Įvadas
Fizinis aktyvumas yra būtinas vaiko vystymuisi ir sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime 15 minučių vaikų futbolo naudą, jo teigiamą poveikį fizinei ir psichinei sveikatai, taip pat patarimus, kaip paskatinti vaikus judėti ir sportuoti.
Fizinio aktyvumo svarba vaikams
Fizinis aktyvumas tiesiogiai veikia vaikų sveikatą ir gerovę - tai ne tik būdas išlikti sveikiems ir stipriems, bet ir esminė vystymosi dalis. Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina vaikų raumenis ir kaulus, mažina antsvorio riziką ir skatina bendrą sveikatą. Taip pat fizinis aktyvumas gali padėti gerinti mokymosi gebėjimus. Tyrimai rodo, jog aktyvūs vaikai pasižymi geresne dėmesio koncentracija, atmintimi, kognityvinėmis funkcijomis. Be to, tai puikus būdas plėtoti socialinius įgūdžius - komandiniai žaidimai ir veiklos padeda vaikams mokytis bendradarbiauti, dalintis ir bendrauti su kitais. Tai svarbu jų socialiniam vystymuisi ir draugystės kūrimui. Aktyvumas skatina endorfinų, dar kitaip žinomų kaip laimės hormonai, išsiskyrimą. Jie gali pagerinti nuotaiką, mažinti streso bei nerimo simptomus.
15 minučių futbolo nauda vaikams
Net ir trumpas, 15 minučių trukmės futbolas gali turėti didelės naudos vaikams:
- Fizinė sveikata: Futbolas stiprina raumenis, kaulus, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, mažina antsvorio riziką.
- Psichinė sveikata: Fizinis aktyvumas gerina emocinę būklę, miego kokybę, mažina nerimą, stresą ir didina pasitikėjimą savimi.
- Socialiniai įgūdžiai: Futbolas moko bendradarbiauti, dalintis, bendrauti su kitais, ugdo komandinio darbo įgūdžius.
- Kognityvinės funkcijos: Aktyvūs vaikai pasižymi geresne dėmesio koncentracija, atmintimi, kognityvinėmis funkcijomis.
Kaip paskatinti vaikus judėti?
- Būkite pavyzdžiu: Vaikai dažnai kopijuoja savo tėvų elgesį, todėl, jei tėvai laisvalaikį renkasi praleisti aktyviau, tikėtina, jog ir vaikai dažniau norės daryti tą patį.
- Paverskite fizinę veiklą smagia: Užsiimti fizine veikla vaikams turi būti smagu. Paskatinti vaiką judėti gali tik linksmybės, kurias patiria fizinio aktyvumo metu, todėl jam tinka judrūs žaidimai, estafetės, interaktyvios užduotys bei įvairūs iššūkiai.
- Raskite bendrą veiklą: Raskite veiklą, kuri patiktų ir tėvams, ir mažyliams. Tai gali būti pasivaikščiojimai, važinėjimas dviračiais, sportiniai žaidimai, sporto varžybų stebėjimas ar kitos veiklos, kurios suteiktų džiaugsmo ir aktyvumo visai šeimai.
- Įtraukite vaiką į kasdienius darbus: Suteikite vaikui laisvės ir integruokite fizinio aktyvumo užduotis į namų ruošą, reikalaujančią judėjimo, pavyzdžiui, savo kambario tvarkymasis, pagalba maisto gaminime ir netgi pagalba sode ar darže. Kasdienius darbus paverskite žaidimu.
- Atraskite vaiko pomėgius: Galbūt jis mėgsta šokius, kovos menus, o gal laipiojimą uolomis? Būkite kantrūs, gali prireikti daugybės bandymų ir klaidų, kol jūsų vaikas atras sau tinkamą veiklą.
- Venkite per didelio krūvio: Svarbu vengti per didelio ir per intensyvaus fizinio aktyvumo, galinčio sukelti traumas, persitreniravimą ar pervargimą. Taip pat nerekomenduojama per daug konkurencinga fizinė veikla, kuri susikoncentruoja į pasiekimus ir rezultatus, o dideli lūkesčiai gali neigiamai paveikti vaiko psichikos sveikatą.
Sporto nauda psichinei vaiko sveikatai
Reikia nepamiršti, kad fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką ir psichinei vaiko sveikatai - gerina emocinę būklę, miego kokybę, mažina nerimą, stresą ir didina pasitikėjimą savimi. Taip pat sporto būreliuose prasideda naujos draugystės, užsimezga socialiniai ryšiai, o tai labai prisideda prie vaiko psichologinės raidos.
Sveiko fizinio aktyvumo balansas
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 5-17 m. vaikai užsiimti vidutine ar intensyvia fizine veikla turėtų 3 kartus per savaitę mažiausiai po 60 min. Geriausia, jei ji apima įvairias raumenų grupes - ypač naudinga atlikti aerobinius pratimus. Nors maksimalus krūvis vaikams nėra nurodomas, tačiau yra kita rekomendacija, kuri, manau, labai svarbi vaikų sveikatos požiūriu - tai prie ekranų praleidžiamo laiko mažinimas. Jeigu jo išvengti nepavyksta, vertėtų tai kompensuoti didinant fizinį aktyvumą. Kalbant apie sporto ir poilsio balansą, labai svarbu per savaitę skirti 1-2 dienas pertraukai nuo intensyvios fizinės veiklos. Taip pat reikėtų užtikrinti miego kokybę - nepertraukiamas nakties miegas turėtų trukti ne mažiau kaip 8-10 val. Žinoma, svarbu skirti dėmesio ir maistui - jeigu vaiko mityba yra pilnavertė, dažniausiai visi sportuojančiam vaikui reikalingi elementai yra užtikrinami, tačiau ne paslaptis, kad taip nutinka ne visada, nes vaikai turi savo mėgstamus ir nemėgstamus produktus. Dažnai nemėgstami būna būtent tie, kurie yra sveikiausi ir turi daugiausiai maistinių medžiagų. Dėl šios priežasties, pravartu reguliariai pasitikrinti kalio, natrio, magnio, kalcio ir vitamino D kiekius, kurie itin svarbūs sportuojančių vaikų organizmams, ir pastebėjus jų deficitą, atitinkamai koreguoti mitybą ar vartoti maisto papildus. Pati svarbiausia taisyklė - leisti vaikui užsiimti fizine veikla, teikiančia jam malonumą, ir neversti lankyti sporto, kuris nepatinka. Taip pat labai svarbu, kad vaikas tarp sporto užsiėmimų, pamokų ruošimo ir kitos veiklos turėtų laiko sau. Tokiu būdu bus užtikrintas sveikas dienos režimas, kuriame bus ir mokslo, ir poilsio, ir sporto.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Sportas net nustačius širdies patologiją
Normalu, kad kartais tėvams gali kilti nerimas, ar intensyvus sportas nepakenks jų atžalų širdies veiklai. Visgi, ar toks susirūpinimas pagrįstas? Didelis fizinis krūvis sveikai širdžiai dažniausiai neigiamos įtakos neturi. Taip, kartais mes matome pakitimus, kurie pasireiškia saikiu širdies raumens sustorėjimu ar nedideliu širdies išsiplėtimu, bet dažniausiai šie pokyčiai nėra patologiniai ir neturi neigiamos įtakos vaikui. Kita vertus, kartais intensyviai sportuojantys vaikai gali turėti tam tikrų su širdimi susijusių pakitimų, kurie įprastinės fizinės veiklos metu dažnai yra nereikšmingi, tačiau, kai užsiimama per dideliu fiziniu krūviu, gali tapti reikšmingi, todėl prieš pradedant intensyviai sportuoti, labai svarbu pasitikrinti širdies būklę. Širdies veiklos sutrikimai sportuojantiems vaikams nėra dažnai pasitaikantis reiškinys. Dauguma besikreipiančių vaikų, net ir susidurdami su konkrečiais nusiskundimais, neturi širdies veiklos sutrikimų. Visgi, kartais jų pasitaiko, dažniausiai mažuosius pacientus vargina padidėjęs kraujospūdis, naujai atsiradę permušimai, o kartais ir tikri ritmo sutrikimai, tokie kaip supraventrikulinės tachikardijos. Visgi, net jei vaikui nustatomas toks sutrikimas kaip arterinė hipertenzija, tai nereiškia, kad jam nebegalima sportuoti. Normalizavus arterinį kraujo spaudimą medikamentais bei nemedikamentinėmis priemonėmis, vaikas gali užsiimti sportu, nepamiršdamas reguliariai tikrinti sveikatą pas savo gydytoją kardiologą. Verta paminėti, kad tam tikrais atvejais, kai užsiimama tokiu sportu kaip sunkioji atletika, gali tekti pakeisti sporto rūšį, nes didelio statinio krūvio pratimų atlikimas nėra tinkamas vaikams, kuriems padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Tiesa, labai svarbu atkreipti dėmesį ir neignoruoti tam tikrų sveikatos pokyčių. Svarbiausias simptomas, kurį pastebėjus vertėtų apsilankyti pas gydytoją vaikų kardiologą - naujai atsiradęs fizinio krūvio netoleravimas. Jei vaikas pradėjo skųstis nuovargiu po fizinės veiklos, kuri anksčiau jam nekėlė sunkumų, padėti gali gydytojas vaikų kardiologas. Kitas simptomas - vaikas sportuodamas jaučia širdies plakimus ar permušimus, tokiu atveju taip pat praverstų apsilankyti pas specialistą. Na ir žinoma, jei fizinio krūvio metu vaikas prarado sąmonę - pagalbą suteiks artimiausia gydymo įstaiga.
Tyrimai patikrinimo metu
Tam, kad sportuojant netikėtai nepasireikštų pavojingi sutrikimai, verta pasirūpinti nuolatiniu vaikų sveikatos patikrinimu. Bendrinę vaiko sveikatos būklę tikslinga vertinti kasmet, tačiau dažniausiai tai atlieka šeimos gydytojas. Jei vaikas užsiima intensyvesniu sportu ar ruošiasi varžyboms, tikslinga pasikonsultuoti su vaikų kardiologu. Dažniausiai apsilankius pas vaikų kardiologą yra atliekama širdies echoskopija bei elektrokardiograma. Kartais esant poreikiui paskiriami ir kiti tyrimai. Širdies echoskopijos metu įvertinama širdies funkcija ir struktūra, o elektrokardiograma parodo širdies elektrinės veiklos būklę. Jei vaikas skundžiasi fizinio krūvio netoleravimu, jis objektyviai įvertinamas fizinio krūvio testu - veloergometrija arba bėgimo takelio testu. Intensyviai sportuojantiems vaikams apsilankyti pas vaikų kardiologą naudinga kas 2-3 m., o jei vaikas turi nustatytą širdies patologiją - patikros dažnumą individualiai skiria jį prižiūrintis specialistas.
Vaikų fizinis aktyvumas ir tėvų vaidmuo
Šiame etape itin svarbus ir tėvų vaidmuo. Tėvų elgesys ir požiūris į fizinę veiklą formuoja vaikų įpročius ir požiūrį į judėjimą. Vaikai dažnai kopijuoja savo tėvų elgesį, todėl, jei šie laisvą laiką renkasi praleisti aktyviau, tikėtina, jog ir vaikai dažniau norės daryti tą patį. Visgi, šiomis dienomis, kai gyvename išmaniųjų technologijų eroje, o gyvenimo tempas tampa vis pasyvesnis, tai gali būti tikras iššūkis.
Fizinis aktyvumas ir kognityvinės funkcijos
Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina vaikų raumenis ir kaulus, mažina antsvorio riziką ir skatina bendrą sveikatą. Taip pat fizinis aktyvumas gali padėti gerinti mokymosi gebėjimus. Tyrimai rodo, jog aktyvūs vaikai pasižymi geresne dėmesio koncentracija, atmintimi, kognityvinėmis funkcijomis. Be to, tai puikus būdas plėtoti socialinius įgūdžius - komandiniai žaidimai ir veiklos padeda vaikams mokytis bendradarbiauti, dalintis ir bendrauti su kitais. Tai svarbu jų socialiniam vystymuisi ir draugystės kūrimui. Galiausiai, negalime pamiršti fizinio aktyvumo naudos psichologinei gerovei. Aktyvumas skatina endorfinų, dar kitaip žinomų kaip laimės hormonai, išsiskyrimą. Jie gali pagerinti nuotaiką, mažinti streso bei nerimo simptomus. Nepakankamas aktyvumas gali neigiamai paveikti vaikų fizinę, psichikos ir emocinę sveikatą. Pagrindinė pasekmė yra nutukimas, kuris padidina diabeto, širdies ligų, sąnarių problemų riziką. Trūkstant judėjimo, vaikų raumenys ir kaulai tampa silpnesni, sumažėja lankstumas. Nepakankama fizinė veikla gali turėti neigiamos įtakos ir vaikų laikysenai, raumenų disbalansui, pasitikėjimui savimi, padidėjusiam nuotaikų svyravimui, streso bei nerimo lygiui.
Veikla turi būti smagi
Vaikų kūnas yra labiau lankstus ir mokosi greičiau nei suaugusiųjų. Taip yra dėl to, kad jų kaulai, raumenys vis dar vystosi, o jaunos smegenys yra labai prisitaikančios ir lanksčios. Tai leidžia vaikams greitai formuoti naujas nervines jungtis, todėl jiems lengviau įsisavinti ir apdoroti informaciją, o kartu - lengviau mokytis naujų judesių ir įgūdžių. Visgi, vaikus sudominti aktyvumu kartais gali būti itin sudėtinga, todėl savo vedamų treniruočių metu ji imasi įvairių priemonių - su vaikais įsikūnija į gyvūnus, personažus, rengia temines treniruotes, kuriose kiekvienas vaikas gali atrasti save. Fizinis vaikų aktyvumas turi būti orientuotas į smagumą, žaismingumą, emocijas. Užsiimti fizine veikla vaikams turi būti smagu. Paskatinti vaiką judėti gali tik linksmybės, kurias patiria fizinio aktyvumo metu, todėl jam tinka judrūs žaidimai, estafetės, interaktyvios užduotys bei įvairūs iššūkiai. Ji rekomenduoja su vaikais rasti ir bendrą veiklą, kuri patiktų ir tėvams, ir mažyliams. Tai gali būti ir pasivaikščiojimai, važinėjimas dviračiais, sportiniai žaidimai, sporto varžybų stebėjimas ar kitos veiklos, kurios suteiktų džiaugsmo ir aktyvumo visai šeimai. Svarbu vengti per didelio ir per intensyvaus fizinio aktyvumo, galinčio sukelti traumas, persitreniravimą ar pervargimą. Taip pat nerekomenduojama per daug konkurencinga fizinė veikla, kuri susikoncentruoja į pasiekimus ir rezultatus, o dideli lūkesčiai gali neigiamai paveikti vaiko psichikos sveikatą.
Taip pat skaitykite: Nuo krepšininko iki vadovo
Veikla namuose ar gryname ore?
3-5 metų vaikams rekomenduojama per dieną bent 180 min. praleisti aktyviai, iš kurių 60 min. būtų skirta vidutinio ar aukšto intensyvumo veiklai. Leiskite vaikui būti vaiku ir suteikite judėjimo laisvę - bėgti, šokinėti, žaisti. Vyresniems, 5-17 metų vaikams vidutinio ar didelio intensyvumo fizinė veikla rekomenduojama bent 60 min. per dieną, iš kurių 3 kartus per savaitę turėtų būti aerobinė veikla (bėgimas, greitas ėjimas, važiavimas dviračiu) ir likusius - fizinė veikla, pratimai, stiprinantys kaulus ir raumenis. Kalbant apie pasirinkimą, ar leisti laiką viduje, ar gryname ore, siūloma derinti abu: Veiklos namuose ir veiklos gryname ore turi savo privalumų ir trūkumų. Pavyzdžiui, veiklos namuose yra labiau prieinamos, kiek lengviau pritaikomos, tėvai gali labiau kontroliuoti aplinką, tačiau vaikams trūksta judėjimo laisvės ir ploto. Taip pat veiklos namuose gali tapti monotoniškos ir nuobodžios, jei neieškoma vis naujų idėjų. Veiklos lauke suteikia galimybę pabūti gryname ore, didesnę erdvę judėti ir išreikšti savo energiją. Vis dėlto, suorganizuoti jas yra sunkiau, nes reikia atsižvelgti į daugybę faktorių: oro sąlygas, saugumą, transportą ir t.t.
Įtraukite vaiką į kasdienius darbus
Kai kurie vaikai tiesiog nemėgsta sportuoti, bet tai nereiškia, jog fizinis aktyvumas ne jiems. Žinoma, tokių vaikų tėvams reikės įdėti daugiau pastangų ir kūrybiškumo. Visų pirma, atraskite jo pomėgius - galbūt jis mėgsta šokius, kovos menus, o gal laipiojimą uolomis? Būkite kantrūs, gali prireikti daugybės bandymų ir klaidų, kol jūsų vaikas atras sau tinkamą veiklą. Be to, būkite aktyvus pats - vaikas stebės ir imsis sekti jūsų pavyzdžiu. Dar vienas patarimas - įtraukti vaiką į kasdienius darbus: Kartais net nepagalvojate, kiek darbų padarote už vaiką: surenkate jo drabužius, daiktus, patys jį aprengiate. Suteikite vaikui laisvės ir integruokite fizinio aktyvumo užduotis į namų ruošą, reikalaujančią judėjimo, pavyzdžiui, savo kambario tvarkymasis, pagalba maisto gaminime ir netgi pagalba sode ar darže. Kasdienius darbus ekspertė siūlo paversti žaidimu. Pavyzdžiui, vaikas savo žaislus gali susitvarkyti šokinėdamas. Įterpkite užduotis, reikalaujančias bėgimo, šokinėjimo, ropojimo. Jūsų pastangos gali padėti išmokti vaikui gyventi sveikiau ir aktyviau.
Ką veikti namuose?
Aktyvūs vaikai dažniausiai būna fiziškai stipresni, mėgsta judresnes veiklas, turi didesnę ištvermę, o neaktyvūs linkę į sėdimas veiklas, kuriose dažniausiai naudoja tik rankas, greičiau pavargsta. Be to, aktyvūs vaikai įprastai linkę daugiau bendrauti su aplinkiniais, lengviau prisileidžia kitus vaikus ir su jais žaidžia, o neaktyvūs dažniau jaučiasi nedrąsiai ir nemėgsta žaisti su kitais vaikais, renkasi sėdėti atokiau ir stebėti. Aktyviai leisti laiką vaikui padėti gali ir auklė. Viskas priklauso nuo auklės požiūrio į buvimą su vaiku ir susitarimo su tėvais. Pavyzdžiui, aš pati dažnai planuoju aktyvesnius rytus, prasidedančius nuo mankštos, bent valandai einame į lauką pasivaikščioti, važiuojame į pamokėles, užsiėmimus ar žaidimų kambarius, po pietų miego veiklas pratęsiame namuose. Neretai, kai vaikui trūksta aktyvios veiklos, jam būna sunku sutelkti dėmesį į ramias veiklas, jis negali išsėdėti vietoje, susikaupti, tampa neramus, nervingas arba susierzinęs. Jei dėl oro sąlygų ar kitų priežasčių nėra galimybės išeiti į lauką, įtraukiančios veiklos visuomet galima rasti ir namuose. Pavyzdžiui, pasistatyti „kėglius“ ir su kamuoliu juos numušinėti, ridenti kamuolį į improvizuotus vartus. Taip pat tinka įvairiausios mankštos ar šokiai - rodykite vaikui pratimus ar judesius kuriuos jis galėtų atkartoti, kartu su vaiku atkartokite vaizdo įraše rodomus judesius.
Fizinio aktyvumo svarba
Vaikų fizinis aktyvumas pastaraisiais metais siekia kritinę ribą - net 80 proc. jaunuolių nėra pakankamai aktyvūs. Jaunų žmonių sėslesnis gyvenimo būdas turi įtakos prastesnei kardiometabolinei sveikatai, miego kokybei bei socialiniams įgūdžiams. Todėl vaikams nuo 5-erių ir jaunimui rekomenduojama per dieną bent valandą būti fiziškai aktyviems, o 3 kartus per savaitę užsiimti didelio intensyvumo aerobinėmis, raumenis ir kaulus stimuliuojančiomis, veiklomis - vaikščiojimu, bėgimu, važiavimu dviračiu bei plaukimu. Būtent plaukimas yra vienas sveikatingiausių sporto šakų tiek suaugusiems, tiek vaikams. Tyrimai rodo, kad plaukiant dirba visas kūnas, skatinama kraujotaka, kardiovaskulinės sistemos veikla, širdies veiklos atsistatymas po krūvio, mažinama širdies ligų rizika. Vaikams, sergantiems astma, plaukiant gerėja kvėpavimo organų veikla. Be to, plaukimas gali pasitarnauti ir dažnai peršalimo ligomis sergantiems vaikams - nuolat užsiimant šia veikla, stiprinamas imuninis atsakas. Dalyvaudami grupiniuose užsiėmimuose, vaikai ne tik gerina savo sveikatą ir fizinį aktyvumą, bet ir lavina komunikacinius įgūdžius, išmoksta bendradarbiauti ir būti kantrūs. Treniruotėse jie mokosi kvėpavimo pratimų, taisyklingos kūno padėties, gulėjimo vandenyje, įvairių plaukimo technikos elementų, šuolių į vandenį, nėrimo į gylį bei saugaus elgesio vandenyje taisyklių. Profesionalių ir ilgametę patirtį turinčių trenerių komanda padeda vaikams įveikti vandens baimę ir jaustis saugiai bet kokiame vandens telkinyje. Ekspertas tėvams rekomenduoja ne tik gerinti vaikų fizinį aktyvumą įprastų treniruočių metu, bet ir paskatinti juos domėtis plaukimu kaip sporto šaka: dalyvauti įvairiose edukacinėse veiklose, plaukimo stovyklose ar pradedančiųjų varžybose.
Taip pat skaitykite: Žaidėjų priežiūra ir reabilitacija