Įžanga
Vilniaus „Žalgiris“ - tai futbolo komanda, turinti turtingą ir įvairialypę istoriją, siekiančią dar sovietinius laikus. Nuo kuklios pradžios iki pergalių Europos turnyruose, „Žalgiris“ tapo neatsiejama Lietuvos futbolo dalimi. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius komandos istorijos etapus, įsimintiniausius žaidėjus ir reikšmingiausius pasiekimus.
Komandos Formavimosi Pradžia ir Pavadinimai
Vilniaus „Žalgirio“ istorijos pradžia laikoma 1947 metai, kai komanda buvo perkelta į Vilnių ir susieta su „Dinamo“ draugija. Iš pradžių komanda vadinosi „Dinamo“ (1947 m.), vėliau - „Spartakas“ (1948-1961 m.). 1962 m., sujungus „Spartako“ draugijos Lietuvos padalinį su „Žalgirio“ draugija, komanda buvo pavadinta „Žalgirio“ vardu. Vėliau, po nepriklausomybės atkūrimo, komanda kelis kartus keitė pavadinimą: „Žalgiris-BSW“ (1993-1995 m.), „FK Žalgiris“ (1995-2008 m., nuo 2014 m.) ir „VMFD Žalgiris“ (2009-2014 m.).
Dalyvavimas SSRS Čempionatuose
Nuo 1947 iki 1989 metų „Žalgiris“ dalyvavo SSRS čempionatuose. Aukščiausioje lygoje komanda pirmą kartą žaidė 1953 metais. Sėkmingiausiu laikotarpiu tapo 1987 metai, kai „Žalgiris“ užėmė 3 vietą, nusileisdamas tik Maskvos „Spartakui“ ir Dniepropetrovsko „Dnipro“. SSRS bronzos medalininkais tapo tokie žaidėjai kaip S. Baranauskas, V. Buzmakovas, V. Ivanauskas, S. Jakubauskas, A. Janonis, V. Jurkus, A. Kalinauskas, A. Mackevičius, R. Mažeikis, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, V. Rasiukas, K. Ruzgys, V. Sukristovas. Komandą treniravo B. Zelkevičius.
Universiados Čempionai
1987 metais „Žalgirio“ futbolininkai atstovavo SSRS studentų rinktinei pasaulio universiadoje. Pralaimėję Pietų Korėjos futbolininkams, bet nugalėję Jugoslavijos, Brazilijos, Urugvajaus, Šiaurės Korėjos, finale - ir Pietų Korėjos studentus, jie tapo universiados čempionais. Komandoje žaidė V. Baltušnikas, S. Baranauskas, V. Bridaitis, V. Buzmakovas, V. Ivanauskas, A. Janonis, A. Kalinauskas, A. Koncevičius, G. Kviliūnas, R. Mažeikis, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, V. Rasiukas, K. Ruzgis, V. Sukristovas, R. Tautkus. Vyriausiasis treneris buvo B. Zelkevičius, o trenerio asistentas - V. Jančiauskas. A. Janonis ir A. Narbekovas taip pat atstovavo SSRS rinktinei.
Pasitraukimas iš SSRS Čempionatų ir Nepriklausoma Lietuva
1990 m. kovo 9 d. „Žalgiris“ sužaidė paskutines SSRS aukščiausios lygos čempionato rungtynes su Černomorec Odessa (0:1) ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę atsisakė dalyvauti SSRS čempionatuose. Iš komandos pasitraukė beveik visi pajėgiausi žaidėjai, ir „Žalgiris“ pradėjo rungtyniauti Lietuvos čempionatuose.
Taip pat skaitykite: Sevilijos vizitas Vilniuje
Finansinės Problemų ir Atgimimas
Dėl finansinių problemų Vilniaus futbolo klubui „Žalgiris“ tapus neveiksniam, komanda ėmė rūpintis 2009 m. įkurta viešoji įstaiga Vilniaus miesto futbolo draugija (VMFD) „Žalgiris“. 2009 m. LFF išimties tvarka suteikė galimybę VMFD „Žalgiriui“ rungtis I lygoje. Buvo parengtas ir įgyvendinamas komandos stiprinimo planas. 2010 m. Vilniaus miesto savivaldybė tapo viešosios įstaigos VMFD „Žalgiris“ dalininke.
Žymiausi Žaidėjai ir Vadovai
Per ilgą „Žalgirio“ istoriją komandoje žaidė daug talentingų futbolininkų. Tarp žymiausių žaidėjų galima paminėti A. Kulikauską (1953-1965), S. Ramelį (1959-1973), P. Glodenį (1962-1966, 1969, 1973-1974), R. Jušką (1962-1965, 1970-1971), A. Žilinską (1962-1975), B. Zelkevičių (1963-1967, 1969-1973), G. Kalėdinską (1963-1973), J. Jurgelevičių (1965, 1967-1970, 1973-1980), K. Latožą (1968-1983), V. Dirmeikį (1970-1973, 1975-1981), Š. Giršovičių (1974), E. Riabovą (1976-1981), S. Danisevičių (1976-1979, 1981-1986), V. Kasparavičių (1976, 1978, 1980-1986), V. Jurkų (1977-1988), S. Jakubauską (1978-1989), A. Janonį (1978-1989), S. Baranauską (1980-1989, 1997), I. Pankratjevą (1983-1989), A. Narbekovą (1983-1990), V. Ivanauską (1984, 1986-1989), V. Sukristovą (1984-1990, 1997-1998), V. Baltušniką (1985-1990, 1991-1992, 1994-1995, 1997-1998), R. Fridriką (1985-1989, 1991), V. Martinkėną (1989), A. Preikšaitį (1989-1996), A. Tereškiną (1990-1996, 2005), E. Jankauską (1991-1996), R. Zdančių (1991-1994), D. Maciulevičių (1991-1995), T. Žvirgždauską (1991-1995), A. Skarbalių (1992-1994), A. Skerlą (1995-1996), D. Šemberą (1996-1998), T. Ražanauską (1996-1997), I. Moriną (1996-1998, 2004-2010), Ž. Karčemarską (1998, 2001), R. Poškų (1999), M.
Komandai vadovavo J. Baronas (1951-1953), R. Ragelis (1953), S. Petkus (1955-1956), A. Petkevičius (1960), G. Glazkovas (1961-1962), R. Grušas (1963-1965, 1968-1969, 1980-1982), A. Daumantas (1970), E. Bardauskas (1971-1972), V. Čiegis (1973-1975), A. Kulikauskas (1976), V. Zemeris (1977-1980), G. Subačius (1983), R. Balčiūnas (1984-1985), R. Vosylius (1985-1989).
Debiutas UEFA Čempionų Lygoje
Vilniaus „Žalgirio“ debiutas UEFA Čempionų lygoje įvyko 1992 metais. Pirmasis varžovas - Eindhoveno PSV klubas. Tai buvo sunkūs laikai klubui, nes po sprendimo 1990 metais pasitraukti iš Tarybų Sąjungos čempionato, „Žalgirį“ paliko geriausi futbolininkai. Pirmosios rungtynės įvyko 1992 m. rugsėjo 16 d. Eindhovene ir baigėsi skaudžiu pralaimėjimu 0:6. Ypač pasižymėjo Juulis Ellermanas, įmušęs tris įvarčius. „Žalgirio“ sudėtis: Darius Spetyla, Tomas Žiukas, Tomas Žvirgždauskas, Virginijus Baltušnikas, Ramūnas Stonkus, Eimantas Poderis, Viačeslavas Sukristovas, Andrėjus Tereškinas, Aidas Preikšaitis, Aurelijus Skarbalius, Ričardas Zdančius (komandos kapitonas). Po keitimų į aikštę įbėgo Darius Maciulevičius ir Dainius Šuliauskas.
Antrosios rungtynės buvo žaistos rugsėjo 30 dieną Vilniaus „Žalgirio“ stadione. Aikštės šeimininkų sudėtis lyginant su rungtynėms Eindhovene pasikeitė labai nedaug: nuo pradžios žaidė Gražvydas Mikulėnas, po pertraukos įbėgo į aikštę Vytautas Karvelis. Romario įvartis 39 minutę padidino svečių persvarą iki 2:0. Pasibaigus 1992/1993 metų sezonui jis perėjo į „Barcelona“, o 1994 metų vasarą buvo išrinktas geriausiu pasaulio čempionato, vykusio JAV, futbolininku.
Taip pat skaitykite: Geriausios futbolo treniruočių vietos vaikams Lietuvoje
Kiti Pasiekimai UEFA Čempionų Lygoje
Antrą kartą UEFA Čempionų lygoje „Žalgiris“ dalyvavo 1999/2000 metų sezone. Šį sykį teko viską pradėti nuo pirmojo atrankos etapo. Varžovas - Armėnijos čempionas ir taurės laimėtojas Ararato miesto „Cement“ komanda. Pirmos rungtynės - 1999 metų liepos 14 dieną Vilniaus „Žalgirio“ stadione. Vilniečių komandos lyderiai broliai Steško pelnė po įvartį: pirmojo kėlinio pabaigoje įvartį įmušė Igoris, baigiantis rungtynėms - Artūras. Antrosios rungtynės įvyko po savaitės Jerevane. Žalgiriečiai tokioje tylioje aplinkoje armėnų ekipą dar kartą užtikrintai įveikė, šį sykį rezultatu 3:0. Įvarčius pelnė Sergėjus Novikovas (7 minutę), Andrius Jokšas (30 min.) ir Nerijus Vasiliauskas (65 min.). „Žalgirio“ kapitonas abejose rungtynėse buvo Vladimiras Buzmakovas.
Antrajame atrankos etape Vilniaus „Žalgiris“ susitiko su Kijevo „Dinamo“ ekipa, treniruojama Valerijaus Lobanovskio. Pirmąsias rungtynes, vykusias liepos 28 dieną Kijeve, rezultatu 2:0 laimėjo šeimininkai. Atsakomosios rungtynės Vilniaus „Žalgirio“ arenoje rugpjūčio 4-osios popietę vėl atnešė džiaugsmo Kijevo „Dinamo“ aistruoliams.
Trečiojo starto Čempionų lygoje „Žalgiriui“ teko laukti 15 metų. Sustiprėjęs ir vėl tapęs aiškiu lyderiu Lietuvoje „Žalgiris“ sugrįžo į Čempionų lygą 2014 metų liepos 15 dieną Zagrebo „Maksimir“ stadione. Trečią kartą startuoti teko rungtynėmis su Kroatijos čempionais - Zagrebo „Dinamo“ futbolininkais. Vilniuje liepos 22 dieną pirmą sykį Čempionų lygos rungtynes „Žalgiris“ žaidė Lietuvos futbolo federacijos stadione.
Užpernai burtai lėmė žalgiriečiams žaisti su Švedijos čempionais „Malmö“ ekipa. Pirmoji „Žalgirio“ kova naujajame Malmės „Swedbank“ stadione įvyko liepos 15 dieną. Liepos 21 dieną, kai buvo žaidžiamos atsakomosios rungtynės, Antonas Tinnerholmas pasiuntė kamuolį į Armanto Vitkausko vartų tinklą. Pakeisti varžybų eigą vilniečiai neturėjo galimybių.
Praeitos vasaros dvikova su „Astana“, ypač jos tragiška (sportiniu atžvilgiu) pabaiga neturi analogų klubo istorijoje. Pirmosios rungtynės buvo žaidžiamos LFF stadione ir nuteikė optimistiškai „Žalgirio“ gerbėjus. Liepos 20 dienos rungtynių eigą tiesiogiai galima buvo sekti tik skaitant internetinės transliacijos užrašus kompiuterio ekrane. 31 minutę varžovų gynėjas Marinas Aničičius įmušė ir išvedė aikštės šeimininkus į priekį. Žalgiriečių brazilas Elivelto 57 minutę puikiai prasiveržė, spyrė ir pataikė ten, kur reikia. 92 minutę vėl tas pats M.Aničičius įmušė įvartį ir išgelbėjo „Astana“ ekipą. Pralaimėjome 1:2.
Taip pat skaitykite: Istorinis triumfas
Pernai žalgiriečiai įrodė, kad įmanoma kovoti su komanda, kuri jau yra ragavusi Čempionų lygos grupės turnyro - „Ludogorec“.
Komandos Aistruoliai
Komandos aistruoliai renka geriausiąjį sezono futbolininką; 2004 juo tapo M. Malinauskas, 2005 - V. Lemežis, 2006-2008 - I. Morinas, 2009 - E. Mostianica, 2010 - P. Komolovas (Rusija), 2011 - M. Rapalis, 2012 - K.