Sporto logotipai yra neatsiejama sporto organizacijų ir varžybų identiteto dalis. Jie atspindi ne tik organizacijos vertybes ir tikslus, bet ir padeda kurti prekės ženklą bei pritraukti gerbėjus ir rėmėjus. Lietuvoje sporto logotipų istorija siekia XX a. pradžią, kai kūrėsi pirmosios sporto organizacijos. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos sporto logotipų raidą, nuo pirmųjų bandymų iki šiuolaikinių dizaino tendencijų.
Pasaulio lietuvių sporto žaidynių logotipas: tradicijų ir modernumo sintezė
Vienas svarbiausių įvykių lietuvių sporto istorijoje yra Pasaulio lietuvių sporto žaidynės (PLSŽ). Šios žaidynės, rengiamos nuo 1978 m., skirtos aktyvinti viso pasaulio lietuvių sportinę veiklą ir palaikyti lietuvybę. Žaidynių emblemą sukūrė torontiškis grafikas T. Valius.
Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, Nacionalinėje sporto agentūroje buvo pristatytas atnaujintas XII Pasaulio lietuvių sporto žaidynių logotipas ir šūkis „Aš myliu Lietuvą“. Logotipą, sukurtą dar keleri metai prieš pirmąsias žaidynes, atnaujino Kauno kolegijos komanda, siekdama suteikti jam modernesnį ir šiuolaikiškesnį dizainą.
Komandą sudarė Gabija Šukytė, Beatričė Petrikaitė, Aurimas Andriulionis ir dėstytojas Juozas Dundulis. Jų tikslas buvo išlaikyti kuo daugiau originalaus logotipo elementų, įskaitant šriftą, dydį ir kitus akcentus. Šūkio „Aš myliu Lietuvą“ dizaino idėja - parodyti lietuviškumą, naudojant šalies vėliavos spalvas, o banguojančios spalvos simbolizuoja judėjimą į priekį.
Pasaulio lietuvių bendruomenės Sporto komisijos pirmininkas Laurynas R. Misevičius pasidžiaugė, kad lietuviai iš viso pasaulio aktyviai registruojasi į žaidynes. Per tris mėnesius užregistruota daugiau nei 1000 dalyvių.
Taip pat skaitykite: Krepšinio terminų etimologija
Pasaulio lietuvių sporto žaidynių istorija
Sprendimas rengti žaidynes buvo priimtas 1976 m. lapkričio 20 d. Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) suvažiavime. Pirmosios žaidynės, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 60-mečiui ir I Lietuvos tautinės olimpiados 40-mečiui paminėti, vyko 1978 m. birželio 27 d. - liepos 2 d. Toronte.
Vėlesnės žaidynės vyko 1983 m. ir 1988 m. Adelaidėje (Australija), kur pirmą kartą dalyvavo Lietuvos sportininkai. Nuo 1991 m. visos Pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyksta Lietuvoje. Jose dalyvauja lietuviai sportininkai iš įvairių pasaulio šalių.
Žaidynės buvo skirtos įvairioms progoms, pavyzdžiui, Lietuvos valstybės - Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai ir Jungtinių tautų paskelbtiems Tarptautiniams kūno kultūros ir sporto metams. XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, nukeltos dėl koronaviruso pandemijos, vyko 2022 m. Druskininkuose ir pritraukė daugiau nei 2000 sportininkų mėgėjų iš 26 pasaulio šalių.
Mėgėjų sporto klubų logotipai: kūrybiškumas ir identitetas
Lietuvoje populiarūs ne tik profesionalūs sporto klubai, bet ir mėgėjų komandos, kurios taip pat kuria savo logotipus. Šie logotipai dažnai būna labai kūrybingi ir atspindi komandos dvasią bei vertybes.
- FK „Navigatoriai“: Šio Vilniaus klubo logotipe pavaizduotas „sensėjus“ su futbolo bateliais, simbolizuojantis kovos menų ir futbolo sintezę.
- KK „Rinktiniai“: Šio klubo logotipe sutalpinta daug informacijos apie komandą, įskaitant istoriją, sudėtį, rezultatus ir rėmėjus.
- FK „Fazė“: Klubo logotipe pavaizduota kibirkščiuojanti fazė, simbolizuojanti komandos energiją ir ryžtą.
- MFK „Blizgės“: Šilutės merginų futbolo komandos logotipas atspindi komandos žaismingumą ir meilę futbolui.
- BC „Egzistenciniai klausimai“: Šios komandos logotipas atspindi jos sudėtį, kurią sudaro literatai, rašytojai, šachmatininkai, skulptoriai, žurnalistai bei kitos kultūros paliestos asmenybės.
- FC „Old School“: Kauno komandos logotipas simbolizuoja komandos internacionalinę sudėtį ir jaunatvišką dvasią.
- KK „Fejaskalbeja.lt“: Šio klubo logotipas susijęs su komandą atstovaujančia skalbykla.
- FK „Rabobank“: Komandos logotipe pavaizduotas Davidas Hasselhoffas, simbolizuojantis komandos veidą ir sielą.
- FK „S.P.L.K.“: Šalčininkų komandos logotipas susijęs su sovietinės roko grupės „Kino“ lyderiu Viktoru Cojumi.
- FK „Kruša-Basica“: Vilniaus komandos logotipas yra kontroversiškas ir mįslingas, tačiau atspindi komandos unikalumą.
Olimpinė simbolika: apsauga ir naudojimas
Olimpinė simbolika yra vienas iš labiausiai atpažįstamų prekių ženklų visame pasaulyje. Tarptautinės bendrovės moka dideles sumas, kad taptų oficialiais rėmėjais.
Taip pat skaitykite: Futbolo Žodžio Istorija
Kas yra olimpinė nuosavybė?
Olimpinę nuosavybę sudaro olimpinis simbolis (žiedai), vėliava, devizas („Greičiau, aukščiau, stipriau“), pavadinimai (pvz., olimpinės žaidynės ir olimpiados žaidynės), ženklai, emblemos, ugnis ir fakelas. Visos intelektinės nuosavybės teisės, susijusios su olimpine nuosavybe, priklauso Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK).
TOK yra įregistravęs su olimpiniais žymenimis susijusius prekių ženklus ir skiria didelį dėmesį olimpinių žiedų apsaugai. Nairobio sutartį pasirašiusios valstybės turi atsisakyti registruoti bet kokius trečiųjų asmenų žymenis, kurie primena olimpinius žiedus.
Ne olimpiniai partneriai negali naudoti olimpinių žiedų jokiu formatu ir negali minėti olimpiečių kaip „olimpietis Jonas Jonaitis“. Taip pat negalima naudoti žodžių „olimpinis“ ar „olimpiada“ kampanijų pavadinimuose.
Kas gali naudoti olimpinę simboliką?
Olimpinę simboliką savo reklamoje gali naudoti tik tos įmonės ir organizacijos, kurios su TOK arba nacionaliniu olimpiniu komitetu (NOK) yra sudariusios rėmimo sutartis.
Taisyklės galioja visiems
Neteisėtai panaudojus TOK ar NOK priklausančią su olimpine simbolika susijusią intelektinę nuosavybę, gali tekti atlyginti padarytus nuostolius. Net ir turint leidimą naudoti olimpinę nuosavybę, būtina laikytis TOK nustatytų reikalavimų.
Taip pat skaitykite: Garažo bokso įteisinimo gidas
TOK yra paskelbęs olimpinės nuosavybės naudojimo gaires, kuriose detaliai reglamentuojama, kaip turi būti naudojama visa olimpinė simbolika. Pavyzdžiui, spalvotus olimpinius žiedus galima naudoti tik baltame fone, o norint juos komponuoti spalvotame fone, olimpiniai žiedai ar atitinkamai logotipai su žiedais turi būti vienspalviai.
Už olimpinės nuosavybės naudojimą Lietuvoje atsakinga Lietuvos olimpinis fondas.
LTOK ir olimpinės nuosavybės apsauga
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kartu su advokatų kontora „Glimstedt“ pristato straipsnių ciklą, kuriame komentuojamos unikalios olimpinių žaidynių taisyklės ir apribojimai naudojant olimpinę nuosavybę. Šie klausimai ypač aktualūs artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms.
Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresniojo teisininko Ovidijaus Speičio teigimu, visa olimpinė simbolika sudaro vadinamąją olimpinę nuosavybę.
„Olimpine nuosavybe laikytini olimpinis simbolis (žiedai), vėliava, devizas („Greičiau, aukščiau, stipriau“, lot. Citius - Altius - Fortius), pavadinimai, pavyzdžiui, olimpinės žaidynės ir olimpiados žaidynės, įskaitant jų vertimus į kitas kalbas, ženklai, emblemos, ugnis ir fakelas“, - teigia jis.
Visos intelektinės nuosavybės teisės, susijusios su olimpine nuosavybe, išimtinai priklauso Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK) ir yra jo kontroliuojamos. Šios teisės apima olimpinės nuosavybės naudojimą pelno siekimo, komerciniais ar reklamos tikslais.
Siekdamas olimpinės nuosavybės apsaugos, TOK tiek tarptautiniu, tiek įvairių šalių nacionaliniais lygmenimis yra įregistravęs su olimpiniais žymenimis susijusius prekių ženklus, pavyzdžiui, „Olympic“, „Olympic games“, „Games of the Olympiad“, „Olympiad“, „The Olympics“, „Olympian“.
Savo ruožtu žinomiausio - olimpinių žiedų - simbolio apsaugai yra skirta net atskira tarptautinė sutartis, vadinama Nairobio sutartimi, ji ratifikuota ir Lietuvoje. Šią sutartį pasirašiusios valstybės turi atsisakyti kaip prekių ženklus registruoti bet kokius trečiųjų asmenų žymenis, kurie primena olimpinius žiedus.
„Ne olimpiniai partneriai negali naudoti olimpinių žiedų jokiu formatu - nei vienų atskirai, nei kartu su NOK logotipais, kalbant apie Lietuvą - LTeam ar LTOK logotipais. Jeigu reklamoje yra olimpietis, jis negali būti minimas kaip „olimpietis Jonas Jonaitis“. Taip pat ir kampanijų pavadinimuose negalimas žodžių olimpinis ar olimpiada ir pan. vartojimas. Trumpai sakant, neturi būti jokios asociacijos su olimpine simbolika“, - pavyzdžiais dalijasi Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorė Lina Minderienė.
Pasak advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininko O. Speičio, olimpinę simboliką savo reklamoje gali naudoti tik tos įmonės bei organizacijos, kurios su TOK arba NOK, pavyzdžiui, Lietuvoje - LTOK, yra sudariusios rėmimo sutartis.
„TOK rėmėjai tokią teisę įgyja globaliu mastu, o NOK rėmėjai gali naudoti olimpinę simboliką atitinkamo NOK šalies teritorijoje, jei sritis, kurioje simbolika naudojama, nepersidengia su TOK rėmėjų veiklos sritimis. Kitos įmonės ar organizacijos, siekiančios savo reklaminėje veikloje naudoti olimpinę simboliką, privalo iš anksto kreiptis į TOK, kad gautų rašytinį sutikimą naudoti šiuos žymenis“, - pabrėžia vyresnysis teisininkas O. Speičys.
Per istoriją fiksuota daugybė bandymų susieti savo prekių ženklą su žaidynėmis, kas yra vadinama „rinkodara iš pasalų“, - į tai TOK ir NOK žiūri labai rimtai. Neteisėtai panaudojus TOK ar NOK priklausančią su olimpine simbolika susijusią intelektinę nuosavybę, gali tekti atlyginti tokiu neteisėtu naudojimu padarytus nuostolius.
Vyresnysis teisininkas O. Speičys akcentuoja, kad, net ir turint leidimą reklamos veikloje naudoti olimpinę nuosavybę, būtina laikytis TOK nustatytų reikalavimų, kaip ją naudoti.
„TOK yra paskelbęs olimpinės nuosavybės naudojimo gaires, kuriose labai detaliai reglamentuojama, kaip turi būti naudojama visa olimpinė simbolika. Pavyzdžiui, olimpiniai žiedai, naudojami kaip logotipas, turi būti tam tikro minimalaus dydžio, gali būti dedami tik fone, nesumenkinančiame jų matomumo, ir pan.“
Savo ruožtu už olimpinės nuosavybės naudojimą mūsų šalyje atsakinga LOF direktorė L. Minderienė sako, kad dažniausiai pasitaikanti klaida - netaisyklingas olimpinių žiedų ar logotipų su olimpiniais žiedais naudojimas.
„Spalvotus olimpinius žiedus galima naudoti tik baltame fone, o norint juos komponuoti spalvotame fone, olimpiniai žiedai ar atitinkamai logotipai su žiedais turi būti vienspalviai. Taisyklių ir gairių yra daug, o jų laikytis turi ne tik įmonės ar organizacijos, bet ir nacionaliniai olimpiniai komitetai. Olimpinė nuosavybė - visiems atpažįstamas ženklas, tad netinkamas ar nelegalus jos naudojimas nelieka nepastebėtas, nes TOK visame pasaulyje atlieka monitoringą“, - aiškina L. Minderienė.
Šiomis taisyklėmis ir nuostatomis užtikrinama, kad būtų gaunamos pajamos tinkamai finansuoti olimpinį judėjimą.
Klasikinio ugdymo integracija sporto tematikoje
Klasikinis ugdymas, apimantis Antikos kultūrą ir istoriją, gali būti integruojamas į sporto tematiką, siekiant ugdyti mokinių kultūrines, komunikavimo ir pažinimo kompetencijas. Toks ugdymas remiasi integralumo principu ir apima tarpdalykinį turinį.
Retorika ir komunikacija
Mokiniai vadovaujasi taisyklingo kalbėjimo taisyklėmis, išmano oratorinį meną ir taisyklingai formuluoja teiginius, nagrinėjant įvairias temas, antikinius kalbų tekstus, mokomąją medžiagą, kuri byloja apie patį antikinį mąstymo būdą, Antikos žmogaus pasaulėjautą ir pasaulėvaizdį. Vadovaujasi retorikos taisyklėmis viešai kalbėdami, dalyvauja diskusijoje, moka polemizuoti, siekia konstruktyvaus dialogo, atsakingai vartoja kalbą. Supranta ir perduoda įvairaus pobūdžio žodinius ir nežodinius pranešimus, bendrauja atsižvelgdamas į tikslą, adresatą, situaciją.
Klasikiniai ir šiuolaikiniai menai
Analizuojant įvairias temas suvokiama, kad Antikos civilizacija paliko pėdsakus europiečių tradicijose, papročiuose, pažiūrose. Antikos civilizacija vadinama šiuolaikinės Europos civilizacijos lopšiu.
Klasikinės ir šiuolaikinės kalbos
Kalba yra kiekvienos tautos siela, kuri įsikūnija ir reiškiasi raštijoje, literatūroje, o pirmiausia gyvame tos kalbos vartojime. Aiškinantis antikinius tekstus remiamasi kalbos filosofija, kurios pagrindinė problema - ryšys tarp kalbos ir tikrovės bei ryšys tarp kalbos ir mąstymo. Ugdoma komunikavimo ir informacinė komunikacinė kompetencija.
Darnus vystymasis ir socialinis emocinis ugdymas
Padeda užtikrinti tinkamą gyvenimo kokybę, išmintingai derinant ekonomikos, visuomenės plėtotės bei aplinkos apsaugos tikslus. Klasikinis ugdymas remiasi integralumo principu, apimančiu klasikinės kultūros ir praktikos analizę ir tarpdalykinį klasikinio ugdymo turinį. Pradinėse klasėse klasikinio ugdymo pagrindas - kūrybiškumo ir kultūrinės kompetencijų ugdymas formaliajame ir neformaliajame ugdyme. Kūrybiškumo ir kultūrinės kompetencijos formuojamos remiantis pradinių klasių mokinių socialinės-emocinės raidos ypatumais bei mokinių pažintinės raidos stadijos suteikiamomis galimybėmis. Skatinama stebėti, pažinti, atpažinti kultūrinę - meninę aplinką, analizuojant savo emocijas meninio kūrinio ir meninės aplinkos daroma įtaka savojo „aš“ formavimuisi. Ugdymo turinys siejamas su sociokultūrinio gyvenimo kontekstu, lyginami šiuolaikinis ir antikinis pasauliai, skatinamas kūrybinis bendradarbiavimas. Ugdymo turinys personalizuojamas, individualizuojamas ir diferencijuojamas, atsižvelgiant į individualias mokinių galimybes.
Pavyzdžiai
- Anglų kalbos pamoka: Artėjant Šv. Velykoms anglų k. mokytoja Ingrida Pagrandienė paruošė pažintinę pamoką apie Šv. Velykų simbolį - kiaušinį („Eggs in Ancient Greece”). Pamoka baigiasi Velykinio margučio kūryba.
- Tema „Olimpinės žaidynės“: Apima trijų pamokų ciklą, kurių metu plečiamas mokinių žodynas sporto tematika, ugdomos sakytinio (klausymo) ir rašytinio (skaitymo) teksto supratimo kompetencijos, ugdomi gebėjimai klausytis ir skaityti tekstą ieškant konkrečios informacijos. Integruojant klasikinio ugdymo principus, pamokų cikle derinami senųjų kultūrų elementai su šiuolaikinio gyvenimo elementais. Mokiniai susipažįsta su Olimpinių žaidynių pradžia - graikiškosios eros atskaitos tašku, aptaria pirmąsias sporto šakas ir lygina su šių laikų Olimpinėmis žaidynėmis, mokosi išskirti panašumus ir skirtumus. Gilinasi į termino „Citius-Altius-Fortius“ reikšmę, supranta Olimpinių simbolių prasmę.
- Tema ,,Apranga”: Pasinaudodami ,,Laiko mašina”, nukeliausime į Senovės Graikiją ir patyrinėsime, ką dėvėjo, kuo avėjo, kuo puošėsi ir kokias šukuosenas nešiojo senovės Graikijos gyventojai. Pamokos pabaigoje atliekama 10 klausimų interaktyvi viktorina, skirta patikrinti įgytoms žinioms apie senovės Graikų aprangą ir madą. Pamoka skirta 5-6 klasių mokiniams.
- Rusų kalbos pamokos: Integruojami klasikinio ugdymo dalykai į rusų kalbos pamokas padeda mokiniams lavinti iškalbą užsienio kalba. Mokiniai mokomi rusų kalba apibūdinti mitologinius personažus, juos atpažinti ir palyginti su rusų tautosakos personažais. Mokomi atpažinti mokslinius/kalbinius terminus ir sąvokas, sieja kalbiniu požiūriu su lietuvių, anglų kalbos žodžiais, ieškoma bendrybių, aiškinamasi žodžių ( terminų) kilmė.
- Geografijos pamokos: Integruojant klasikinio ugdymo dalykus į geografijos pamokas mokiniai skatinami plačiau ir giliau pažvelgti į geografijos mokslo plėtrą, geografines sąvokas, geografinius objektus ir objektų pavadinimus. Prieš pradedant mokytis apie Europą, aiškinamasi žodžio „Europa“ kilmė, ji siejama su senovės graikų legenda apie gražiąją Europą.
- Biologijos pamokos: Integruojant klasikinio ugdymo turinį daug dėmesio skiriama ne tik terminų analizei, bet ir biologijos mokslo raidos istorijai. Nagrinėjamas filosofijos ir gamtos mokslų santykis bei žmogaus santykis su jį supančiu pasauliu. Aptariamos skirtingos gamtos sandaros sampratos, aiškinamasi, kaip filosofai ir mokslininkai suvokia gamtos dėsnius ir gamtos vertingumą.
- Fizinio ugdymo pamokos: Integruojant klasikinio ugdymo principus fizinio ugdymo pamokose gali būti derinami senųjų kultūrų elementai su šiuolaikiniu gyvenimu. Susipažįstame su senovės Graikijos fizinio ugdymo sistemomis. Žymiausios - Atėnų ir Spartos. Mokiniai supažindinami ir su senovės graikų žaidimais ir lygina juos su šių laikų sporto šakomis. Aptariame ir Olimpinių žaidynių ištakas bei jų atgimimą, aiškinamės olimpinių simbolių prasmę.
Integruota klasikinio ugdymo savaitė
Gruodžio 15-19 dienomis mokykloje vyko 1-10 klasių integruota klasikinio ugdymo savaitė - „Šviesa ir pažinimas“.
Antikos žinių viktorina
Lapkričio 1 d. mokyklos bendruomenė - mokytojai ir mokiniai - dalyvavo Antikos žinių viktorinoje, kurią organizuoja LRT ir Klasikų asociacija.
Netradicinio ugdymo diena
,,Inovacijos Antikoje - inovacijos šiandien“ 1-4 klasėsUNESCO. Netradicinio ugdymo diena ,,Inovacijos Antikoje - inovacijos šiandien“ 5-11 klasėsUNESCO.
Šiuolaikinio sporto globalizacija ir komercializacija
Šiandieninis sportas - tai tarptautinis kultūrinis reiškinys , išreiškiantis visuomenės vertybes : šlovę ir sėkmę . Prestižinį olimpinių žaidinių įvaizdį siekiama panaudoti daugelyje prekinių ženklų . Sporto varžybos , transliuojamos visame pasaulyje , peržengė valstybių ribas , o sporto finansavimo didžiąją dalį sudaro nebe bilietų pavadinimas , o lėšos , gaunamos iš rėmėjų ir televizijos . Ši globalizacija sudarė sąlygas sporto struktūrų jungimuisi ir sudėtingo tinklo , vienijančio sporto organizacijas , atletų agentus , komercinius partnerius ( paprastai gamintojus ) ir transliuotojų atsiradimui . Taip susiliejo dvi pagrindinės šiuolaikinio sporto srovės : mėgėjų sportas ( olimpinės žaidynės ) ir profesionalų sportas . Siekiant pritraukti daugiau žiūrovų , kai kurios sporto šakos yra keičiamos ir pritaikomos transliacijai per televiziją . Varžybų vietos ir laiko pasirinkimą bei tvarką diktuoja rinkos dėsniai , jų įtakos neišvengė ir olimpinis judėjimas . Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo ekstremalios sporto šakos . Šio sporto atstovai pasižymi pomėgiu rizikai ir siekia atrasti naujas saviraiškos formas bei atsiriboti nuo pripažintų rungtyniavimo modelių . Net aukšto lygio rungtynėse gausu spontaniškumo ir rizikos elementų . Šiose sporto šakose svarbiausias tikslas yra ne tik rezultatų siekimas , kiek siekis suteikti pramogas . Reikia pabrėžti , kad seniausios sporto šakos , tokios , kaip rungtynės stadione , yra kilusios iš panašių neformalių judėjimų .
Olimpinės žaidynės Antikoje
Varžybos ir žaidimai visada džiugino žmonių širdis. Mėgstami jie būdavo ir senovės Graikijoje. Atėnuose, Delfuose, Nemėjoje nustatytu laiku susiburdavo norintys pasigalinėti, pasivaržyti vikrumu ir talentu. Varžybose dalyvaudavo ne tiktai atletai, imtynininkai ir gimnastai, bet ir mokslininkai, filosofai, oratoriai, poetai. Šlovingiausios būdavo Olimpijos varžybos. Jų visi laukdavo, joms iš anksto ruošdavosi, jomis gyvendavo tikrąja to žodžio prasme visa Graikija. Į varžybas Olimpijoje - olimpines žaidynes - visada susirinkdavo daugybė žmonių, jos virsdavo tikromis nacionalinėmis iškilmėmis.
Heraklis - Olimpiadų pradininkas
Nuo senų laikų olimpinių žaidynių pradžia siejama su Dzeuso pergale prieš rūstų ir žiaurų tėvą Kroną. Legenda byloja, kad pasaulyje gyveno titanas, vardu Kronas. Užsimanęs tapti visos planetos valdovu, Kronas nuvertė savo tėvą Uraną. Sena būrėja Kronui išpranašavo neišvengiamą žūtį - jį nugalėsiąs jo paties sūnus. Norėdamas išvengti teisėto atpildo, Kronas rijo savo vaikus. Jo žmona Rėja, norėdama išgelbėti nors vieną kūdikį, pabėgo į Kretos salą. Ten gimė jos sūnus Dzeusas. Užaugęs Dzeusas nuožmioje dvikovoje nugalėjo savo tėvą. Prieš nusviesdamas jį į pragarą, Dzeusas privertė tėvą išspjauti visus jo brolius ir seseris. Dzeusas su broliais Poseidonu ir Hadu pasidalino viešpatavimą danguje ir žemėje. Didžiosios Dzeuso pergalės garbei jo sūnus Heraklis ir įsteigė olimpines žaidynes.
Žaidynių reikšmė senovės graikų gyvenime
Kada įvyko pirmosios olimpinės žaidynės, niekas nežino. O štai žaidynės, kurios įrašytos į istoriją ir nuo kurių pradėta skaičiuoti olimpionikus - olimpinių žaidynių nugalėtojus, - pirmą kartą įvyko 776 m. pr. Kr. Olimpinės žaidynės buvo rengiamos Dzeuso garbei pietų Graikijos mieste Olimpijoje. „ Žaidynės mus vienija , palaiko taiką ir tarpusavio supratimą „ . - 388 per. Kr. Kalbėjo retorius Lisijas .Tuomet vyko tik vienerios varžybos: trumpos distancijos - vieno stadijo - bėgimas. Olimpinių žaidynių programa tolydžio plėtėsi ir, labiausiai joms suklestėjus, VI-V a. pr. Kr. buvo jau labai įvairi ir sudėtinga. Iš viso olimpinėse žaidynėse buvo varžomasi net 18 rungčių - olimpinių disciplinų; tarp jų buvo penkiakovė (bėgimas, šuoliai į tolį, ieties ir disko metimas, imtynės, kumštynės), kovos vežimų važnyčiojimas, menų konkursas…
Olimpinės žaidynės vykdavo kas ketveri metai per antrą ar trečią mėnulio pilnatį po vasaros solsticijos. Dalyvauti jose galėdavo visi laisvėje gimę ir įstatymams nenusikaltę graikai. Gerokai prieš vasaros pradžią po visą šalį būdavo išsiuntinėjami žygūnai su pranešimais, kada prasidės olimpinės žaidynės.
Šventosios paliaubos
Olimpinėms žaidynėms teikiamą reikšmę liudija ir tai, kad jų metu net būdavo laikinai nutraukiami karai. Būdavo skelbiamos visuotinės šventosios paliaubos - ekecheirija, arba susilaikymas. Tūkstančių šventikų , sportininkų ir žiūrovų galėdavo netrukdomi keliauti į Olimpiją Šis susilaikymas trukdavo ištisus 3 mėnesius, nors pačios žaidynės vykdavo tik 5 dienas. Ekecheirijos tekstas būdavo iškalamas spirale specialiame iš aukso ir dramblio kaulo padarytame diske. Žynės jį saugodavo deivės Heros šventykloje. Šventųjų paliaubų visi be išlygų laikydavosi. Tos Graikijos sritys, kurios jas pažeisdavo, daugeliui metų netekdavo teisės dalyvauti žaidynėse. 424-aisiais m. pr. Kr. per šventąsias paliaubas spartiečiai apsiautė priešų miestą. Jiems buvo paskirta didžiulė bauda. Sparta griežtai atsisakė ją mokėti. Tada Spartos atletams ištisus 20 metų buvo uždrausta dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Tuo metu net plėšikai nepuldinėdavo praeivių. Buvo manoma, kad visi, vykstantieji ar atvykusieji į Olimpiją, yra globojami paties Dzeuso. Atvykti į Olimpiją su ginklu rankose reiškė patekti dievų nemalonėn.
Šventė prasidėdavo maldomis ir religinėmis apeigomis , paskui vykdavo varžybos : žirgų lenktynės , kumštynės ir pentatlono rungtynės . Pentatloną sudarė penkios rungtynės : 180 m bėgimas , ieties ir disko metimas , šuolis į tolį ir imtynės . Kita imtynių rūšis vadinosi pankratija : varžovams buvo leidžiama viskas , drausta tiktai kandžioti priešininką ir badyti jam akis . Žaidynių tvarkdariai - alitarchai - būdavo ginkluoti tik botagais ir lazdomis. Per anksti pradėję bėgti atletai būdavo sušeriami botagu. Bet šitaip beveik niekada neatsitikdavo. Per žaidynes gauti botago būdavo didžiausia gėda.
Olimpiadų nugalėtojai tapdavo garsenybėmis . 415 per. Kr. Vienas atėnietis , vardu Alkibiadas , buvo paskirtas karinės jūrų ekspedicijos vadu vien už tai , kad žirgų lenktynėse važiavo iš karto septyniais vežimais ir laimėjo pirmą , antrą ir ketvirtą vietas . Spartoje Olimpiadų nugalėtojams būdavo suteikiama garbė per artimiausią karą kautis pirmosiose gretose .
#
tags: #zodzio #olimpinis #naudojimas