, vienas iš jų, atsimušęs nuo stalo krašto, paliečia kitą stalo kraštą arba po tokio smūgio stalo kraštą paliečia kitas rutulys.
  2. Mušamajam rutuliui palietus taikomąjį rutulį, bet kuris kitas rutulys, atsimušęs nuo stalo krašto, kerta vidurio liniją.

Už bet kokius kitus atsilošimus skiriama bauda.

Smūgiavimo technika ir reikalavimai

  • Į mušamąjį rutulį smūgiuojama lazdos antgaliu.
  • Smūgiuojant žaidėjo bent viena koja turi liesti grindis.
  • Smūgio metu nė vienas rutulys negali judėti, o taikomieji rutuliai, jei reikia, turi būti padėti ant stalo.
  • Smūgiuojant lazdos antgaliu negalima mušamojo rutulio liesti du kartus.
  • Smūgiuojant draudžiama rutulius grūsti, stumti ar spausti.

Specialūs reikalavimai galioja smūgiuojant į mušamąjį rutulį, kuris yra prigludęs prie taikomojo rutulio. Tokiu atveju smūgiuojama ne mažesniu kaip 45 laipsnių kampu nuo centrų linijų arba taip, kad mušamasis rutulys po smūgio riedėtų atgal arba į šoną nuo taikomojo rutulio.

Rutulių išdėstymas partijos pradžioje

Partijos pradžioje penkiolika taikomųjų rutulių sustatomi į trikampį piramidės forma. Priekinio rutulio apačia turi sutapti su ant stalo esančia trečiojo taško žyme, o piramidės pagrindas turi būti lygiagretus stalo galinio krašto paralelei. Partija pradedama po to, kai teisėjas sudeda rutulius pradiniam smūgiui.

Taip pat skaitykite: Žaidimai lauke: krepšinio privalumai

Pradinio smūgio nustatymas ir atlikimas

Žaidėjai paima po vieną rutulį ir stoja stalo išilginės linijos skirtingose pusėse. Rutulius stato patys žaidėjai namų zonoje ir po teisėjo signalo smūgiuoja juos stalo priešingo krašto link. Laimėtojas turi teisę pradėti žaidimą arba perleisti šį privalumą varžovui.

Pradinis smūgis atliekamas tik iš namų zonos bet kurio taško. Būtina, kad po pradinio smūgio mušamuoju rutuliu į piramidėje stovintį bet kurį taikomąjį rutulį, koks nors rutulys įkristų į kišenę, paliestų stalo du kraštus arba kirstų vidurio liniją.

Įmušti rutuliai ir smūgio pabaiga

Rutuliai laikomi įmuštais, jei po taisyklingų smūgių jie įkrito į kišenes. Rutulys, atšokęs nuo kišenės į stalo žaidimo plotą, tebėra žaidžiamas. Smūgio pradžia yra lazdos antgalio sąlytis su mušamuoju rutuliu, o pabaiga - kai visi rutuliai sustoja stalo paviršiuje.

Ypatingi atvejai: kybanys rutuliai ir beviltiškos situacijos

Jei po smūgio rutulys sustoja kišenės angoje nestabilios pusiausvyros padėtyje (pakimba virš kišenės), ir vėliau įkrinta į kišenę iki smūgio pabaigos, rutulys įskaitomas.

Jei rutuliai susigrupuoja prie vienos kišenės ir ją blokuoja, arba po ilgos serijos atsilošimų pozicija ant stalo iš esmės nesikeičia, teisėjas turi teisę sustabdyti žaidimą ir sustatyti likusius taikomuosius rutulius į trumpesnę piramidę.

Taip pat skaitykite: Futbolo taisyklės ir idėjos

Varžovo įsijungimas į žaidimą

Varžovas įsijungia į žaidimą, kai po partnerio smūgio rutulys neįkrito į kišenę arba buvo pažeistos taisyklės. Be to, jei prieš tai smūgiavęs žaidėjas gauna baudą, varžovas turi teisę pareikalauti, kad taisyklių pažeidėjas smūgiuotų dar kartą.

Žaidimas į vidurinę ar kampinę kišenes: ypatingi atvejai

Visais atvejais, kai nepavyksta pasiekti tikslo smūgiuojant į vidurinę arba kampinę kišenes, smūgis vertinamas teisingu, jei žaidžiamas rutulys:

  • lietė kišenės angos vieną arba abi puses;
  • lietė stalo kraštą kišenės zonoje 68 mm (rutulio skersmuo) nuo kišenės krašto;
  • sustojo rezultatyvaus žaidimo į kišenę sektoriuje mažiau negu rutulio dviejų skersmenų atstumu nuo kišenės krašto (matuojama iki prie kišenės stovinčio rutulio priekinės pusės centro).

Žaidžiant iš nerezultatyvios zonos, atsilošimas yra būtinas.

Išskrieję rutuliai ir jų grąžinimas

Išskriejusiais laikomi rutuliai, kurie po smūgio atsiduria už stalo paviršiaus zonos. Išskrieję taikomieji rutuliai po smūgio vėl statomi ant stalo. Jei išskrieja mušamasis rutulys, žaidėjas gauna baudą, o smūgio metu į kišenes patekę rutuliai neįskaitomi.

Visi neteisingai įmušti, išskrieję rutuliai, taip pat paimti nuo lentynos už baudas, statomi stalo žaidimo zonoje ant trečiojo taško žymos.

Baudos už taisyklių pažeidimus

Už kiekvieną taisyklių pažeidimą žaidėjui skiriama vieno rutulio bauda. Baudos skiriamos šiais atvejais:

  1. Jeigu mušamasis rutulys po smūgio nepalietė nė vieno taikomojo rutulio.
  2. Jeigu po smūgio mušamasis rutulys išskriejo už stalo paviršiaus ribų.
  3. Jeigu smūgiuojama nesibaigus prieš tai daryto smūgio fazei.
  4. Kai ant žaidimo stalo esantis bet kuris rutulys iki smūgio, jo metu ar po smūgio, liečiamas lazda, mašinėle, ranka, drabužiais, kreida ir pan. (išskyrus mušamojo rutulio lietimą lazdos antgaliu smūgio metu).
  5. Už neteisingą smūgį į mušamąjį rutulį.
  6. Jeigu smūgiuojant į mušamąjį rutulį žaidėjo nė viena koja neliečia grindų.
  7. Neteisingai smūgiuojant į mušamąjį rutulį, kai jis liečia taikomąjį rutulį.
  8. Kai užuot smūgiavus rutulys grūdamas, stumiamas, spaudžiamas.
  9. Kai lazdos antgalis mušamąjį rutulį liečia du kartus (dvigubas smūgis).
  10. Kai neteisingai atsilošiami rutuliai.
  11. Jeigu prieš pradinį smūgį žaidėjas ranka stato rutulį už namo zonos ribų, arba, nekreipdamas dėmesio į teisėjo įspėjimą, smūgiuoja į už namo ribų esantį rutulį.
  12. Kai įsiterpiama į varžovo žaidimą (jam trukdoma).
  13. Pradinis smūgis: Žaidimas pradedamas smūgiuojant iš bet kurios namų zonos vietos. Jeigu smūgis yra teisingas, įskaitomi visi įmušti rutuliai, jeigu jie buvo įmušti į kampines kišenes, esančias priešais priekinę liniją, arba po šio smūgio jie pateko į kitas kišenes, nepriklausomai nuo to, ar jų įkritimo į kišenes momentas buvo prieš ar po rutulių įmušimo į kampines kišenes. Jeigu žaidėjas baltu rutuliu nepataikė į jokį rutulį, jis turi kartoti pradinį smūgį.

Kitos svarbios taisyklės ir situacijos

  • Rutulių ridenimas: Pirmasis mačo veiksmas, nulemiantis, kas pirmas pradės žaidimą.
  • Pertraukėlės: Kiekvienas sportininkas turi teisę vieną kartą per susitikimą paimti 5 minučių pertraukėlę.
  • Laisva balto rutulio pozicija: Sportininkas gali pasistatyti baltą rutulį bet kurioje žaidžiamo paviršiaus vietoje.
  • Užsakomi smūgiai: Sportininkas turi nurodyti, kurį rutulį ir į kurią kišenę jis muša.
  • Rutulių nuriedėjimo sistema: Teisėjas gali išimti įmuštus rutulius iš pilnos ar beveik pilnos kišenės.
  • Besiliečiantis rutulys: Prieš smūgiuojant su bortu besiliečiantį rutulį, teisėjas privalo pranešti apie tai.
  • Rutulio pajudėjimas: Jei rutulys pajudės dėl stalo ar paties rutulio defekto praėjus daugiau nei penkiom sekundėm po sustojimo, jis yra atstatomas į pradinę padėtį.
  • Klaidos: Skaitoma klaida, jei bet kuris rutulys smūgio metu nukrenta už stalo ribų arba jei priliečiamas, pajudinamas, ar kitaip pakeičiama bet kurio ant stalo esančio rutulio judėjimo trajektorija.
  • Trys klaidos iš eilės: Žaidimuose tokiuose kaip devyniukė (9-ball) ar dešimtukė (10-ball) trys iš eilės padarytos klaidos yra tolygu partijos pralaimėjimui.
  • Nesportinis elgesys: Įprasta nuobauda už nesportinį elgesį yra susitikimo pralaimėjimas.

Rusiško biliardo stalai: pasirinkimas ir kainos

Norint žaisti kokybišką rusišką biliardą, svarbu pasirinkti tinkamą stalą. Pigūs rusiško biliardo stalai, priklausomai nuo dydžio, kainuoja nuo vidutiniškai 600 Eur. Geri rusiško biliardo stalai, kurie garantuoja žaidimą "kaip biliardinėje", komplektuojami su akmens plokštėmis, kainuoja nuo 750Eur. Prie kiekvieno biliardo stalo modelio rasite rekomenduojamą papildomo biliardo inventoriaus sarašą.

Rusiško biliardo istorija

Biliardas Rusijoje vystėsi autonomiškai nuo pat pradžios. Devyniolikto amžiaus pradžioje buvo sugalvota “Mažoji Rusiška piramidė”, kuri iškart sulaukė populiarumo. Šį žaidimą mėgo grafas Orlovas, Lomonosovas, Lermontovas. Per du šimtmečius rusiškas biliardas išliko mažai pakitęs.

tags: #zaidimai #rusiskas #biliardas