Žmogaus plaukimo greitis yra sudėtingas reiškinys, priklausantis nuo daugelio veiksnių, įskaitant fizinį pasirengimą, techniką, vandens sąlygas ir netgi psichologinę būseną. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius aspektus, susijusius su plaukimo greičiu, pradedant nuo vidutinių rodiklių ir baigiant veiksniais, kurie lemia profesionalių plaukikų pasiekimus.
Fizinis išsivystymas ir jo įtaka plaukimo greičiui
Fizinis išsivystymas apima morfologines ir funkcines žmogaus organizmo savybes. Tai yra kompleksinė sąvoka, apibūdinanti daugybę požymių, kurių svarbiausi - kūno ilgis, svoris ir krūtinės apimtis. Kūno plotas ir konstitucija, atskirų kūno dalių išilginiai matmenys, diametrai ir apimtys taip pat svarbūs vertinant fizinį išsivystymą.
Sporto šakai reikalingų ir turimų morfofunkcinių rodiklių sutapimas užtikrina sėkmę sportinėje veikloje. Geriausius sportinius rezultatus pasiekę sportininkai pasižymi fizinio išsivystymo rodikliais, labiausiai atitinkančiais sporto šakos keliamus reikalavimus. Todėl, norint išsiaiškinti šiuos rodiklius, galima remtis elito sportininkų rodikliais. Sportininkai, kurių fizinis išsivystymas labiausiai tinka pasirinktai sporto šakai, pasiekia geriausius rezultatus. Tarp fizinio išsivystymo ir sportinių pasiekimų egzistuoja abipusis ryšys. Fizinio išsivystymo ir kūno sudėjimo ypatumai leidžia pasiekti didelius sportinius rezultatus, tačiau ilgalaikės reguliarios treniruotės išugdo tai sporto šakai būdingus fizinio išsivystymo ir kūno sudėjimo ypatumus.
Irkluotojo fizinis darbingumas priklauso nuo įvairių veiksnių, tarp kurių svarbią vietą užima jo morfologiniai rodikliai. Atrenkant vaikus į irklavimą, atkreipiamas dėmesys į vaiko ūgį ir galūnių ilgį. Mokslininkai tyrė, kokią įtaką irkluotojų antropometriniai duomenys turi irklavimui ir rezultatams. Daugelis autorių pabrėžia suaugusių vyrų ir moterų irkluotojų kūno masės ir ūgio svarbą irklavimo darbui. Sėkmingai startuojantys irkluotojai paprastai būna aukštesni ir didesnės kūno masės negu kiti ištvermės sporto šakų atletai. Tai lemia tai, kad irkluotojų kūno masė valtyje yra laikoma judamosios sėdynės, o tai leidžia išnaudoti didesnę kūno masę. Tačiau tyrimai rodo, kad irklavimo rezultatai nėra susiję su irkluotojo ūgiu. Nors kiti tyrimai patvirtina, kad ūgis yra palankus rodiklis aukštesniam irklavimo rezultatui. Tarptautinių irklavimo varžybų dalyvių kūno masė yra didesnė nei įvairių klubų irkluotojų ir kad izometrinė irklavimo jėga priklauso nuo kūno masės. Tuo tarpu kiti autoriai teigia, kad irklavimo rezultatai nepriklauso nuo kūno masės. Didelio meistriškumo irkluotojų tyrimai parodė, kad sunkaus svorio irkluotojų kūno masė svyruoja nuo 77 iki 85 kg, o ūgis nuo 182 iki 188,5 cm, o išanalizavus moterų irkluotojų duomenis nustatytas kūno masės vidurkis - 72,6 kg, o ūgio - 177 cm.
Vidutinis žmogaus plaukimo greitis
Nustatyti tikslų vidutinį žmogaus plaukimo greitį yra sudėtinga, nes jis priklauso nuo daugelio kintamųjų. Tačiau galima pateikti apytikslius skaičius, atsižvelgiant į skirtingus lygius ir stilius:
Taip pat skaitykite: Ateities Progimnazijos plaukimo tradicijos
- Mėgėjai: Dauguma suaugusių žmonių, kurie plaukia rekreaciniais tikslais, paprastai plaukia greičiu nuo 0,5 iki 1,5 m/s.
- Sportininkai: Treniruoti plaukikai gali pasiekti didesnius greičius, svyruojančius nuo 1,5 iki 2,5 m/s.
- Profesionalai: Elito lygio plaukikai, dalyvaujantys varžybose, gali plaukti dar greičiau, viršydami 2,5 m/s.
Svarbu pažymėti, kad šie skaičiai yra tik orientaciniai ir gali skirtis priklausomai nuo individualių savybių ir sąlygų.
Plaukimo stiliai ir greitis
Skirtingi plaukimo stiliai reikalauja skirtingų technikų ir fizinių savybių, todėl ir pasiekiami greičiai skiriasi:
- Kraulis: Tai greičiausias plaukimo stilius, kurį naudoja dauguma plaukikų varžybose.
- Nugara: Šis stilius leidžia plaukti greitai ir efektyviai, tačiau dažnai yra šiek tiek lėtesnis už krauliu.
- Peteliškė: Tai vienas iš sunkiausių ir labiausiai energijos reikalaujančių stilių, todėl ir greitis dažnai būna mažesnis.
- Brasas: Tai lėčiausias iš keturių pagrindinių plaukimo stilių, tačiau jis reikalauja didelės jėgos ir koordinacijos.
Veiksniai, lemiantys plaukimo greitį
Plaukimo greitį lemia daugybė veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes:
- Technika: Tinkama plaukimo technika yra būtina norint pasiekti didžiausią greitį. Tai apima kūno padėtį, judesių amplitudę ir koordinaciją.
- Fizinis pasirengimas: Jėga, ištvermė, lankstumas ir greitumas yra svarbios fizinės savybės, kurios tiesiogiai veikia plaukimo greitį.
- Vandens sąlygos: Vandens temperatūra, srovės ir bangos gali turėti įtakos plaukimo greičiui.
- Psichologinė būsena: Pasitikėjimas savimi, motyvacija ir gebėjimas susikaupti taip pat gali turėti įtakos plaukimo greičiui.
- Įranga: Tinkama plaukimo apranga, akiniai ir kepuraitė gali sumažinti pasipriešinimą vandenyje ir padidinti greitį.
Irklavimas ir fizinis pasirengimas
Irklavimas priskiriamas ciklinės ištvermės sporto šakų grupei. Tai galingumo ištvermės sportas. Ištvermę lemia pagrindinis organizmo sistemos funkcinis lygis. Irklavime varžomasi klasikinėje 2000 metrų distancijoje. Šios klasės, meistriškumo ir oro sąlygos, šio nuotolio įveikimas trunka nuo 5min 20s iki 8min. Irklavimo varžybų metu aerobinės, alaktatinės ir laktatinės energijos gamybos reakcijos pasiekia maksimumą. Taigi darbas vyksta energijai išsiskiriant mišriu anaerobiniu-aerobiniu būdu. Procentiškai: ATF resintezė iš kreatinfosfato (KF) < 5%; anaerobinės glikolizės reakcijomis 20-25%; aerobiniais procesais 70-80%. Įveikiant varžybinį nuotolį ar irkluojant ergometru 6-7min, išvystoma galia reikalauja 96-98% nuo maksimalaus deguonies sunaudojimo. Šis duomenys yra lengviausiai nustatomas parametras vertinant profesionalų irkluotojų sportinę formą, pasirengimą varžyboms. VO2 tokiame lygyje sudaro apie 85% nuo VO2max. Šis intensyvaus darbo testo metu. Galingai startuojant ir finišuojant, irkluotojams svarbus anaerobinis glikolitinis ir anaerobinis alaktatinis galingumas. Geras specialus irkluotojų darbingumas siejamas ir su padidėjusia laktato oksidacija ir jo pašalinimo iš organizmo galimybėmis, laktato koncentracija irkluotojų kraujyje po atsakingų varžybų būna 15-17mmol/l.
Fizinio parengimo testai
Fizinio parengimo testai yra svarbūs norint įvertinti sportininko fizinį pajėgumą ir nustatyti jo silpnąsias vietas. Testų rezultatai padeda treneriams sudaryti individualias treniruočių programas, atsižvelgiant į kiekvieno žaidėjo poreikius. Tai leidžia efektyviau tobulinti sportininko fizines savybes ir sumažinti traumų riziką.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Eurofit testai
Eurofit testai yra standartizuota testų sistema, skirta įvertinti fizinį pajėgumą. Į šią sistemą įeina įvairūs testai, skirti įvertinti jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą ir koordinaciją.
- Ūgis: Matuojamas medine ūgio matuokle. Tiriamasis stovi tiesiai, remdamasis į matuoklę trimis taškais: kulnimis, sėdmenimis ir mentėmis.
- Svoris: Matuojamas medicininėmis svarstyklėmis, kurių paklaida mažesnė kaip 100 gr. Svarstyklės turi būti sureguliuotos.
- Šuolis į tolį iš vietos: Atliekamas salėje ant paviršiaus, kur vykdomas testas. Testo metu tikrinamojo kojų pirštai liečia liniją. Rankomis daromas vienas mostas atgal ir šuolis. Matuojamas atstumas nuo linijos iki kulnų, kurios arčiausiai linijos pėdos nuo žemės iki šuolio. Jei tiriamasis prarado pusiausvyrą ir žengė žingsnį atgal, jam siūloma atlikti dar vieną bandymą. Vertinamas geresnis rezultatas.
- "Sėstis ir gultis": Testas vykdomas ant čiužinio. Tiriamasis atsigula ant nugaros, kojos sulenktos per kelius, pėdos prigludusios prie grindų. Partneris prilaiko tiriamojo pėdas. Rankos sunertais pirštais laikomos už galvos. Tiriamasis keliasi ir bando pasiekti kelius alkūnėmis, po to vėl gula ant čiužinio, paliesdamas mentėmis ir galva. 30 s tiriamasis max dažnumu kartoja pratimą. Negalima atsispirti nuo čiužinio.
- Prisitraukimai: Pratimas atliekamas kybant ant skersinio. Skersinis apimamas pirštais iš viršaus. Kybama ištiestomis rankomis. Atliekamas kiek galima daugiau kartų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos baseinų gidas