Žiemos olimpinių žaidynių slidinėjimo istorija ir taisyklės: nuo ištakų iki šių dienų

Įvadas

Žiemos olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto šventė, bet ir istorijos, tradicijų bei kultūrų sankirta. Šiame straipsnyje gilinamės į vienos populiariausių žiemos sporto šakų - slidinėjimo - istoriją ir taisykles, atskleisdami jos raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų. Taip pat aptarsime Lietuvos slidinėjimo komandos pasiekimus ir perspektyvas artėjančiose žaidynėse.

Slidinėjimo ištakos ir raida

Senovės laikai ir ankstyvoji istorija

Slidinėjimo istorija siekia daugiau nei 5000 metų. Tai rodo primityvūs akmens amžiaus piešiniai ant uolų, vaizduojantys medžiotojus su slidėmis. Archeologiniai radiniai leidžia manyti, kad priešistoriniai medžiotojai, naudodami slides, sekė elnių kaimenes iš centrinės Azijos Altajaus regiono į šiaurės rytus ir šiaurės vakarus. Rašytiniuose šaltiniuose slidės pirmą kartą paminėtos VI amžiuje. Gotų istorikas Jordanas jas aprašė 552 m. knygoje „Getica“. 770 m. šv. Paulius Diakonas savo „Historia gentis langobardorum“ detaliai papasakojo, kaip Šiaurės tautos naudoja slides žiemos medžioklėje.

Slidinėjimas Skandinavijoje

Skandinavų sagose minimas Norvegijos karalius Olafas Trigvasonas, garsėjęs gerais slidinėjimo įgūdžiais. Dėl atšiauraus klimato ir ilgų žiemų Skandinavijoje viduramžiais slides turėjo visi - žemdirbiai, medžiotojai ir kariai. Nuo XVIII a. šis žiemos sporto inventorius tapo privalomu Švedijos kariuomenėje. Išgaubtos formos slides pirmieji pradėjo gaminti Norvegijos Telemarko provincijos meistrai 1850 m. Iki pat XIX a. vidurio slidės buvo tiesios, todėl maksimali apkrova tekdavo jų centrinei daliai. Dėl šių trūkumų slidininkas lengvai įklimpdavo giliame sniege, o slydimo greitis buvo gana nedidelis.

Slidinėjimas kariuomenėje

Kariškiai įžvelgė slidžių naudą jau nuo senų laikų. Prieš 1200 m. Oslo mūšį į priešo teritoriją buvo išsiųsti norvegų žvalgai su slidėmis, nuo XV iki XVII a. slidės plačiai naudotos Suomijos, Norvegijos, Rusijos, Lenkijos ir Švedijos karinėse kampanijose. 1733 m. kapitonas Jensas Emmahuzenas sudarė pirmąjį slidinėjimo vadovą norvegų kariams, 1767 m. organizuotos pirmosios kariškių slidinėjimo varžybos su piniginiais prizais.

Slidinėjimo sporto gimimas

1862-1863 m. Trondheime surengta slidžių ir slidinėjimo inventoriaus paroda, o 1877 m. įkurta slidžių sporto sąjunga. Ilgaamžes tradicijas turinčioje Skandinavijoje kasmet vyksta ypatingos ekstremaliojo žiemos sporto šventės: Holmenkoleno žaidynės Norvegijoje nuo 1883 m., Lahčio žaidynės Suomijoje nuo 1922 m. XIX a. pabaigoje slidžių sporto turnyrai jau vyko visuose pasaulio kampeliuose. Slidžių sporto specializacija skirtingose šalyse skyrėsi. Norvegijoje išpopuliarėjo krosas, šuoliai ir dvikovė, Švedijoje - krosas, Suomijoje - maratonas.

Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje

Tarptautinis pripažinimas

Dar prieš kelis šimtus metų slidžių sportas nebuvo toks įvairialypis. 1910 m. Osle įvyko tarptautinis slidžių sporto kongresas, kuriame dalyvavo dešimt valstybių. Jo pagrindu įsteigta Tarptautinė slidžių komisija, kuri 1924 m. pervadinta į Tarptautinę slidinėjimo federaciją (FIS).

Kalnų slidinėjimo atsiradimas

Tuo pat laiku labai išpopuliarėjo kalnų slidės, kurios gerokai evoliucionavo iki mūsų dienų. Pirmųjų žiemos olimpinių žaidynių, vykusių 1924 m. Prancūzijos Šamoni kurorte, programoje buvo vos šešios sporto šakos, tarp kurių lygumų slidinėjimas, šuoliai su slidėmis ir šiaurės dvikovė. Slalomas ir greitasis nusileidimas atsirado sukūrus kalnų slidinėjimo inventorių. Kalnų slidžių kraštai buvo padengti 4-5 mm pločio metaliniais apvadais, kurie saugojo medį nuo nudilimo. Ilgainiui pakito ir apkaustai - jie tvirtai fiksavo pėdą. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje kalnų slidinėjimas virto bene populiariausiu europiečių laisvalaikio leidimo būdu. Tuo laikotarpiu išrandami keltuvai, todėl užkariauti kalnų viršūnes tapo lengva kaip niekada. Didžiajam slalomui reikia dviejų dalykų - keltuvo ir manevringumo, tad ši sporto šaka galėjo debiutuoti jau 1952 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Osle. Penktoji kalnų slidinėjimo rungtis - slalomas milžinas pristatytas 1988 m.

Ekstremalus slidinėjimas

Iš metų į metus žiemos olimpinėse žaidynėse savo vietas vis labiau atranda ekstremalios sporto šakos. Akrobatinis krosas, slidinėjimas nuolydžio stiliumi, slidinėjimas pusvamzdžiu yra laisvo stiliaus rungtys. Krosas į olimpinių žaidynių programą įtrauktas 2010 metais, o kitos dvi minėtos rūšys - 2011 m. Akrobatinis krosas - slidinėjimo rūšis, kuomet slidininkai turi įveikti įvairių formų kliūtis, skirtingus posūkius ir atlikti šuolius. Varžybas sudaro dvi dalys. Pirmoje slidininkai po vieną įveikia trasą, o antroje dalyviai yra suskirstomi į grupes po keturis ir varžosi tarpusavyje. Po du greičiausius iš grupės tęsia pasirodymą, kiti pasitraukia. Slidinėjimas nuolydžio stiliumi (half-pipe). Naudodamiesi half-pipe rampomis sportininkai gali atlikti įvairius veiksmus ir triukus. Rampos būna tokių matmenų, kad būtų vietos sportininkui įgauti greičio ir tokiu būdu atlikti tam tikrus veiksmus pašokus ore. Slidinėjimas pusvamzdžiu - ekstremalaus žiemos sporto rungtis, kurioje sportininkas su slidėmis per tramplinus turi pakilti kuo aukščiau ir atlikti kuo daugiau sudėtingų triukų. Snieglenčių krosas į olimpinių žaidynių programą įtrauktas 2006 m Turine. Snieglenčių krosas - viena iš snieglenčių sporto rungčių. Snieglenčių kroso rungtyje sportininkai varžosi vienoje trasoje ir turi įveikti ją kuo greičiau. Trasa dažnai būna labai skirtinga - su daug posūkių, tramplinų ir kliūčių. Paralelinis slalomas - anksčiau olimpinėse žaidynėse vyko tik individualios slalomo varžybos, o dabar jas pakeitė paralelinis. Slidinėjimas pusvamzdžiu - tiek taisyklės, tiek formatas labai panašios į sportininkų su slidėmis varžybų nuostatas.

Pagrindinės lygumų slidinėjimo taisyklės ir varžybų formatai

Šiuolaikiniame lygumų slidinėjime sportininkai varžosi dvylikoje skirtingų rungčių, kurios skirstomos pagal stilių (klasikinis ir laisvasis), distanciją ir formatą (individualus, komandinis).

Varžybų rungtys

• Sprintas: Individualios varžybos, kuriose sportininkai varžosi trumpoje distancijoje (apie 1,5 km).
• Komandinis sprintas: Komandos, sudarytos iš dviejų sportininkų, pakaitomis įveikia trumpą distanciją.
• Individualios lenktynės: Sportininkai startuoja atskirai, kas 15 arba 30 sekundžių, ir varžosi dėl geriausio laiko tam tikroje distancijoje (10 km, 15 km).
• Persekiojimo lenktynės: Sportininkai startuoja pagal prieš tai buvusių varžybų rezultatus ir varžosi dėl pirmosios vietos.
• Masinio starto lenktynės: Visi sportininkai startuoja vienu metu ir varžosi dėl pirmosios vietos.
• Estafetės: Komandos, sudarytos iš keturių sportininkų, pakaitomis įveikia tam tikrą distanciją.

Moterų rungtys: sprintas, komandinis sprintas, 10 km, 15 km persekiojimo lenktynės, 30 km masinio starto lenktynės ir 4x5 km estafetės.

Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje

Vyrų rungtys: sprintas, komandinis sprintas, 15 km, 30 km persekiojimo lenktynės, 50 km masinio starto lenktynės ir 4x10 km estafetės.

Slydimo technikos

Lygumų slidinėjime naudojamos dvi pagrindinės slydimo technikos:

• Klasikinis stilius: Slidininkas slysta iš anksto parengta specialia trasa, kur abi slidės slysta vėžėmis. Šiam stiliui naudojami specialūs tepalai, gerinantys sukibimą su sniegu.
• Laisvasis stilius (čiuožimas): Slidininkas slysta, atsistumiant slidėmis į šoną, panašiai kaip čiuožiant pačiūžomis. Šiam stiliui naudojami tik slydimą gerinantys parafinai.

Starto tvarka

• Atskiro starto lenktynės: Sportininkai startuoja nuosekliai su laiko intervalais (kas 15 sek. ir 30 sek.). Starto tvarka nustatoma burtų keliu, paskirstant sportininkus į keturias starto grupes. Pajėgiausios grupės numeris nustatomas komandos vadovų pasitarime, atsižvelgiant į orų prognozes.
• Masinio starto lenktynės: Sportininkai startuoja vienu metu, išsirikiavę eilėmis atsižvelgiant į prieš tai buvusių startų rezultatus.
• Komandinio sprinto lenktynės: Sportininkai startuoja dviem eilėmis atsižvelgiant į abiejų komandos narių FIS taškų sumą.
• Estafetės: Starto pozicijos nustatomos atsižvelgiant į FIS pasaulio taurės nacijų taurės taškus, o Pasaulio čempionatų ir Olimpinių žaidynių metu - atsižvelgiant į prieš tai buvusių to rango varžybų rezultatus.

Rezultatų fiksavimas

• Atskiro starto lenktynėse lygus rezultatas tarp dviejų ir daugiau sportininkų laikomas galimu ir nurodomas finišo protokole, rezultatai fiksuojami šimtųjų sekundės dalių tikslumu.
• Masinio starto, sprintų ir estafečių varžybose nugalėtojų nustatymui pasitelkiamas foto finišas, nugalėtojas nustatomas pagal sportininko priekinės kojos pėdos priekio kertančio finišo liniją dalį.

Diskvalifikacija

Sportininkas diskvalifikuojamas, jei klasikinio stiliaus varžybų metu naudoja laisvą (čiuožėjo) slydimo stilių arba tyčia trukdo kitiems varžybų dalyviams.

Inventorius

• Klasikinio stiliaus technikai lazdos paprastai turėtų būti iki pažastų, o lazdų kaušeliai turėtų užtikrinti tinkamą atsipyrimą nuo trasos.
• Slidės naudojamos slidinėjimo lenktynėse yra gerokai lengvesnės ir siauresnės nei kalnų slidinėjime, ir turi ilgas, riestas viršūnes. Minimalus slidžių ilgis klasikinio stiliaus lenktynėms turi būti ne trumpesnis kaip 10 cm už sportininkų ūgį, tuo tarpu laisvojo stiliaus (čiuožėjo) slidžių ilgis yra tarp 170 cm iki 200 cm.
• Parafinai/tepalai, kuriuos pasirenka sportininkai, paprastai ir yra esminis skirtumas tarp laimėjimo ir pralaimėjimo, tinkamas parafinų/tepalų parinkimas priklauso nuo sniego ir oro sąlygų.

Lietuvos slidininkai žiemos olimpinėse žaidynėse

Lietuvos slidininkai taip pat dar nėra praleidę olimpinių žaidynių po Nepriklausomybės atgavimo. Šį kartą jų startuos dvigubai daugiau, nei 2018 metais Pjongčange. Tai lėmė sėkmingas pasirodymas praėjusiais metais pasaulio čempionate.

Neabejotinu komandos lyderiu galima vadinti Modestą Vaičiulį. 32-jų sportininkui tai bus jau trečios olimpinės žaidynės. „Turiu daugiau patirties, jausiu mažiau streso. Buvau labai apmaudu, kai susirgau 2011 metais. Po pirmųjų žaidynių tikrai norėjau dalyvauti ir kitose, pasirodyti dar geriau. O laimingas grįžtu iš žaidynių kiekvienas, kuris turėtų medalį. Mano tikslai ir lūkesčiui būtų Pekine patekti į 30-uką sprinto distancijoje. Bet kaip bus, nežino niekas, sportininkai visame pasaulyje treniruojasi, visi nori būti kuo aukščiau“, - LRT.lt pasakojo M. Iki šiol geriausias jo asmeninis rezultatas olimpinėse žaidynėse - 42 vieta 2018 metais Pjongčange. Tuo tarpu 26-erių T. Stroliai, 16-metei I. Dainytei ir 17-metei E. T. Strolia nėra naujokas pasaulio slidinėjimo taurės etapuose, tad turi sukaupęs aukščiausio rango varžybų patirties. Jau tapo įprasta, kad Lietuvai olimpinėse žaidynėse atstovauja 2 sportininkai. Tokia tradicija nesikeičia nuo 2014 metų. A. Drukarovas yra dar vienas žiemos olimpietis, kuris neslepia ambicingų planų. 22-jų kalnų slidininkui tai bus jau antrosios žaidynės. Šveicarijoje gyvenantis ir Alpėse besitreniruojantis A. Drukarovas sportinių pasiekimų prasme gerokai ūgtelėjo per ketverius metus. „Sezono pradžia buvo sunki, per vėliau įėjau į savo formą. Tik gruodžio mėnesį pradėjau būti greitas ir treniruotė, ir varžybose. Tai priklausė nuo daug dalykų. Dabar tikrai jaučiuosi paaugęs nuo pirmojo savo starto pasaulio taurėje praėjusiais metais. Šiais metais vėl gavau progą sportuoti su Šveicarijos rinktine. Man, kaip lietuviui, tai žiauriai svarbu, nes mes tokios komandos, aptarnaujančio personalo neturime, o be jų pasiekti aukščiausių rezultatų būtų neįmanoma“, - mintimis su LRT.lt dalinosi A. 17-metei G. Šinkūnaitei Pekine bus olimpinis debiutas. Jauna mergina dar tik pradeda savo karjerą aukščiausio rango varžybose. 2021 metais ji jau buvo išvykusi į pasaulio čempionatą, o šį sezoną daugiausiai sportuoja ir startuoja Italijoje.

Taip pat skaitykite: Žiemos olimpinės žaidynės 1984

Biatlonas - Lietuvos viltis Pekino olimpiadoje

Lietuvos biatlonininkai dar nėra praleidę žiemos olimpinių žaidynių po Nepriklausomybės atkūrimo. Nuo 2010 metų biatlonininkams pavyko nuolat didinti savo deleguojamų sportininkų skaičių į žaidynes. Dabar jau aišku, kad į Pekiną vyks vyrų estafetės komanda. Lietuviai nacijų taurės įskaitoje užėmė 16 vietą, o tai leidžia Pekine startuoti net keturiems vyrams. Pagal taisykles už 20-uko likusioms šalims buvo išdalinti 12 kelialapių, o kiekviena federacija pretenduoja tik į dvi vietas. Natalija Kočergina liko 11 vietoje ir savo kišenėje jau turi olimpinį kelialapį. Labai apmaudu, bet pirma už brūkšnio liko geriausią karjeros formą demonstruojanti Gabrielė Leščinskaitė.

Su biatlonu Pekine galima sieti ir didžiausias viltis. Istoriškai geriausi rezultatai kol kas priklauso 31-erių T. Kaukėnui, kuriam tai jau bus trečiosios žaidynės, tačiau šį sezoną puikiai pasaulio taurėje startuoja 29-erių V. Strolia. Sausio mėnesį Vokietijoje jis užėmė 4 vietą, o tai yra puiki paraiška ir ambicingiems planams Pekine. V. Aukščiausia V. Strolios pozicija Pjongčange buvo 43-ioji, iškovota persekiojime. Prieš aštuonerius metus Sočyje jis dalyvavo kaip slidininkas, o žaidynėse nepakilo aukščiau 67 vietos. „Kai važiavau į pirmąsias savo žaidynes, nebuvo galima tikėtis aukštos vietos. Slidinėjime viskas labai aišku pagal reitingus, FIS taškus. Kai buvau jaunas tikėjausi, kad gal kažkokiu būdu sušvis žvaigždės ir kažkokiu būdu bus geriau nei galėčiau. Pamenu, kad tada Vida Vencienė paklausė, ar sugrįšiu į olimpines žaidynes ir atsakiau, kad tikrai taip. Sugrįžau, ne toje sporto šakoje, bet su tuo tikslu, kad siekti kuo aukštesnių vietų. Ta patirtis duoda savo, Pekine bus galima kovoti“, - biathlonltu.com pasakojo V. 36-erių N. 30-mečiui K. Dombrovskiui ir 23-ejų L. „Prisiminus visas tris atrankas į žaidynes, tai ši paskutinė buvo užtarnauta. Galbūt gerai, kad tada kažkas nepavyko, nes tai būtų nutikę nebent per plauką. Žinoma, prieš ketverius ar net aštuonerius metus sudalyvauti olimpinėse žaidynėse būtų buvę smagu, įgyti tos patirties, bet žiūrint dabar, tai vis dėlto šiai dienai esame labiau subrendę kaip komanda bei važiuosime ne dalyvauti, o kovoti dėl garbingų vietų“, - teigė K.

Žiemos olimpinės žaidynės 2026 Milane ir Kortinoje

Milano-Kortinos žiemos olimpinės žaidynės - žiemos olimpinės žaidynės, vyksiančios 2026 m. vasario 6 ‒ 22 d. Žaidynėse varžysis daugiau kaip 2900 geriausių pasaulio žiemos sportininkų. Per 19 dienų vyksiančias varžybas sportininkai Milano mieste ir kvapą gniaužiančiose Italijos Alpėse varžysis dėl 116 aukso medalių ‒ po 20 metų žiemos olimpinės žaidynės sugrįžta į šį nuostabų regioną. Dėl teisės rengti žiemos olimpines žaidynes Milanas-Kortina rungėsi su Švedijos miestais Stokholmu ir Are. Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimu, kuris buvo paskelbtas 134-ojoje sesijoje Lozanoje (Šveicarija) 2019 metų birželio 24 dieną, italai konkursą laimėjo rezultatu 47-34. Kortinoje žiemos olimpinės žaidynės jau buvo organizuotos 1956-aisiais, taip pat Italija žiemos olimpiadą rengė ir 2006-aisiais - tada ji vyko Turino mieste.

2026 m. Milano-Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse bus užtikrinta didžiausia lyčių pusiausvyra per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją ‒ jose dalyvaus 47 proc. moterų ir bus pristatytos naujos rungtys, pavyzdžiui, mišrios skeletono komandos ir moterų dviviečių rogučių varžybos. Kaip ir 2024 m. Paryžiuje, varžybų tvarkaraštis pakeistas taip, kad būtų daugiau dėmesio skiriama moterims sportininkėms: moterų slidinėjimo masinis startas vyks paskutinę varžybų dieną ir, pirmą kartą, ta pačia 50 km ilgio trasa, kaip ir vyrų, kurių varžybos vyks diena anksčiau.

19 dienų įspūdžių ir medalių 2026 m. Milano ir Kortinos varžybų tvarkaraštyje ‒ daugybė istorinių Italijos vietovių ir įvairių įsimintinų kalnų miestelių, kuriuose vyks nepamirštama žiemos sporto šventė:

• Milane vyks dailiojo čiuožimo, greitojo čiuožimo, greitojo čiuožimo trumpuoju taku ir ledo ritulio varžybos, kuriose savo šalims atstovaus Nacionalinės ledo ritulio lygos žvaigždės.
• Kortina d’Ampece vyks moterų kalnų slidinėjimo varžybos legendinėje Olympia delle Tofane trasoje, taip pat akmenslydžio turnyrai, bobslėjaus, skeletono ir rogučių varžybos.
• Val di Fiemme vyks lygumų slidinėjimo, šuolių su slidėmis ir kombinuoto šiaurietiško slidinėjimo varžybos.

Įdomūs faktai apie olimpines žaidynes

• Švedas Oscar Swahn yra vyriausias kada nors Olimpinėse žaidynėse dalyvavęs atletas, kuris 1908 m. būdamas 60 m. laimėjo aukso medalį šaudymo rungtyje. Po Antrojo pasaulinio karo O. Swahn dalyvavo Antverpeno Olimpiadoje, kurioje jis laimėjo sidabro medalį. Tuo metu jam buvo 72 metai!
• Pirmą kartą per televiziją JAV Olimpinės žaidynės buvo transliuojamos 1960 m., kuomet Romoje vyko vasaros Olimpiada. Varžybas transliavo CBS televizijos kanalas. Tuo tarpu patį pirmą kartą pasaulyje Olimpinės žaidynės televizijoje buvo pradėtos transliuoti Vokietijoje, kuomet Olimpiada 1936 m. vyko Berlyne.
• Žiemos Olimpinėse žaidynėse slidinėjimo su slidėmis varžybose norvegas Bjorn Dählie laimėjo net 12 medalių!
• Jungtinės Amerikos Valstijos yra rengusios vasaros Olimpines žaidynes daugiau kartų nei bet kuri kita pasaulio šalis - net 4 kartus (1904 m., 1932 m., 1984 m. Londone (Jungtinėje Karalystėje) vasaros Olimpiada buvo surengta 1908 m., 1948 m.
• Moderniaisiais laikais Olimpinės žaidynės buvo atšauktos keletą kartų. Kiekvienu iš šių atvejų viso to priežastimi buvo karas. 1916 m. Berlyne turėjusios vykti Olimpinės žaidynės buvo atšauktos dėl Pirmojo pasaulinio karo. Tuo tarpu 1940 m. Helsinkyje organizuotos ir 1944 m.
• Senovės Graikijoje organizuotose Olimpinėse žaidynėse atletai rungdavosi visiškai nuogi. Todėl tuo metu tik vyrams buvo leidžiama dalyvauti Olimpiadoje, o moterys neturėjo teisės stebėti Olimpinių žaidynių.
• Vasaros ir žiemos olimpinės žaidynės ilgą laiką vyko tais pačiais metais. Tai pasikeitė per 1992-ųjų ir 1994-ųjų žiemos žaidynes, kurios vyko atitinkamai Prancūzijoje ir Norvegijoje. Dabar, vasaros ir žiemos olimpinės pakaitomis vyksta kas dvejus metus.
• Norvegų slidininkas Bjornas Daehlie (49 m.) yra tarsi žiemos žaidynių Nadia Comaneci ar Michaelas Phelpsas. Olimpiadose jis iškovojo 8 aukso ir 4 sidabro medalius.
• Nuo žiemos žaidynių pradžios 1924-siais, Norvegijos sportininkai iškovojo daugiau kaip 300 medalių.
• 13 metų Yun-Mi Kim, greitojo čiuožimo atstovei iš Pietų Korėjos, buvo vos 13-ka, kai ji dalyvavo 1994-ųjų Lilehamerio žaidynėse. Jos amžius jai nė kiek netrukdė - 3000 m estafetėje ji iškovojo aukso medalį.
• Robinui Welshui vyresniajam buvo 54-eri, kai jis dalyvavo 1924-ųjų žaidynėse Šamoni (pranc. Chamonix), Prancūzijoje. Vyras atstovavo Didžiajai Britanijai akmenslydžio rungtyje.
• Eddie The Eagle Edwards buvo pramintas blogiausiu šuolininku su slidėmis, kadangi jis visose rungtyse būdavo paskutinis.
• Jamaikos ledrogininkų komanda susibūrė, iki Kalgario žaidynių likus 4 mėnesiams. Ir nors jie beveik neturėjo patirties ir dėl avarijos nebaigė trasos, kiti ledrogininkai pademonstravo sportinę etiką ir pagerbė jų pastangas.
• Jungtinėse Amerikos Valstijose vyko daugiausiai olimpinių žaidynių. Ji du kartus buvo žiemos olimpiados šeimininkė Leik Pleside, kartą Solt Leik Sityje ir kartą Squaw Valley slidinėjimo kurorte.
• Aplink Amerikos dailiojo čiuožimo atstoves Nancy Kerrigan ir Tonya Harding sklandė labai daug kontroversijos per 1994-ųjų Lilehamerio žaidynes, nes Tonyos Harding vyras užpuolė Nancy Kerrigan prieš pat jos pasirodymą. N.Kerrigan iškovojo sidabrą, o T.Harding užėmė 8 vietą.
• 1998-ųjų Nagano žaidynės buvo nutrauktos dėl per didelio sniego kiekio. Be to, Nagane, Japonijoje, tuo pat metu sklandė ir gripo epidemija.
• Pragelato Vialattea yra turistinis kurortas Italijoje, pastatytas ant žiemos olimpiados vietos. Ten net galima pasivaikščioti ir apžiūrėti tuos pačius takus bei trasas, kuriose varžėsi atletai.
• 10 004 žmonėms buvo sumokėta, kad jie žiūrėtų 1924-ųjų olimpiadą Šamoni, Prancūzijoje.
• Per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją, renginių metu žuvo 4 žmonės. 2 mirtys buvo susijusios su ledo rogėmis, kitos dvi - su slidėmis. Visi įvykiai įvyko treniruočių metu.
• 1964-ųjų Insbruko žaidynių metu buvo nepakankamai sniego, todėl Austrijos kareiviai turėjo atgabenti didžiulius sniego ir ledo blokus iš Austrijos kalnų slidinėjimo trasoms ir ledrogių trasoms.
• 1991-ųjų Jugoslavijos karų metu, 1984-ųjų Sarajevo žaidynių ledrogių trasa buvo naudojama kaip serbų artilerijos postas.

tags: #ziemos #olimpines #zaidynes #slidinejimas