Įvadas
Paauglystė - sudėtingas laikotarpis, kupinas iššūkių ir pokyčių. Šiame straipsnyje nagrinėjamos savižalos priežastys tarp paauglių, aptariami veiksniai, lemiantys tokį elgesį, ir ieškoma būdų, kaip padėti jauniems žmonėms įveikti sunkumus. Straipsnyje remiamasi įvairių šaltinių duomenimis, įskaitant asmenines patirtis, specialistų įžvalgas ir statistinius duomenis.
Savižalos Problema Paauglių Tarpe
Pastaruoju metu išaugo depresijos ir savižalos mastas paauglių tarpe. Tam įtakos turėjo ir užklupusi pandemija, kuomet tokie brendimo laikotarpiu svarbūs veiksniai kaip buvimas grupėje ar socialiniai santykiai tiesiog subliuško. Trūksta ne tik profesionalią pagalbą galinčių suteikti specialistų, bet ir tėvų supratingumo, žinių, kaip gyventi su paaugliais ir padėti jiems spręsti iškilusias problemas. Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad paauglystės problemas galima spręsti fiziniu keliu.
Savižalos Formos
Dažniausiai pasitaikanti savęs žalojimo forma yra odos braižymasis, kiek rečiau - pjaustymasis. Kartais tai gali pasireikšti savęs mušimu, kandžiojimu, badymu, deginimu, apsinuodijimu vaistais ir panašiai. Savižala laikomas bet koks elgesys, kuriuo siekiama sau pakenkti.
Savižalos Priežastys
Savižalos priežastys gali būti labai įvairios, tačiau dažniausiai paaugliai žalojasi siekdami nusiraminti, bet negebėdami atrasti kito, saugaus būdo ištverti pyktį, nusivylimą, skausmą ar kitas emocijas. Probleminis vaiko elgesys visuomet turi priežastis, kaip nepasitikėjimas savimi, kompleksai, patyčios mokykloje.
Savižala ir Savižudybė
Nebūtų teisinga sakyti, kad savęs žalojimas visada yra savižudybės procesas. Kartais tai tiesiog itin intensyvių emocijų įveikos netinkama strategija, nesiekiant negyventi. Tačiau gana dažnu atveju, kartu su tyčiniu savęs žalojimu, pasireiškia mintys apie savižudybę, atsiranda svarstymai apie gyvenimą ir mirtį.
Taip pat skaitykite: Sporto įtaka sveikatai
Paauglių Patirtys ir Iššūkiai
Kompleksai ir Patyčios
Neturėjau kompleksų dėl savo išvaizdos iki tol, kol aplinkiniai žmonės neatkreipė į tai dėmesio. Pamenu, kaip paauglystėje berniukai pradėjo šaipytis iš mano nosies. Kol to nepastebėjo kiti, man pačiai ji tikrai neužkliuvo. Paauglystėje turėjau valgymo sutrikimų ir tik dėl to, kad aštuntoje klasėje sulaukiau neįprastos klasiokių reakcijos dėl savo svorio. Tais laikais po vasaros visus mokinius sverdavo. Mano klasiokės svėrė maždaug 40 kilogramų, o aš - 60 kilogramų. Pati savo svorį priėmiau visiškai natūraliai, gerai jaučiausi savo kūne, tačiau iš klasiokių sulaukiau pačių įvairiausių replikų - esą sveriu kaip jų mamos ar močiutės. Tuomet ir susimąsčiau, kad esu kitokia.
Pandemijos Įtaka
Pandemijos metu, kai vaikų socialiniai ryšiai ir susitikimai su draugais buvo itin riboti, vaikai pasijuto vieniši ir izoliuoti. Nors vaikai gali užsidėti kaukę ir sakyti, kad nepyksta ar neliūdi, tačiau neretai viduje patiriamas sąstingis, o jausmai iškyla kaip nesuprantamas ar netikėtas verkimo ar pykčio priepuolis, taip pat padaugėja savižalos kaip vieno iš nusiraminimo būdų. Paaugliai pyktį išlieja tėvams sakydami: „Man nieko nereikia, niekas neįdomu.“ Kai trūkinėja ryšiai su draugais, nebėra su kuo dalintis, vaikas jaučiasi nereikalingas, vienišas ir nelaimingas.
Neuroįvairovė ir Paauglystė
Daugelis moterų su ADHD ar/ir autizmo bruožais visą gyvenimą gyveno dėvėdamos tūkstančius kaukių. Jos išmoko šypsotis, kai viduje griūtis. Moterys puikiai geba atrodyti „lyg niekur nieko“, kai realybėje - laikosi ant Marytės plauko. Tai nėra silpnybė. Tai - išgyvenimo mechanizmas. Visuomenė šiuo klausimu yra akla ir nepasiruošusi: moterys turi būti rūpestingos, organizuotos, tvarkingos, pasitempusios, emociškai „stabilios“. Kai jų smegenys veikia kitaip, to dėl to mes tiesiog neišsipaišome į šiuos aplinkos lūkesčius. Skirtumas pasireiškia ne dramatišku hiperaktyvumu ar nedėmesingumu, o subtiliu, ilgalaikiu prisitaikymu: moterys su ADHD ar/ir autizmo bruožais dažnai „išmoksta“ elgtis taip, kad jų sunkumai yra absoliučiai nepastebimi, o kokia to kaina?
Tėvų ir Artimųjų Reakcija
Svarbiausios Rekomendacijos
Pirmiausia svarbu užtikrinti, kad save žalojančiam asmeniui nedelsiant būtų suteikta būtinoji medicininė pagalba. Po to labai svarbu pasirūpinti, kad asmuo kiek įmanoma greičiau gautų psichologo, psichoterapeuto, o poreikiui esant - ir gydytojo psichiatro konsultaciją. Kol ji organizuojama, natūralu, kad vyksta pokalbis su susižalojusiu asmeniu. Pagrindinė rekomendacija pokalbyje - neneigti to, kas nutiko, tačiau nepulti aiškintis ir išklausyti tokio elgesio su savimi priežasties. Svarbu leisti žmogui kalbėti, leisti ir paskatinti išsakyti jausmus bei emocijas „čia ir dabar“. Kalbantis labai svarbu nevertinti - blogai ar gerai žmogus pasielgė, perdėtai neraminti žmogaus ar, priešingai, nevertėtų labai kritikuoti ar kaltinti, kad ir kaip kartais artimiesiems, išgyvenantiems beviltiškumą, to norėtųsi.
Dažniausios Klaidos
Dažniausiai daroma klaida - bandoma itin aktyviai išsiaiškinti savižalos priežastį, puolant pažeidžiamą asmenį, kaltinant ar leidžiant sau spekuliuoti savo turimais paaiškinimais. Iš vienos pusės, normalu, kad artimieji ieško nusiraminimo ir aiškumo, tačiau aktyvios pastangos gauti paaiškinimą verčia save žalojantį asmenį teisintis, o kartu gintis, priešintis ir neatvirauti. Viena dažniausių klaidų - savižalos veiksmo ir save žalojančio asmens išgyvenamų emocijų neigimas arba sąmoningas ignoravimas.
Taip pat skaitykite: Sportas ir sveikata
Kaip Elgtis, Jei Neramu Dėl Žmogaus Saugumo
Esminė rekomendacija - labai atvirai ir tiesiai pačiam žmogui pasakyti apie jaučiamą neramumą dėl jo saugumo, gyvybės. Dažnai atviras pokalbis, kuriame išsakomas susirūpinimas ir kitos išgyvenamos emocijos bei kvietimas paieškoti žmogui priimtinos pagalbos, gali padėti pasijausti priimtam, todėl ir specialistų pagalba tampa kaip priimtina galimybė.
Pagalba ir Gydymas
Psichologinė Pagalba
Kiekvienas savižalos atvejis turėtų būti traktuojamas rimtai ir kaskart save žalojantis asmuo turi gauti specialistų teikiamą emocinę-psichologinę pagalbą, o kartais ir psichiatrinę pagalbą, be kurios asmeniui gali būti sunku funkcionuoti. Kartais save žalojantis elgesys yra tam tikros psichiatrinės būsenos ar epizodo pasekmė. Todėl rekomenduojama apsaugoti nuo pasekmių, bet iš esmės dirbti ir teikti gydymą esminei priežasčiai - pavyzdžiui, neretais atvejais esant klinikinei depresijai.
Saugos Planas
Viena neseniai Lietuvoje atsiradusių naujų pagalbos formų yra saugos plano sudarymas, nes kiekvieną kartą, kai vaikas save žaloja, yra vertinama jo savižudybės rizika. Atliekant tokį vertinimą ir sudaromas savisaugos planas. Kalbant paprastai, tai yra sąrašas dalykų, kurie padeda ištverti sunkias akimirkas.
Kur Ieškoti Pagalbos
Jeigu ieškote psichologinės pagalbos, taip pat nemokamos ar anoniminės, arba kito žmogaus elgesyje pastebėjote savidestrukcijos požymius - specialistų kontaktus ir patarimus rasite apsilankę interneto svetainėse www.tuesi.lt bei www.pagalbasau.lt.
Prevencija ir Švietimas
Svarba Kalbėti Apie Problemas
Kuo garsiau apie tai kalbėsime, tuo daugiau atvejų išaiškinsime. Savižudybės tiesiogiai susijusios su smurto artimoje aplinkoje atvejais. Priėmus griežtą teisės aktą, įpareigojantį tarnybas reaguoti į smurtą šeimoje, tokių išaiškintų atvejų šalyje ženkliai padidėjo. Taip pat yra ir su savižudybėmis.
Taip pat skaitykite: Krepšinio reabilitacijos apžvalga
Mokyklų vaidmuo
Svarbu sugrįžti į patikimą mokyklos aplinką ir suteikti jiems erdvės bendrauti atvirai, kad vaikai jaustųsi stabiliai, saugiai, kurtų socialinius ryšius.
Socialinių Tinklų Įtaka
Vis dažniau vaikai į savęs žalojimą ir savižudybes skatinančius „žaidimus“ įtraukiami per socialinius tinklus. Tokių atvejų daugėja, bet lyginant su praėjusiais metais vaikų nusižudė du kartus mažiau. O socialinių tinklų stebėsena išties yra komplikuota. Juos kontroliuoti galime tiek, kiek kiekvienas paprastas vartotojas. Tačiau po tam tikrų socialinėje erdvėje paplitusių ir žiniasklaidos paviešintų manipuliacijų pradėjome glaudžiai bendradarbiauti su ryšių reguliavimo tarnyba, e-policija. Aišku, reikia ir nepersistengti, adekvačiai įvertinti turinį. Kita vertus, vien įtartinos grupės uždarymas situacijos gali stipriai nepakeisti, nes taip save žaloti skatinančios esminės priežastys nepašalinamos. Šiuo metu yra kuriamos ir išbandomos programos, kaip integruoti pirmąją emocinę pagalbą tokiems žmonėms.
Valstybės Politika ir Investicijos
Žinome, ką ir kaip daryti, turime gerų pavyzdžių, daug ant popieriaus sudėtų varnelių, tačiau visą laiką trūksta sisteminių investicijų. Kol kas pinigai skiriami tik gaisrams gesinti, o ne įspėjančioms lemputėms įrengti. Todėl kol kas esama labai didelių regioninių netolygumų savižudybių prevencijos srityje. Parengtas Vilniaus savižudybių prevencijos algoritmas, nors jį dar reikia patikrinti realybėje, „ant popieriaus“ atrodo labai gražiai. Sieksime, kad tokios sistemos būtų įdiegtos visose savivaldybėse.
Išvados
Savižala yra sudėtinga problema, kurią lemia įvairūs veiksniai. Svarbu atpažinti savižalos priežastis, tinkamai reaguoti į paauglių sunkumus ir užtikrinti, kad jie gautų reikiamą pagalbą. Tėvų, artimųjų, mokyklų ir valstybės bendradarbiavimas yra būtinas siekiant sumažinti savižalos mastą ir užtikrinti paauglių gerovę.
tags: #savizalos #priezasciu #tyrimas #reikalauja #pl #teniso