Įvadas
Žiemos olimpinės žaidynės - tai tarptautinis sporto renginys, kuriame sportininkai iš viso pasaulio varžosi įvairiose žiemos sporto šakose. Šis straipsnis apžvelgia žiemos olimpinių žaidynių istoriją, dalyvaujančias šalis, svarbiausius įvykius ir Lietuvos dalyvavimą šiame prestižiniame renginyje.
Žiemos Olimpinių Žaidynių Istorija
Pirmosios Olimpinės žaidynės įvyko VIII amžiuje prieš Kristų Olimpijos mieste, Graikijoje. Nuo tada žaidynės reguliariai buvo rengiamos kas ketverius metus. 1896 metais Olimpinių žaidynių formatas vėl buvo atgaivintas Graikijoje. Nuo 1924 iki 1992 žiemos ir vasaros olimpinės žaidynės vykdavo tais pačiais metais.
Pirmoji žiemos olimpiada įvyko 1924-aisiais. Nuo to laiko žiemos žaidynės rengtos kas ketverius metus - tais pačiais, bet skirtingais mėnesiais, kaip ir vasaros olimpiada. 1986-aisiais Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) balsai lėmė didžiulę permainą sporto istorijoje - atskirtos vasaros ir žiemos olimpines žaidynes.
Europos Jaunimo Žiemos Olimpinis Festivalis
Europos jaunimo olimpinis festivalis vyksta ir vasarą bei tapo tramplinu į profesionalų sportą ne vienam žinomam atletui. Čia savo kelią į olimpinį judėjimą pradėjo olimpiečiai plaukikai Rūta Meilutytė, Danas Rapšys, krepšininkas Domantas Sabonis, lengvaatlečiai Liveta Jasiūnaitė ir Andrius Gudžius, gimnastas Robertas Tvorogalas ir kt.
17-asis Europos Jaunimo Žiemos Olimpinis Festivalis Bakurianyje
Sekmadienio vakarą Bakurianyje (Sakartvelas) oficialiai atidarytas 17-asis Europos jaunimo žiemos olimpinis festivalis. Šią savaitę paminėjus metus iki 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių, organizatoriai šį festivalį laiko vienu svarbiausių pasirengimo etapų jauniesiems talentams, tikėdamiesi, kad kitais metais perspektyviausieji galės sulaukti ir savo olimpinio debiuto. Mažas vidurio Sakartvele esantis kalnų miestelis Bakurianis visai savaitei tampa tikru olimpizmo epicentru.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Atidarymo ceremonija vyko šio miestelio specialioje vaikų slidinėjimo arenoje, kurioje plazdėjo ir Lietuvos trispalvė. Festivalio atidarymas tradiciškai prasidėjo visų festivalyje dalyvaujančių delegacijų eisena. Lietuvos vėliava buvo patikėta akrobatinio slidinėjimo atstovei Ugnei Paulavičiūtei ir biatlonininkui Lukašui Mincevič.
Iš viso Lietuvos rinktinei olimpiniame festivalyje šiemet atstovauja 15 sportininkų - po 4 biatlonininkus ir lygumų slidininkus, 3 kalnų slidininkai, po vieną dailiojo čiuožimo, greitojo čiuožimo trumpuoju taku, akrobatinio slidinėjimo ir snieglenčių sporto atstovą. Rinktinėje - 8 merginos ir 7 vaikinai. Iš viso vyksta 8 skirtingų žiemos sporto šakų varžybos - Lietuva neturi tik ledo ritulio atstovų. Renginyje iš viso dalyvauja per 2000 sportininkų, kurių amžius yra tarp 14-18 metų.
Atidarymo ir uždarymo ceremonijos jaunimo olimpiniuose festivaliuose primena olimpines žaidynes. Vyksta meniniai pasirodymai, pristatoma šalies šeimininkės kultūra, šalių parade žengia visos dalyvaujančios delegacijos. Stengiamasi, kad ši patirtis jauniems sportininkas būtų kuo panašesnė į olimpinę. Olimpinę patirtį visi jaunieji sportininkai pajaučia ir gyvendami visi kartu olimpiniame kaimelyje.
Sakartvele varžybos vyksta trijuose miestuose - Tbilisyje jau prieš keletą dienų prasidėjo ledo ritulio varžybos, Batumio ledo arenoje vyks dailiojo čiuožimo ir greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybos. Didžioji dalis startų vyksta kalnų miestelyje Bakurianyje - viena arti kitos išsidėsčiusios arenos, skirtos lygumų slidinėjimui, biatlonui, kalnų slidinėjimui ir akrobatiniam slidinėjimui. Festivalis vyksta vasario 9-16 dienomis. Tai pirmasis Europos jaunimo žiemos olimpinis festivalis Sakartvele, 2015-ais metais ši šalis buvo organizavusi vasaros jaunimo olimpinį festivalį.
15-asis Europos Jaunimo Žiemos Olimpinis Festivalis Suomijoje
Sekmadienio vakarą Suomijoje prasidėjo 15-asis Europos jaunimo žiemos olimpinis festivalis. Vuokatyje rengiamos sporto šventės atidarymo ceremonijoje plazdėjo ir Lietuvos trispalvė.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Atidarymo ceremonijoje Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) prezidentas Spyros Capralos išreiškė palaikymą karą išgyvenančiai Ukrainai ir pasidžiaugė, kad 28 Ukrainos sportininkų komanda dalyvauja festivalyje. Jis taip pat padėkojo žemyno olimpiniams komitetams finansiškai padėjusiems Ukrainos delegacijai atvykti į Suomiją.
Atidarymo ceremonijoje taip pat dalyvavo EOK viceprezidentė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovė Daina Gudzinevičiūtė. Atidarymo ir uždarymo ceremonijos jaunimo olimpiniuose festivaliuose primena olimpines žaidynes. Vyksta meniniai pasirodymai, pristatoma šalies šeimininkės kultūra, šalių parade žengia visos dalyvaujančios delegacijos. Stengiamasi, kad ši patirtis jauniems sportininkas būtų kuo panašesnė į olimpinę.
Lietuvos vėliavą šalių parade nešė Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavusi slidininkė Eglė Savickaitė ir snieglentininkas Luke‘as Putys-Gallagheris. Pirmą kartą Europos jaunimo olimpinių festivalių istorijoje vėliava buvo nešama ir sportininko, ir sportininkės. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į olimpinėse žaidynėse jau taikomą praktiką ir siekiant lyčių lygybės olimpiniuose renginiuose.
Festivalio atidarymo ceremoniją vainikavo iškilmingas taikos ugnies įžiebimas. Į Kainū regione esantį Vuokatį savaitei atvyko 2 tūkst. geriausių žemyno jaunųjų sportininkų ir jų komandų narių. Iš viso festivalyje dalyvauja 44 Europos nacionalinių olimpinių komitetų atstovai. Lietuvai festivalyje atstovauja 15 atletų. Iš viso bus varžomasi devyniose sportinėse disciplinose: kalnų slidinėjimo, biatlono, ledo ritulio, snieglenčių, lygumų slidinėjimo, šuolių su slidėmis, greitojo čiuožimo trumpuoju taku, dailiojo čiuožimo ir šiaurės dvikovės. Per penkias dienas bus išdalinti 135 medalių komplektai.
Žiemos Olimpinių Žaidynių Dalyvės
Žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvauja šalys iš viso pasaulio. Dalyvaujančių šalių skaičius nuolat auga, įtraukiant vis daugiau šalių iš įvairių žemynų. 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo daugiausia sportininkų olimpiados istorijoje - apie 3000 iš 92 valstybių, įskaitant 48 iš Europos. Pirmą kartą žiemos olimpinėse žaidynėse debiutavo Afrikos komanda - Nigerijos bobslėjaus komanda.
Taip pat skaitykite: Žiemos olimpinės žaidynės 1984
Lietuvos Dalyvavimas Žiemos Olimpinėse Žaidynėse
Lietuva pirmą kartą žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 1928 m. Sen Morise, Šveicarijoje. Tąkart mūsų šaliai atstovavo tik vienas atletas - Kęstutis Bulota. Paskui mūsų valstybė ilgus metus žiemos olimpiadose nebuvo atstovaujama - čia grįžo tik tapusi nepriklausoma.
Lietuvos vėliava į žiemos olimpines žaidynes grįžo 1992-aisiais Albervilyje. Nuo to laiko geriausią rezultatą užfiksavo dailiojo čiuožimo atstovai - Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Jie 2002-aisiais Solt Leik Sityje liko penkti. Aukščiausia praėjusios olimpiados Sočyje vieta priklauso greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovei Agnei Sereikaitei. Ji 1500 metrų rungtyje buvo 16-a.
Didžiausios Lietuvos sportininkų pergalės pasiektos Sovietų Sąjungos sudėtyje. Algimantas Šalna 1984-aisiais Sarajeve laimėjo aukso medalį estafečių 4×7,5 km biatlono varžybose. Po ketverių metų Kalgaryje Vida Vencienė iškovojo aukso apdovanojimą 10 kilometrų slidinėjimo varžybose, o bronzos - penkių. Tituluotas Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis. Jis turi visų trijų spalvų medalių komplektus. Sportininkas 1992-aisiais Albervilyje laimėjo aukso, 1998-aisiais Nagane - sidabro, o 2002-aisiais Solt Leik Sityje - bronzos apdovanojimą. Tiesa, visus medalius D. Kasparaitis iškovojo su Rusijos ledo ritulio rinktine.
Lietuvos Dalyvavimas 2018 m. Pjongčango Žiemos Olimpiadoje
Žiemos olimpiadoje dalyvavo 9 sportininkai iš Lietuvos: 4 biatlonininkai, 3 slidininkai ir 2 kalnų slidininkai.
Olimpinės rinktinės pagrindą šiemet sudarė biatlonininkai. Beje, jie varžysis su nauja valstybės šimtmetį simbolizuojančia apranga, primenančia riterių apdarą. Tarp biatlonininkų patirtimi išsiskiria Diana Rasimovičiūtė, jai tai bus jau penktosios žaidynės. Olimpiadoje antrą kartą startuos Tomas Kaukėnas - jis neš Lietuvos vėliavą per žaidynių atidarymo ceremoniją - ir Vytautas Strolia. Tiesa, 2014 m. O Natalija Kočergina rengiasi savo debiutui. Slidinėjimo rungtyse dalyvaus 24 m. debiutantė Marija Kaznačenko, prieš tai ji dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose. Jau antrą kartą olimpinėms žaidynėms rengiasi Mantas Strolia (31 m.) ir Modestas Vaičiulis (28 m.). M. Strolia ir M. Vaičiulis dalyvavo 2010 m. Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse, komandinėje rungtyje jiedu užėmė 18 vietą.
Lietuvos komandoje moterys sudaro 30%. Tai gana dažnai olimpiadose sutinkamas procentas, nors moterų kiekvienais metais daugėja. Tomas Kaukėnas pasiekė geriausią Lietuvos sportininkų rezultatą Pjongčango žaidynėse bei geriausią Lietuvos biatlonininkų rezultatą per visą olimpinę istoriją, užimdamas 13 vietą persekiojimo lenktynėse. Lietuvos biatlono komanda pirmą kartą olimpinėje istorijoje dalyvavo mišrios estafetės lenktynėse, užimdama priešpaskutinę 19 vietą.
Lietuvos Dalyvavimas 2006 m. Turino Žiemos Olimpiadoje
Penktadienį Italijoje, Turino stadione, buvo atidarytos 20-osios žiemos olimpinės žadinės. Įspūdingame atidarymo parade penktosiose po nepriklausomybės žaidynėse dalyvaujančios Lietuvos valstybinę vėliavą nešė Kalgario olimpinių žaidynių čempionė Vida Vencienė. Kartu su Lietuvos delegacija atidarymo ceremonijoje žygiavo 80 valstybių 79 delegacijos (Pietų ir Šiaurės Korėjos atstovai ėjo kartu).
Lietuvai šiose žaidynėse atstovavo septyni sportininkai: kalnų slidininkas Vitalijus Rumiancevas, biatlonininkai Diana Rasimovičiūtė ir Karolis Zlatkauskas, slidininkai Irina Terentjeva ir Aleksejus Novoselskis bei dailiojo čiuožimo atstovai šokėjai ant ledo Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas.
Politika ir Olimpinės Žaidynės
Olimpinės žaidynės yra ne tik sporto renginys, bet ir platforma politinėms idėjoms ir protestams reikšti. Žaidynių įstatai draudžia bet kokią - komercinę ar kitokią - propagandą. Tačiau tai nereiškia, kad sportininkai ir dalyvaujančios tautos neatranda būdų, kaip politizuoti žaidynes.
Istoriniai Pavyzdžiai
- 1936 m. Berlynas, Vokietija: Adolfas Hitleris tikėjosi, kad žaidynės Vokietijoje taps įrodymu, kad arijai yra viršesnioji rasė. Žaidynių politizavimas jam karčiai atsirūgo.
- 1968 m. Meksikas, Meksika: Du JAV juodaodžiai bėgikai - Tommie Smithas ir Johnas Carlosas - padarė tai, kas iki šiol išliko kaip viena įsimintiniausių akimirkų visoje olimpinių žaidynių istorijoje, protestuodami prieš rasinę diskriminaciją JAV.
- 1980 m. Maskva, Sovietų Sąjunga: JAV paskatino iš viso 65 valstybių boikotą vasaros olimpinėms žaidynėms Maskvoje dėl Rusijos invazijos į Afganistaną. Atsakydama į Maskvos olimpiados boikotą komunistinė SSRS vadovybė neleido savo atletams vykti į po to vykusias Los Andželo olimpines žaidynes 1984 metais.
- Apartheidas Pietų Afrikoje: Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) beveik trims dešimtmečiams buvo uždraudęs Pietų Afrikai dalyvauti žaidynėse dėl apartheido režimo šalyje.
1984 m. Žiemos Olimpinės Žaidynės Sarajeve
1984 m. žiemos olimpinės žaidynės, oficialiai žinomos kaip XIV žiemos olimpinės žaidynės, buvo svarbus tarptautinis daugelio sporto šakų renginys, vykęs Sarajeve, Jugoslavijoje (dabartinėje Bosnijoje ir Hercegovinoje). Šios žaidynės buvo pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, surengtos socialistinėje valstybėje, ir antrosios olimpinės žaidynės, surengtos Jugoslavijoje po 1980 m. vasaros olimpinių žaidynių Belgrade. Žaidynės vyko nuo vasario 8 iki vasario 19 d.
Žaidynėse dalyvavo 49 šalys, tai buvo rekordinis skaičius tuo metu. Debiutavo Egiptas, Didžiosios Britanijos Mergelių salos, Monakas, Puerto Rikas ir Senegalas.
Žaidynių Akcentai
- Jure Franko: Jugoslavijos slidininkas iškovojo sidabro medalį didžiojo slalomo rungtyje, tai buvo pirmasis Jugoslavijos medalis žiemos olimpinėse žaidynėse.
- Gaetano Persico: Italijos greitojo čiuožimo atstovas, laimėjęs aukso medalį 500 m distancijoje.
- Karin Enke: Rytų Vokietijos greitojo čiuožimo atstovė, iškovojusi du aukso medalius.
- Torvill and Dean: Didžiosios Britanijos šokėjų pora, laimėjusi aukso medalį dailiajame čiuožime.
- Šalna triumfas Sarajeve: Utenos apylinkėse užaugęs A. Šalna devintojo dešimtmečio pradžioje pateko į SSRS rinktinę ir atstovavo jai pasaulio pirmenybėse, laimėjo keturis pasaulio taurės etapus. Per 1983 metų pasaulio pirmenybes lietuvis šliuožė aukso medalius iškovojusioje SSRS estafetės komandoje, o sėkmingi pasirodymai šiose ir kitose varžybose užtikrino A. Šalnai vietą rinktinėje per Sarajevo olimpines žaidynes.
Žiniasklaida ir Olimpinės Žaidynės
Žiniasklaida ir sportas tapo neatsiejami. Be sportininkų pergalių nebūtų darbo žiniasklaidai, o be žiniasklaidos sporto laimėjimai ar problemos tebūtų vietinės reikšmės dalykai. Šis didelis tarpusavio ryšys atsirado tarp periodinių leidinių, televizijos ir sporto: spaudoje visuomet keli puslapiai skiriami sportui, televizijos sėkmingai naudoja sporto transliacijas užpildydamos programų tinklelius. Televizijos kanalų populiarumas netgi tapo priklausomas nuo to, ar įmanoma įsigyti teises transliuoti vienas ar kitas sporto varžybas. Didelė auditorija masina ir rėmėjus, reklamos teikėjus.