Pamario regionas, apsuptas vandens, yra Lietuvos dalis, kurioje susipina gamtos grožis, žvejų miesteliai ir autentiškos vietinių gyventojų tradicijos. Šis kraštas, kartais vadinamas lietuviškąja Venecija, siūlo daugybę įspūdžių keliautojams. Nuo senovinių žvejų kaimų iki modernių pramogų centrų, kiekvienas čia atras kažką įdomaus.
Įvadas į Pamario kraštą
Pamario regionas apima visą Šilutės rajono vakarinę dalį, esančią palei Nemuną ir Kuršių marias. Jam priklauso Žalgirio miškas, Rusnės sala, Ventė ir Kintai. Šis kraštas išsiskiria ežerų, upių ir pelkių gausa, kur klesti Nemuno užliejamos pievos, retos vandens paukščių rūšys ir žuvys.
Dreverna: Žvejų kaimo istorija ir dabartis
Dreverna - senas žvejų kaimas, minimas nuo 1253 m., įsikūręs Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių. Šis kaimas turi turtingą istoriją, kurią mena dideli žuvų turgūs ir garsūs laivų statytojai.
Strykis - nelegalus žuvies turgus?
Prie Drevernos upės beveik 300 metų veikė didelis žuvų turgus - Strykis, kuris pritraukdavo daug žvejų ir pirklių. Sakoma, kad žvejai prie Kuršių marių gyveno jau Neolito akmens amžiuje. Ar tikrai? Ir turbūt teks išduoti paslaptį, kodėl Strykis buvo vadinamas nelegaliu žuvies turgumi.
Laivadirbio Jono Gižo sodyba
Drevernos žvejų vardą garsino Kuršmarių laivų statytojas Jonas Gižas. Dabar šis garbus žmogus ilsisi legendų apipintame Drevernos kapinių kalnelyje, o J. Gižo etnografinėje sodyboje galima susipažinti su laivadirbyste ir žvejų tradicijomis. Čia pristatoma ekspozicija „Jonas Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus…“, kurioje galima susipažinti su laivadirbio amatu, Kuršių marių burvalčių tipais, vėtrungių istorija, pamario gyventojų buitimi ir jų papročiais.
Taip pat skaitykite: Aktyvus poilsis Malūnų kaime
Karaliaus Vilhelmo kanalas
Palei Dreverną eina Karaliaus Vilhelmo kanalas, kuriuo laivai iš Nemuno patekdavo į Klaipėdą, aplenkdami pavojingas Kuršių marias. Kanalo ilgis - 25 km, plotis - apie 30 m. 1863-1873 m. jį kasė prancūzų karo belaisviai. Prieš 149 metus, 1873 m., po 10 metų kasimo darbų buvo atidarytas Karaliaus Vilhelmo kanalas. Kanalas buvo pavadintas Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo I garbei.
Drevernos mažųjų laivų uostas
2009 metais Drevernoje įkurtas mažųjų laivų uostas. 2017 metais jis atnaujintas, kad sutrauktų dar daugiau laivybos entuziastų. Dabar krantinėje vienu metu prisišvartuoti gali 110 laivų. Dreverna tapo moderniu kaimeliu, bet išlaikė senąją pamario žvejų kaimo struktūrą.
Apžvalgos bokštas
Vienadieniams Drevernos turistams didžiulį įspūdį palieka 2015 metais atidarytas apžvalgos bokštas, kurio aukštis siekia 15 metrų. Iš jo galima matyti Kuršių marias ir Mirusias kopas.
Pramogos Drevernoje
Drevernos mažųjų laivų uoste galima pailsėti skandinaviško stiliaus kempingo nameliuose, pasinaudoti laivų, irklenčių, vandens dviračių nuoma, atsipalaiduoti baseinuose ir pasilepinti SPA. Iš Drevernos apžvalgos bokšto (15 m) apžvelgsite Kuršių marias, Drevernos apylinkes. O jei norėsite pasivaikščioti Juodkrantėje ir ten pasimaudyti Baltijos jūroje - prašom!
Pamario krašto kulinarinis paveldas
Pamario kraštas garsėja savo kulinariniu paveldu, ypač žuvies patiekalais. Kulinarinio kruizo „Žuvies kelias“ metu pažinsite Mažosios Lietuvos Pamario krašto gastronomiją: vaišinsitės vietinių vandenų šešių rūšių rūkyta žuvimi, žuviene. Atvykus į laivadirbio J. Gižo etnografinę sodybą jus pasitiksime su Mažosios Lietuvos desertu: kafija (cikorijų kava su grietinėle), gliumziniu (varškės) pyragu.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
Kruizas „Žuvies kelias“
Tai išskirtinis kulinarinis vandens turizmo maršrutas pamaryje, plaukiant Kuršių mariomis, Nemuno delta, Drevernos ir Minijos upėmis, Karaliaus Vilhelmo kanalu. Kruizo metu grožėsitės pamario gamta, aplankysite krašto lankytinus objektus, susipažinsite su Mažąja Lietuva, žvejybos tradicijomis, ir, svarbiausia - paragausite žuvies kulinarinio paveldo ir kitų gardžių patiekalų.
Etnografinis ansamblis „Žvejytės“
Etnografinis charizmatiškų moterų ansamblis „Žvejytės“ vietine lietuvininkų tarme įtrauks į žaidimų ratelius bei kvies atspėti - ką gi reiškia žodis „pūkis“ pamariečių himne „Stinta-pūkis“? Tai marių žuvis - pūgžlys. Sodyboje degustuosite „Memel wine“ vyno. Šis tradicinis Klaipėdos krašto vynas, pavadintas Memelio miesto vardu, ir yra gaminamas pagal seną autentišką receptą.
Lankytinos vietos kulinarinio kruizo metu
- Drevernos mažųjų laivų uostas: Įsikūręs Kuršių marių pakrantėje. Iš Drevernos apžvalgos bokšto (15 m) apžvelgsite Kuršių marias, Drevernos apylinkes. Jus pakerės Kuršių nerijos nacionalinio parko Naglių gamtinio rezervato Pilkųjų (mirusių) kopų ir jėgos aitvarų vaizdai.
- Karaliaus Vilhelmo kanalas: Vienintelis dirbtinai sukurtas vandens kelias Lietuvoje, iškastas nuo Lankupių kaimo iki Klaipėdos uosto Malkų įlankos.
- Lankupių šliuzas: Technikos paminklas, pastatytas 1864 m.
- Turizmo kompleksas „Mėlynasis karpis“: Čia jums pasiūlysime pamarietiškos žuvienės, karališkojo karpio ir tik šviežiai rūkytos žuvies.
- Minijos kaimas: Lietuviškoji Venecija.
- Uostadvaris: Su 1876 m. statytu švyturiu.
- Kniaupo įlankos botaninis-zoologinis draustinis, Krokų Lankos ežeras: Kur driekiasi vandens lelijų plantacijos, o ant vandens supasi rečiausios vandens paukščių rūšys.
- Ventės ragas: Dar 1929 m. įkurta Ornitologijos stotis su vienu iš septynių Lietuvoje išlikusių švyturių (statytu 1863 m.). Ventės švyturys atviras lankytojams, o iš jo viršūnės atsiveria nuostabi Kuršių marių panorama. Ventės rage esančiame restorane „Ventragis“ - tik šviežios žuvies - eršketo, šamo, sterko patiekalai. Čia Žuvies kelio gurmanui staigmena - marių ungurio šašlykas ir užpiltinė.
- Poilsio ir pramogų centras „Ventainė“: Laikas tradicinei kafijai su čirviniais blyneliais − vofeliais. Jei nusibodo žuvies patiekalai - jums pasiūlysime anties krūtinėlės kepsnį raudonojo vyno padaže.
- „Svencelė Dunes“ uostas: Svencelė - tai buriuotojų jėgos aitvarais meka, įsikūrusi Kuršių marių pakrantėje švelnių formų peizažo ir gamtos draustinių apsuptyje.
Senovinių laivų tradicijos
Pamario kraštas garsėja senovinių laivų tradicijomis. Čia galima pamatyti įvairių istorinių laivų, kurie mena žvejų gyvenimą ir laivadirbystės istoriją.
Reisinė „Dreverna“
Išskirtinis senovinis burinis Kuršių marių laivas - reisinė „Dreverna“ pastatyta 2014 m. XVIII-XIX a. žvejų kaimų gyventojai statėsi tokius laivus prekėms gabenti iš Klaipėdos bei Tilžės į Karaliaučių ir atgal. 2020 metais reisinė „Dreverna“ atnaujinta - su dviem stiebais ir keturiomis burėmis. Burlaivis švartuojamas Drevernos mažųjų laivų uoste ir yra skirtas edukacinei pramoginei programai „Žuvies kelias“ (grupėms 10-30 asm.).
Edukacija „Senovinių laivų kalba“
Edukacijos „Senovinių laivų kalba“ metu moksleiviai interaktyviai susipažins su jūrinių vėliavų atsiradimu, jų tipais, svarba ir panaudojimo būdais. Atidžiau nagrinėsime abėcėlines vėliavėles, bandysime užkoduoti ir atkoduoti šmaikščias, paslėptas žinutes.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
Pamario regiono kultūrinis ir edukacinis plaukimas
Pamario regiono kultūrinis ir edukacinis plaukimas prasideda Drevernos mažųjų laivų uoste. Išlydintys žygeivius kauniečiai turės galimybę pamatyti irklines valtis, burvaltes, vytinę.
Kęstutis Laukevičius ir jo laivai
"Pirma valtis, kurią pasigaminau, buvo tradicinė žvejų venterinė burvaltė, - pasakoja K.Laukevičius. - 2002 m. draugas atkūrė venterinę valtį ir pakvietė drauge plaukti į Juodkrantę. Grįžęs supratau, kad ir man reikia tokios valties. Kitais metais ją pasigaminau. 2004-aisiais ja plaukėme į pirmą ekspediciją "Kurėno sugrįžimas". Ekspedicijos tikslas - etnografiniais laivais kurėnais, venterinėmis valtimis apiplaukti Kuršių marias ir žmonėms parodyti, kokie anksčiau buvo laivai.
"Rusnietis" yra pamario krašto tradicinė žvejų venterinė burvaltė, mažesnė už kurėną. "Rusnė yra toliau nuo marių, venterine galima pairkluoti. Dabar ir motoriuką kabiname. Šeima įsikūrusi Rusnėje sodyboje, šalia Rusnės uosto. "Prie pat Pakalnės upelio gyvename. Šia transporto priemone puikiai tinka plaukioti Nemuno deltos upėmis ir mariomis.
"Antroji mano pasigaminta burvaltė "Vykintas" suprojektuota taip, kad būtų patogi plaukioti ne tik su burėmis, bet ir su irklais. Svajojau kaip įmanoma daugiau žmonių sudominti irklavimu mūsų Nemuno deltos sekliose upėse.
Ekspedicijoje tikriausiai bus irkluojama ir Kęstučio portugališka irkline valtimi "Dory". Tai tipinė jūrinė žvejų valtis, naudota apie 1960 m. menkių žvejybai, ja portugalai žvejojo menkes Šiaurės Atlante.
Rokas Radzvilavičius ir jo vytinė „Jūratė“
Senieji laivai pavergė ir šilutiškį Roką Radzvilavičių. Jo laivas "Jūratė" atsirado, nes žvejojo versliniu būdu su bučiais - prireikė valties. Kadangi tokia valtis ganėtinai brangiai kainuoja, sugalvojau pasistatyti pats.
"Pasikonsultavau su laivų statybą gerai išmanančiu rusniškiu Viktoru Belokopytovu. Jis pasakė: kai pats statysi, ir išmoksi.
"Esu kilęs iš Sausgalvių kaimo netoli Šilutės, čia vytinę ir pasigaminau. Su laivyba esu nuo mažų dienų, pats augau prie Nemuno, laivą valdau jau seniai.
Lietuvoje mediniai vytinės tipo laivai yra trys: "Vytautas Didysis", "Jūratė" ir Kėdainių "Vėtra". Išvaizda ir dydžiu nežymiai skiriasi.
Savo vytinę statyti R.Radzvilavičius pradėjo 2019 m. gegužės 20 d., o jau liepos 18 d. nuleido į vandenį ir ja plaukė į Jūros šventę.
Maršrutas Nemunu „100 vandens žygis“
Maršrutą Nemunu "100 vandens žygis" K.Laukevičius vadina vienu iš Lietuvos karūnos perlų. "Kuo jis ypatingas? Peizažais, krantais, piliakalniais, muziejais, dvarais, parkais. Pakrantės stebuklingos, smėlėtos, kur stoji - gražu. Žygio metu jaunimas irkluos po 20 km per dieną.
"Šimtmečio žygis suteiks galimybę pažinti Lietuvą iš kitos pusės. Plaukiant ilgiausia ir vandeningiausia Lietuvos upe Nemunu bus galima grožėtis nuo jo atsiveriančiais įspūdingais kraštovaizdžiais, susipažįstant su pakeliui esančiomis istorinėmis ir gamtos vertybėmis, aplankant įžymias lankytinas vietas ir objektus. Taip pat tai galimybė išbandyti ir pajusti skautiško gyvenimo skonį.
Rusnė: Miestelis saloje
Keliaujant į Pamarį būtina aplankyti Rusnės miestelį. Rusnė - viena seniausių gyvenviečių Nemuno deltoje. Tai vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje. Įdomu čia atvykti pavasarį, kai potvyniai trukdo vietos gyventojams patekti į žemyninę Lietuvos dalį. Medinė senoji architektūra, žvejų laiveliai, gausybė vandens paukščių, gaivus pamario vėjas leis užuosti ir pajusti vandenų krašto atmosferą.
Minija (Mingė): Lietuvos Venecija
Minijos (Mingės) kaimas yra itin neįprasta gyvenvietė. Minijos upė čia atstoja centrinę gatvę, o patekti į kitą pusę - ne taip ir lengva. Kaimynas pas kaimyną iriasi valtele, kiekviena sodyba turi savo prieplauką, tad vietiniai Mingę vadina mažąja Lietuvos Venecija. Vietoje centrinės gatvės per vidurį teka Minijos upė, kur gyventojai vieni pas kitus į svečius plaukia savo valtelėmis ar kateriais. Vaizdingasis Mingės kaimas įsikūręs Nemuno deltos regioniniame parke. Tai XVIII a.- XIX a. pabaigoje susiformavęs gatvinis rėžinis žvejų kaimas, kurio namai išsidėstę abipus Minijos. Kaime yra išlikusių XIX a. pabaigos pastatų, kurių didžioji dalis yra restauruoti ir prikelti naujam gyvenimui.
Kintai: Vėtrungių gimtinė
Kintuose patiks žuvies mėgėjams. Šiame krašte verta nusipirkti šviežios žuvies, taip pat pasidomėti miesto centre stovinčia evangelikų liuteronų bažnyčia, aplankyti šalies filosofijos pradininko Vydūno muziejų ar pasidairyti margaspalvių vėtrungių. Juk Kuršių marių žvejų laivų žymėjimo vėtrungėmis tradicija gimė būtent Kintuose.
Ventės ragas: Paukščių migracijos stebuklas
Ventės ragas - tai vieta, kur susitinka gamta ir istorija. Čia įkurta ornitologijos stotis, kurioje stebimi paukščių migracijos keliai. Ventės rage esantis švyturys atviras lankytojams, o iš jo viršūnės atsiveria nuostabi Kuršių marių panorama.
Svencelė: Jėgos aitvarų rojus
Svencelė - tai buriuotojų jėgos aitvarais meka, įsikūrusi Kuršių marių pakrantėje švelnių formų peizažo ir gamtos draustinių apsuptyje. Čia veikia net keturios buriavimo mokyklos. Svencelė yra viena iš naujųjų rekreacinių teritorijų Klaipėdos regione.
Kurėnas: Jūrinio paveldo pažinimas
Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas „SüD.1“ - tai ne tik laivas, bet ir gyva istorijos replika. Pastatytas pagal autentiškus Kuršių marių burvalčių matmenis, jis pasakoja ne tik apie medžiagiškumą, techninius sprendimus, bet ir atspindi žvejų gyvenimo būdą bei laivadirbystės dvasią.
Ąžuolinės burės
Tai - projektas apie lėtą buvimą. KURĖNAS „SüD.1“ - plaukiama tradiciniu istoriniu plokščiadugniu burlaiviu - kurėnu, kurio forma ir konstrukcija liudija šimtmečius gyvavusią žvejų tradiciją. Jo ąžuolinis korpusas ir aukštai iškelta burė - tarsi jungtis tarp praeities ir dabarties.
Plaukimai kurėnu
Plaukdami tradiciniu kurėnu iš Klaipėdos į Juodkrantę, pasikalbėsime apie Kuršių nerijos istoriją, tradicinę žvejybą, senovines gaudymo priemones, marių žuvis, žvejų gyvenimo būdą ir bendruomenės svarbą šio unikalaus krašto kultūrai. Patirsite, kaip valdomos burės, sužinosite, kokie plokščiadugnio laivo pranašumai ir trūkumai, o nuo denio atsivers nuostabūs rudeniškos gamtos vaizdai. Ši kelionė taps ne tik maloniu pasiplaukiojimu, bet ir įkvepiančia pažintimi su jūra, gamta ir vietos kultūra.