Žiemos olimpinės žaidynės - tai didžiausia ir svarbiausia žiemos sporto šventė pasaulyje, vykstantis kas ketveri metai. Šiame straipsnyje panagrinėsime žiemos olimpinių žaidynių istoriją nuo pat pirmųjų žaidynių iki dabartinių laikų, aptarsime svarbiausius įvykius, rekordus ir Lietuvos sportininkų pasiekimus.
Žiemos olimpinių žaidynių atsiradimas
Olimpinės žaidynės, kaip sporto varžybų idėja, kilo iš Antikos Graikijos olimpinių žaidynių. Tačiau žiemos sporto šakų varžybos nebuvo įtrauktos į senovės olimpines žaidynes. Mintis įtraukti žiemos sportą į olimpinę programą kilo XIX amžiaus pabaigoje. Švedas Viktoras Gustafas Balckas buvo vienas pirmųjų, pasiūliusių įtraukti žiemos žaidynes į Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) programą. Jo iniciatyva 1901 metais pradėtos rengti Šiaurės žaidynės - pirmas tarptautinis žiemos sporto renginys.
Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės
Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 metais Prancūzijoje, Monblano Šamoni mieste. Jose dalyvavo 258 sportininkai iš 16 šalių. Žaidynėse buvo varžomasi šiose sporto šakose: bobslėjuje, dailiajame čiuožime, greitajame čiuožime, ledo ritulyje, kariniame patrulyje (biatlono pirmtakas) ir šuoliuose su slidėmis. Jauniausia žaidynių dalyvė buvo vienuolikmetė norvegė Sonja Henie, kuri dalyvavo dailiojo čiuožimo varžybose.
Daugiausia medalių iškovojo Norvegijos (17 medalių) ir Suomijos (11 medalių) sportininkai. Ledo ritulio turnyre triumfavo Kanados rinktinė, kuri per pirmuosius tris mačus pelnė net 85 įvarčius ir nepraleido nei vieno.
Žiemos olimpinių žaidynių raida
Nuo 1924 iki 1992 metų žiemos ir vasaros olimpinės žaidynės vyko tais pačiais metais. Tačiau 1986 metais Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) nusprendė atskirti vasaros ir žiemos olimpines žaidynes. Dėl šios priežasties 1994 metais žiemos olimpinės žaidynės buvo surengtos Lilehameryje (Norvegija) praėjus vos dvejiems metams po Albervilio (Prancūzija) žaidynių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Žiemos olimpinių žaidynių programą sudaro 15 sporto šakų: akmenslydis, akrobatinis slidinėjimas, biatlonas, bobslėjus, dailusis čiuožimas, greitasis čiuožimas, greitasis čiuožimas trumpuoju taku, kalnų slidinėjimas, ledo ritulys, rogučių sportas, skeletonas, slidinėjimas, snieglenčių sportas, šiaurės dvikovė, šuoliai su slidėmis. Seniausia olimpinių žaidynių sporto šaka - dailusis čiuožimas, kuris 1908 ir 1920 metais buvo įtrauktas į vasaros olimpinių žaidynių programą. Vėliausiai į olimpinių žaidynių programą įtrauktas snieglenčių sportas, kuris debiutavo 1998 metais Nagane (Japonija).
Žiemos olimpinių žaidynių miestai
Žiemos olimpinės žaidynės daugiausia kartų vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Leik Pleside sportininkai rinkosi 1932 ir 1980 metais, Skvo Valyje - 1960 metais, o Solt Leik Sityje - 2002 metais. Tris kartus žaidynes organizavo Prancūzija (1924, 1968, 1992). 2018 metais žiemos olimpinės žaidynės vyko Pjongčange (Pietų Korėja). Pietų Korėjos sostinėje Seule 1988 metais surengta vasaros olimpiada. Žiemos sporto šventė Aziją aplankė po dviejų dešimtmečių. 1998 metais atletus priėmė Japonijos miestas Naganas.
Žiemos olimpinių žaidynių rekordai
Norvegų slidininkas Bjornas Daehlie yra tituluočiausias žiemos olimpinių žaidynių sportininkas. Jis iškovojo 8 aukso ir 4 sidabro medalius. Norvegija yra daugiausia medalių iškovojusi šalis žiemos olimpinėse žaidynėse. Nuo 1924 metų Norvegijos sportininkai iškovojo daugiau nei 300 medalių.
Jauniausia žiemos olimpinių žaidynių dalyvė buvo Yun-Mi Kim iš Pietų Korėjos, kuriai buvo 13 metų, kai ji dalyvavo 1994 metais Lilehamerio žaidynėse. Ji iškovojo aukso medalį 3000 metrų estafetėje. Vyriausias žiemos olimpinių žaidynių dalyvis buvo Robin Welshas vyresnysis iš Didžiosios Britanijos, kuriam buvo 54 metai, kai jis dalyvavo 1924 metais Šamoni žaidynėse. Jis atstovavo Didžiajai Britanijai akmenslydžio varžybose.
1980-ųjų Leik Plesido žiemos olimpinėse žaidynėse į istorijos metraščius įsirašė amerikiečių greitojo čiuožimo atstovas Ericas Heidenas. E. Heidenas tuomet tapo pirmu sportininku, laimėjusiu penkis aukso medalius per vienas olimpines žaidynes, - tiek žiemos, tiek vasaros.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Lietuvos sportininkai žiemos olimpinėse žaidynėse
Pirmasis lietuvis, dalyvavęs žiemos olimpinėse žaidynėse, buvo Kęstutis Bulota. Jis 1928 metais vyko į Sankt Moricą (Šveicarija). Lietuvis lenktyniavo visose keturiose čiuožimo rungtyse, o 10 000 metrų įveikė penktas. Lietuvos vėliava į žiemos olimpines žaidynes grįžo 1992 metais Albervilyje. Nuo to laiko geriausią rezultatą užfiksavo dailiojo čiuožimo atstovai - Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Jie 2002 metais Solt Leik Sityje liko penkti.
Didžiausios Lietuvos sportininkų pergalės pasiektos Sovietų Sąjungos sudėtyje. Algimantas Šalna 1984 metais Sarajeve laimėjo aukso medalį estafečių 4×7,5 km biatlono varžybose. Po ketverių metų Kalgaryje Vida Vencienė iškovojo aukso apdovanojimą 10 kilometrų slidinėjimo varžybose, o bronzos - penkių. Tituluotas Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis turi visų trijų spalvų medalių komplektus. Sportininkas 1992 metais Albervilyje laimėjo aukso, 1998 metais Nagane - sidabro, o 2002 metais Solt Leik Sityje - bronzos apdovanojimą. Tiesa, visus medalius D. Kasparaitis iškovojo su Rusijos ledo ritulio rinktine.
Lietuvos dalyvavimas žiemos olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo:
- 1992 metai, Albervilis (Prancūzija): Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tarptautinės teisės oficialiai buvo atkurtos 1991 m. rugsėjo 18-ąją. Tą dieną Lietuvai buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti 1992 m. Lietuvos sportininkai šiam įvykiui ruošėsi dar prieš oficialų pripažinimą ir Albervilio žiemos žaidynėms parengė šešių olimpiečių komandą. Ją sudarė slidininkai Vida Vencienė ir Ričardas Panavas, biatlonininkai Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas bei ledo šokėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Didžiausia viltis buvo Kalgario olimpinė čempionė V.Vencienė, kuri 15 km lenktynėse klasikiniu stiliumi užėmė 11 vietą ir pasiekė geriausią Lietuvos sportininkų rezultatą Albervilio žaidynėse. Kadangi Lietuva neturėjo vilčių iškovoti kelialapio į olimpinį ledo ritulio turnyrą, elektrėniškis Darius Kasparaitis priėmė kvietimą apsivilkti Nepriklausomų Valstybių Sandraugos komandos aprangą.
- 1994 metai, Lilehameris (Norvegija): Tarptautiniam olimpiniam komitetui pakeitus olimpinį ciklą ir nusprendus vasaros bei žiemos žaidynes rengti skirtingais metais, žiemos sportininkams laukti Lilehamerio žaidynių reikėjo trumpiau. Jau 1994 m. Į Lilehamerį išvyko tas pats lietuvių šešetas, kaip prieš dvejus metus į Albervilį: slidininkai V.Vencienė ir R.Panavas, biatlonininkai K.Strolienė ir G.Jasinskas bei ledo šokėjai M.Drobiazko ir P.Vanagas.
- 1998 metai, Naganas (Japonija): 1998 m. Lietuvos žiemos sportininkai gavo pirmą ir kol kas vienintelę progą aplankyti Japoniją. Geriausią rezultatą pasiekė M.Drobiazko su P.Vanagu, kuriam per žaidynių atidarymą buvo patikėta nešti Lietuvos trispalvę. Vienas Lietuvoje išugdytas sportininkas gynė kitos šalies garbę. D.Kasparaitis žaidė Nagano žaidynių sidabro medalius laimėjusioje Rusijos rinktinėje.
- 2002 metai, Solt Leik Sitis (JAV): 2002 m. antrą kartą paeiliui žiemos olimpinės žaidynės vyko ne Europoje. Lietuvos žiemos sporto lyderiai M.Drobiazko ir P.Vanagas užėmė aukščiausią olimpinę poziciją - jie liko penkti. Solt Leik Sityje trečiąjį olimpinį medalį iškovojo Rusijos ledo ritulio rinktinėje žaidęs D.Kasparaitis. Jis surinko visų spalvų medalių kolekciją: prie Albervilio aukso ir Nagano sidabro pridėjo bronzos apdovanojimą.
- 2006 metai, Turinas (Italija): Nors 2006 m. žiemos olimpinės žaidynės grįžo į Europą ir buvo surengtos Italijoje, Turine, Lietuva nusiuntė mažesnę komandą nei į Solt Leik Sitį. M.Drobiazko ir P.Vanagas po Solt Leik Sičio žaidynių pasitraukė iš oficialių varžybų ir dalyvavo tik parodomuosiuose renginiuose, bet dėl Turino žaidynių grįžo į sportą. Vis dėlto laimėti medalių nepavyko ir šį kartą - Lietuvos ledo šokėjų pora Turino žaidynėse užėmė septintą vietą. Nudžiugino biatlonininkė D.Rasimovičiūtė, sprinto lenktynėse užėmusi 18 vietą.
- 2010 metai, Vankuveris (Kanada): Per Vankuverio žaidynes Lietuvos delegacija vėl buvo viena mažiausių nuo šalies sugrįžimo į olimpinę šeimą. Iš Lietuvos sportininkų aukščiausią 18 vietą užėmė komandų sprinto lenktynėse startavę M.Vaičiulis ir M.Strolia.
- 2014 metai, Sočis (Rusija): Per ketverius metus Lietuvos olimpinė komanda padidėjo net 50 proc. Lietuvos sportininkė pirmą kartą dalyvavo olimpinėse greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose. Prieš žaidynes kančių kelius nueiti vėl teko ledo šokėjui D.Stagniūnui.
- 2018 metai, Pjongčangas (Pietų Korėja): 2018 m. Nors D.Rasimovičiūtė dalyvavo penktose olimpinėse žaidynėse ir pagal šį rodiklį pavijo M.Drobiazko bei P.Vanagą, dėmesio centre atsidūrė kitas biatlonininkas T.Kaukėnas. T.Kaukėnas sprinto lenktynėse užėmė 17 vietą, o kitą dieną palypėjo dar keturiais laipteliais ir persekiojimo lenktynėse finišavo tryliktas. Lietuvos biatlono komanda pirmą kartą olimpinėje istorijoje dalyvavo mišrios estafetės lenktynėse.
- 2022 metai, Pekinas (Kinija): 2022 metų Pekino olimpinėse žaidynėse varžėsi 13 sportininkų iš Lietuvos.
Įdomūs faktai apie žiemos olimpines žaidynes
- 1940 m. žiemos olimpine sostine buvo paskelbtas japonų Saporas, tačiau dėl per didelių kaštų Japonija atsisakė rengti žaidynes.
- Per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją, renginių metu žuvo 4 žmonės. 2 mirtys buvo susijusios su ledo rogėmis, kitos dvi - su slidėmis. Visi įvykiai įvyko treniruočių metu.
- 1964-ųjų Insbruko žaidynių metu buvo nepakankamai sniego, todėl Austrijos kareiviai turėjo atgabenti didžiulius sniego ir ledo blokus iš Austrijos kalnų slidinėjimo trasoms ir ledrogių trasoms.
- 1984-ųjų Sarajevo žaidynių ledrogių trasa buvo naudojama kaip serbų artilerijos postas 1991-ųjų Jugoslavijos karų metu.
- 10 004 žmonėms buvo sumokėta, kad jie žiūrėtų 1924-ųjų olimpiadą Šamoni, Prancūzijoje.
Taip pat skaitykite: Žiemos olimpinės žaidynės 1984
tags: #ziemos #olimpines #zaidynes #tiesiogiai