Krepšinis Lietuvoje - ne tik sporto šaka, bet ir antroji religija. Nuo pat ištakų, siekiančių XX a. pradžią, krepšinis tapo neatsiejama Lietuvos kultūros dalimi, o šalies komandos ir krepšininkai garsėja visame pasaulyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime žymiausias krepšinio komandas, įamžinusias savo vardus istorijos metraščiuose.
Lietuvos krepšinio ištakos
Krepšinio istorija Lietuvoje prasidėjo 1920 m., kai buvo išleistas pirmasis vadovėlis - „Krepšiasvydžio (basketbolo) vadovėlis vyrams“. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius ir K. Dineika. Tų pačių metų balandžio 23 d. įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS. Netrukus, 1922 m., surengti pirmieji moterų, o 1924 m. - vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės tarptautinis debiutas įvyko 1925 m. rungtynėse su Latvijos krepšininkais, o 1938 m. moterų rinktinė susitiko su Estijos krepšininkėmis. Tačiau tikrasis krepšinio iškilimas prasidėjo 4-ajame dešimtmetyje. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas buvo priimtas į FIBA, o 1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, pasipildžiusi JAV lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu, tapo Europos čempione. Ši pergalė suteikė Lietuvai teisę rengti kitą žemyno čempionatą Kaune.
1938 m. Romoje vykusiame I Europos moterų krepšinio čempionate Lietuvos moterų rinktinė, treniruojama F. Kriaučiūno, iškovojo sidabro medalius. Rinktinę sudarė S. Astrauskaitė, B. Didžiulytė, J. Jazbutienė, P. Kalvaitienė, T. Karumnaitė, J. Makūnaitė, S. Markevičienė, G. Miuleraitė, A. Vailokaitytė ir E. Vaškelytė. 1939 m. Kaune buvo pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms.
Kauno „Žalgiris“ - Lietuvos krepšinio legenda
Garsiausia visų laikų Lietuvos krepšinio komanda yra Kauno „Žalgiris“, įkurta 1944 m. Komandos pavadinimas, reiškiantis „Šauliai“, pagerbia Lietuvos karines pajėgas, kovojusias už šalies nepriklausomybę XX amžiaus pradžioje. „Žalgirio“ sąskaitoje - daugybė titulų, tarp jų ir 1998-1999 m. laimėtas Eurolygos čempionatas.
Taip pat skaitykite: Krepšinio komandų reitingai
1947 m. V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius, atstovaudami SSRS rinktinę, tapo Europos čempionais, o S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1952 m. iškovojo olimpinius vicečempionų titulus. J. Daktaraitė 1959 m. tapo pasaulio, o 1960 ir 1962 m. - Europos čempione. M. Paulauskas 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971 m.) tapo Europos ir 1967 m. pasaulio čempionu, o 1972 m. - pirmuoju Lietuvos krepšininku, iškovojusiu olimpinį čempiono titulą. A. Rupšienė 1976 ir 1980 m. laimėjo olimpinį aukso medalį, o V. Beselienė - 1980 m. S. Jovaiša, V. Chomičius ir A. Sabonis 1982 m. tapo pasaulio čempionais.
SSRS krepšinio pirmenybių aukščiausioje lygoje žaidė vyrų komandos: KKI (1947-50; 1947 tapo SSRS čempionais, 1949 vicečempionais), Kauno „Žalgiris“ (1946-47 ir nuo 1951; 1951, 1985 ir 1986 tapo čempionais, 1953 laimėjo SSRS taurę, 1952, 1980, 1983-84 - antrą vietą, 1953-55, 1971, 1973, 1978 trečią vietą), Klaipėdos „Žalgiris“ (1954), Vilniaus „Spartakas“ (1961) ir „Plastikas“ (1964), „Statyba“ (1972 ir nuo 1975; 1979 laimėjo trečią vietą); moterų komandos: KKI (1948-49), Kauno „Žalgiris“ (1950-59), „Politechnika“ (1960-64, 1966-68, 1970-73) ir „Banga“ (1984-85), Vilniaus „Kibirkštis“ (1964 ir nuo 1968; 1969, 1971-72 ir 1984 laimėjo trečią vietą).
Kauno „Žalgiris“ 1986 m. laimėjo pasaulio klubinių komandų Joneso, 1998 m. - Europos šalių taurių laimėtojų taurę, o 1999 m. - Eurolygos taurę ir tapo pajėgiausia Europos klubine komanda. Šio klubo gretose išaugo tokie talentai kaip Arvydas Sabonis, Žydrūnas Ilgauskas, Linas Kleiza ir Šarūnas Marčiulionis. Arvydas Sabonis paliko neišdildomą žymę klubo istorijoje, atstovaudamas komandai nuo 1981 iki 1989 m.
Vilniaus „Lietuvos rytas“ - iššūkis tradicijoms
Vilniaus „Lietuvos rytas“ buvo įkurtas 1997 m. G. Vainausko iniciatyva Vilniaus „Statybos“ komandos pagrindu. Pirmąjį sezoną (1997-1998) komanda žaidė „Statybos-Lietuvos ryto“ pavadinimu. „Lietuvos rytas“ 5 kartus (2000, 2002, 2006, 2009, 2010) tapo Lietuvos krepšinio lygos čempione, 3 kartus (1998, 2009, 2010) - Lietuvos krepšinio taurės, 2005 - Europos krepšinio lygų sąjungos (ULEB) taurės, 2009 - Europos taurės („EuroCup“), 3 kartus (2006, 2007, 2009) Baltijos krepšinio lygos (BBL) ir 2002 Šiaurės Europos krepšinio lygos (NEBL) varžybų laimėtoja.
Šioje komandoje žaidė tokie žymūs krepšininkai kaip G. Einikis, S. Jasaitis, Š. Jasikevičius, R. Javtokas, R. Kaukėnas, K. Kemzūra, R. Kurtinaitis, A. Macijauskas, M. Petravičius, R. Šiškauskas ir E. Žukauskas.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Kitos žymios krepšinio komandos
Be Lietuvos komandų, verta paminėti ir kitas Europos krepšinio galias:
- Virtus Bologna (Italija): Įkurta 1929 m., ši komanda yra viena seniausių ir sėkmingiausių Italijos krepšinio klubų. „Virtus Bologna“ yra laimėjusi Eurolygą 1998 ir 2001 m., FIBA Saporta taurę 1990 m. ir rekordinį skaičių Italijos „Lega Basket Serie A“ čempionų titulų.
- Bayern Munich (Vokietija): Įkurta 1946 m., ši komanda yra viena sėkmingiausių Vokietijos krepšinio klubų, laimėjusi Vokietijos krepšinio lygą (BBL) penkis kartus ir Vokietijos taurę tris kartus.
- Fenerbahçe (Turkija): Įkurta 1907 m., ši komanda yra viena iš svarbiausių Turkijos krepšinio klubų, laimėjusi Eurolygą 2017 m. ir daugiau nei dešimt Turkijos krepšinio superlygos titulų.
- Olympiacos (Graikija): Įkurta 1931 m., ši komanda yra viena iš sėkmingiausių Europos krepšinio komandų, laimėjusi Eurolygą tris kartus ir daugiau nei 14 Graikijos krepšinio lygos čempionų titulų.
- Real Madrid (Ispanija): Įkurta 1931 m., ši komanda yra viena iš dominuojančių jėgų Europos krepšinyje, laimėjusi Eurolygą 11 kartų ir 36 Ispanijos krepšinio lygos čempionų titulus.
Krepšinio teisėjai ir treneriai
Lietuva taip pat didžiuojasi savo krepšinio teisėjais ir treneriais. Raimundas Barauskas buvo FIBA garbės teisėjas, vėliau įkūręs savo vardo teisėjų mokyklą. Lietuvos nusipelnęs treneris dirbo Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės fizinio parengimo treneriu. Taip pat buvęs Vilniaus „Statybos“ krepšininkas, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas ir FIBA komisaras. Jis treniravo Lietuvos moterų rinktinę ir buvo vienas SSRS moterų rinktinės trenerių.
Lietuvos vyrų rinktines treniravo F. Kriaučiūnas (1937), P. Lubinas (1939), V. Garastas (1992-96), J. Kazlauskas (1997-2001, 2012-16), A. Sireika (2001-06), R. Butautas (2007-09), Kęstutis Kemzūra (2010-12), D. Adomaitis (2016-19), D. Maskoliūnas (2019-2021), Kazys Maksvytis (nuo 2021), moterų - F. Kriaučiūnas (1938), V. Gedvilas (1996-2002), Algirdas Paulauskas (2003-07, 2010-13), Rūtenis Paulauskas (2008-09), Mantas Šernius (2013-15 ir nuo 2016), Rimvydas Samulėnas (2015-16).
Šokėjų kolektyvai krepšinio aikštelėje
Ukrainietės Olenos Rozhkovos įkurtas šokių kolektyvas „The Red Foxes“ gimė 2001 metais. Jau kitais metais „The Red Foxes“ gavo kvietimą šokti Europos čempionate Švedijoje, o pasirodymai jame kolektyvui atnešė pasaulinį pripažinimą. Kolektyvas bendradarbiavo ir su Lietuvos krepšinio lyga per turnyro atkrintamąsias varžybas, šoko Latvijoje, Sakartvele, Prancūzijoje.
Nepriklausomybės laikotarpis
1991 m. FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio organizacijos - Lietuvos krepšinio federacijos (įkurtos 1958 m.) narystę. Nuo 1992 m. Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose. Vyrų krepšinio rinktinė 1992 m. Barselonos, 1996 m. Atlantos ir 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, 2010 m. pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius. 2003 m. vaikinų jaunių rinktinė iškovojo pasaulio čempionato sidabro, 2005 m. jaunimo rinktinė (iki 21 m.) - aukso medalius. Europos čempione 1994 m. tapo Lietuvos vaikinų jaunių, 1996 m. - jaunimo rinktinė.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Šiuolaikinis krepšinis Lietuvoje
Nors žymiausios pergalės iškovotos tarpukariu, tačiau stipriausi krepšininkai išgarsėjo atgavus nepriklausomybę. Iki šiol daugelis žino Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio, Šarūno Jasikevičiaus ir kitų XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios krepšininkų vardus. Dabar kartos pasikeitusios, stipriųjų sportininkų gretose skamba jau A. Sabonio sūnų vardai. 2023 m. Kauno „Žalgiris“ iki šiol gali didžiuotis 1999 metais Eurolygoje iškovota pirmąja vieta.
tags: #zymiausios #krepsinio #komandos