Vilniaus Liepkalnio gatvėje, kur įsikūręs Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadionas, verda aistros dėl jo ateities. Šis 5,5 tūkst. vietų stadionas, nuo 2010 metų priklausantis LFF, tapo karštu tašku diskusijose apie vaikų futbolą, klubų bazes ir miesto prioritetus.
LFF Stadionas: Istorija ir Dabartis
LFF stadionas, įsikūręs Vilniaus širdyje, netoli Neries upės, yra svarbi vieta Lietuvos futbolo istorijoje ir miesto kultūroje. Šios vietos istorija siekia XX amžiaus pradžią, kai čia buvo įkurtos pirmosios sporto aikštelės. Sovietmečiu čia stovėjo „Žalgirio“ stadionas, vienas svarbiausių sporto objektų Lietuvoje, kuriame vyko ne tik futbolo varžybos, bet ir dideli renginiai. Po nepriklausomybės atkūrimo stadiono likimas buvo įvairus - apleidimas, rekonstrukcijos ir galiausiai perėjimas į LFF žinią. 2004 metais LFF stadionas oficialiai atvėrė duris po rekonstrukcijos. Nors tribūnose telpa apie 5 tūkst. žiūrovų, jis pasižymi modernia infrastruktūra, saugumo sprendimais ir patogia vieta miesto centre.
Nors pagrindinė stadiono paskirtis - futbolas, per pastarąjį dešimtmetį ši vieta tapo daugiafunkcine erdve, kurioje vyksta koncertai, tarptautiniai festivaliai ir socialiniai renginiai. Dėl patogios lokacijos ir atviro išplanavimo stadionas dažnai tampa pasirinkimu didesnėms miesto šventėms. Stadionas taip pat atlieka socialinę funkciją, jame vyksta jaunimo futbolo turnyrai, edukacinės iniciatyvos bei sporto renginiai, skirti skatinti fizinį aktyvumą. Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie LFF stadiono modernizaciją, siekiant jį paversti specializuota treniruočių ir renginių vieta.
"Žalgirio" Svajonė: Stadionas Vaikams
Vilniaus „Žalgirio“ klubas, kartu su verslo pagalba, siekia įsigyti LFF stadioną. Klubo direktorė V. Venslovaitienė teigia, kad klubas yra pajėgus įsigyti stadioną, o verslas prisidėtų per mokesčių lengvatą. Anot jos, tikimasi, kad verslas galėtų prisidėti daugmaž milijonu eurų, o visa suma už LFF stadioną būtų mokama dalimis.
„Mintis ta, kad stadionas bus akademijai," - teigia V. Venslovaitienė. „LFF, vertindama į viską, atsilepia mūsų poreikiams. Jie leis išsimokėti dalimis, atviri mūsų pasiūlymams." Ji pridūrė, kad nacionalinis stadionas galėtų būti skirtas pagrindinei komandai, o LFF stadionas liktų akademijai. „Juk jei nebus sąlygų auginti vaikus, tai nebus ir rezultatų."
Taip pat skaitykite: Rungtynių „Barcelona“ prieš „Juventus“ analizė
Pasak V.Venslovaitienės, klubas jau seniai puoselėja mintį turėti savo namus: „Planas buvo per dešimt metų susigrąžinti akademiją. Gal užtrukome kiek ilgiau, bet tai pavyko padaryti. Dabar esame arti kitos svajonės, kad turėtume namus, jog klubo vaikai turėtų namus. Esu pilna ryžto, nes tai labai realu. Ačiū visiems, kas tikite, nes investuojame į vaikų ateitį. Kviečiu visus susivienyti. Tiesiog susijungti verslui dėl vaikų, dėl mūsų futbolo ateities.“
Savivaldybės Pozicija: Prioritetas Nacionalinis Stadionas
„Žalgirio“ atstovai kreipėsi į miesto savivaldybę, tačiau išgirdo, kad miesto prioritetas yra nacionalinis stadionas. „Nuvykome pas Vilniaus merą, bet išgirdome labiau „ne“ nei „taip". Miesto prioritetas yra nacionalinis stadionas. Visgi, kaip tame nacionaliniame atrodytų „Žalgiris“, irgi neišgirdome. Visa situacija neramina, todėl ėmėmės iniciatyvos“, - teigė „Žalgirio“ sirgalių atstovas Tadas Salaveičikas.
Nepaisant to, „Žalgirio“ klubo vadovė Vilma Venslovaitienė tvirtina, kad toks savivaldybės atsakymas verčia iš naujo sėstis prie bendro stalo ir atnaujinti pokalbius dėl stadiono įsigijimo. Ji pabrėžia, kad klubai namus turi turėti, ir „Žalgiris“ yra vienintelis klubas Lietuvoje, kuris galvoja ir norėtų įsigyti stadioną.
Savivaldybės atsakyme teigiama, kad ji nėra gavusi oficialaus siūlymo įsigyti stadioną, todėl svarstyti įsigijimo galimybes nėra tikslinga. Taip pat priduriama, kad savivaldybė yra suinteresuota Daugiafunkcio komplekso projekto įgyvendinimu, kuriame numatytas ne tik Nacionalinis stadionas, bet ir trys futbolo treniruočių aikštės, lengvosios atletikos stadionas ir sporto centras.
Verslo Įsitraukimas: Galimybė Vaikams ir Futbolo Ateičiai
„Žalgirio“ atstovai sulaukė verslo žmogaus skambučio, kuris nori padėti klubui. Iš to gimė idėja, kad reikia sugrąžinti „Žalgiriui“ namus ir prašyti verslo prisidėti. Anot Tado Salaveičiko, jau yra žodiniai susitarimai su LFF vadovais dėl stadiono pardavimo išsimokėtinai.
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo rungtynių gidas
V. Venslovaitienė pabrėžia verslo indėlio svarbą: „Verslui ta lengvata nieko nekainuoja, o stadionas bus vaikams. Esame labai arti tikslo.“ Ji kviečia visus susivienyti ir susijungti verslui dėl vaikų, dėl Lietuvos futbolo ateities.
Nauji Vėjai: "Ollex" ir V. Venslovaitienė Įsigyja Stadioną
Vis dėlto, situacija pasikeitė netikėtai. Pranešta, kad LFF stadioną pardavė už 3,5 mln. eurų transporto įmonei „Ollex“, kuri priklauso Vilniaus „Žalgirio“ dalininkams Olegui ir Edvinui Radionovams, bei „Žalgirio“ vykdančiajai direktorei Vilmai Venslovaitienei. Sukurtas atskiras juridinis vienetas „Vexo projektai“ šio stadiono įsigijimui. E.Stankevičius pranešė, kad pinigai bus sumokėti iškart - per sausio mėnesį.
LFF prezidentas Edgaras Stankevičius akcentavo baimę, kad stadionas neatitektų žmonėms, kurie turi ne su futbolu susijusių planų, tačiau įvestas saugiklis: pasirašytas ketinimo protokolas, kad bent 10 metų stadionas operuos futbolo tikslais su galimybe šią sutartį pratęsti dar penkeriems metams. Sutarčiai pasibaigus, pirmumo teisę stadiono įsigijimui turės „Žalgiris“.
V.Venslovaitienė patikino: „Tai yra „Žalgirio“ stadionas. Jis yra 10+5 metams. Jeigu bus poreikis klubui įsigyti, jis turės pirmumo teisę. Ketinimo protokole pabrėžiame, kad futbolo stadionas perkamas klubui ir jo akademijai.“
Ateities Vizija: Akademija, Treniruotės ir Bendruomenė
V. Venslovaitienė teigia, kad stadiono įsigijimas yra didžiulis įvykis visai bendruomenei. „Nė viena Lietuvos komanda nebeturi stadiono. Mes džiaugiamės, kad esame stiprūs, pajėgūs. Matome, kaip mes matome „Žalgirį“ po 10-15 metų. Natūralu, kad mes labai laukiame nacionalinio stadiono, nes vilniečiai yra jo verti. Kol sulauksime - čia bus mūsų namai. Ateityje, atsiradus nacionaliniam stadionui, čia turėtų būti klubo bazė, akademija, treniruočių bazė.“
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Paklausta apie galimas korekcijas stadione, V.Venslovaitienė atsakė: „Reikėjo pradėti nuo pirkimo. Visi remontai, kuriuos reikėtų daryti, mes daugiau ar mažiau žinome, bet čia yra kolizija. Laukiame, kada pajudės nacionalinio stadiono projektas arba kuomet bus pasakyta, kad jis stabdomas. Tada bus priimti sprendimai. Dabar esame išsikėlę mintį su dangos šildymu ir Pietų tribūnos uždengimą stogu.“
Ji taip pat atskleidė, kad sudarys sąlygas šiame stadione žaisti ir kitai Vilniaus komandai - „Riteriams“, jei šis klubas kitą sezoną žais „TOPsport A lygoje“.
Sirgalių Lūkesčiai ir Paralelės su Krepšiniu
Liepos pabaigoje „Žalgirio“ sirgaliai feisbuke priminė apie tai, kad klubui reikia stadiono ir namų. Jie priminė krepšinio klubo „Ryto“ situaciją, kaip komanda sėkmingai žaidžia savivaldybei priklausančioje arenoje. Sirgaliai išreiškė viltį, kad Vilniaus miesto savivaldybė padarys tokį patį drąsų žingsnį ir padės nupirkti stadioną Vilniaus „Žalgiriui“.
„Visai neseniai savivaldybė nupirko Vilniaus „Rytui“ areną už kiek daugiau nei 2 mln. eurų. Arena nėra pati įspūdingiausia, dažnai pašiepiama, tačiau ten susikūrė viena įspūdingiausių palaikymo kultūrų. Kad ir kokie bebūtų namai - jie yra namai. Atėjo metas Vilniaus miesto savivaldybei padarytį tokį patį drąsų žingsnį ir padėti nupirkti stadioną Vilniaus „Žalgiriui“."
tags: #futbolas #vaikams #liepkalnio #g