Žiemos olimpinės žaidynės - tai ne tik didžiausias sporto renginys pasaulyje, bet ir platforma, kurioje susipina politika, ekonomika ir kultūra. Šiame straipsnyje apžvelgsime žiemos olimpinių žaidynių istoriją, miestus, kuriuose jos vyko, iššūkius, su kuriais susiduria šis globalus renginys, ir atskirai panagrinėsime žiemos olimpinių žaidynių istoriją Rusijoje.
Olimpinių žaidynių ištakos ir raida
Olimpinių žaidynių pradžia siejama su antikinėmis Olimpijos žaidynėmis, vykusiomis Graikijoje. Šios žaidynės buvo skirtos Dzeuso garbei ir vyko kas ketverius metus. Tačiau krikščionybę paskelbus vienintele Romos imperijos religija, ši sporto šventė buvo uždrausta.
Šiuolaikinių olimpinių žaidynių idėją inicijavo ir atgaivino prancūzas Pierre'as de Coubertinas. Pirmosios modernios olimpinės žaidynės įvyko 1896 m. Atėnuose, Graikijoje. Nuo tada žaidynės tapo globaliu reiškiniu, pritraukiančiu milijonus žiūrovų ir sportininkų iš viso pasaulio.
Raidos etapai
- Pirmasis etapas (1896-1912): Šis laikotarpis pasižymėjo palyginti mažu tarptautinio olimpinio sąjūdžio ir olimpinių žaidynių populiarumu. Žaidynių organizavimas buvo nepastovus, sporto varžybų programa ištęsta, nebuvo sporto šakų ir rungčių atrankos kriterijų, žaidynių organizavimas priklausė nuo šalies, kurioje vyko žaidynės, tradicijų, materialinių išteklių ir kitų veiksnių.
- Antrasis etapas (1914-1948): Laikotarpis pažymėtas dviem pasauliniais karais, dėl ko neįvyko 1916 m. (Berlyno), 1940 m. (pirminė teisė rengti olimpines žaidynes buvo suteikta Tokijui, vėliau perleista Helsinkiui) ir 1944 m. (Londono) olimpinės žaidynės. Nors laikotarpis buvo sudėtingas tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu, tačiau olimpinis sąjūdis plėtėsi, tobulėjo ir rengė žaidynes. Nusistovėjo sportinė žaidynių programa: po 1920 m. (Antverpeno) olimpinių žaidynių jose nebeliko nepopuliarių sporto šakų, nustatyta parodomųjų varžybų tvarka, žaidynių apdovanojimo sistema. Daug esminių pakeitimų padaryta rengiant olimpines žaidynes: įvestos iškilmingos olimpinės vėliavos pakėlimo, atletų priesaikos, olimpinės ugnies uždegimo ir kitos ceremonijos. Padaugėjo Nacionalinių olimpinių komitetų (nuo 23 iki 52), kuriuos pripažino Tarptautinis olimpinis komitetas.
- Trečiasis etapas (1952-1988): Šiam laikotarpiui būdinga neigiama pasaulio politikos įtaka olimpiniam sportui. Viena sudėtingiausių problemų - pasinaudojant žaidynėmis pasiekti politinius tikslus, kurių išraiška buvo olimpinių žaidynių boikotas. Nors pirmieji protestai prasidėjo nuo pat olimpinių žaidynių organizavimo pradžios, pirmasis boikotas įvyko 1956 m. prieš Melburno olimpines žaidynes. Didžiausias boikotas paskelbtas prieš 1980 m. (Maskvos) olimpines žaidynes - daug šalių (tarp kurių Jungtinės Amerikos Valstijos) atsisakė dalyvauti žaidynėse protestuodamos prieš SSRS kariuomenės įvedimą į Afganistaną. SSRS ir ją palaikančios šalys (viso 14) boikotavo 1984 m. (Los Andželo) olimpines žaidynes. 1988 m. (Seulo) olimpinėse žaidynėse dėl politinių priežasčių nedalyvavo Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Kubos ir Etiopijos delegacijos.
- Ketvirtasis etapas (nuo 1992 m.): Naujas olimpinio sporto, olimpinių žaidynių plėtros laikotarpis. Jo požymiai: šalių atgavusių nepriklausomybę (tarp jų ir Lietuvos) dalyvavimas 1992 m. žiemos (Albervilio) ir vasaros (Barselona) olimpinėse žaidynėse, lygių galimybių dalyvauti olimpinėse žaidynėse užtikrinimas, aplinkos apsaugos klausimai, technologiniai iššūkiai, olimpinių simbolių apsauga. Tarptautinis olimpinis komitetas itin didelį dėmesį skiria lyčių lygybei sporte, skatindamas tiek nacionalinius olimpinius komitetus, tiek tarptautines sporto federacijas didinti moterų skaičių ne tik sporto varžybose, bet visose valdymo grandyse.
Žiemos olimpinių žaidynių miestai
Žiemos olimpinės žaidynės - tai tarptautinis sporto renginys, kuriame sportininkai varžosi įvairiose žiemos sporto šakose. Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 m. Šamoni, Prancūzijoje.
Miestų sąrašas
Nuspręsta atskirti vasaros ir žiemos žaidynes Žiemos olimpinės žaidynės daugiausia kartų vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). 1932 ir 1980 sportininkai rinkosi Leik Pleside, 1960 - Skvo Valyje, o 2002 - Solt Leik Sityje. Tris sykius žaidynes organizavo Prancūzija (1924, 1968, 1992). 1924-aisiais vyko pirmoji žiemos olimpiada. Nuo to laiko žiemos žaidynės rengtos kas ketverius metus - tais pačiais, bet skirtingais mėnesiais, kaip ir vasaros olimpiada.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
1986-aisiais Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) balsai lėmė didžiulę permainą sporto istorijoje - atskirtos vasaros ir žiemos olimpines žaidynes. 1994-aisiais žiemos olimpiada surengta Lilehameryje. Ankstesnė vyko ne prieš ketverius, o dvejus metus - 1992-aisiais Albervilyje.
Iššūkiai, su kuriais susiduria žiemos olimpinės žaidynės
- Klimato kaita: Klimato kaita kelia grėsmę žiemos sportui, nes mažėja sniego ir ledo. Dėl to žaidynes tampa sunkiau organizuoti ir jos gali tapti mažiau patrauklios sportininkams ir žiūrovams.
- Finansiniai iššūkiai: Žiemos olimpinių žaidynių organizavimas yra labai brangus. Miestai, kurie rengia žaidynes, turi investuoti į infrastruktūrą, tokią kaip sporto arenos, transporto sistema ir apgyvendinimas. Šios investicijos gali būti sunkiai įgyvendinamos, ypač mažesniems miestams.
- Aplinkosauga: Žiemos olimpinės žaidynės gali turėti neigiamą poveikį aplinkai. Statybos gali sunaikinti buveines, o transportas ir energijos naudojimas gali prisidėti prie oro taršos.
- Politiniai iššūkiai: Žiemos olimpinės žaidynės gali tapti politinių protestų ir boikotų objektu. Tai gali pakenkti žaidynių reputacijai ir sumažinti jų populiarumą.
Žiemos olimpinės žaidynės Rusijoje: istorija ir kontroversijos
Rusija ne kartą dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse, o 2014 m. pati jas surengė Sočyje. Tačiau šios žaidynės sulaukė daug kritikos dėl didelių išlaidų, korupcijos ir žmogaus teisių pažeidimų.
Sočio olimpiada: spindesys ir šešėliai
Sočio olimpinės žaidynės turėjo parodyti, kokia didi šalis yra Rusija. Tikslo siekiama su tokiu užmoju, kad milijardai švaistomi į kairę ir į dešinę, o dažnai tiesiog pavagiami. Organizatoriai didžiuojasi olimpinio deglo kelione į kosmosą, o pasaulis stebisi išlaidavimu ir sunkiomis statybininkų darbo sąlygomis.
Kol olimpinis deglas keliavo per kosminę erdvę, pasaulis skaičiavo, kiek Rusijai kainuos Sočio žaidynės.
Pasirengimas ir išlaidos
Olimpinis šurmulys Rusijoje prasidėjo 2007 m. liepos 4 d., kai buvo paskelbta, kad kovoje dėl teisės vadintis žaidynių sostine Sočis nukonkuravo Zalcburgą (Austrija) ir Pjengčangą (Pietų Korėja). Šį dešimtmetį tai bus ne vienintelė proga parodyti save pasauliui.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Kol kas planeta mato įspūdingą olimpinės ugnies kelionę. Deglas Rusiją pasiekė spalio 7 d. Ši kelionė bus ilgiausia olimpinių žaidynių istorijoje. Ugnis nukeliaus maždaug 65 tūkst. kilometrų, pabuvos visuose Rusijos regionuose. Deglą savo rankose palaikys 14 tūkst. nešėjų. Skambiausiu akcentu šioje kelionėje tapo skrydis į tarptautinę kosminę stotį. Deglas netgi pabuvojo atvirame kosmose, o lapkričio 11 d. kartu su trimis astronautais sėkmingai nusileido Kazachstano stepėje. Tiesa, saugumo sumetimais ugnis nebuvo įžiebta.
Rusijos žiniasklaida džiaugėsi, kad gatvėse pasižiūrėti į olimpinio deglo estafetę susirinkdavo tūkstančiai žmonių. Ugnis jau pabuvojo Šiaurės ašigalyje, paskui dar kartą kirto poliarinį ratą vežama elnių kinkiniu. Numatyta, kad deglas atsidurs ir Elbruso kalno viršūnėje bei Baikalo ežero dugne.
Rusai didžiuojasi, kad tai bus pačios kompaktiškiausios olimpinės žaidynės istorijoje. Varžybos vyks 11-oje naujų sporto objektų, kurie suskirstyti į dvi grupes - pakrantės ir kalnų. Kiekvienoje grupėje bus savas olimpinis kaimelis. Atstumas tarp pakrantės ir kalnų objektų bus maždaug 48 kilometrai. Nauju geležinkeliu šį atstumą galima įveikti per pusvalandį.
Neabejotina, kad rusai varžybas seks labai dėmesingai. Vasarą buvo paskelbti tyrimų duomenys, kurie atskleidė, jog sporto pergalės yra antroje vietoje tarp tų dalykų, kuriais nacija didžiuojasi labiausiai. Pirmoje vietoje yra istorija. Sportas aplenkė tą sritį, kuria, iš pirmo žvilgsnio, rusai turėtų didžiuotis labiausiai - kultūrą ir meną.
Žiemos sporto federacijoms buvo skirta daug daugiau lėšų nei įprastai. Dienraštis „Sport-Express“ ironiškai pastebėjo, kad rogučių sporto atstovas Albertas Demčenka dar prieš pusantro dešimtmečio laisvu nuo treniruočių metu buvo priverstas prekiauti mėsa turguje. Dabar rūpinamasi, kaip pagerinti jo rezultatus kosminėmis technologijomis. Spalio pradžioje traumą patyręs čiuožėjas Aleksandras Smirnovas buvo specialiu lėktuvo reisu atskraidintas į Maskvą ir jau po kelių valandų jo kelį operavo vienas geriausių šios srities specialistų iš Vokietijos.
Taip pat skaitykite: Žiemos olimpinės žaidynės 1984
Spalio pabaigoje, kai iki olimpiados buvo likę lygiai 100 dienų, Rusijoje apsilankė naujasis Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Tomas Bachas. Po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jis pareiškė, kad varžybų vietos atrodo įspūdingai. „Esu tikras, kad 2014 m. olimpinės žaidynės paliks neužmirštamus prisiminimus“, - teigė T.Bachas.
Kosminė suma: Sunku būtų su tuo ginčytis, bet neužmirštami prisiminimai gali būti tiek teigiami, tiek neigiami. Nepaisant milžiniškų išlaidų, statybos dar nėra baigtos. Lapkričio pradžioje Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Kozakas liepė pagreitinti kai kurių objektų, taip pat ir olimpinio kaimelio, pabaigimą. Už reikalavimų nevykdymą darbus atliekančios kompanijos vadovui pagrasinta nuobaudomis, galbūt net baudžiamąja byla.
Tai reiškia, kad ne viskas eina kaip sviestu patepta. Išlaidos tuo metu vis didėja. Kalbos apie tai girdimos jau seniai. Dar 2008 m. pradžioje paaiškėjo, jog išlaidos, palyginti su pirminiais paskaičiavimais, padidės du kartus. Valdžios ir statytojų atstovai tikino, kad kaštai augs, nes reikės išpirkti žemę olimpiniams objektams, papildomai investuoti į transporto infrastruktūrą. Iki tol planuota, kad Sočis iš federalinės tikslinės programos gaus 314 milijardų rublių (dabartiniu kursu - maždaug 24,7 mlrd. litų).
2010 m. buvo pateikti visai kitokie skaičiai. Laikraštis „Vedomosti“, remdamasis Rusijos ekonomikos plėtros ministerijos dokumentais, pranešė, jog olimpinėms žaidynėms teks išleisti 950 mlrd. rublių (maždaug 74 mlrd. litų arba 29 mlrd. JAV dolerių). Nuo pradinių skaičiavimų biudžetas išaugo beveik tris kartus.
Net ir minėtas skaičius dabar jau atrodo mažas, nes olimpiada ryja lėšas lyg juodoji skylė. Niekas nežino, kiek pinigų išleista. „Sport-Express“ apžvalgininkas Sergejus Butovas nenurodė konkretaus skaičiaus, bet pripažino, kad „išlaidos viršijo proto ribas, o vogimo masteliai buvo daug didesni nei ta ledkalnio viršūnė, kurią visi matė“.
Didžiosios Britanijos leidinys „The Guardian“ pabandė paskaičiuoti tiksliau. Jo duomenimis, žaidynėms išleistas 51 mlrd. dolerių (maždaug 131,5 mlrd. litų). Skaičius šokiruoja, nes 2010 m. Kanados miestas Vankuveris išsivertė su 8,9 mlrd. dolerių. Net vasaros olimpinių žaidynių organizatoriai išsiversdavo su daug mažesnėmis sumomis. Anot „The Guardian“, pompastišką šventę surengę kinai 2008 m. Pekino žaidynėms išleido 43 mlrd. dolerių. 2012 m. Londono olimpiadai užteko 13,9 mlrd. dolerių.
Rusija pasirengė žiemos olimpiadai Sočyje išleidusi 1,5 trilijono RUB (45 mlrd. USD), tai didžiausia suma, kada nors išleista olimpiadai - vertinant ir žiemos, ir vasaros žaidynių sąmatas. Iki šiol kaip daugiausia kainavusi buvo įvertinta Pekino olimpiada - apie 40 mlrd.
Korupcija ir žmogaus teisių pažeidimai
Rusijos opozicijos atstovai Borisas Nemcovas ir Leonidas Martiniukas gegužę pareiškė, kad 30 mlrd. dolerių buvo pavogti, o pasipelnė V.Putino aplinkos žmonės. Keliui tarp pakrantės ir kalnų objektų nutiesti neva prireikė 8,6 mlrd. dolerių. „Jei šis kelias būtų grįstas penkiais milijonais tonų aukso, kaina būtų ta pati“, - teigė B.Nemcovas.
Skandalai kyla ir dėl kitų dalykų. Žmogaus teisių gynimo organizacija „Human rights watch“ paskelbė, kad olimpiniuose objektuose yra išnaudojami darbininkai iš Azijos. Jie esą priversti dirbti po 12 valandų per parą, o atlyginimas sąžiningai mokamas ne visada.
Rugsėjo pradžioje prasidėjo milicijos reidai, per kuriuos dėl darbo nuostatų ir migracijos taisyklių pažeidimų buvo sulaikyti šimtai darbininkų iš užsienio. Pasak „Human Rights Watch“ pranešimo, dalis sulaikytųjų prastose sąlygose buvo kalinami ilgiau nei savaitę. Milicijos pareigūnai tai neigė.
Kadangi Rusijos ir Vakarų valstybių požiūris į žmogaus teises gerokai skiriasi, kaltinimų dar tikrai bus. Lapkričio pradžioje Sočio apylinkėse į nemalonią padėtį pateko Norvegijos televizijos TV2 žurnalistai. Jie buvo apkaltinti narkotikų vartojimu. Vienam žurnalistui teko važiuoti į kliniką. Tiesa, incidentas truko neilgai. Į kliniką atvykęs pareigūnas paaiškino, kad įvyko nesusipratimas.
„Human Rights Watch“ aktyvistai vėl sukėlė triukšmą ir paskelbė, esą Rusijos teisėsaugos struktūros baugina žurnalistus, kad šie nerengtų objektyvių reportažų. „The Guardian“ visus į Sočį keliausiančius asmenis įspėjo, jog jų skambučiai ir veiksmai internete bus sekami. Rusai atkirto, kad Londone sekimo daug daugiau.
Žmogaus teisės žaidynių metu bus viena svarbiausių temų. Vakarų šalyse jau pasigirdo ne vienas raginimas boikotuoti žaidynes. Dažniausiai kritikams užkliūva Rusijos požiūris į homoseksualizmo propagandą. Gruzija turi kitą priežastį pagalvoti apie boikotą. Kilo didelis pasipiktinimas, sužinojus, kad vienas iš deglo nešėjų dalyvavo 2008 m. Rusijos kare su Gruzija. Spalio viduryje Tbilisyje buvo surengtas roko koncertas. Jo metu siūlyta boikotuoti žaidynes. Į protesto akciją susirinko keli tūkstančiai žmonių.
Politikos neišvengsi Šiose žaidynėse jau paskelbė nedalyvausiantys JAV prezidentas Barackas Obama, federalinis prezidentas Jaochimas Gauckas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel (dėl traumos), Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Beje, ji vienintelė - dėl politinių priežasčių. Pastaruosius metus ne tik politikai, bet ir visuomenės veikėjai, žmogaus teisių gynėjai ir sportininkai ragino Vakarus naudotis matomumu ir spausti Rusiją kai kuriems pokyčiams.
Aplinkosauga
Sočio olimpinės žaidynės tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip didelio masto sporto renginiai gali daryti neigiamą poveikį aplinkai. Žaidynių organizatoriai nesugebėjo atlikti poveikio aplinkai analizės statybos vietose, o pateikiama informacija dažnai buvo absurdiška. Pavyzdžiui, oficialiuose dokumentuose teigiama, jog vietovėse, kur dabar yra įsikūrę nauji kalnų sporto šakų kompleksai, galima buvo sutikti delfinų ir pelikanų. Toms rūšims, kurios iš tiesų gyveno kompleksų teritorijose, nebuvo parengta jokių jų perkėlimo į kitas vietas planų ar planų sumažinti neigiamą poveikį.
Didžiausia žala buvo padaryta tiesiant naująjį greitkelį ir geležinkelį iš Sočio Adlerio rajono Juodosios jūros pakrantėje iki Krasnaja Polianos kalnuose. Anksčiau greta kelio tekančioje Mzymta upėje neršė apie penktadalį nykstančios Juodosios jūros Atlantinės lašišos populiacijos individų. Dabar lašišos į perkastą ir užterštą upę nebeatplaukia. Vykdant statybas taip pat buvo iškirsta daugiau nei 3 tūkst. hektarų vertingo miško su dideliais kukmedžių ir buksmedžių plotais, buvo sunaikinti elnių ir šernų žiemojimo plotai Psekhako kalnuose, bei kai kurie lokių ir kalninių ožių migracijos keliai.
Rusijos sportininkų dopingo skandalas
Kilęs tarptautinis dopingo skandalas buvo pagrindinė priežastis, kodėl Rusija nesužibėjo ir ką tik pasibaigusiose Pjongčango olimpinėse žaidynėse. Rusijos sportininkai ne tik nepateko į daugiausiai medalių iškovojusių valstybių dešimtuką (liko 13), tačiau visų olimpinių žaidynių metu nekilo nei šalies vėliava, nei skambėjo Rusijos himnas. Rusijos valdžios vykdyta dopingo politika rodo ne tik tai, kokiu didžiuliu mastu Rusijoje įsigalėjusi korupcija, bet ir tai, kad valstybė „užbuksavo“ Šaltojo karo atmosferos ir sovietinio mąstymo kelyje.
Politiniai aspektai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės Dovilės Jakniūnaitės nuomone, paskutinės žiemos olimpinės žaidynės atliko panašią funkciją, kokią vidaus politikoje turėjo Kremliaus konfrontacija Gruzijoje, Ukrainoje bei dalyvavimas Sirijoje. „Rusijos didžiausias nepasitenkinimas yra tas, kad jai atrodo, jog kitos valstybės to nepripažįsta ar nerodo deramos pagarbos. Tad, galima sakyti, kad labai daug Rusijos veiksmų galime interpretuoti kaip nuolatinį norą įrodyti, jog tai valstybė, verta pagarbos ir įsiklausymo. Taigi galima spėti, kad tiek dopingo skandalas, tiek uždrausta nešti per olimpiados uždarymą Rusijos vėliava taps dar viena proga Rusijos valdžiai kalbėti apie Vakarų turimus agresyvius kėslus ar vykdomą propagandą jos atžvilgiu.
Politikams, siekiantiems pasipuikuoti, ne tiek sportas ir olimpiados filosofija, kiek ideologinių idėjų pagrindimas tapdavo svarbiausiu interesu, kurio siekimas dažnai pateisindavo net ir pačias amoraliausias priemones.
Ateities perspektyvos
Nepaisant iššūkių, žiemos olimpinės žaidynės išlieka svarbiu sporto renginiu. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) deda pastangas, kad žaidynės būtų tvaresnės ir prieinamesnės. TOK taip pat siekia pritraukti daugiau jaunų žmonių į žiemos sportą.
- Inovacijos ir technologijos: Technologijos vaidina vis didesnį vaidmenį žiemos olimpinių žaidynių organizavime ir sportininkų pasirodymuose. Naujos technologijos leidžia pagerinti sporto arenų kokybę, užtikrinti tikslesnį rezultatų fiksavimą ir sukurti patogesnę aplinką žiūrovams.
- Tvarumas ir aplinkosauga: TOK vis daugiau dėmesio skiria tvarumui ir aplinkosaugai.
- Lyčių lygybė: TOK siekia užtikrinti lyčių lygybę sporte.