Įvadas
Lietuvos krepšinio istorija yra turtinga ir kupina įspūdingų pergalių. Viena ryškiausių jos dalių - 1937 m. Europos krepšinio čempionatas, vykęs Rygoje, Latvijoje. Šis čempionatas ne tik įamžino Lietuvą kaip krepšinio šalį, bet ir tapo tramplinu į tolimesnius laimėjimus. Šiame straipsnyje panagrinėsime šio istorinio įvykio aplinkybes, eigą ir reikšmę Lietuvai.
Pasirengimas čempionatui
1937 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas buvo antrosios žemyno vyrų krepšinio pirmenybės. Į čempionatą Lietuvos rinktinė vyko be didelio entuziazmo, nes dar buvo gyvi prisiminimai apie itin skaudų pralaimėjimą latviams 1935 m. Taip pat 1937 m. vėl buvo pralaimėtos draugiškos rungtynės tai pačiai komandai rezultatu 29:41. Kiti lietuvių varžovai taip pat buvo laikomi stipriais.
Nepaisant to, suburta Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, kurios žaidžiančiuoju treneriu tapo Pranas Lubinas, išvyko į Rygą kovoti dėl čempionų titulo.
Čempionato eiga
Čempionate dalyvavo aštuonių valstybių nacionalinės rinktinės. Pirmenybių šeimininkai latviai gynė Europos čempionų titulą, kurį buvo iškovoję 1935 m. Europos vyrų krepšinio čempionate Ženevoje.
Lietuvos rinktinė čempionate demonstravo puikų žaidimą. Finale lietuviai rezultatu 24:23 įveikė italus ir iškovojo aukso medalius. Pranas Talzūnas buvo išrinktas čempionato naudingiausiu žaidėju.
Taip pat skaitykite: Sutikimas Lietuvoje po Europos čempionato
Čempionų sutiktuvės Lietuvoje
Tapę čempionais, krepšininkai į Kauną grįžo traukiniu. Visur jų laukė džiūgaujančių sirgalių minios. Ypač gražiai jie buvo pagerbti Joniškio geležinkelio stotyje ir Kaune.
"Lietuvos rinktinė 1937 m. Rygoje tapo nugalėtoja. Ir jos pirmas sustojimas kaip tik buvo Joniškio traukinių stotyje ir visi Joniškio žmonės laukė," - pasakojo Gita Vilčiauskienė.
Kaune, į Kūno kultūros rūmus, rinktinė vyko atviraisiais automobiliais, pro juos sveikinančių kauniečių minias. Į pačius rūmus jie buvo įnešti ant rankų.
Prezidentas Valdas Adamkus prisiminė: "Nuo geležinkelio stoties su vyresniu jaunimu bėgau šalia automobilių virtinės, kuri vežė čempionus. Krepšininkus vežė iki Kūno kultūros rūmų Parodos aikštėje, kuri ir šiandien stovi. O ten jau buvo susirinkę turbūt virš 10 tūkstančių lietuvių."
Komandos vadovas, buvęs Lietuvos karininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, medicinos mokslų daktaras Antanas Jurgelionis iškilmingų sutiktuvių metu Kaune sakė: „Pergalė nuaidėjo visoje Europoje ir padarys didžiulę ir dabar neįkainojamą propagandą Lietuvai ir jos jaunam sportui. Pagarba lietuviui ir Lietuvai jau įkvėpta. Pagaliau krepšinis, kaip intelektualus žaidimas, yra mums itin priimtinas ir propaguotinas. Čia jame surasime tą tašką, kuriame galėsime ir toliau tarti savo svarų ir stiprų žodį.“
Taip pat skaitykite: Istorinės Lietuvos krepšinio asmenybės
Čempionato reikšmė Lietuvai
Laimėtas 1937 m. Europos krepšinio čempionatas turėjo didelę reikšmę Lietuvai.
- Sportinė reikšmė: Šis laimėjimas įtvirtino Lietuvą kaip krepšinio šalį, paskatino jaunimą domėtis šia sporto šaka ir siekti aukštų rezultatų.
- Politinė reikšmė: Pergalė Europos čempionate pakėlė Lietuvos prestižą tarptautinėje arenoje, sustiprino nacionalinį pasididžiavimą.
- Kultūrinė reikšmė: Krepšinis tapo svarbia Lietuvos kultūros dalimi, vienijančia žmones ir skatinančia patriotiškumą.
Laimėjusi 1937 m. Europos krepšinio čempionatą, Lietuva gavo teisę rengti kitas Senojo žemyno pirmenybes, o taip gimė krepšinio mekos idėja - 1939 m.
1939 m. Europos krepšinio čempionatas Kaune
1939 m. Lietuva namuose antrą sykį paeiliui tampa Europos čempione, krepšinis pasiekia aukštumas.
Lietuvai Tarptautinė krepšinio federacija patikėjo rengti Europos pirmenybes, buvo pradėta 1934 m. pastatytų Kūno kultūros rūmų rekonstrukcija. Joje varžybas stebėti galėjo vos tūkstantis žiūrovų.
Per rekordiškai trumpą laiką buvo pastatyta Kauno sporto halė - pirmoji Europoje specialiai krepšiniui skirta dengta sporto arena. Apie 3 tūkst. statybininkų per itin trumpą laiką - vos pusmetį - pagal architekto Anatolijaus Rozenbliumo projektą pastatė puikią sporto halę.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Čempionate dalyvavo aštuonių valstybių - Lietuvos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Suomijos - sportininkai.
Lietuvos krepšinio rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes. Tik žaidžiant pirmąsias rungtynes (su latviais) pergalę mūsiškiams pavyko išplėšti minimaliu skirtumu (37:36), vėliau dauguma varžovų komandų buvo įveiktos užtikrintai. Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti - lenkai. Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje
Lietuvos krepšinio istorijoje itin svarbūs metai - 1930-ieji. Būtent tais metais iš JAV sugrįžo Pranas Lubinas, kuris padėjo profesionalaus krepšinio pagrindus Lietuvoje. Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje.
Grįžęs į Lietuvą 1920 m., S. Darius įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu.
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m.
Lietuvos rinktinės dalyvavimas turnyruose ir pasiekimai
Lietuvos rinktinės dalyvavimas svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimai:
- 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1939 m. III Europos čempionatas Kaune. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1941 m. I. Pabaltijo šalių čempionatas Kaune.
- 1946 m. II Antrasis Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1947 m. III Trečiasis Pabaltijo šalių čempionatas Talinas.
- 1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Ryga.
- 1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas.
- 1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaunas. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1951 m. SSRS taurės varžybos.
- 1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1953 m. I SSRS žiemos čempionatas Rygoje. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1954 m. II SSRS žiemos čempionatas Leningradas. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1955 m. III SSRS žiemos čempionatas Stalingradas. Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius.
- 1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada Maskva. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada Maskva.
- 1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada Maskva.
- 1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada Maskva.
- 1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada Maskva.
- 1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada Kijevas.
- 1975 m. Baltijos taurės turnyras. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada Vilnius/Kaunas.
- 1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada Maskva.
Triumfo tąsa ir dabartis
Deja, triumfu 1937 m. prasidėjęs ir 1939-aisiais tęsęsis lietuvių pergalingas maršas nutrūko 1940 m. kartu su valstybės nepriklausomybe.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mūsų sportininkai jau kaip nacionalinių rinktinių nariai grįžo į didįjį pasaulio sportą. 1992 m. XXV vasaros olimpinėse žaidynėse Barselonoje lietuvių krepšininkai iškovojo bronzos medalius. 2003 m. Švedijos sostinėje Stokholme vykusiame Europos krepšinio čempionate mūsų vyrai finalinėse rungtynėse rezultatu 93:84 nugalėjo Ispanijos rinktinę ir tapo čempionais, pakartoję dar 1937 ir 1939 m. Lietuvos rinktinės istoriją.
Joniškio krepšinio muziejus
Joniškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas Leonas Karaliūnas meilę krepšiniui išreiškė parašydamas ir išleisdamas virš dvidešimt fotoalbumų ir knygų apie Joniškį, Žagarę, sportininkus, garsinančius Lietuvą ir Joniškio kraštą.
Leonas Karaliūnas pirmąją dokumentų ir fotografijų parodą apie II Europos krepšinio čempionatą Rygoje atidarė 2017 m. liepos 6 d. Joniškyje. Autorius pristatė sukurtą dokumentinį filmą „Pirmieji čempionai“ bei iliustruotą leidinį „Pirmieji čempionai: II Europos krepšinio čempionatas: faktai ir skaičiai“. Parodoje pasakojama apie 1937 m. Europos krepšinio čempionatą Rygoje, kovas ir emocijas, Lietuvos krepšininkų laimėjimus, tapus II Europos krepšinio čempionato nugalėtojais.
tags: #1937 #m #europos #krepsinio #cempionatas