Visi esame girdėję, kad sportas gerina sveikatą ir imunitetą, tačiau, kaip konkrečiai aktyvus gyvenimo būdas padeda nesusirgti, žino ne kiekvienas. Sportas turi labai didelį poveikį mūsų kasdieniam gyvenimui ir sveikatos būklei. Pagrindinė sporto nauda yra ta, kad jis suteikia unikalią galimybę turėti sveiką kūną, jau nekalbant apie tai, kad jis praturtina ir paįvairina mūsų kasdienybę. Taigi, priežasčių, kodėl sportuoti sveika, yra ne viena. Šiame straipsnyje išnagrinėsime dešimt svarbiausių priežasčių, kodėl verta įtraukti sportą į savo kasdienį gyvenimą, apimdami tiek fizinę, tiek psichologinę naudą.
1. Fizinis Aktyvumas ir Jo Poveikis
Įtraukus į savo rutiną sportą ir tokiu būdu padidinus fizinio aktyvumo lygį, galima pagerinti širdies veiklą, sumažinti diabeto riziką, kontroliuoti cukraus lygį kraujyje, sumažinti įtampą ir stresą. Be to, fizinis aktyvumas gerina ir mūsų raumenų atmintį bei koordinaciją. Fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, didina mūsų disciplinuotumą ir tuo pačiu prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės.
Sportas yra neatsiejama sveiko gyvenimo būdo dalis, o vieno atsakymo į klausimą “kodėl verta sportuoti?” iš esmės nelabai yra, nes sportas - kompleksiška sritis, kuri paveikia daugelį mūsų gyvenimo aspektų. Sportas yra esminis dalykas, jei norite išlaikyti sveiką kūno svorį ir gerą fizinę formą. Aktyvus gyvenimo būdas padeda sudeginti kalorijas, pagerinti raumenų tonusą ir stiprumą bei sumažinti riebalų kiekį. Sportuojant, kūnas lieka veiklus ir energingas, o tai suteikia galimybę mėgautis gyvenimu pilnaverčiau. Be to, fizinis aktyvumas ne tik turi teigiamą poveikį kūnui, bet ir gerina psichinę sveikatą. Sportuojant, išsiskiria endorfinai - laimės hormonai, kurie pagerina nuotaiką, sumažina stresą ir padeda įveikti depresiją.
2. Kontroliuojamas Svoris
Nutukimo problema yra opi visame pasaulyje ir stebima visose amžiaus grupėse. Viršsvorį turintiems žmonėms padidėja hipertenzijos ir širdies ligų rizika. Vienas geriausių būdų apsisaugoti nuo nutukimo arba išspręsti šią problemą yra sportas. Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno svorį, nes reguliariai sportuojant galima atsikratyti nepageidaujamų kilogramų. Daugelis sporto šakų ir treniruočių pasižymi intensyvia fizine veikla, kurios metu veiksmingai ir greitai sudeginamas didesnis kiekis nereikalingų kalorijų. Taigi, sportas gali tapti puikia priemone tiems, kurie nori sudeginti papildomas kalorijas ir siekia turėti tobulas kūno linijas. O jei sportą derinsite su tinkamos mitybos planu - galite pasiekti dar geresnių rezultatų. Jei treniruotės jums ne prie širdies, visada galite rinktis komandinį sportą - tokiu atveju net ir jausdami fizinį nuovargį patirsite daug smagių akimirkų, kurios atpirks sportuojant išlietą prakaitą.
Reguliarus sportavimas yra vienas iš geriausių būdų kontroliuoti kūno svorį. Aktyvus gyvenimo būdas leidžia efektyviai sudeginti perteklinius kalorijų kiekius ir palaiko sveiką kūno masę. Sportuojant, greitesnis medžiagų apykaitos procesas padeda efektyviau deginti riebalus, o raumenų tempimas ir stiprinimas sustiprina kūną. Tai taip pat svarbu siekiant išlaikyti kūno proporcijas ir sumažinti nutukimo riziką.
Taip pat skaitykite: Sporto įtaka sveikatai
3. Reguliuojamas Kraujospūdis
Hipertenzija arba aukštas kraujo spaudimas yra labai dažna sveikatos problema, nuo kurios kenčia viso pasaulio šalių gyventojai. Aukštas kraujospūdis gali sukelti širdies smūgį ir sukelti kitas širdies ligas. Reguliarus fizinis aktyvumas ir sportas gali padėti išsaugoti optimalų kraujo spaudimą. Sporto sąvoka yra labai plati - ji apima visų rūšių fizinius pratimus, bėgimą, plaukimą ir bet kurias kitas treniruotes, kurias galima rinktis pagal kiekvieną sezoną. Todėl kiekvienas norintis užsiimti jam patinkančia fizine veikla, kuri leidžia apsisaugoti nuo padidinto kraujospūdžio ir padeda išsaugoti sveiką širdį ir kraujagysles, turi tam labai palankias sąlygas. Daugelis sveikos specialistų nuo hipertenzijos kenčiantiems pacientams rekomenduoja reguliariai sportuoti, nes, kaip rodo šioje srityje atlikti tyrimai, žmonės, kurie sportuoja, rečiau skundžiasi padidėjusiu kraujo spaudimu, nei tie, kurių gyvenime sportas nėra svarbus.
Aktyvus gyvenimo būdas yra vienas iš geriausių būdų apsaugoti save nuo įvairių lėtinių sveikatos problemų. Reguliarus sportavimas sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, įskaitant aukštą kraujospūdį, širdies ligas, ir insultus. Be to, fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti cukrinio diabeto atsiradimo riziką ir prisideda prie sveikos kūno svorio palaikymo.
4. Mažėja Cholesterolio Lygis
Sportas padeda kontroliuoti ir cholesterolio lygį kraujyje. Ne vieno atlikto tyrimo duomenys rodo, kad žmonių, kurių fizinio aktyvumo lygis yra aukštas, cholesterolio lygis yra mažesnis nei tų, kurie linkę rinktis sėslesnį gyvenimo būdą. Nustatyta, kad aukščiausio lygio sportininkų cholesterolio lygis būna itin žemas - net ir tada, kai jie peržengia trisdešimties metų amžiaus ribą.
5. Aktyvinama Kraujotaka
Sportuojant visada suaktyvėja kraujotaka. Bėgiojant ar užsiimant bet kuria kita fizine veikla mūsų organizmas būna puikiai aprūpintas deguonimi. Tokiu būdu fizinis aktyvumas padeda išsaugoti gerą ir stiprią sveikatą. Fizinis aktyvumas taip pat padeda padidinti hemoglobino lygį ir kraujo tūrį. Sportuojant greitėja širdies plakimas, o širdies raumenims tenka papildoma apkrova. Ši papildoma apkrova stiprina širdies raumenis ir tuo pačiu gerina visą kraujotaką. Reguliarios aerobinės treniruotės stiprina dirbančių raumenų kapiliarų tinklą. Atliekant aerobikos pratimus dirbančių raumenų skaidulose didėja mitochondrijų kiekis. Širdis pradeda veikti geriau, stabilizuojasi širdies ritmas. Viso to rezultatas - intensyviau sportuojančio žmogaus organizmas jaučia mažesnį stresą.
Sportas naudingas sveikatai, nes padeda pagerinti kraujo apytaką. Kai užsiimate bet kokiu sportu, širdis plaka greičiau ir papildomai apkrauna širdies raumenis.
Taip pat skaitykite: Pagalba paaugliams
6. Stiprėja Imunitetas
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda stiprinti ir mūsų imuninę sistemą, kuri yra atsakinga už organizmo apsaugą. Fiziniai pratimai reikšmingai padidina baltųjų kraujo kūnelių kiekį, o su prakaitu, kuris išsiskiria sportuojant, iš organizmo pašalinami toksinai. Padidėjusi kūno temperatūra mažina bakterijų dauginimosi tikimybę. Anot D., jei esame fiziškai pasyvūs - imunitetas silpsta, jei sportuojam per daug - taip pat. Sportuojant mūsų organizme gaminasi citokinai, kurie veikia kaip ląstelių signalizacija - stimuliuoja mūsų imuniteto atsaką į išorinius veiksnius. Pasak D. Vaitkevičiaus, riebalų perteklius didina sisteminį uždegimą organizme, kuris slopina imuninę sistemą. Trenerio teigimu, reguliariai mankštinantis, kontroliuojant kūno svorį, gerėja širdies ir kraujagyslių sistema, yra suaktyvinama medžiagų apykaita bei deguonies įsisavinimas, kas taip pat turi įtakos mūsų gerai savijautai ir imunitetui.
Reguliarus sportavimas yra vienas iš geriausių būdų stiprinti imuninę sistemą ir pagerinti organizmo gebėjimą atsispirti infekcijoms. Per fizinį aktyvumą organizmas išskiria įvairias medžiagas, kurios padeda stiprinti imuninę sistemą ir sumažina susirgimų riziką. Taip pat fizinis aktyvumas skatina kraujotaką, leidžia baltosioms kraujo ląstelėms greičiau pasiekti infekcijos vietas, ir taip padeda organizmui veiksmingai kovoti su ligomis.
Sportuojant jūsų imuninė sistema tampa atsparesnė ir stipresnė, o organizmui tampa lengviau kovoti su ligomis.
7. Treniruojami Raumenys
Sportas yra geriausia priemonė raumenims treniruoti. Fizinė veikla stiprina raumenis ir didina jų apimtį. Tačiau šį rezultatą galima pasiekti tik tuo atveju, jei palaikomas reguliarus fizinis aktyvumas. Kuo daugiau sportuojama, tuo labiau stiprėja raumenys. Svarbu pabrėžti, kad užsiimant įvairiomis sporto šakomis, auginama liesa raumenų masė ir kartu deginami riebalai. Todėl pasirinkus sportą, kuriame yra daug aerobinės (kardio) veiklos, galima lengvai atsikratyti nereikalingų kilogramų, sustiprinti raumenis, padidintų raumenų apimtį ir padailinti savo kūno linijas. Be to, reguliarus sportas, kuris sutvirtina raumenis, padeda apsisaugoti ir nuo galimų fizinių traumų.
Sportuojant, raumenys tampa stipresni ir ištvermingesni. Tai padeda išvengti susižalojimų ir pagerina bendrą fizinę būklę bei judesių kokybę ir kontrolę.
Taip pat skaitykite: Vaikų sportas ir sveikatos patikrinimas
8. Stiprėja Kaulai
Sportas stiprina ne tik raumenis, bet ir kaulus. Sportuojant kaulams tenka papildomas spaudimas, o tai savo ruožtu didina kaulų tankį ir dėl to jie tampa stipresni. Treniruočių metu kaulams tenka papildomas krūvis, todėl siekdami jį atlaikyti, kaulai prisitaiko ir tampa tankesni. Jei sportuojama reguliariai, nuolatinis patiriamas stresas kaulus stiprina ir didina jų tankį. Mūsų organizmui senstant kaulų tankis yra linkęs mažėti, todėl sportuoti rekomenduojama bet kurio amžiaus žmonėms ir tokiu būdu išsaugant stiprius ir sveikus kaulus ir senatvėje.
9. Psichologinė Sporto Nauda
Sportas daro didelę įtaką žmogaus kasdieniam gyvenimui ir sveikatai - tiek fizinei, tiek psichinei. Vienas iš pagrindinių sporto privalumų yra tas, kad jis padeda kontroliuoti svorio augimą. Sėdimas darbas ir nesveikas gyvenimo būdas yra vienos iš pagrindinių nutukimo priežasčių. Jei nutukę žmonės įsitraukia į intensyvios fizinės veiklos reikalaujantį sportą, jie gali sudeginti daugiau kalorijų, atsikratyti papildomų kūno dalių ir sumažinti nereikalingo svorio augimo tikimybę. Taip jie gali užsitikrinti ir išlaikyti gerą kūno sudėjimą. Dar viena sporto nauda sveikatai yra ta, kad jis padeda kontroliuoti cholesterolio lygį. Panašiai kaip ir fizinė nauda, sportas turi didžiulį poveikį psichikos sveikatai. Įdomu, kaip sportas padeda jūsų psichikai? Sportuodami, pavyzdžiui, golfą ar slidinėjimą, esate priversti susikoncentruoti į veiklą ir palikti rūpesčius nuošalyje. Kadangi fizinė veikla suaktyvina smegenų chemines medžiagas, asmenys tampa laimingi ir atsipalaidavę. Šiandien apie 75-90 % žmonių lankosi pas gydytoją dėl su stresu susijusių problemų. Teigiamas sporto poveikis psichikos sveikatai gali labai padėti asmenims. Dėl fizinės veiklos išsiskiria endorfinų. Endorfinai - tai smegenyse esančios cheminės medžiagos, padedančios sumažinti stresą ir skausmą. Sportuojant taip pat mažėja streso hormonų, kortizolio ir adrenalino. Vienas iš reikšmingų sporto poveikių psichikos sveikatai yra tas, kad jis padeda gydyti depresiją. Kai kurių tyrimų duomenimis, sportas, t. y. pratimai, kovoja su depresijos simptomais ir mažina atkryčio riziką. Sportas gerina miego kokybę. Intensyvios treniruotės padeda greičiau užmigti ir pagilina miegą.
Fizinis aktyvumas yra puikus būdas pagerinti nuotaiką ir gerai jaustis emociniu požiūriu. Sportuojant, organizme išsiskiria endorfinai, taip vadinami „laimės hormonai”, kurie natūraliai skatina jausmų pakilimą ir gerina bendrą nuotaiką.
Sportas taip pat pagerina miego kokybę, mažina nerimą bei padeda rūpintis jūsų psichologine gerove! Jeigu jaučiate įtampą darbe ar šeimoje, tai puikus variantas išsikrovimui.
10. Gerėja Emocinė Būklė
Sportas padeda į gyvenimą pažvelgti visiškai kitomis akimis. Fizinio aktyvumo dėka mūsų mintys tampa aiškesnės, o psichologinė būsena - tvirtesnė ir stabilesnė. Sportas gerina nuotaiką, padeda pasijusti geriau, reikšmingai sustiprina pasitikėjimą savimi. Be to, sportuojant (ypač užsiimant komandiniu sportu) išmokstama greitai priimti sprendimus ir reaguoti instinktyviai. Tokie gebėjimai gali būti labai naudingi ir mūsų kasdieniame gyvenime.
Tyrimais seniai įrodyta, jog reguliariai sportuojantys žmonės gali sumažinti stresą, įtampą bei pagerinti gyvenimo kokybę. Pastebėta, jog sportas ypač padeda tiems žmonėms, kurių gyvenimo ritmas yra greitas ir įtemptas. Niekas neabejoja, kad sportas padeda mažinti nerimą ir pagerina psichinę sveikatą. Mokslininkai itin daug tyrinėja, kodėl sportas taip stipriai veikia mūsų organizmą. Mažina stresą. Sportas - puikus būdas išlieti per dieną susikaupusią įtampą. Padeda nukreipti dėmesį. Dažnai nerimo kamuojamus žmones taip pat kamuoja įkyrios mintys. Esant įtampai, nesunku sukurti pačius blogiausius scenarijus ir pasiklysti negatyvių minčių labirintuose. Sportuojant svarbu sutelkti dėmesį į atliekamus pratimus, judesių kokybę, todėl ši veikla - puikus būdas nutraukti įkyrių minčių srautą ir pailsinti galvą. Skatina endorfinų išsiskyrimą. Endorfinai suteikia laimės jausmą bei mažina stresą. Todėl po treniruotės dažniausiai jaučiamės labiau atsipalaidavę ir geros nuotaikos. Esant stresinėje situacijoje, jei yra galimybė, rekomenduojama bent 10 minučių aktyviau pajudėti, kad išsiskirtų endorfinai. Gerina miego kokybę. Nemažai moterų, kenčiančių nuo nerimo, skundžiasi suprastėjusia miego kokybe. Taip pat pastebima, kad nerimas dar labiau prastina miego kokybę, darosi sunku užmigti, nes kamuoja įkyrios mintys. Norint nutraukti šį užburtą ratą, reguliarios treniruotės gali būti puiki pagalba.
Sporto praktikos ne tik gerina fizinę būklę, bet ir moko svarbių gyvenimo disciplinos, tikslo siekimo ir atkaklumo savybių.
Sportas - Kovos su Stresu Įrankis
Šiuolaikinis gyvenimo būdas nori ar nenori priverčia kasdien patirti stresą. Tad kaip jį valdyti? Koks sportas naudingas ne tik gražiam kūnui, bet ir mintims? Projekto „Gyventi sveikai - gera!“ psichologė-psichoterapeutė teigia, kad daug streso patiriantiems žmonėms reiktų rinktis aktyvias sporto šakas, jei tik sveikata leidžia. „Tinka visos aktyvios ir mielos veiklos, kur galima prakaitą nubraukt. Tai naudinga, nes tokio sporto metu išdeginamos medžiagos, pasigaminusios organizme nerimo metu. Tai adrenalinas ir kortizolis“, - sako D. Gaidukevičienė.
Kaip Pradėti Sportuoti?
Niekuomet nesportavusiam žmogui vien mintis apie tai, jog reikės pradėti judėti gali padidinti širdies ritmą. Tačiau viskas nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pradėkite pamažu. Norint išsiugdyti naujus įpročius, nereikia nerti stačia galva. Tyrimų duomenimis, net 5 minutės aktyvios veiklos per dieną gali turėti teigiamą įtaką nerimo reguliavimui. Mitas, jog tik plušant valandą laiko sporto salėje galima pasiekti teigiamų rezultatų. Geriau sportuoti šiek tiek trumpiau, bet reguliariai ir su teigiamu nusiteikimu. Kad ir kokią sporto šaką pasirinktumėte, svarbu tai, kad sportuojama būtų su malonumu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kur geriau jaučiatės. Vieni žmonės labiau mėgsta vaikščioti į sporto salę, kiti mėgaujasi sportuodami namuose. Abu būdai yra tinkami. Kartais tam, kad išbandytume kažką naujo, pakanka tik geros kompanijos ar artimų žmonių palaikymo. Jei nedrąsu eiti į sporto klubą vienam, galima pasikviesti į kompaniją artimą žmogų. Dviese daug smagiau džiaugtis teigiamais rezultatais ir lengviau įveikti iškilusius sunkumus. Teigiami rezultatai ateina pamažu, todėl svarbu susikoncentruoti į tinkamus dalykus. Jei sportuojama dėl to, kad dingtų nerimas ir pagerėtų nuotaika, visai nesvarbu, ką rodo svarstyklės ar veidrodis. Kūno pokyčiai ateis kartu su minčių pokyčiais. Tinkamai iškelti tikslai skatina nepasiduoti, judėti į priekį ir suteikia daug laimės, kai pavyksta juos pasiekti. Svarbu, kad iššūkiai nebūtų per dideli. Naujus įpročius išsiugdyti lengviau tuomet, kai savo rezultatus matome prieš akis. Jei tikslas yra sportuoti du kartus per savaitę, pravartu būsimas treniruotes pasižymėti kalendoriuje, o po jų pasižymėti, jog jas atlikote. Laiko planavimas padeda išvengti pasiteisinimų, o prieš akis matomas rezultatas padeda įsisąmoninti, jog gebate laikytis užsibrėžtų tikslų ir judėti kokybiškesnio gyvenimo link. Po treniruotės padėkokite sau už pastangas, pagirkite save už puikų darbą. Kai pasidžiaugiame savo pasiekimais, didėja motyvacija judėti toliau.
Dažniausi Pasiteisinimai ir Kaip Juos Įveikti
Kiti teisinasi viena dažniausių šiuolaikinių žmonių problemų - nugaros skausmais. Visgi trenerė Simona Poškuvienė sako, kad paprastai tai tėra klaidingi savęs įtikinimai, kuriuos peržengus aktyvi fizinė veikla ir nauda sveikatai gali viršyti lūkesčius. Pradėti - niekada nevėlu. Sveikatingumo klubų „Lemon Gym“ trenerė Simona Poškuvienė aptaria dažniausius pasiteisinimus, kuriuos įvardija vengiantys aktyvesnio judėjimo, ir pateikia siūlomus sprendimus.
- Skauda nugarą, turiu kitų sveikatos problemų: Viena dažniausių šiandienos dirbančiųjų sėdimą darbą problemų yra įvairūs su sąnarių bei raumenų sąstingiu susiję nugaros, kaklo, kelių, riešų skausmai. Tačiau S. Poškuvienė pastebi, kad tikrai ne kiekvienu atveju diagnozuojama stuburo išvarža, kelio girnelės ar kiti rimti sveikatos sutrikimai. „Visiems likusiems tereikia pradėti daugiau judėti. Svarbiausia - parinkti tinkamus tempimo, nugaros ir kaklo raumenų stiprinimo pratimus, - komentuoja S. Poškuvienė. - Bet pradžioje, žinoma, būtina įsivertinti, koks tai skausmas. Gali būti išvarža, o gali būti tiesiog nuovargis ar stresas, tačiau bene visais atvejais tai yra signalas, kad reikia stiprinti ne tik nugarą, bet ir pilvo bei šoninius pilvo raumenis, sėdmenis.“ Ji papildo, kad dažnai paaiškėja, jog žmonės bijo pradėti aktyviai judėti, nes skauda nugarą, bet skausmas būtent dėl to ir atsiranda, kad raumenys per silpni ir jie neatlaiko, kai reikia atlikti net paprasčiausius buities darbus. Tiems, kurie jaučia nugaros skausmus, trenerė pataria pradėti nuo lėto intensyvumo treniruočių, tokių kaip pilates ar slow and strong.
- Sportas - alinantis darbas: „Iš praktikos galiu pasakyti, kad daugelis žmonių dalijasi savo patirtimi, jog siekiant fizinį aktyvumą paversti malonia rutina svarbiausia yra atrasti tai, kas iš tiesų patinka būtent tau. Tuomet pasiteisinimai „per sunku“, „fizine veikla - ne man“ dingsta savaime. Judėjimas, nesvarbu, ar tai būtų vaikščiojimas po parką ar prekybos centrą, bėgiojimas, plaukimas, joga, svorių kilnojimas ilgainiui tampa tokiu pat įpročiu kaip dantų valymas ar ėjimas į darbą“, - sako S. Poškuvienė. Pavyzdžiui, ekstavertams, mėgstantiems būti bendraminčių būryje, ji pataria rinktis įvairaus intensyvumo grupines treniruotes. „Bendraminčiai šalia ir užvedanti muzika tampa didele motyvacija ir postūmiu į priekį. Tuo tarpu tiems, kam labiau patinka individualus darbas ar jaukiau jaučiasi mažesnėje kompanijoje, gali pradžioje rinktis treniruotes su treneriu. Išmokus tinkamai atlikti pratimus, sportą galima tęsti savarankiškai“, - pataria trenerė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad dažnai „per sudėtinga“ skamba tuomet, kai žmonės iškelia sau neadekvačius tikslus. „Noriu per 3 mėnesius numesti 10 ar net 20 kg, ką man reikia daryti, - mano kasdienybėje nuolat pasitaikantis klausimas. Tiesa ta, kad kiekvienas mes esame skirtingas ir vien tik svorio metimas neturi būti pagrindiniu tikslu pradedant aktyviau judėti. Todėl visada verta pasikonsultuoti su specialistu ir išsikelti realistiškus tikslus, susijusius ne tik su svoriu (mat raumenys sveria daugiau už mūsų riebalinę masę), bet ir su kūno apimtimis, bendra savijauta, jei reikia, tam tikrų skausmų mažinimu“, - rekomenduoja „Lemon Gym“ trenerė.
- Fizinė veikla man neleidžia nurimti: Šiuolaikinis gyvenimo ritmas dažnam kelia daug streso. Trenerė sako pastebinti, kad dėl to žmonės net nebemoka taisyklingai kvėpuoti, o būtent nuo kvėpavimo ir prasideda visapusiška tiek kasdienio gyvenimo, tiek fizinės veiklos vertė. „Viena didžiausių klaidų, kurias pastebiu, - daugelis mūsų net ir kasdieniame gyvenime nemoka taisyklingai kvėpuoti. Dažno mūsų kvėpavimas netolygus ir netaisyklingas, kvėpuojame krūtine, todėl viršutinė kūno dalis patiria spaudimą ir ilgainiui sudarome terpę vystytis įvairioms ligoms. Netaisyklingas kvėpavimas aktyvios fizinės veiklos metu - dar pavojingesnis, todėl dažnai išgirstu, kad sporto metu jie patiria dar didesnį stresą ir viso kūno įtampą, atsiranda arba paūmėja galvos skausmai. Tačiau dažniausiai tai susiję su tuo, kad tiesiog netaisyklingai kvėpuojame“, - sako trenerė. Anot jos, pilvinis arba diafragminis kvėpavimas yra efektyviausias - taip kvėpuoja ir ką tik gimę kūdikiai. „Įkvėpimo metu mūsų pilvas turi išsipūsti, o iškvėpimo - susitraukti. Šių pradmenų turime išmokti tiek kasdienybėje, tiek sportuodami, o tuomet atsiranda didžiulis palengvėjimas“, - teigia S. Poškuvienė. Norintiems nusiraminti trenerė rekomenduoja rinktis lėto intensyvumo treniruotes - jogą, pilates, slow and strong. „Taip pat patariu nesportuoti intensyviai ar nesirinkti intensyvių treniruočių vėlai vakare, nes tada ir sunkiai užmigsite, ir tinkamai nepailsėsite“, - atkreipia dėmesį specialistė.
- Sportuoju, bet tai neduoda jokių rezultatų: „Labai dažnai išgirstu, kad žmonės nustoja sportuoti ir nesiryžta vėl pradėti, nes tai neva neduoda jokių rezultatų. Tačiau dažniausiai priežastys, kodėl tie rezultatai neateina, slypi visai kitur. Sportas yra neabejotinai svarbus, pavyzdžiui, siekiant sustiprinti kūną ar numesti svorio. Tačiau noriu pabrėžti, kad visur reikalingas balansas. Ne viskas priklauso tik nuo aktyvaus judėjimo, - pabrėžia trenerė. Siekiantiems rezultatų ne ką mažiau svarbi yra sveika ir subalansuota mityba, poilsio ir miego režimas, streso šaltinių mažinimas. „Taip pat įvertinkite, ar kvėpuojate ir atliekate fizinius pratimus taisyklingai, kokios trukmės treniruotes renkatės ir kaip jas atliekate, ar į jas įtraukiate apšilimą ir tempimo pratimus. Gali būti ir taip, kad sportuojate per daug ir kūnui neleidžiate pailsėti. Galbūt sportuojate per mažai ar suvartojate daugiau kalorijų nei išeikvojate. Jei abejojate, pasikonsultuokite su specialistais“, - rekomenduoja trenerė.
- Esu per senas ar per stambus: Trenerė primena auksinę taisyklę, kad nėra netinkamo laiko, amžiaus ar kūno formų judėti. Yra tik netinkami judėjimo būdai, veiklos ar netaisyklingai atliekami pratimai. „Reguliari fizinė veikla yra geriausias dalykas, kurį galite padaryti dėl savo sveikatos ir visiškai nesvarbu, koks yra jūsų amžius ar svoris. Judėjimas padeda atsikratyti nugaros, kaklo skausmų, pagerina smegenų veiklos darbą, sureguliuoja kūno svorį, sumažina riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, vėžiu, sustiprina kaulus, raumenis ir prailgina bendrą gyvenimo trukmę. Tik prisiminkime, kad grįžtant prie aktyvesnio judėjimo ar tik pradedant tai daryti, svarbu pradėti iš lėto. Visų pirma, svarbu įsivertinti savo sveikatos būklę. Net neabejojame, kad Tu žinai, jog sportuoti būtina. Tačiau kodėl vis dar tai atidėlioji?