Šiame straipsnyje apžvelgiamos įtakingiausios pasaulio krepšinio komandos, atkreipiant dėmesį į Lietuvos krepšinio istoriją, indėlį ir dabartines tendencijas. Lietuva, turinti gilias krepšinio tradicijas, yra užauginusi ne vieną krepšinio talentų kartą, o šalies rinktinės ir klubai nuolat demonstruoja aukštą lygį tarptautinėse arenose.
Lietuvos krepšinio istorija: nuo ištakų iki triumfo
Lietuvoje krepšinis pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius, K. Dineika. 1922 m. balandžio 23 d. įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS. 1922 m. surengti pirmieji moterų, 1924 m. vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai. 1925 m. įvyko tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės su Latvijos krepšininkais, 1938 m. - moterų rinktinės su Estijos krepšininkėmis.
Krepšinio iškilimas prasidėjo 4 dešimtmetyje. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas priimtas į FIBA. 1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu tapo Europos čempione ir Lietuva įgijo teisę kitą žemyno čempionatą rengti Kaune. 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė. 1939 m. Kaune pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms.
Nauja karta ir sovietinis laikotarpis
Nauja krepšininkų karta (žaidė SSRS rinktinėse) - V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1947 m. tapo Europos čempionais, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1952 m. - olimpiniais vicečempionais, J. Daktaraitė - 1959 m. pasaulio, 1960 ir 1962 m. Europos čempione. 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971 m.) Europos ir 1967 m. pasaulio čempionas M. Paulauskas 1972 m. tapo pirmuoju Lietuvos krepšininku olimpiniu čempionu. 1976 ir 1980 m. olimpinį aukso medalį laimėjo A. Rupšienė, 1980 m. - V. Beselienė. 1982 m. pasaulio čempionais tapo S. Jovaiša, V. Chomičius ir A. Sabonis.
SSRS krepšinio pirmenybių aukščiausioje lygoje žaidė vyrų komandos: KKI (1947-50; 1947 m. tapo SSRS čempionais, 1949 m. vicečempionais), Kauno Žalgirio (1946-47 ir nuo 1951; 1951, 1985 ir 1986 m. tapo čempionais, 1953 m. laimėjo SSRS taurę, 1952, 1980, 1983-84 - antrą vietą, 1953-55, 1971, 1973, 1978 trečią vietą), Klaipėdos Žalgirio (1954), Vilniaus Spartako (1961) ir Plastiko (1964), Statybos (1972 ir nuo 1975; 1979 laimėjo trečią vietą); moterų komandos: KKI (1948-49), Kauno Žalgirio (1950-59), Politechnikos (1960-64, 1966-68, 1970-73) ir Bangos (1984-85), Vilniaus Kibirkšties (1964 ir nuo 1968; 1969, 1971-72 ir 1984 laimėjo trečią vietą).
Taip pat skaitykite: Krepšinio komandų istorijos apžvalga
Nepriklausomybės laikotarpis ir dabartiniai pasiekimai
Kauno Žalgiris 1986 m. laimėjo pasaulio klubinių komandų Joneso, 1998 m. - Europos šalių taurių laimėtojų taurę, 1999 m. - Eurolygos taurę ir tapo pajėgiausia Europos klubine komanda. 1991 m. FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio organizacijos - Lietuvos krepšinio federacijos (įkurta 1958; 1945-58 Lietuvos krepšinio sekcija) narystę.
Nuo 1992 m. Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose. Vyrų krepšinio rinktinė 1992 m. Barselonos, 1996 m. Atlantos ir 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, 2010 m. pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius. 2003 m. vaikinų jaunių rinktinė iškovojo pasaulio čempionato sidabro, 2005 m. jaunimo rinktinė (iki 21 m.) - aukso medalius. Europos čempione 1994 m. tapo Lietuvos vaikinų jaunių, 1996 m. - jaunimo rinktinė.
Vokietijos krepšinio rinktinė: pasiruošimas pasaulio čempionatui
Vokietijos krepšinio rinktinė pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio dėl savo sėkmingo pasirodymo tarptautinėse arenose ir talentingų žaidėjų. Artėjant pasaulio čempionatui, rinktinės treneriai skelbia išplėstinius kandidatų sąrašus, kuriuose galima rasti tiek NBA žvaigždžių, tiek Eurolygos patirties turinčių krepšininkų.
Išplėstiniame vyriausiojo trenerio Gordono Herberto sąraše yra keturi NBA rungtyniavę krepšininkai ir dešimt Eurolygoje žaidusių vokiečių. Sąraše yra ir buvęs žalgirietis Nielsas Giffey. Ryškiausia vokiečių žvaigždė - „Orlando Magic“ puolėjas Franzas Wagneris. Puolėjas šįmet NBA rinko po 19,7 taško (57 proc. dvit., 28,1 proc. trit., 85 proc. baud.), atkovodavo po 5,3 kamuolio ir išskirstydavo po 3,7 rezultatyvaus perdavimo. Vokietijos rinktinės marškinėlius vilkės ir Dennisas Schroderis. Gynėjas pernai Filipinuose vykusiame čempionate buvo tiesiog nesulaikomas (19,1 taško, 6,1 rezultatyvaus perdavimo, 1,4 perimto kamuolio), o šiemet NBA, nors ir išgyveno mainų karuselę, jis vis tiek žaidė įspūdingai. Gynėjas NBA mesdavo po 14 taškų (50,1 proc. dvit., 37,5 proc. trit., 83,6 proc.
Sąrašė yra trys NBA krepšininkai: Franzas Wagneris („Orlando Magic“), Dennisas Schroderis („Sacramento Kings“) ir Tristanas Da Silva („Orlando Magic“). Vokietija čempionatą pradės B grupėje, kur jos varžovėmis bus Lietuvos, Suomijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos ir Juodkalnijos rinktinės.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Pasaulio ir Europos čempionė Vokietija paskelbė kandidatų sąrašą artėjančiam pasaulio čempionato atrankos langui. Į sudėtį įtrauktas ir Vilniaus „Ryto“ puolėjas Kay Bruhnke. Vokietijos ekipos strategas Alexas Mumbru taip pat į langą pakvietė 5 Eurolygos žaidėjus - Isaacą Bonga (Belgrado „Partizan“), Oscarą da Silva, Justusą Hollatzą, Andreasą Obstą (visi - Miuncheno „Bayern“) ir Davidą Kramerį (Madrido „Real“). Vokiečiai lapkričio 28 dieną namuose kausis su Izraelio rinktine, gruodžio 1 dieną Kipre su vietos nacionaline komanda.
Moterų krepšinis: "Kibirkšties-TOKS" iššūkiai Europos taurėje
Nors Vokietijos vyrų krepšinis šiuo metu yra dėmesio centre, svarbu paminėti ir moterų krepšinio komandas, kurios taip pat dalyvauja tarptautiniuose turnyruose. Vilniaus „Kibirkšties-TOKS“ (2-2) viltys užimti pirmąją vietą FIBA moterų Europos taurės F grupėje dužo ketvirtadienio vakarą.
Rungtynių startas šeimininkėms nieko blogo nežadėjo. Iš šio deficito „Kibirkštis-TOKS“ išlipo antrojo ketvirčio pradžioje ir po Gabijos Meškonytės dvitaškio priartėjo tolimo metimo atstumu (23:26). Vis tik, šeimininkėms dar labiau sumažinti atsilikimo nepavyko. Iškart po pertraukos vilnietės dar kartą priartėjo 3 taškų atstumu, bet varžovės atsakė spurtu, per kurį be atsako surinko 9 taškus ir vėl įgijo dviženklį pranašumą (50:38). Negana to, netrukus skirtumas padidėjo iki 16 taškų.
Treneriai ir asmenybės, įkvepiančios krepšinio pasaulį
Lietuvos krepšinio istorijoje svarbų vaidmenį atliko ne tik žaidėjai, bet ir treneriai. F. Kriaučiūnas (1937 m. ir 1939 m. Lietuvos vyrų krepšinio komandos treneris ir kapitonas, 1938 m. Lietuvos moterų krepšinio komandos treneris), V. Garastas (1992-96 m.), J. Kazlauskas (1997-2001, 2012-16 m.), A. Sireika (2001-06 m.), R. Butautas (2007-09 m.), Kęstutis Kemzūra (2010-12 m.), D. Adomaitis (2016-19 m.), D. Maskoliūnas (2019-2021 m.), Kazys Maksvytis (nuo 2021 m.) ir daugelis kitų trenerių prisidėjo prie Lietuvos krepšinio aukšto lygio palaikymo ir naujų talentų ugdymo.
Tarp žymiausių Lietuvos krepšininkų, palikusių ryškų pėdsaką pasaulio krepšinyje, galima paminėti Modestą Paulauską (Olimpinis (1972), pasaulio (1967, 1974) ir Europos (1965, 1967, 1969, 1971) čempionas), Arvydą Sabonį (Olimpinis (1988) ir Europos (1985) čempionas), Šarūną Marčiulionį (Olimpinis (1988) ir Europos (1985) čempionas), Šarūną Jasikevičių (Eurolygos čempionas su Kauno „Žalgiriu“), Liną Kleizą (2013 ir 2015 m. Europos vicečempionas) ir daugelį kitų.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
tags: #zymiausios #pasaulio #krepsinio #komandos