Fizinis aktyvumas yra svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo aspektas, ypač jaunuoliams. Jis ne tik stiprina kūną, bet ir daro teigiamą įtaką psichologinei sveikatai. Technologijų bendrovės užsakymu atliktas tyrimas Baltijos šalyse atskleidė, kad fizinio lavinimo klausimas jaunuoliams aktualesnis nei bet kada anksčiau. Daugelį sportas vilioja naujomis patirtimis ir išsikeltais asmeniniais tikslais, tačiau pastaruosius neretai trukdo pasiekti kasdieniai barjerai. Šiame straipsnyje apžvelgsime apklausos apie sporto naudą rezultatus, iššūkius, su kuriais susiduria įvairios amžiaus grupės, ir galimus sprendimus, kaip paskatinti fizinį aktyvumą Lietuvoje.
Jaunimo fizinis aktyvumas: tendencijos ir kliūtys
Nors didžiausia dalis (40,6 proc.) respondentų Lietuvoje teigė, jog fizine veikla užsiima 3 arba daugiau kartų per savaitę, net 27 proc. apklaustųjų sportu visai neužsiima arba sportuoja tik 1-2 kartus į mėnesį. Lietuvoje gyvenančių 14-19 m. amžiaus vaikinų gretose populiariausiomis veiklomis išlieka važinėjimas dviračiu (32 proc.), užsiėmimai sporto salėje ir fitneso treniruotėse (30 proc.) bei krepšinis (24 proc.). Merginos dažniau renkasi treniruotes sporto klube (31 proc.), dviračio minimą (29 proc.) ir šokio pamokas (21 proc.). Visgi net trečdalis respondentų nurodė, kad sportuoti jiems trukdo motyvacijos ir laiko stoka (34 proc.), o dar 30 proc. - užimtas grafikas ir popamokinė veikla. Beveik dešimtadalis (9 proc.) mokinių mano, kad jų mokykla jaunuolių judėjimą skatina nepakankamai. Jie vis vien vengia sportuoti dėl baimės būti kritikuojamiems, nuogąstauja dėl savo išvaizdos ar kitų fizinių aspektų.
Dauguma Lietuvos moksleivių pabrėžė, kad jų fizinį aktyvumą labiausiai skatina mokyklose vykdomos reguliarios kūno kultūros pamokos (78 proc.), sporto varžybos (36 proc.) ir popamokiniai užsiėmimai (29 proc.).
Moksleiviai vis geriau supranta fizinės veiklos svarbą - atlikta apklausa rodo, jog jie pastebi, kad judėjimas ir aktyvumas ne tik stiprina kūną, bet ir daro teigiamą įtaką jų psichologinei sveikatai. Sportuodami jie išmoksta pažinti savo emocijas, rasti būdų įveikti stresą bei išlaikyti vidinę pusiausvyrą. Tokiu būdu fizinė veikla tampa ne tik sveikatos šaltiniu, bet ir vertybių, padedančių auginti sąmoningas ir atsakingas asmenybes, ugdymo priemone.
Ekspertams prognozuojant vis spartesnį technologijų proveržį, pastarosios tampa vis dažnesniu jaunuolių palydovu ir treniruočių metu. Apklausos metu paaiškėjo, kad dažniausiai jaunuoliai naudoja ausines (35 proc.), aktyvumo sekimo įrenginius (14 proc.) ir sporto programėles (12 proc.).
Taip pat skaitykite: Futbolo naujienos ir analizė
Socialinės atsakomybės mokinių projekto „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė teigia, kad išmaniosios technologijos sporte tampa vis dažniau naudojamos. „Tyrimas parodė, kad pusė (50 proc.) moksleivių Lietuvoje mano, jog technologijos jiems padeda lengviau įsitraukti į fizinę veiklą. Tinkamai išnaudojant technologijas, jos ne tik palengvina kasdienių treniruočių planavimą ir sekimą, bet ir padeda stebėti širdies ritmą, planuoti poilsio pertraukėles, skatina bendraamžių įsitraukimą bei motyvaciją - jaunuoliai gali ne tik siekti sportinių tikslų, bet ir užtikrinti gerą savijautą ir sklandžiau įsilieti į sporto bendruomenę“, - sako E. Tamelytė.
Suaugusiųjų fizinis aktyvumas: motyvacija ir kliūtys
Nacionalinės sporto agentūros organizuotas šalies suaugusių gyventojų fizinio aktyvumo tyrimas atskleidė, kad fiziškai neaktyvūs arba nepakankamai aktyvūs gyventojai (43 proc. nuo visų apklaustųjų) dažniausiai nesimankština ir nesportuoja, nes nemato prasmės ir neturi tam poreikio (44 proc.), taip pat jiems trūksta energijos ir valios (38 proc.) arba neturi tam laiko (34 proc.). Kiek mažiau nei trečdalis nesportuoja dėl silpnos sveikatos ir (ar) neįgalumo. Rečiau nurodomos priežastys: varžosi tuo užsiimti dėl vyresnio amžiaus, labiau domisi kitomis laisvalaikio formomis, neturi draugų, su kuriais kartu galėtų sportuoti ar bijo susižeisti ir patirti traumą. Sporto infrastruktūros trūkumą artimoje gyvenamojoje aplinkoje paminėjo vos 5 proc. Daugiau nei trečdalis (35 proc.) fiziškai neaktyvių respondentų atsakė, nežinantys, „kas paskatintų būti labiau fiziškai aktyviu nei dabar“, 23 proc. būtų fiziškai aktyvesni, jeigu turėtų geresnę sveikatą, 13 proc.
Gyventojų apklausa taip pat rodo, kad per paskutinius 12 mėnesių nesportavo, nesimankštino ir kitomis fizinio aktyvumo formomis neužsiėmė daugiau moterų (45 proc.) nei vyrų (36 proc.), taip pat vyresni nei 65 m. žmonės (62 proc.) ir apie pusė kaimų ar mažesnių miestų gyventojų. Septyni iš dešimties apklaustųjų nurodė, kad viešojoje erdvėje pakanka informacijos apie fizinio aktyvumo teikiamas naudas (40 proc. atsakė „visiškai pakanka“ ir 29 proc. - „labiau pakanka nei nepakanka“).
Apklausos rezultatai parodė, kad viešojoje erdvėje esančia informacija apie fizinio aktyvumo naudas nesidomi būtent ta visuomenės grupė, kuri ir yra labiau linkusi būti fiziškai pasyvi. Ši informacija neįdomi beveik penktadaliui vyresnių nei 65 m. žmonių, kaimų ir mažesnių miestų gyventojams (15 proc.), taip pat respondentams su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (22 proc.) ir vyresniems nei 65 m.
Vyresnio amžiaus žmonių fizinis aktyvumas
Daugiausiai tarp tų, kurie neužsiima jokia fizine veikla, buvo vyresnio amžiaus žmonių - 50-74 metų (79 proc.). Taip pat šioje kategorijoje pirmavo respondentai su mažiausiomis pajamomis (iki 1200 eurų) - 74 proc., pensininkai - 81 proc., bedarbiai ir namų šeimininkės - 66 proc.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Mėgėjų krepšinis Lietuvoje
Nors dalis senjorų teigia, kad tokioms veikloms jie jau netinka, profesorius Albertas Skurvydas teigia, kad idealu yra visą gyvenimą nuo pat darželio, nuo gimimo pradėti judėti. Jeigu žmonės buvo pasyvūs anksčiau ir pradėjo judėti 65-erių metų, yra daug įrodymų, kad ir jiems labai gerai judėjimas ir kognityvinei, ir psichinei sveikatai, ir metabolizmui.
Senjorų judėjimo svarbą pabrėžė ir LTOK bei NSA. Reguliarus fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje gali pagerinti ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą, taip pat padėti išlaikyti gerą gyvenimo kokybę. Taip pat socialinė integracija į visuomenę per sportą yra labai svarbus veiksnys senjorams. Vyresnio amžiaus žmonėms svarbi socialinė sąveika.
Regioniniai skirtumai
Apklausoje galima pamatyti, kad nesportuoja 66,9 proc. kaimuose gyvenančių respondentų, o didmiesčiuose gyvenančių respondentų tokį atsakymo variantą rinkosi 57,2 proc. Kaip vieną regionų pasyvumo sprendimo būdų NSA minėjo ir vaikų neformaliojo švietimo krepšelio didinimą.
Fizinio aktyvumo skatinimo priemonės
Nacionalinės sporto agentūros atstovė M. teigia, kad gyventojų motyvacijai sportuoti teigiamos įtakos turi žinios apie fizinio aktyvumo teikiamą naudą, prieinamus, saugius būdus mankštintis ir teigiamas fizinio aktyvumo visuomenėje įvaizdis. Žinios apie saugius būdus mankštintis suteikia galimybę būti fiziškai aktyviu ir turint sveikatos problemų, taip pat sumažina baimę patirti traumą. Kalbėdami apie motyvaciją, turime ypatingą dėmesį skirti švietimui ir jo pritaikymui skirtingoms amžiaus grupėms, taip pat turi būti pasirenkamos tinkamos sklaidos priemonės ir apimtys. Svarbu pasiekti ne tik didžiuosius miestus, bet ir regionus, vyresnio amžiaus asmenis.
Taip pat svarbu skatinti žmones integruoti fizinį aktyvumą į kasdienę rutiną, pavyzdžiui, vaikščioti ar važiuoti dviračiu, užuot važiavus automobiliu. Labai svarbu, kad bendruomenės pačios imtųsi iniciatyvos ir organizuotų bendruomenės pagrindu veikiančias sporto veiklas, tokias kaip reguliarios mankštos ar bėgimo klubai, pėsčiųjų žygiai ar šiaurietiško ėjimo grupės.
Taip pat skaitykite: Merginų ir vaikinų sportas
Profesorius A. Skurvydas pasakojo, kad pagal naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gaires, žmonės turėtų vidutinio intensyvumo veikla užsiimti penkis kartus per savaitę bent po 60 minučių. Be šių išvardintų naudų, A. Skurvydas pridėjo ir daugiau: „Nuotaika pagerės, dėmesio koncentravimas, mokymasis pagerės, fizinis pajėgumas bus didesnis, daugiau džiaugsmo bus, depresijos nebus. Gausybė naudų.“
Mergaičių ir moterų fizinis aktyvumas
Tyrimai rodo, kad kas septinta mergaitė Lietuvoje nustojo sportuoti arba sumažino sporto intensyvumą brendimo laikotarpiu. Naujausi tyrimo duomenys rodo ir dar didesnę judėjimo stokos problemą - trečdalis apklaustųjų (32 proc.) teigė išvis niekada nesportavusios.
Kompanijos „Procter&Gamble“ prekės ženklo „Always“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad fizinė veikla yra naudinga ne tik mūsų raumenims, sąnariams ar kaulams, bet turi didelę įtaką ir mūsų emocinei sveikatai. Pasivaikščiojus gamtoje ar atlikus intensyvią treniruotę mūsų smegenys išskiria medžiagas, tokias kaip endorfinas ir serotoninas, kurios padeda palaikyti gerą nuotaiką, mažina nerimo ir streso kiekį organizme, o tai teigiamai veikia mūsų emocijas.
Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė (57 proc.) merginų, sportavusių brendimo laikotarpiu, teigia, kad aktyvus gyvenimo būdas pagerino jų fizinį pasirengimą. Taip pat 1 iš 3 (37 proc.) atskleidė, kad sportas padidino jų pasitikėjimą savimi. Beveik penktadalis respondenčių (19 proc.) patvirtino, kad sportas brendimo laikotarpiu joms padėjo užmegzti puikias draugystes. Apklaustųjų nuomone, judėjimo teikiamos naudos, kurios turi įtakos ne tik asmeninio, bet ir profesinio gyvenimo kelyje - pagerėja komandinio darbo bei lyderystės įgūdžiai. Beveik kas dešimta (9 proc.) nurodo ir didesnę akademinę / darbo sėkmę.
Vaikų sportas ir treniruotės: nauda ir iššūkiai
Reguliarus dalyvavimas sporto treniruotėse padeda vaikams išugdyti tvirtą fizinį pagrindą. Vaikų, kurie reguliariai sportuoja, raumenys stipresni, kaulai tankesni, o širdies ir kraujagyslių sistema veikia efektyviau. Treniruotės pagerina motorinių įgūdžių vystymąsi - koordinaciją, pusiausvyrą, lankstumą ir reakcijos laiką. Taip pat reguliarus fizinis aktyvumas stiprina vaiko imuninę sistemą, mažindamas sergamumą peršalimo ligomis.
Fizinis aktyvumas glaudžiai susijęs su psichologine gerove. Sportuojantys vaikai patiria natūralų endorfinų išsiskyrimą, kuris gerina nuotaiką ir mažina streso lygį. Reguliarios treniruotės ugdo savidiscipliną ir atkaklumą. Vaikas mokosi, kad norint pasiekti geresnių rezultatų, reikia nuolat tobulėti, kartais pakentėti ir įdėti daug pastangų. Sportas taip pat moko vaikus priimti tiek pergales, tiek pralaimėjimus. Jie išmoksta džiaugtis pasiekimais, bet taip pat susitaikyti su nesėkmėmis ir iš jų mokytis.
Komandinės sporto šakos - krepšinis, futbolas, tinklinis - ugdo bendradarbiavimo įgūdžius. Treniruotės skatina socialinę integraciją ir padeda vaikams užmegzti naujus ryšius už mokyklos ribų. Vaikai taip pat išmoksta efektyviau komunikuoti - perteikti savo mintis, išklausyti kitus, duoti ir priimti grįžtamąjį ryšį. Sportas moko empatiją ir pagarbą kitiems - tiek komandos draugams, tiek varžovams.
Viena didžiausių rizikų yra vaiko fizinis ir psichologinis pervargimas. Kai treniruotės tampa per intensyvios, per dažnos ar per ilgos, vaikas gali pradėti jausti nuolatinį nuovargį. Psichologinis perdegimas pasireiškia, kai sportas iš malonios veiklos virsta našta. Vaikas gali prarasti motyvaciją, vengti treniruočių ar netgi jausti nerimą prieš jas. Sporto traumos taip pat kelia susirūpinimą. Pernelyg intensyvi fizinė veikla, ypač augimo laikotarpiu, gali sukelti įvairias traumas - nuo raumenų patempimų iki rimtesnių sužalojimų.
Kaip pasirinkti tinkamą sporto šaką vaikui?
Pirmiausia, stebėkite savo vaiką ir atkreipkite dėmesį į jo natūralius polinkius. Ar jūsų vaikas mėgsta aktyvias, energijos reikalaujančias veiklas? Tokiu atveju dinamiškos sporto šakos kaip futbolas, krepšinis ar lengvoji atletika gali būti puikus pasirinkimas. Gal jūsų vaikas labiau mėgsta tikslumą ir koncentraciją? Atsižvelkite į vaiko kūno sudėjimą ir fizinius duomenis. Nors tai neturėtų būti lemiamas veiksnys, kai kurie vaikai dėl savo fizinių savybių gali turėti pranašumą tam tikrose sporto šakose.
Labai svarbu įtraukti vaiką į sprendimo priėmimo procesą. Paklauskite, kokios veiklos jam atrodo įdomios, ir sudarykite galimybę jas išbandyti. Taip pat įvertinkite vaiko socialines preferencijas. Kai kurie vaikai klesti komandiniame sporte, kur jie gali bendrauti su bendraamžiais ir mokytis komandinio darbo.
Renkantis sporto šaką, būtina atsižvelgti ir į praktinius aspektus. Ar treniruočių vieta yra patogiai pasiekiama? Idealu, jei sporto kompleksas yra netoli namų ar mokyklos, kad kelionė neužimtų per daug laiko. Treniruočių tvarkaraštis taip pat svarbus faktorius. Jei vaikas turi daug namų darbų ar kitas užklasines veiklas, reikės įvertinti, ar naujos treniruotės nebus per didelė našta.
Tėvų įsitraukimas ir palaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko sėkmę ir pasitenkinimą sportine veikla. Svarbu rodyti susidomėjimą vaiko veikla - klausinėti apie treniruotes, pasiekimus, iššūkius. Stenkitės dalyvauti vaiko sportiniame gyvenime - lankykitės varžybose, padėkite treniruočių dienomis.