Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir reiškinys, turintis gilias istorines šaknis, susijusias su senovės Graikijos kultūra, religija ir politika. Šiandieninis pasaulis žavisi šiuo tarptautiniu sporto renginiu, tačiau verta prisiminti, kaip viskas prasidėjo ir kokią reikšmę olimpiados turėjo senovėje. Šiame straipsnyje aptarsime olimpinių žaidynių istoriją nuo senovės Graikijos iki šių dienų, jų religinį ir politinį kontekstą, sporto rungtis, įdomius faktus, atgimimą ir šiuolaikinius pokyčius.
Olimpinių Žaidynių Šaknys: Nuo Senovės Graikijos Iki Šių Dienų
Olimpinės žaidynės, arba olimpiada, - tai senovės graikų iškilmės ir sporto varžybos, skirtos pagerbti dievą Dzeusą. Jos vykdavo kas 4 metai vidurvasarį Olimpijoje. Pirmosios žinomos olimpinės žaidynės įvyko 776 m. pr. Kr. Varžybose dalyvauti teisę turėjo tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai (vėliau - ir makedonai bei romėnai). Moterims stebėti varžybas buvo draudžiama.
Iki 472 m. pr. Kr. olimpinės žaidynės vykdavo 1 dieną: rungdavosi bėgikai ir imtynininkai. Varžybas rengdavo helanodikai (olimpinių žaidynių teisėjų kolegija, renkama iš Elidės piliečių). Nuo 472 m. pr. Kr. nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais. Pergalė olimpinėse žaidynėse laikyta didžiausiu laimėjimu; ji suteikdavo šlovę ir nugalėtojo gimtajam poliui. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai.
393 m. po Kr. surengtos paskutinės olimpinės žaidynės.
Religinis ir Politinis Kontekstas
Senovės Graikijoje sportas ir religija buvo glaudžiai susiję. Olimpinės žaidynės vyko Dzeuso šventykloje, kurioje stovėjo įspūdinga auksinė jo statula - vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Kiekviena žaidynė buvo aukojimas dievams, o kiekviena pergalė - jų malonės ženklas.
Taip pat skaitykite: Aukso kiekis olimpiniuose medaliuose
Sporto Rungtys Senovės Graikijoje
Pradžioje olimpiados turėjo vieną rungtį - bėgimą. Tačiau laikui bėgant atsirado daugiau sporto šakų:
- Bėgimas (stadionas): Vienintelis pirmųjų žaidynių sportas (776 m. pr. Kr.).
- Imtynės: Populiari tarp jaunų karių (708 m. pr. Kr.).
- Penkiakovė: Bėgimas, šuolis, diskas, ietis, imtynės (708 m. pr. Kr.).
- Kova vežimais: Viena pavojingiausių rungčių (680 m. pr. Kr.).
Visi sportininkai turėjo treniruotis bent 10 mėnesių prieš varžybas. Dalyviai privalėjo varžytis nuogi - taip buvo demonstruojama pagarba dievams ir pabrėžiama fizinė tobulybė.
Įdomūs Faktai ir Istorijos
- Vienas žinomiausių olimpionikų - Milonas iš Krotono, garsus imtynininkas, neva galėjęs ant pečių užsikelti jautį.
- 720 m. pr. Kr. bėgikas Orsiposas tapo pirmuoju, kuris bėgo nuogas - jo drabužiai nukrito varžybų metu, ir jis vis tiek laimėjo.
- Per olimpiadas nebuvo leidžiama varžytis moterims, bet viena motina, užsislėpusi kaip treneris, įėjo į stadioną - jos istorija įkvėpė daugelį mitų.
- Dzeuso statula Olimpijoje buvo daugiau nei 12 metrų aukščio.
- Graikai tikėjo, kad olimpionikų pergales lemia dievų malonė.
- Per žaidynes prekybininkai organizuodavo didžiules muges, todėl olimpiados buvo ir ekonominis įvykis.
Olimpinių Žaidynių Atgimimas
Olimpinės žaidynės Senovės Graikijoje vyko daugiau nei 1000 metų, kol Romos imperatorius Teodosijus I uždraudė jas 393 m. dėl krikščionybės įtakos.
Žaidynės atgimė tik 1896 m. Atėnuose, kai prancūzas baronas Pierre de Coubertin pasiūlė atkurti tradiciją. Pirmosios modernios Olimpinės žaidynės buvo surengtos 1896 m. taip pat Graikijoje, Atėnuose. Baronas Pierre de Coubertin laikomas šiuolaikinių olimpinių žaidynių krikštatėviu. Coubertin inicijavo Tarptautinio olimpinio komiteto įkūrimą 1894 m.
Nuo 1924 iki 1992 žiemos ir vasaros Olimpinės žaidynės vykdavo tais pačiais metais.
Taip pat skaitykite: Finansavimo perspektyvos Lietuvos krepšinyje
Šiuolaikinės Olimpinės Žaidynės: Tęstinumas ir Pokyčiai
Pirmosios moderniosios olimpinės žaidynės Atėnuose 1896 m. subūrė 241 sportininką iš 14 valstybių. Graikijos karalius Jurgis I paskelbė žaidynes atidarytomis. Pirmųjų šiuolaikinių olimpinių žaidynių čempionams buvo įteikti ne aukso, kaip vėliau, o sidabro medaliai ir alyvmedžio lapų vainikas.
Graikijos nacionaliniu didvyriu Atėnų žaidynėse tapo pirmą kartą tarptautinėse varžybose surengto maratono bėgimo laimėtojas Spyridonas Louisas.
Pirmą kartą Olimpinė vėliava buvo iškelta per 1920 m. Olimpines žaidynes Antverpe, Belgijoje. Pirmoji priesaika buvo priimta 1920 m.
Šiandien Olimpinės žaidynės yra didžiulis tarptautinis renginys, apimantis daugybę sporto šakų ir pritraukiantis milijonus žiūrovų visame pasaulyje. Nors šiuolaikinės žaidynės gerokai skiriasi nuo senovės olimpiadų, jos išlaiko pagrindines vertybes - sportinį meistriškumą, taiką ir tarptautinį bendradarbiavimą.
Olimpiniai Simboliai ir Ritualai
- Olimpiniai žiedai: Penki spalvoti vienas kitą perdengiantys žiedai simbolizuoja penkis žemynus ir jų vienybę.
- Olimpinis šūkis: Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau).
- Olimpinė ugnis: Uždegama Olimpijoje (Graikijoje) ir keliauja per įvairias šalis į olimpinių žaidynių vietą.
Lengvoji Atletika Olimpinėse Žaidynėse
Lengvoji atletika - tai sporto šaka, apimanti ėjimo, bėgimo, metimų, šuolių rungtis ir daugiakovę. Nuo pirmųjų 1896 m. vasaros olimpinių žaidynių įtraukta į olimpinę programą. Šiuo metu viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, kuri dar vadinama „Sporto karaliene“. Olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionatuose kovojama dėl 49 sporto komplektų apdovanojimų. Lengvoji atletika buvo vienintelė sporto šaka pirmojoje Graikijoje vykusioje Olimpiadoje 776 m. pr. m.
Taip pat skaitykite: Riebalai ir sportas: kiek reikia?
Lengvosios atletikos rungtys:
- Ėjimas - natūralus žmogaus judėjimo būdas. Viena iš lengvosios atletikos rungčių - sportinis ėjimas. Rungties technika sudėtinga. Sportinis ėjimas ugdo jėgą, valią, ištvermę.
- Bėgimas - natūralus, greitas žmogaus judėjimo erdvėje būdas. Tai vienas iš svarbiausių fizinių pratimų, kuris sudaro lengvosios atletikos pagrindą. Tai puiki priemonė visapusiškam sveikatos stiprinimui. Vadovaujantis lengvosios atletikos pratimų klasifikacija skiriamos 4 bėgimų rūšys: be kliūčių, su kliūtimis, estafetinis ir natūraliomis sąlygomis (bėgimas vietovėje). Bėgimas be kliūčių galimas stadiono take ir patalpose (manieže). Bėgimas per kliūtis - dirbtinių kliūčių, kurios, vadovaujantis varžybų taisyklėmis, yra išdėstytos tam tikru atstumu viena nuo kitos ir yra standartinio aukščio, įveikimas nuotolyje. Bėgimo kliūtys yra nevienodos. Kliūtinis bėgimas - kliūtys yra masyvios sunkios ir nevirsta. Bėgimo take išdėstomos 5 kliūtys iš kurių viena - duobė su vandeniu. Estafetinis bėgimas - komandinė lengvosios atletikos rungtis, nuotolis suskirstytas į etapus, kuriuos turi įveikti komandos nariai. Tikslas- estafetės lazdelę perduodant komandos nariams, kuo greičiau nunešti į finišą.
- Šuoliai - natūralių ar dirbtinių kliūčių įveikimo būdas. Šuoliai - pratimai kai šokama per vertikalias (šuolis į aukštį, šuolis su kartimi) ir horizontalias (šuolis į tolį ir trišuolis) kliūtis. Šokama iš vietos ir įsibėgėjus. Šuoliai ugdo jėgą, greitumą, vikrumą ir orientaciją erdvėje.
- Metimai - tai pratimai, kai specialūs įrankiai stumiami (rutulys) arba metami (kamuoliukas, granata, ietis, diskas, kūjis) su tikslu kuo toliau nusviesti įrankį. Rezultatai matuojami metrais ir centimetrais.
- Daugiakovės - lengvosios atletikos pratimas, kurį sudaro bėgimų, šuolių, ir metimų rungtys. Daugiakovės harmoningai stiprina sportininką, ugdo pagrindines fizines ypatybes. Daugiakovės pavadinimas priklauso nuo į ją įeinančių rungčių skaičiaus (penkiakovė, septynkovė, dešimtkovė). Rezultatai nustatomi pgal tarptautinę daugiakovių taškų vertinimo lentelę -už kiekvieną rungtį, po to visų rungčių taškai sumuojami.
Šiuolaikinė Penkiakovė Olimpinėse Žaidynėse
Penkiakovininkai rungtyniavo jau senovės Graikijos olimpinėse žaidynėse: 5 stadijų bėgimas (1 stadijas - 192 m 27 cm), po 5 kartus šuolis į tolį (iš vietos), ieties metimas į taikinį, disko - į tolį; laimėdavo 3 rungčių laimėtojas (jei tokio nebūdavo, du stipriausieji 5 kartus rungdavosi imtynėse, taip nustatydavo laimėtoją). Pjero de Kuberteno (Pierre de Coubertin) iniciatyva šiuolaikinė penkiakovė debiutavo V olimpinėse žaidynėse (1912 Stokholmas, Švedija; pirmasis olimpinis šiuolaikinė penkiakovė čempionas - švedas G. Liliehėkas, Liliehöök) ir tapo privaloma sporto šaka.
Pagal legendą apie karininką, kuriam nešant į štabą pergalę mūšyje nulėmusį paketą prireikė įveikti 5 kliūtis, buvo pasirinktos 5 rungtys: šaudymas (iš laisvo pavyzdžio pistoleto), plaukimas, fechtavimasis, jojimas ir krosas; rungiasi 5 dienas iš eilės (iki 1948 rungtyniavo tik karininkai). Nuo 1912 kelis kartus keitėsi varžybų trukmė, rungčių seka, rungčių sąlygos, laimėtojo nustatymas. Rungiamasi vieną dieną, jojimo nuotolis sutrumpėjo nuo 1500 m iki 400 m, greitis sumažėjo nuo 500 m/min iki 350 m/min, šaudoma lazeriniu pistoletu, plaukimo nuotolis sutrumpėjo nuo 300 m iki 200 m, bėgimo - nuo 4000 m iki 3000 m, fechtavimosi trukmė (kiekvienas su kiekvienu) - nuo 5 min iki 1 minutės. Nuo 2009 pagal naujas taisykles bėgimas ir šaudymas sujungti - yra 3 šaudymo etapai, po kiekvieno jų bėgama 1000 metrų.
Olimpinėse žaidynėse iki 1952 vyko tik individualios šiuolaikinė penkiakovė varžybos, iki 1956 vyravo Švedijos penkiakovininkai - per 9 žaidynes laimėjo 8 aukso, 5 sidabro ir 4 bronzos medalius (L. Halas, Hall, 2 aukso), 1952-1992 buvo rengiamos ir komandinės varžybos (daugiausia - po keturis - aukso medalius yra iškovojusios Vengrijos ir buvusios SSRS komandos), nuo 2000 pradėjo varžytis ir moterys (pirmoji olimpinė šiuolaikinė penkiakovė čempionė - Jungtinės Karalystės penkiakovininkė S.
Pasirengimas Olimpiadai: Lietuvos Bėgiko Pavyzdys
Praėjusį savaitgalį Belgijoje 1500 m Lietuvos rekordą pagerinęs bėgikas Simas Bertašius nepateko į kitą savaitę vyksiantį Europos čempionatą Romoje, tačiau nepraranda vilčių debiutuoti olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. 30-metis - geriausias Lietuvos vidutinių nuotolių bėgikas, bet jau kelerius metus negauna valstybinės stipendijos.
Varžybose Belgijoje S. Bertašius finišavo per 3 min. 37,19 sek. ir po 3 metų pagerino jam pačiam priklausiusį rekordą, tačiau iki normatyvo pritrūko sekundės. Bėgikui liko mėnuo iki Paryžiaus olimpinių žaidynių atrankos pabaigos. S. Bertašius darys viską, kad į jas patektų.
S. Bertašius pastebi, kad bėgimas tampa vis populiaresnis. Prie to itin prisidėjo Norvegijos talentas Jakubas Ingebrigtsenas. Tokijo olimpinis čempionas jau pareiškė, kad apginti titulą Paryžiuje 1500 m distancijoje jam bus kaip lengvas pasivaikščiojimas parke. S. Bertašius pripažįsta, kad norvegas tikrai prisidėjo prie šios rungties populiarumo.
Graikija Šiandien: Faktai ir Įdomybės
Graikija - populiari atostogų kryptis, mylima dėl puikaus klimato, gražių paplūdimių bei įdomių lankytinų vietų.
- Graikija yra maždaug Alabamos dydžio, užimanti 131,958 kv. km teritoriją.
- Joje gyvena daugiau nei 10 mln.
- Nei vienas graikas negali nebalsuoti.
- Dėl kalnuoto reljefo, Graikija neturi laivybai tinkamų upių.
- Maždaug 98 procentai Graikijos gyventojų yra etniniai graikai. Turkai sudaro didžiausią mažumos grupę.
- Apie 12 milijonų žmonių visame pasaulyje moka graikų kalbą.
- Tūkstančiai angliškų žodžių yra kilę iš graikų kalbos.
- 1950 metais tik 30 procentų suaugusių graikų mokėjo skaityti ir rašyti.
- Graikija turi daugiau nei 2000 salų, iš kurių tik apie 17 yra apgyvendintos.
- Didžiausia Graikijos sala - Kreta, užimanti 8260 kv. km.
- Daugiau nei 40 procentų gyventojų gyvena šalies sostinėje Atėnuose.
- Nuo to laiko, kai Atėnai tapo šiuolaikinės Graikijos sostine, gyventojų skaičius, įskaitant priemiesčius, išaugo nuo 10000 (1834 m.) iki 3,6 mln.
- Senovės Graikijoje vidutinė moterų gyvenimo trukmė buvo 36, vyrų - 45 metai. Iš gimusių vaikų išgyvendavo tik pusė.
- Daugelyje Graikijos vietovių, ypač Kikladų salose, durys, palangės, bažnyčių kupolai bei kiti objektai yra nudažyti šviesiai mėlynai.
- Feta - Graikijos nacionalinis sūris, gaminamas iš ožkos pieno.
- Rodo miestas - populiariausia turistų lankoma vieta Graikijoje. Miestas garsėjo vienu iš Septynių pasaulio stebuklų - Rodo kolosu - gigantiška Saulės dievo Helijo skulptūra, kuri 226 m. pr. Kr.
- Maždaug 40-80 proc. antikinės Graikijos populiacijos sudarė vergai.
- Graikijos valiutai drachmai buvo daugiau nei 2600 metų. Ji laikoma seniausia valiuta Europoje. Euras įvestas 2002 m.
- Graikų kalba naudojama daugiau nei 3000 metų.
- Kiekvienais metais šalį aplanko daugiau nei 16 mln.
- Graikija yra trečioji pasaulyje pagal nuskinamų alyvuogių skaičių. Graikai alyvuoges augino nuo antikos laikų.
- Pagal graikų mitologiją, Poseidonas ir Atėnė susitarė, kad miesto globėju bus tas, kuris jam įteiks geresnę dovaną. Poseidono dovana buvo - vanduo, Atėnės - alyvuogių medis.
- Graikijos pelkynai tūkstančiams migruojančių paukščių tampa tarpine stotele.