Žemas kraujo spaudimas, arba hipotenzija, dažnai nėra pavojingas, tačiau gali sukelti nemalonius simptomus, tokius kaip galvos svaigimą, silpnumą, nuovargį ir net sąmonės praradimą. Nors kai kuriems žmonėms žemesnis kraujospūdis yra normalus ir nesukelia diskomforto, kitiems tai gali būti ženklas, kad organizmui trūksta skysčių, maistinių medžiagų ar kad pasireiškė kitos sveikatos problemos. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra žemas kraujo spaudimas, kokios jo priežastys, kaip jis susijęs su sportu ir kokie patarimai gali padėti palaikyti stabilų kraujospūdį.
Kas yra Žemas Kraujo Spaudimas?
Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis svyruoja apie 120/80 mmHg. Kai sistolinis (viršutinis) kraujospūdis nukrenta žemiau nei 100 mmHg, o diastolinis (apatinis) - mažesnis nei 60 mmHg, tai jau laikoma žemu kraujospūdžiu. Tačiau svarbu atsižvelgti ne tik į skaičius, bet ir į pojūčius. „Jei pacientas jaučia silpnumą ar netenka sąmonės dėl žemo kraujo spaudimo, tai jau nebe fiziologinė norma, o būklė, kuri reikalauja įvertinimo“, - įspėja kardiologė dr.
„Žemas kraujospūdis pats savaime nėra liga, bet jis gali būti signalas, kad organizme vyksta kažkas rimto - nuo dehidratacijos iki širdies nepakankamumo“, - sako vidaus ligų gydytojas dr.
Žemo Kraujo Spaudimo Priežastys
Hipotenziją gali sukelti įvairūs veiksniai. Dažniausiai tai dehidratacija, kai organizmui trūksta skysčių, todėl sumažėja kraujo tūris ir slėgis kraujagyslėse. Kita priežastis - ilgas stovėjimas ar staigus atsistojimas, kai kraujas „nusileidžia“ į apatines kūno dalis. Moterims hipotenzija neretai pasireiškia nėštumo metu, o vyresniems žmonėms - dėl natūraliai silpnesnės kraujagyslių sistemos.
Žemas kraujospūdis gali atsirasti dėl daugybės priežasčių - nuo visiškai nepavojingų iki gyvybei grėsmingų būklių. Dažniausiai žemas kraujospūdis pasireiškia dėl dehidratacijos - kai organizmui trūksta skysčių, sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris. Kita dažna priežastis - ūmus kraujo netekimas, pavyzdžiui, po traumos ar vidinio kraujavimo. Daug vaistų, skirtų aukštam kraujospūdžiui, širdies ar inkstų ligoms gydyti, gali sukelti per didelį spaudimo sumažėjimą. Kai kuriems žmonėms žemas kraujospūdis yra paveldimas - jis tiesiog įprastas jų kūnui ir nesukelia jokių problemų.
Taip pat skaitykite: Kaip valdyti žemą kraujo spaudimą sportuojant?
Dažniausiai pasitaikančios žemo kraujospūdžio priežastys:
- Nepakankama mityba.
- Per ilgas gulėjimas lovoje.
- Nėštumas.
- Vaistai.
- Sudėtingos infekcijos.
- Alerginės reakcijos.
- Kraujo tūrio sumažėjimas.
- Širdies problemos.
Simptomai
Žemas kraujospūdis pats savaime nebūtinai yra pavojingas, tačiau kai pasireiškia simptomai, tai gali būti ženklas, kad organizmas kenčia - negauna pakankamai deguonies ar maistinių medžiagų per kraują. Pats dažniausias simptomas - galvos svaigimas, ypač atsistojus iš sėdimos ar gulimos padėties. Tai vadinama ortostatine hipotenzija.
Esant žemam kraujospūdžiui, paprastai būna šie simptomai:
- Galvos svaigimas
- Nesugebėjimas susikaupti
- Neryškus ar iškreiptas matymas
- Pykinimas
- Nuovargis
- Apalpimas
Kai kuriems žmonėms minėti simptomai gali pasireikšti tik stovint. Tai vadinama ortostatine hipotenzija. Paprastai tai nėra pavojinga, nebent dėl padėties pokyčių žmogaus kraujospūdis greitai nukrenta, o tai gali sukelti alpimą.
Ekstremaliais atvejais žemas kraujospūdis gali sukelti šoką - tai organizmo nepakankamas aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis dėl sutrikusios kraujotakos, staiga netekus skysčių ir kt. Šokui būdingi simptomai: greitas arba paviršutiniškas kvėpavimas, drėgna oda, sumišimas ar dezorientacija, greitas širdies plakimas, silpnas pulsas.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir rizika: kraujo davimas sporte
Žemas Kraujo Spaudimas ir Sportas
Fizinis aktyvumas stiprina širdį ir kraujagysles, todėl reguliarus sportas yra naudingas žmonėms su žemu kraujo spaudimu. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą sporto rūšį ir intensyvumą.
Reguliarus fizinis aktyvumas - vienas geriausių būdų stiprinti širdį ir gerinti bendrą savijautą. Tačiau ar kada nors susimąstėte, kas vyksta su jūsų kraujo spaudimu treniruotės metu ir iškart po jos? Nors tam tikri pokyčiai yra visiškai normalūs, kai kurie simptomai gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas.
Kai sportuojame, mūsų raumenims reikia daugiau deguonies, todėl širdis pradeda plakti greičiau ir stipriau, kad aprūpintų juos krauju. Dėl šios priežasties natūraliai pakyla sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas. Pavyzdžiui, jei jūsų įprastas spaudimas yra 120/80 mmHg, sportuojant viršutinis rodiklis gali saugiai pakilti iki 140-160 mmHg ar net daugiau, priklausomai nuo krūvio intensyvumo. Baigus treniruotę, kraujospūdis turėtų palaipsniui grįžti į įprastą lygį. Įdomu tai, kad daugeliui žmonių po fizinio krūvio kraujo spaudimas laikinai nukrenta net žemiau įprastos normos.
Ką Daryti, Jei Sportuojant Nukrito Kraujospūdis?
Jeigu kraujospūdis nukrito, o šalia nėra rimtų simptomų, galima imtis paprastų priemonių, kurios padeda greitai pagerinti savijautą. Pirmiausia reikėtų atsisėsti arba atsigulti, pakelti kojas aukščiau galvos lygio - tai padeda kraujui greičiau grįžti į širdį ir smegenis. Padėti gali ir šiek tiek sūraus maisto, pavyzdžiui, alyvuogės, sūris ar nedidelis kiekis sūdytų riešutų. Druska sulaiko vandenį organizme ir laikinai pakelia kraujo spaudimą.
Kai pajuntamas staigus kraujospūdžio kritimas, svarbiausia - nesutrikti ir nedaryti staigių judesių, kurie gali padidinti alpimo ar kritimo riziką. Pirmas žingsnis - atsigulkite ant nugaros ir pakelkite kojas aukščiau nei širdies lygis (pvz., padėkite jas ant pagalvės ar sienos). „Gulėjimo padėtis su pakeltomis kojomis leidžia širdžiai lengviau aprūpinti smegenis krauju. Tai pirmas ir svarbiausias žingsnis“, - pažymi dr. Jeigu jaučiate, kad žemas spaudimas galėjo kilti dėl dehidratacijos, išgerkite vandens. Paprastas kambario temperatūros vanduo tinka geriausiai. Stresas ir baimė gali dar labiau sumažinti spaudimą dėl refleksinio kraujagyslių išsiplėtimo. Todėl stenkitės lėtai ir giliai kvėpuoti. Kai simptomai atslūgsta, nestokite iškart. Pirma atsisėskite ir įvertinkite savo būklę. Tik jei jaučiatės tvirtai, atsistokite lėtai, prilaikydami baldus ar sieną.
Taip pat skaitykite: Ką žinoti apie sportą ir kraujo spaudimą?
Kokį Sportą Pasirinkti?
Rekomenduojami lengvi ar vidutinio intensyvumo pratimai - vaikščiojimas, joga, plaukimas. Reikia vengti pratimų, kurie reikalauja staiga atsistoti iš gulimos padėties. Fiziškai aktyviems žmonėms yra mažesnė didelio kraujospūdžio rizika negu fiziškai neaktyviems. Nustatyta, kad sportuojantys žmonės mažiausiai du kartus rečiau serga širdies ligomis už tuos, kurie vengia fizinio krūvio. Netgi lengva, bet kasdien daroma mankšta gali sumažinti riziką. Tačiau reikia neužmiršti, kad šiuos užsiėmimus reikia daryti palengva ir neskubant, kad kraujospūdis staiga nepakiltų. Reikia tiesiog klausytis savo kūno.
Žmonėms su aukštu kraujo spaudimu rekomenduojama vengti didelio intensyvumo pratimų, kurie staigiai ir smarkiai kelia spaudimą. Tai apima sunkumų kilnojimą, sprintą, intensyvias intervalines treniruotes (HIIT).
Patarimai Sportuojant
- Apšilimas ir atvėsimas: Visada skirkite 5-10 minučių lengviems apšilimo pratimams prieš treniruotę ir tiek pat laiko tempimo pratimams bei laipsniškam atvėsimui po jos.
- Gerkite pakankamai skysčių: Dehidratacija yra viena dažniausių žemo kraujo spaudimo priežasčių, todėl svarbu gerti pakankamai vandens prieš, per ir po treniruotės.
- Kvėpuokite: Atlikdama jėgos pratimus, niekada nesulaikykite kvėpavimo.
- Klausykitės savo kūno: Jei jaučiate galvos svaigimą, silpnumą ar kitus neįprastus simptomus, nedelsdami nutraukite treniruotę ir pailsėkite.
Gyvenimo Būdo Korekcijos
Žemas kraujospūdis dažnai susijęs su gyvenimo būdu. Reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis ir subalansuota mityba gali padėti išvengti hipotenzijos. Be to, svarbu vengti ilgai stovėti vienoje vietoje ir staigiai nekeisti kūno padėties.
Mityba
Subalansuota mityba - vienas svarbiausių veiksnių, padedančių išlaikyti tinkamą kraujospūdį. Rekomenduojama valgyti pakankamai baltymų, geležies ir B grupės vitaminų turinčių produktų: liesos mėsos, žuvies, kiaušinių, ankštinių daržovių, pilno grūdo produktų.
- Druska: Saikingas druskos kiekio padidinimas gali padėti, tačiau ilgalaikis perteklinis vartojimas didina širdies ligų riziką. Paprastai kalbama apie druskos mažinimą mityboje, tačiau tie, kurių kraujospūdis itin žemas, turėtų apsvarstyti galimybę saikingai padidinti natrio kiekį savo mityboje. Žinoma, prieš tai būtina pasitarti su savo gydytoju.
- Vanduo: Gerkite pakankamai vandens - bent 1,5-2 litrus per dieną, ypač karštomis dienomis ar po fizinio krūvio. Skysčių stoka - viena dažniausių hipotenzijos priežasčių. Geriant daugiau vandens gali padidėti kraujo tūris. Be to, tai gali padėti išvengti dehidratacijos.
- Mažas porcijos, bet dažnai: Valgant lengvą maistą mažesnėmis porcijomis kelis kartus per dieną galima išvengti kraujospūdžio sumažėjimo, nei valgant gausiai ir retai.
Kiti Patarimai
- Kofeinas: Kava ar stipri juoda arbata taip pat gali padėti trumpam pakelti kraujospūdį, nes kofeinas stimuliuoja širdies veiklą ir kraujagyslių tonusą. Kofeinas gali laikinai padidinti spaudimą, todėl kava ar stipri arbata tinka kaip greita pagalba, tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas.
- Reguliarus miegas: Valgykite reguliariai, neperšalkite ir stenkitės miegoti bent 7-8 valandas per parą.
- Venkite alkoholio: Alkoholis gali dar labiau „numušti“ kraujospūdį, todėl žemą kraujospūdį turintiems asmenims patariama jo vengti.
- Sėdėdami sukryžiuokite kojas: Nustatyta, kad kojų sukryžiavimas (koja ant kojos) sėdint padidina kraujospūdį minimaliomis pastangomis.
- Mūvėkite kompresines kojines: Kompresinės kojinės padeda sumažinti kraujo kiekį, kuris patenka į blauzdas ir pėdas. Kompresinės kojinės taip pat naudojamos siekiant sumažinti spaudimą ir skausmą, susijusį su venų varikoze.
- Venkite staigiai keisti kūno padėtį: Žmonėms, kurių kraujospūdis žemas, greitai atsistojus ar atsisėdus galimas galvos svaigimas ar net alpimas. Tokiais atvejais širdis nespėja greitai perpumpuoti pakankamai kraujo, tad patariama atlikti lėtesnius judesius.
- Nekelkite sunkių daiktų.
- Ilgai nestovėkite vienoje vietoje.
- Šiek tiek pakelkite savo lovos galvūgalį.
- Venkite gulėti karštoje vonioje.
- Gerkite daugiau skysčių sportuodami ar karštomis dienomis.
Kada Kreiptis į Gydytoją?
Nors lengvas kraujospūdžio sumažėjimas nėra pavojingas, nuolatinis ar staigus spaudimo kritimas turėtų kelti nerimą. Jei kraujospūdis dažnai būna mažesnis nei 90/60 mmHg, o kartu pasireiškia galvos svaigimas, alpimas, širdies ritmo sutrikimai ar dusulys, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
„Ne kiekvienas hipotenzijos atvejis yra pavojingas, bet kai matome krūtinės spaudimą ar alpimą - tai jau skubios pagalbos reikalas“, - sako dr.
Paprastai gydytojai sutinka, kad žemas kraujospūdis yra problema tik tada, kai ima varginti minėti simptomai. Kiekvienas asmuo, kurio kraujospūdis žemas, turėtų žinoti apie šiuos simptomus ir apie tai, kokie vaistai gali dar labiau jį sumažinti. Kiekvienas, pajutęs šoko požymius, turi nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes šoko būsena yra gyvybiškai pavojinga.
Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, EKG ar kitus diagnostinius testus, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.
Mitai apie Žemą Kraujo Spaudimą
Internete sklando įvairiausių patarimų, kaip gydyti padidėjusį kraujo spaudimą ar ką daryti, jeigu kraujo spaudimas pasidarė per žemas. Gydytoja prof. dr. J. Plisienė atskleidžia, kad visgi patys populiariausi mitai yra susiję su hipertenzijos gydymu, nes žmonės neretai yra įsitikinę, kad pavykus grąžinti kraujospūdį į normos ribas, vaistų vartojimą galima nutraukti.
Alkoholis ir Žemas Kraujo Spaudimas
Vienas iš dažniausių patarimų, kurių socialiniuose tinkluose sulaukia žmonės, tai nukritus kraujospūdžiui išgerti taurelę stipraus alkoholio. Visgi gydytoja prof. dr. J Plisienė sako, kad šis būdas ne tik nepadės, bet gali dar labiau sumažinti ir taip žemą kraujo spaudimą. „Tai tikrai ne išeitis. Alkoholis plečia kraujagysles ir pavartojus alkoholio kraujospūdis gali nukristi dar labiau. Jokiais būdais nepatarčiau griebtis alkoholio."