Įvadas
Žiemos olimpinės žaidynės - tai didžiulis sporto renginys, vykstantis kas ketverius metus ir sutraukiantis geriausius žiemos sporto atletus iš viso pasaulio. Šiame straipsnyje apžvelgsime žiemos olimpinių žaidynių istoriją, svarbiausius įvykius ir Lietuvos sportininkų pasiekimus.
Žiemos olimpinių žaidynių istorija
Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 m. Šamoni, Prancūzijoje. Iš pradžių jos vadinosi „Tarptautinė žiemos sporto savaitė“, tačiau vėliau buvo pripažintos pirmąja olimpiada. Žaidynėse dalyvavo 293 sportininkai iš 16 šalių, įskaitant 13 moterų.
Nuo 1924 m. iki 1992 m. žiemos olimpinės žaidynės vykdavo tais pačiais metais kaip ir vasaros. Tačiau 1986 m. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) nusprendė atskirti vasaros ir žiemos olimpines žaidynes. Nuo 1994 m. žiemos olimpiados vyksta praėjus 2 metams po vasaros žaidynių.
Šiaurės žaidynės - žiemos olimpinių žaidynių pirmtakės
Prieš atsirandant žiemos olimpinėms žaidynėms, nuo 1901 iki 1926 m. Stokholme vyko Šiaurės žaidynės. Tai buvo specialios tarptautinės varžybos, skirtos žiemos sporto šakų atstovams.
Žiemos sporto šakos vasaros olimpinėse žaidynėse
Dar 1894 m., steigiant Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), buvo ruošiamasi į olimpinę programą įtraukti čiuožimą. Iš dalies tai buvo įgyvendinta 1908 ir 1920 m., kai kai kurios žiemos sporto šakos kaip papildomos buvo įtrauktos į vasaros žaidynių programą. Pavyzdžiui, 1908 m. žaidynėse buvo išdalyti keturi apdovanojimų komplektai dailiojo čiuožimo atstovams.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės Šamoni
Į pirmąsias žiemos olimpines žaidynes atvyko 293 sportininkai iš 16 šalių, tarp jų 13 moterų. Olimpiadoje dalyvavo geriausi šiaurės šalių - Norvegijos, Suomijos, Švedijos - sportininkai. Vyko tokių sporto šakų varžybos:
- Bobslėjus
- Čiuožimas
- Šiaurės dvikovė
- Slidinėjimo lenktynės
- Šuoliai nuo tramplino
- Dailusis čiuožimas
- Ledo ritulys
2018 m. Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės
2018 m. Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės, oficialiai XXIII žiemos olimpiada, vyko vasario 9-25 dienomis Pjongčange, Pietų Korėjoje. Tai buvo pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, surengtos Pietų Korėjoje, nors šios šalies sostinėje Seule 1988 m. vyko vasaros olimpiada. Pjongčangas olimpinės sostinės rinkimus laimėjo užtikrintai, nukonkuruodamas Miuncheną ir Ansi. Pietų Korėjai tai buvo trečias bandymas laimėti teisę rengti žiemos olimpines žaidynes, po nesėkmingų bandymų 2010 ir 2014 metais.
Šiose žaidynėse dalyvavo daugiausia sportininkų olimpiados istorijoje - apie 3000 iš 92 valstybių, įskaitant 48 iš Europos. Pirmą kartą žiemos olimpinėse žaidynėse debiutavo Afrikos komanda - Nigerijos bobslėjaus komanda. Iš viso buvo išdalytas rekordinis medalių skaičius - 102 komplektai.
Dalyvaujančios šalys
Pjongčango olimpiadoje dalyvavo atletai iš 92 valstybių, įskaitant pirmąją Afrikos komandą - Nigerijos bobslėjaus komandą. Tai rodo olimpinio judėjimo augimą ir įsitraukimą įvairiose pasaulio šalyse.
Dopingas ir Rusijos dalyvavimas
Prieš ketverius metus žiemos olimpinės žaidynės vyko Rusijoje, tačiau šiemet šiai šaliai nebuvo atstovaujama dėl kilusio dopingo skandalo.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Pirmieji medaliai akmenslydžio rungtyje
Pjongčange išdalinti pirmieji medaliai akmenslydžio rungtyje. Pirmą kartą istorijoje olimpinėse žaidynėse surengtose mišrių porų varžybose triumfavo Kanados atstovai - Kaitlyn Lawes ir Johnas Morrisas. Jie finale gana nesunkiai 10:3 pranoko sidabrą pelniusius Šveicarijos atstovus - Jennet Perret ir Martiną Riosą. Ypač jausmingai baigėsi kova dėl bronzos, kurioje olimpiniai atletai iš Rusijos 8:4 pranoko norvegus Kristin Skaslien ir Magnusą Nedregotteną. Laimėti rusams padėjo fantastiška dvikovos pabaiga - jie laimėjo paskutinius tris kėlinius vienodais rezultatais 1:0. Po bronzinio triumfo praėjusią vasarą susituokusi Rusijos pora neslėpė emocijų ir ašarų.
Lietuvos dalyvavimas žiemos olimpinėse žaidynėse
Lietuva pirmą kartą žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 1928 m. Sen Morise, Šveicarijoje. Tąkart mūsų šaliai atstovavo tik vienas atletas - Kęstutis Bulota. Paskui mūsų valstybė ilgus metus žiemos olimpiadose nebuvo atstovaujama - čia grįžo tik tapusi nepriklausoma.
Lietuvos vėliava į žiemos olimpines žaidynes grįžo 1992-aisiais Albervilyje. Nuo to laiko geriausią rezultatą užfiksavo dailiojo čiuožimo atstovai - Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Jie 2002-aisiais Solt Leik Sityje liko penkti. Aukščiausia praėjusios olimpiados Sočyje vieta priklauso greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovei Agnei Sereikaitei. Ji 1500 metrų rungtyje buvo 16-a.
Pirmasis Lietuvos olimpietis
Pirmasis Lietuvos žiemos olimpietis buvo Kęstutis Bulota, kuris 1928 m. dalyvavo Sankt Morice. Paskelbus nepriklausomybę jis buvo vienas Lietuvos sporto pradininkų, o greituoju čiuožimu labiausiai susidomėjo mokydamasis Berlyne. K.Bulota dalyvavo Vokietijoje rengtose greitojo čiuožimo varžybose, nuvyko į 1928 m. pasaulio pirmenybes, o paskui iščiuožė į ledo taką per Sankt Morico žiemos olimpines žaidynes.
K.Bulota startavo visose keturiose olimpinėse greitojo čiuožimo rungtyse. Jis užėmė 28 vietą čiuoždamas trumpiausią 500 m nuotolį ir dukart liko 25-tas - 1500 m ir 5000 m greitojo čiuožimo varžybose. Lietuvos sportininkas nučiuožė ir 10 000 m, bet šios rungties varžybos atšilus orui nebuvo baigtos.
Taip pat skaitykite: Žiemos olimpinės žaidynės 1984
Didžiausios pergalės
Didžiausios Lietuvos sportininkų pergalės pasiektos Sovietų Sąjungos sudėtyje. Algimantas Šalna 1984-aisiais Sarajeve laimėjo aukso medalį estafečių 4×7,5 km biatlono varžybose. Po ketverių metų Kalgaryje Vida Vencienė iškovojo aukso apdovanojimą 10 kilometrų slidinėjimo varžybose, o bronzos - penkių.
Tituluotas Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis. Jis turi visų trijų spalvų medalių komplektus. Sportininkas 1992-aisiais Albervilyje laimėjo aukso, 1998-aisiais Nagane - sidabro, o 2002-aisiais Solt Leik Sityje - bronzos apdovanojimą. Tiesa, visus medalius D. Kasparaitis iškovojo su Rusijos ledo ritulio rinktine.
2018 m. Pjongčango olimpiada: Lietuvos komanda
Žiemos olimpiadoje dalyvavo 9 sportininkai iš Lietuvos: 4 biatlonininkai, 3 slidininkai ir 2 kalnų slidininkai.
Olimpinės rinktinės pagrindą sudarė biatlonininkai. Beje, jie varžysis su nauja valstybės šimtmetį simbolizuojančia apranga, primenančia riterių apdarą. Tarp biatlonininkų patirtimi išsiskiria Diana Rasimovičiūtė, jai tai bus jau penktosios žaidynės. Olimpiadoje antrą kartą startuos Tomas Kaukėnas - jis neš Lietuvos vėliavą per žaidynių atidarymo ceremoniją - ir Vytautas Strolia. Tiesa, 2014 m. O Natalija Kočergina rengiasi savo debiutui. 32-ejų sportininkė 2014 m.
Slidinėjimo rungtyse dalyvaus 24 m. debiutantė Marija Kaznačenko, prieš tai ji dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose. Jau antrą kartą olimpinėms žaidynėms rengiasi Mantas Strolia (31 m.) ir Modestas Vaičiulis (28 m.). M. Strolia ir M. Vaičiulis dalyvavo 2010 m. Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse, komandinėje rungtyje jiedu užėmė 18 vietą.
T. Kaukėno pasiekimai: Tomas Kaukėnas pasiekė geriausią Lietuvos sportininkų rezultatą Pjongčango žaidynėse bei geriausią Lietuvos biatlonininkų rezultatą per visą olimpinę istoriją, užimdamas 13 vietą persekiojimo lenktynėse.
Lietuvos biatlono komanda pirmą kartą olimpinėje istorijoje dalyvavo mišrios estafetės lenktynėse, užimdama priešpaskutinę 19 vietą.
Moterų dalyvavimas
Lietuvos komandoje moterys sudaro 30%. Tai gana dažnai olimpiadose sutinkamas procentas, nors moterų kiekvienais metais daugėja. Tačiau pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, vykusios Prancūzijoje 1924 m., šiais laikais būtų sukėlusios skandalą - jose rungėsi vos 13 moterų: palyginti su 245 vyrų, jų procentas vėliau niekada nebebuvo žemesnis. „Pamažu moterų skaičius olimpiadose artėja prie 50%“, - skelbiama portale olympic.org. Beje, tik nuo 2012 m.
Lietuvos komandos rezultatai žiemos olimpinėse žaidynėse (atkūrus nepriklausomybę)
| Sporto šaka | 1992 | 1994 | 1998 | 2002 | 2006 | 2010 | 2014 | 2018 | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Slidinėjimas | 2 | 2 | 3 | 4 | 2 | 4 | 2 | 3 | 12 |
| Biatlonas | 2 | 2 | 1 | 2 | 2 | 1 | 2 | 4 | 8 |
| Kalnų slidinėjimas | - | - | 1 | - | 1 | 1 | 2 | 2 | 5 |
| Dailusis čiuožimas | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 | - | 2 | - | 4 |
| Greitasis čiuožimas trumpuoju taku | - | - | - | - | - | - | 1 | - | 1 |
| Iš viso | 6 | 6 | 7 | 8 | 7 | 6 | 9 | 9 | 29 |
Visų spalvų medaliai
Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis savo kolekcijoje turi tris olimpinius medalius. 1992 m. Albervilyje su Jungtine komanda, į kurią buvo susibūrę byrančios SSRS sportininkai (išskyrus Baltijos šalis), iškovojo olimpinį aukso medalį. Po šešerių metų jau su Rusijos rinktine Nagane pasipuošė sidabru, o 2002 m. Solt Leik Sityje savo kolekciją papildė ir olimpine bronza. Be solidaus olimpinio kraičio, D.Kasparaitis greičiausiai bus minimas ir kaip vienas vyriausių sportininkų, debiutavusių Lietuvos rinktinėje. Kaip žinoma, 2017-ųjų pabaigoje D.Kasparaitis pirmąkart oficialiai apsivilko ledo ritulininko aprangą su vytimi ir debiutavo Lietuvos rinktinėje būdamas 45-erių.
Pasiruošimas būsimoms olimpinėms žaidynėms
Lietuvos sportininkai ir toliau ruošiasi būsimoms žiemos olimpinėms žaidynėms, siekdami gerinti savo rezultatus ir garsinti Lietuvos vardą pasaulyje. Tikimės, kad ateityje Lietuvos sportininkai iškovos dar daugiau medalių ir pasieks naujų aukštumų.
tags: #ziemos #olimpines #rezultatai