Žvejyba, kaip sportas, turi gilias šaknis ir turtingą istoriją. Nuo seniausių laikų žmonės žvejojo dėl išgyvenimo, tačiau laikui bėgant žvejyba tapo ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir azartiška sporto šaka, kurioje varžomasi dėl geriausiojo titulo. Šiame straipsnyje apžvelgsime pasaulio žvejybos čempionatų istoriją, svarbiausius įvykius, Lietuvos pasiekimus ir kitus įdomius faktus, susijusius su šia sporto šaka.
Žvejybos Sporto Ištakos ir Raida
Sportinė žūklė atsirado dar XVIII a. Anglijoje, kur buvo itin populiarus lašišų ir upėtakių gaudymas. Vietinė diduomenė tai vadino "game fishing", o visų kitų žuvų gaudymą - "coarse fishing". Nuo 1860 m. pradėti steigti sportinės žūklės klubai, o tai paskatino šios sporto šakos augimą ir populiarumą.
Pirmosios žvejybos varžybos surengtos 1861 m. Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tuo metu varžytasi tik vienoje rungtyje - kas museline meškere toliausiai nusvies upėtakinę muselę. 1882 m. imta reglamentuoti meškerykočio svorį. 1893 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurtas Čikagos meškeriotojų klubas (angl. The Chicage Fly-Casting Club), o 1909 m. - Centrinis klubas, kuris kryptingai plėtojo kastingą. Europoje kastingas paplito Jungtinėje Karalystėje 1927 m. įkūrus Britų kastingo asociaciją (angl. British Casting Association).
1955 m. įkurta Tarptautinė kastingo sporto federacija (angl. International Casting Sport Federation, ICSF), kuri 1970 m. prisijungė prie 1952 m. įkurtos Tarptautinės sportinės žūklės konfederacijos (angl. Confederation International de la Peche Sportive, CIPS). Šios organizacijos koordinuoja sportinės žūklės veiklą visame pasaulyje. Sportinę žūklę koordinuoja 1952 Romoje, Italija, įkurta Tarptautinė sportinės žūklės konfederacija (Confédération Internationale de la Pêche Sportive, CIPS, prezidentas M. Ordanas, Ordan, Prancūzija), vienijanti 4 federacijas: Tarptautinę sportinės žūklės gėluose vandenyse federaciją (Fédération Internationale de la Pêche Sportive en Eau Douce, FIPSed, įkurta 1972), Tarptautinę žuvų gaudymo museline meškere federaciją (Fédération Internationale de la Pêche Sportive Mouche, FIPS-Mouche, įkurta 1989), Tarptautinę jūrinės žūklės federaciją (Fédération Internationale de la Pêche Sportive en Mer, FIPS‑M) ir Tarptautinę kastingo federaciją (International Casting Sport Federation, FIPS-Casting, ICSF, įkurta 1955).
Kastingas: Techninė Žvejybos Sporto Šaka
Kastingas (angl. cast - meškerės, tinklo metimas) yra sportinės žūklės atšaka, kurioje varžomasi mėtant į taikinius ir į tolį museline meškere ir spiningu.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Kastingo rungtys:
- Metimas museline meškere į taikinius
- Metimas museline meškere į tolį
- Metimas spiningu į Arenbergo taikinį
- Metimas spiningu į Skiš taikinius
- Metimas spiningu į tolį
Kastingo Rungčių Aprašymas
- Metimas museline meškere į taikinius: Metama nuo 0,5 m aukščio pakylos į 5 taikinius (60 cm skersmens, 3 cm gylio lėkštes, pripildytas vandens) už 8-13 m nuo pakylos. Per 5 min 30 s atliekama 10 sausų ir 10 šlapių metimų (pataikymas - 5 taškai).
- Metimas museline meškere į tolį: Į sektorių (jį sudaro kampas, kurio plotis už 100 m nuo pakylos - 50 m) metamas muselinis valas (ilgis 15 m ir svoris 35 g - vyrams, 13,5 m ir 34 g - moterims). Iš per 6 min atliktų metimų įskaitomi 2 geriausi (1 m - 1 taškas).
- Metimas spiningu į Arenbergo taikinį: Arenbergo taikinys - žalias audeklas su penkiais baltomis 2 cm linijomis įbrėžtais žiedais, taikinio centras - juodas 75 cm skersmens faneros skritulys, žiedų - 135, 195, 255, 315 cm. Metama per 5 min iš 5 starto aikštelių, išdėstytų 90° apskritimo kampu, po 2 kartus, pataikymai vertinami (nuo centro) 10, 8, 6, 4, 2 taškais (didžiausia taškų suma - 1000). Metamas 7,5 g svarelis.
- Metimas spiningu į Skiš taikinius: Skiš taikiniai - 5 geltoni (ne daugiau kaip 10 mm storio, 60 cm skersmens) skrituliai, išdėstyti priešais starto liniją, kurioje yra 5 starto aikštelės: priekinis taikinio kraštas nuo žemės pakeltas 5 cm, užpakalinis - 17 cm. Per 8 min į taikinį metama po 2 kartus dviem serijomis (pataikymas - 5 taškai).
- Metimas spiningu į tolį: Tolio sektorius toks pat kaip ir metant museline meškere, tik pratimas atliekamas stovint ant žemės. Valo storis ne daugiau kaip 0,18 mm. Metamas 7,5 g svarelis.
Sportinė Žūklė Lietuvoje: Nuo Ištakų Iki Šiandienos
Lietuvoje apie kastingą imta kalbėti 1965-1967 m., kai Lietuvos sportinės žūklės federacija (įkurta 1955 m. Vilniuje, prezidentas Algirdas Šaulys) panoro rengti varžybas pagal tarptautines taisykles. Tačiau tai draudė SSRS sportinės žūklės federacija, parengusi savo taisykles su privaloma ir lemiama žuvies gaudymo rungtimi. Pirmoji akivaizdinė pažintis su kastingu įvyko per 1970 m. Lietuvos sportinės žūklės čempionatą, kai kastingą pademonstravo Čekoslovakijos meškeriotojai. 1971 m. su kastingu supažindino Olštyno (Lenkija) meškeriotojai Rusnėje surengtame pirmajame kastingo seminare.
1971 m. Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos instituto darbuotojų (G. Baranausko, R. Bareišio, V. Bajarūno, R. Ingelevičiūtės ir kitų) pastangomis buvo įsteigta savotiška kastingo mokykla, kuri išugdė žymių kastingo sportininkų. 1972 m. Lietuvos sportinės žūklės federacijos teikimu į Estijos, Latvijos ir Lietuvos sportinės žūklės varžybų programą buvo įrašytos rungtys pagal tarptautines taisykles. 1973 m. prie Estijos, Latvijos ir Lietuvos prisidėjo Leningrado, o vėliau ir Permės federacijos.
Vis didėjančio kastingo populiarumo verčiamas SSRS kūno kultūros ir sporto komitetas panaikino SSRS sportinės žūklės federaciją ir leido respublikų federacijoms savo nuožiūra taikyti tarptautines taisykles. 1950 metais Juozo Savicko iniciatyva Vilniuje įsteigta spiningo (nuo 1955 m. - sportinės žūklės) sekcija, kuri 1960 tapo Lietuvos sportinės žūklės federacija (LSŽF). 1956 įvyko pirmasis Lietuvos poledinės žūklės čempionatas, nugalėjo A. Aleksandravičius (Vievis) ir Kauno komanda. 1957 sekcijos nariai Dubingių ežere surengė pirmąjį Lietuvos spiningavimo čempionatą, Galvės ežere - poledinės žūklės čempionatą. Spiningavimo varžybas laimėjo Vilniaus komanda, poledinės žūklės - Kauno Inkaro žvejai; pirmuoju spiningavimo čempionu tapo S. Andriuška (Šiauliai). 1959 sportinės žūklės sekcija prie KKSK reorganizuota į Sportinės žūklės federaciją (prezidentas A. Šaulys). Ji kasmet rengdavo poledinės žūklės ir spiningavimo čempionatus, domėjosi sportinės žūklės plėtote užsienyje.
1977 m. Lietuvos sportinės žūklės federacijos veiklaLietuvos sportinės žūklės federacija, propaguojanti kastingą, 2000 m. tapo Tarptautinės kastingo sporto federacijos nare, ir Lietuvos sportininkai galėjo dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose bei kitose tarptautinėse varžybose.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Nuo 1956 m. Lietuvoje kasmet rengiami poledinės žūklės ir spiningavimo čempionatai. Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta poledinės žūklės, meškeriojimo plūdine meškere, žūklės museline meškere, jūrinės žūklės, spiningavimo iš laivelių ir kastingo čempionatai. Šalyje yra daugiau nei 20 sportinės žūklės klubų, regioninių federacijų ir asociacijų.
Lietuvoje sportine žūkle ėmė domėtis inteligentai. 1921 T. Ivanausko iniciatyva įkurta Taisyklingos medžioklės ir žūklės draugija vėliau peraugo į draugijų sąjungą, kuri subūrė meškeriojimo mėgėjus. Plačiau apie žūklę pirmas prabilo V. Goštautas, 1939 išleidęs knygą Meškeriojimo sportas, aprašęs joje Anglijos meškeriotojų veiklą ir tikslus propaguojant sportinę žūklę bei pateikęs žinių apie žūklės įrankius ir žuvų gaudymo būdus jais. Sovietų okupacijos metais vilniečiai agrarinių mokslų dr. J. Savickas, žurnalistas A. Šaulys, rašytojas V. Suchockis-Audronaša, A. Kasiulaitis 1950 prie Kūno kultūros ir sporto komiteto prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos (KKSK) įkūrė spiningistų sekciją, kuriai vadovavo J. Savickas. Panašios sekcijos įkurtos ir kituose miestuose. 1955 KKSK sukvietė sportinės žūklės sekcijų atstovų suvažiavimą, jame buvo aptartos kryptys, išrinktas sportinės žūklės sekcijos prezidiumas, sudaryta teisėjų kolegija. Ilgainiui ši sekcija išaugo į gana gausų sportinės žūklės entuziastų būrį. 1959 Dubingių ežere buvo surengtos ir pirmosios tarprespublikinės spiningavimo varžybos (varžėsi Lietuvos ir Estijos rinktinės, nugalėjo estai 8:7), 1961 Latvijoje vykusiose kompleksinėse meškeriojimo varžybose dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinktinės, Leningrado sportinės žūklės federacija pakvietė Lietuvos komandą draugiškoms varžyboms Karelijoje. 1965 federacija užmezgė ryšius su Lenkijos Olštyno vaivadijos meškeriotojų draugija, Lenkijoje įvyko aštuonių rinktinių spiningavimo varžybos (Lietuva užėmė 8 vietą), 1968 draugijos vadovo H. Dunalskio iniciatyva buvo surengtos tarptautinės meškeriojimo ir kastingo varžybos. 1969 Lietuvos meškeriotojų rinktinė dalyvavo draugiškose tarptautinėse varžybose Vokietijos Demokratinėje Respublikoje Svete prie Oderio (Schwedt / Oder, užimta 7 vieta). Paaiškėjo, kad 1955 patvirtintos sąjunginės sportinės žūklės varžybų taisyklės labai skiriasi nuo tarptautinių (Lenkijos meškeriotojų sąjunga, Polski Zwiąnzek Wędkarski, jau buvo Tarptautinės sportinės žūklės konfederacijos - Confédération Internationale de la Pêche Sportive, CIPS narė). Lietuvos sportinės žūklės federacijos bandymas varžybų taisykles priartinti prie tarptautinių sulaukė aršios SSRS sportinės žūklės federacijos vadovo I. Popesku, apkaltinusio mūsų federaciją keliaklupsčiavimu prieš Vakarus, kritikos. Lietuvos sportinės žūklės federaciją palaikė Latvijos, Estijos, Leningrado sportinės žūklės federacijos, Maskvos Krylja sovetov ir Dinamo,Permės, Saratovo, Krasnodaro sporto draugijos, itin aktyviai rėmė žurnalo Rybovodstvo i rybolovstvo (Maskva) redaktoriaus pavaduotoja T. Liachoveckaja, žurnalistė S. Petrusova. Bendromis pastangomis pasiekta, kad būtų pakeistas konservatyvusis SSRS sportinės žūklės federacijos vadovas. Naujoji vadovybė pritarė naujai veiklos krypčiai ir 1974 Adleryje netgi surengė sąjunginį seminarą kastingui propaguoti (buvo pasikviestas iš Vokietijos Demokratinės Respublikos kastingo meistras V. Lietuvoje sportinės žūklės federacijos veiklą itin dalykiškai rėmė Nemuno draugijos vadovybė, ji skyrė lėšų varžyboms organizuoti, išvykoms į tarptautines varžybas. Ši draugija rengdavo įvairių sporto šakų (ir sportinės žūklės) draugijos pirmenybes. Jos remiamas J. Savickas Trakų Vokėje organizavo vaikų ir jaunimo kastingo mokyklą, išugdžiusią daug gabių sportininkų, vėliau tapusių daugkartiniais šalies čempionais, tarptautinių varžybų laimėtojais (V. Gatelytė, V. Vaitoškaitė, D. Klingaitė, M. Svirbutavičius ir kiti). Analogišką kastingo mokyklą organizavo Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos (Raudondvaris) mokslininkai R. Bareišis, B. Baranauskas, R. Ingelevičiūtė, E. Laukionis; jų auklėtiniai V. Morkutė, R. Vilimas, S. Kairys, R. Rimkus t. p. sėkmingai rungtyniavo įvairiose varžybose. Nors SSRS sportinės žūklės federacija neorganizavo oficialių čempionatų, Pabaltijo respublikos ir Leningradas kasmet rengė savo kastingo čempionatą pagal tarptautines taisykles. Vėliau prie jų prisijungė kai kurios Maskvos sporto draugijos, kiti Rusijos bei Ukrainos miestai ir jis tapo savotišku neoficialiu SSRS čempionatu. Buvo rengiamos meškeriojimo plūdine meškere varžybos. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę sportinė žūklė kurį laiką nebuvo plėtojama. 1993 Lietuvos sportinės žūklės federacija įstojo į CIPS, 2000 - Tarptautinę kastingo sporto federaciją (International Casting Sport Federation, ICSF). Sportiniai rezultatai pagerėjo 1996 susikūrus Lietuvos sportinės žūklės klubų lygai (LSŽKL; vadovas A. Paulauskas, 1996-2012, prezidentas R. Barkauskas, nuo 2012), šios lygos pagrindinė užduotis - rengti didelio sportinio meistriškumo varžybas šalyje, globoti Lietuvos sportinės žūklės rinktines. Pasaulio ir Europos čempionatuose nuo 2000 dalyvauja Lietuvos meškeriojimo plūdine meškere, nuo 2001 - Lietuvos kastingo, nuo 2002 - Lietuvos poledinės žūklės, nuo 2010 - Lietuvos sportinio karpių gaudymo ir Lietuvos spiningavimo iš laivelių rinktinės. LSŽF vadovai: prezidentai - A. Šaulys (1959-1994), J. Vyšniauskas (1994-1998), J. Čiplys (1998-2006), A. Rapkevičius (2006-2010, vietoj prezidento generalinis sekretorius), V. Ignatavičius (2010-2011), T. Kulbis (nuo 2011-2012), N. Dzimidas (nuo 2012), generaliniai sekretoriai - A. Rapkevičius (1997-2009), R.
Žymūs Lietuvos Sportinės Žūklės Treneriai ir Sportininkai
Žymiausi Lietuvos sportinės žūklės treneriai yra M. Svirbutavičius ir J. Savickas (Žuvelė). Lietuvos sportininkai yra pasižymėję ir už šalies ribų, ne kartą vežę apdovanojimus iš įvairiausio rango varžybų.
Vienas iš įsimintiniausių Lietuvos sportinės žūklės pasiekimų - 2015 m., kai Lietuvos spiningautojų komanda tapo pasaulio čempionais. „Žinoma, kad labiausiai įsiminė 2015 metai, kai tapome pasaulio čempionais. O šiaip buvo daug įdomių patirčių - Italijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Visur įdomu, ypač ten, kur žuvys išskirtinės“, - aiškino S. Lukšta.
Poledinės Žūklės Pasaulio Čempionatas Mongolijoje: Lietuvos Triumfas
Lietuvos rinktinė pademonstravo visišką dominavimą Mongolijoje vykusiame poledinės žūklės pasaulio čempionate. Mūsiškiai ne tik laimėjo komandinę įskaitą, bet ir susižėrė individualius apdovanojimus.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Pasirengimas Čempionatui ir Varžybų Eiga
Oficiali komanda, skridusi į Mongoliją, susidėjo iš devynių žmonių: komandos vadovo, dviejų trenerių ir šešių sportininkų. Lėktuvas nusileido Mongolijos sostinėje Ulan Batore. Ruoštis poledinės žūklės varžyboms žvejai išvyko į Karakorumą. Maždaug už 70 km nuo miestelio plyti Ugii ežeras, ant kurio ledo ir vyko čempionatas.
Lietuvių komanda į Mongoliją atvyko prieš dešimt dienų iki varžybų, todėl turėjo užtektinai laiko pasiruošti. Varžybos truko dvi dienas po tris valandas. Jose startavo po penkis kiekvienos šalies komandos sportininkus. Per dvi čempionato dienas dalyviai pagavo beveik 1 t žuvies. Laimikis buvo atiduotas gyvūnų prieglaudoms.
Mindaugo Leono Įžvalgos Apie Poledinę Žūklę
Mindaugas Leonas, pasidabinęs bronza Mongolijoje vykusiame čempionate, teigia, kad poledinė žūklė - tai tik viena iš daugiau nei dešimties žvejybos rungčių. Jis taip pat pabrėžia, kad tokio lygio varžybose svarbu viskas: ir technika, ir taktika, ir komandos narių veiksmų greitis.
"Jei lauksi, kol žuvis užkibs, medalių neparsiveši. Todėl, jei vienoje eketėje nekimba, bėgi prie kitos, jaukiniesi, mikliai dirbi su žvejybos technika, nuo kurios irgi didele dalimi priklauso rezultatas. Su viena meškere žuvį ištrauksi per 15 sek., su kita - per 7-ias. Kiekviena sutaupyta sekundė leidžia žvejui daugiau kartų nuleisti į eketę masalą ir, žinoma, pagauti daugiau žuvų", - aiškina M. Leonas.
Pirmasis Lietuvoje Vyko Pasaulio Poledinės Žūklės Čempionatas
Pirmą kartą Lietuvoje vykęs 18-asis pasaulio poledinės žūklės čempionatas Lietuvai buvo ypač sėkmingas. Šį kartą čempionės vardą iškovojusi mūsų komanda įveikė baltarusius ir ukrainiečius, taip pat pelniusius apdovanojimus.
Sportinės Žūklės Varžybų Taisyklės ir Ypatumai
Sportinė žūklė - tai sporto šaka, kurioje vyksta žuvų meškeriojimo varžybos vandens telkinyje žūklės įrankiais. Meškeriojimo varžybas laimi sportininkas arba komanda, per nustatytą laiką pagavę daugiausiai žuvų.
Varžybų metu dalyviai turi laikytis nustatytų taisyklių, kurios gali skirtis priklausomai nuo varžybų tipo ir organizatoriaus. Dažniausiai taisyklės apibrėžia:
- Leidžiamus žūklės įrankius ir masalus
- Žvejybos zonas ir laiką
- Žuvų rūšis, kurias galima gaudyti
- Minimalų žuvų dydį
- Baudas už taisyklių pažeidimus
Varžybų metu sugautos žuvys dažniausiai pasveriamos ir paleidžiamos atgal į vandenį. Laimi tas, kas pagauna daugiausiai žuvies pagal svorį arba kiekį.
Spiningavimo Varžybos: Technika ir Įranga
Spiningavimas - tai žūklės būdas, kai žuvis viliojama dirbtiniu masalu, imituojančiu smulkią žuvelę ar kitą grobį. Spiningavimo varžybose laivai aprūpinti naujausiomis technologijomis, elektronika, žuvų ieškikliais ir mašalais. „Spiningavimo varžybose laivai aprūpinti kitaip negu pas mėgėjus žvejus. Mes naudojame naujausias technologijas, elektroniką, žuvų ieškiklius, mašalus.
Lietuvoje spiningautojai gali varžytis šalies spiningautojų lygoje. Ją sudaro keturi etapai. Varžybos vyksta skirtinguose ežeruose, o kiekvienas etapas trunka dvi dienas. „Žvejojama yra iš valčių. Valtyse būna po du žmones, o visą komandą sudaro du ekipažai. Varžytis galima ne tik komandinėje rungtyje, bet ir individualioje bei ekipažų įskaitose. Per varžybas reikia sugauti 20 žuvų ir jas pristatyti. Žuvys turi būti gyvos. Tuomet jos yra pasveriamos ir paleidžiamos atgal į vandenį. Laimi tas, kas pagauna daugiausiai žuvies“, - pasakojo S. Lukšta, patyręs spiningautojas ir varžybų dalyvis. Dalyvauti varžybose ir užsiimti spiningavimu gali kiekvienas norintis. Jokių specialių taisyklių nėra, reikia tik laikytis įstatymų - turėti žvejo bilietą, o jei plaukiama su galingesne vandens priemone - ir teises. S.
Pasirengimas Spiningavimo Varžyboms
S. Lukšta teigia, kad didelių paslapčių ruošiantis svarbiausioms meškeriojimo varžyboms nėra. Didžiausiuose tarptautiniuose renginiuose dvi dienas leidžiama pasitreniruoti. "Pagrindinis dalykas - kuo daugiau treniruočių, tuo geresnis rezultatas", - šypsosi S. Lukšta.
Spiningavimas - gana brangus malonumas, nes vien reikalinga įranga yra labai brangi. Kaip teigė patyręs žvejys, pačiam vienam pasiekti didelių rezultatų yra praktiškai neįmanoma, nes vien reikalinga įranga yra labai brangi. „Galbūt ir įmanoma laimėti be jokio pasiruošimo ir naujos įrangos, bet tam reikia didelės sėkmės. Pradedantiems tikėtis greitų pergalių neverta. Čia viskas ateina su patirtimi, su varžybomis“, - kalbėjo S. Lukšta. Pradedantiems tikėtis greitų pergalių neverta. Čia viskas ateina su patirtimi, su varžybomis“, - kalbėjo S. Per spiningavimo varžybas Lietuvoje dažniausiai yra pagaunamos lydekos, ešeriai ir starkiai. Etape upėse dar prisideda salatis. Pirmi du Lietuvos spiningautojų lygos etapai jau įvyko. Trečiasis etapas vyks rugsėjo viduryje Kauno mariose. Dėl koronaviruso pandemijos šiemet neįvyks pasaulio čempionatas Lenkijoje.
Lietuvos Poledinės Žūklės Rinktinė: Čempionų Portretai
Norime pristatyti Jums vieną iš Lietuvos sporto brangenybių - sportinę poledinę žūklę. Ypatingai didžiuojamės Lietuvos rinktine, kurios dėka Lietuvos vardas yra žinomas visų poledinės žūklės entuziastų visame pasaulyje. Lietuvos sportininkai yra daugkartiniai Pasaulio poledinės sportinės žūklės čempionai bei prizininkai, kas įrodo aukštą sportininkų meistriškumą ir profesionalumą. Turime kuom didžiuotis ir asmeniniais poledinės sportinės žūklės pasiekimais pasauliniame FIPSed reitinge. Mūsų šalies atstovas Deividas Račkauskas užima antrąją vietą tarptautinėje reitingų lentelėje, o jo kolega Arūnas Koska 2024 m. Šie titulai liudija ne tik apie mūsų sportininkų talentą ir atsidavimą, bet ir Lietuvos gebėjimą konkuruoti aukščiausiame lygyje.
- Deividas Račkauskas: „Labas. Taigi, sėdi Deividas ant bombos- tiesiogine to žodžio prasme, kadangi jis yra išminuotojas. -Esu Deividas Račkauskas-Dionizo iš Trakų, daugkartinis Lietuvos poledinės žūklės čempionas ir prizininkas. Man trisdešimt šeši metai, tai septintas mano pasaulio čempionatas iš eilės, kai atstovauju Lietuvos rinktinę. Turiu 9 metų sūnų Martyną . Tikiuosi užaugs taip pat žvejys ir nebereiks dirbti poroje su Evaldu Bernatoniu! Nes kaip bebūtų pasaulio čempionate gaudome poromis."
- Evaldas Bernatonis: "aktyviai žvejoti pradėjau tik prieš gerus 12 metų (kaltas dėl to Deividas Račkauskas 😃). Esu Trakų sportinės žūklės klubo „Šprotas” steigėjas. Nepavargstantis Lietuvos poledinės žūklės rinktinės pagalbininkas nuo 2018m. Deivido Račkausko asistentas, dešinioji ranka."
- Artūras Skvirba: "- žūklė nėra mano hobis, tai mano gyvenimas! Žvejoju nuo vaikystės, esu užaugęs ant Nemuno upės kranto Alytuje."
- Modestas Stulgys: "Pradėjau žvejoti būdamas dar visai mažiukas 3 metų. Mūsų jau kelinta karta yra žvejai. Mano senelis, tėtis, o dabar ir aš. 2 kartus „Poledinės žūklės“ pasaulio vice čempionas. Modesto gyvenime žvejyba yra ne tik gyvensenos dalis ji siejama ir su jo darbu. Žūklės parduotuvėje jis leidžia kitą savo didžiąją laiko dalį."
- Gediminas Cironka: "kadangi mūsų šeimoje Žūklė tarsi „Religija” pradėjau žvejoti nuo 4 metų. Aišku šitą hobį pastūmėjo rinktis tėtis, kurį net šiandien labai sunku aplenkti, o smagiausia, kad vis dar gaunu patarimų bei pagamina tokių masalų, kurių pasaulyje nėra. Varžybose dalyvauju jau 25 metus."
- Rolfas Bitinas: "Žvejoti pradėjau iškart po vedybų būdamas 24 m. - prisimena Rolfas. -Buvimas gamtoje padeda „išvalyti“ galvą, padeda atsipalaiduoti, pabėgti nuo kasdieninių rūpesčių tuo pat metu atneša įkvėpimo ir naujų idėjų versle ir gyvenime. Matyt tai yra ko ne vienintelė sporto šaka, kurioje gali sportuoti vaikai nuo pat mažų dienų iki senyvo amžiaus- senolių. Todėl į žvejybą veždavausi ne tik sūnus bet ir žmoną bei dukras. Ryšys bei komandos dvasia vyrauja ne tik šeimoje, bet ją atsinešu ir į rinktinės komandą. Suprantama jei to nebūtų bendrą tikslą pasiekti būtų dar sudėtingiau. Tikriausiai šis požiūris prisidėjo ir prie sprendimo eiti link „trenerio“ pozicijos, todėl nuo 2019 m. Esu dalyvavęs daugybėje Lietuvos, Europos ir Pasaulio čempionatuose."
Kiti rinktinės nariai:
- Žūklė, tai gyvenimo būdas, o ypač sportinė žūklė. Esu vienas tituluočiausių Lietuvos sportinės žūklės atstovų. Tai yra sportininkai, kurie padės tiek dalyviams tiek treneriams. Turėti tinkamą sportininką, kurie galėtų pakeisti vieni kitus yra svarbu, taip pat palaikymas, o prireikus ir spyris į „užpakalį“ yra reikalinga.
- Žvejyba man ne tik veikla, hobis, kuris leidžia patirti daugybę džiaugsmingų akimirkų. Žvejyba man reiškia ne tik galimybę pabūti gamtoje, bet ir asmeninius pasiekimus, kuriuos pasiekiau per kantrybę, pastangas ir įgūdžius. Sugauta žuvis nėra tik laimikis, tai ženklas, kad mano pastangos, įgūdžiai ir žinios atsipirko. Kiekviena diena, praleista su meškere rankose yra vertinga ir nepamirštama.
- Žvejoju nuo mažų dienų, visokiausiais būdais įvairiausias žuvis. Esu pagavęs praktiškai visas žuvis aptinkamas Lietuvos gėluose vandenyse. Mėgstamiausia žūklės vieta upėse tekančiame vandenyje. Juk yra posakis, kad galima amžinai žiūrėti į degančią ugnį ir tekantį vandenį! Poledinės žūklės sportu užsiimu nuo 2009 metų, esu tapęs Lietuvos čempionu tiek komandinėje tiek asmeninėje įskaitoje.