Įvadas
Žiemos olimpinės žaidynės yra vienas svarbiausių sporto įvykių pasaulyje, pritraukiantis sportininkus ir žiūrovus iš viso pasaulio. Azijos žemyne žiemos olimpinės žaidynės rengiamos ketvirtą kartą. Viena iš įsimintiniausių datų - 1972 m., kai žiemos olimpinės žaidynės vyko Sapore, Japonijoje. Šios žaidynės buvo reikšmingos ne tik Japonijai, bet ir visam olimpiniam judėjimui. Šiame straipsnyje apžvelgsime šių žaidynių svarbą, įdomius faktus ir palikimą.
Istorinis kontekstas
Prieš 1972 m. olimpines žaidynes Sapore, Japonija jau turėjo sukaupusi nemažą patirtį organizuojant didelius sporto renginius. 1964 m. Tokijas įėjo į istoriją kaip pirmasis Azijos miestas, surengęs olimpines žaidynes. Tai buvo pirmosios Azijoje vykusios žaidynės, po kurių sekė 1972 m. žiemos olimpiada Sapore ir 1998 m. žiemos olimpinės žaidynės Nagane.
1940 m. Tokijas buvo pasiūlytas kaip 1940 m. olimpinių žaidynių šeimininkas, tačiau dėl Antrojo pasaulinio karo jos buvo perkeltos į kitą vietą. Helsinkis buvo numatytas kaip atsarginis priimantysis miestas, tačiau šie planai taip pat žlugo dėl karo ir žaidynės galiausiai neįvyko.
Faktai ir skaičiai apie 1972 m. žiemos olimpines žaidynes
1972 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Sapore dalyvavo 1006 sportininkai iš 35 rinktinių. Iki Saporo žaidynių nė vienas japonas nebuvo iškovojęs žiemos olimpinio aukso. Ledus pralaužė šuolininkai su slidėmis, standartinio tramplino rungtyje užėmę visą garbės pakylą - čempionu tapo Yukio Kasaya, vicečempionu - Akitsugu Konno, bronzos laimėtoju - Seiji Aochi. Pirmą istorijoje žiemos olimpinių žaidynių aukso medalį Ispanijai laimėjo kalnų slidininkas „Paquito“ Fernandezas Ochoa, triumfavęs slalomo rungtyje. Likus trims dienos iki žaidynių buvo diskvalifikuotas Austrijos kalnų slidininkas Karlas Schranzas, kuris per metus gaudavo apie 50 tūkst. dolerių iš slidžių gamintojų ir todėl buvo pavadintas profesionaliu sportininku, o olimpinėse žaidynėse tuo metu buvo leidžiama dalyvauti tik mėgėjams.
Daugiausia medalių iškovojo (iš viso medalius laimėjo 17 rinktinių nariai):
Taip pat skaitykite: Tragiškos 1972 m. olimpinės žaidynės
- SSRS - 16 (8 aukso, 5 sidabro, 3 bronzos)
- VDR - 14 (4 aukso, 3 sidabro, 7 bronzos)
Japonijos indėlis į olimpines žaidynes
Japonija olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1912-aisiais. Pirmą kartą olimpiadoje Japonija dalyvavo 1912-ųjų vasaros žaidynėse Stokholme, Švedijoje. Šalis atsiuntė du sportininkus: sprinterį Yahiko Mishima ir maratono bėgiką Shizo Kanakuri. Medaliai nebuvo iškovoti, tačiau Y. Mishima pateko į 400 metrų bėgimo pusfinalį. Deja, S. Kanakuri maratono nebaigė.
Pirmieji olimpiniai medaliai namo parsivežti dviejų Japonijos tenisininkų. 1920 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Antverpene, Belgijoje, Ichiya Kumagae ir Seiichiro Kashio iškovojo sidabrą teniso dvejetų varžybose. I. Kumagae taip pat iškovojo dar vieną sidabrą vienetų teniso varžybose.
Iki šiol Japonija yra iškovojusi 439 olimpinius medalius. Per 22 vasaros olimpines žaidynes Japonija iškovojo 439 medalius, iš jų 41 - 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse, kuriose iki šiol laimėjo daugiausia medalių. Iš 41 medalio 12 buvo auksiniai, o tai tik užkėlė Japonijos kartelę. Kita vertus, Japonija iš visų ankstesnių žiemos žaidynių iš viso iškovojo tik 58 medalius. Japonija moka dziudo, nes nuo dalyvavimo olimpinėse žaidynėse pradžios iš viso iškovoti 39 aukso medaliai šiame sporte. Vien dziudo Japonijai sukrovė 84 olimpinius medalius.
Mikio Oda buvo pirmasis Japonijos olimpinis aukso medalininkas. Jis 1928-ųjų vasaros olimpinių žaidynių Amsterdame metu užėmė pirmą vietą trišuolio varžybose. Per tas pačias žaidynes draugas sportininkas Yoshiyuki Tsuruta taip pat iškovojo auksą plaukime.
Saporo palikimas
Saporo olimpinės žaidynės ne tik paskatino žiemos sporto populiarumą Japonijoje, bet ir padėjo miestui tapti svarbiu tarptautiniu centru. Miestas nuolat siekia organizuoti didelius sporto renginius. Saporas yra tarp septynių miestų, parodžiusių susidomėjimą galimybe rengti 2026 metų olimpiadą. Japonijos miestas Saporas yra tarp pagrindinių pretendentų organizuoti 2030 m. žiemos olimpines žaidynes.
Taip pat skaitykite: Vakarų Vokietijos futbolo istorija
Tvarumas ir ekologija
Japonija visada pabrėžia tvarumo svarbą. Siekiant skatinti tvarumą, šių metų olimpinėms žaidynėms bus panaudotos tos pačios varžybų vietos, kuriose vyko 1964 m. žaidynės. Be to, tokie daiktai kaip podiumai, uniformos ir medaliai yra pagaminti iš perdirbtų medžiagų. Net lovos olimpiniame kaimelyje yra pagamintos iš kartono, kuris bus perdirbtas po žaidynių.
5000 olimpinių medalių yra pagaminti iš tauriųjų metalų, išgautų iš nenaudojamų elektroninių prietaisų. Prieš žaidynes Japonijos žmonių buvo paprašyta paaukoti savo nenaudojamą elektroniką, pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus, kad prisidėtų prie olimpinių ir parolimpinių medalių gamybos. Rinkimas vyko dvejus metus nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. kovo. Vietos savivaldybės surinko maždaug 78 985 tonas senų prietaisų ir apie 6,21 mln. mobiliųjų telefonų surinko NTT „Docomo“ parduotuvės.
Tokijo olimpinio deglo sukūrimui semtasi įkvėpimo iš vyšnių žiedų. Tokijo olimpinės deglo estafetės metu naudojamas stulbinantis deglas buvo sukurtas taip, kad primintų vyšnių žiedus (sakuras) - garsų Japonijos simbolį. Estafetė prasidėjo šių metų kovą, kad sutaptų su sakurų žydėjimo sezonu ir apkeliavo visą Japoniją. Deglas pagamintas iš vieno metalo lakšto, kad dizainas būtų sklandus ir vientisas, naudojant tą pačią pažangią technologiją, kuria gaminami „Shinkansen“ greitieji traukiniai.
Du olimpinius talismanus „Miraitowa“ ir „Someity“ pasirinko mokiniai iš Japonijos. Olimpinius ir parolimpinius talismanus išrinko 16 769 pradinių klasių vaikai, balsavę už mėgstamiausius dizainus. Olimpinis talismanas, žinomas kaip „Miraitowa“, yra klasikinės japonų indigo mėlynos spalvos. Parolimpinis talismanas, žinomas kaip „Someity“, pasižymi tokia pačia rausva spalva kaip ir garsieji Japonijos vyšnių žiedai.
Pandemijos iššūkiai ir apribojimai
Dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos Tokijo olimpinės žaidynės susidūrė su precedento neturinčiais iššūkiais.
Taip pat skaitykite: Miuncheno olimpinių žaidynių drama
Sportininkai, treneriai, federacijų nariai, spaudos atstovai ir kiti žaidynių dalyviai suformavo didžiulį „burbulą“, kad būtų išvengta koronaviruso protrūkio ir maišymosi su vietos gyventojais. Nėra būtina, kad sportininkai į Japoniją atskristų vakcinuoti, tačiau tai yra rekomenduotina. Yra paskaičiuota, kad maždaug 80 proc. olimpinio kaimelio gyventojų jau bus pasiskiepiję iš anksto.
Organizacinis komitetas visų valstybių prašo kiek įmanoma labiau apriboti savo sportininkų buvimo Japonijoje laiką. Sportininkai, kurie dar prieš kelionę į Japoniją privalės pasidaryti du PCR testus, Tokijuje į olimpinį kaimelį galės įsikelti tik likus 5 dienoms iki pirmųjų savo sporto šakos varžybų, o išvykti turės per 48 valandas nuo paskutiniojo savo starto.
Sportininkams nereikės atlikti privalomojo 14 dienų karantino, kurį svečiams iš užsienio yra numačiusi Japonijos valdžia, tačiau naują testą jie privalės pasidaryti vos tik atvykę į šalį. Vėliau testuotis atletams reikės kasdien viso buvimo Japonijoje metu - be to, beveik visą laiką reikės dėvėti kaukę (išskyrus valgant, geriant, miegant, treniruojantis ir dalyvaujant varžybose), jų mobilumas taip pat bus suvaržytas.
Žaidynių dalyviai taip pat privalės iš anksto detalizuoti visus savo būsimus veiksmus, taip siekiant miminalizuoti kontaktų su kitais sportininkais skaičių - nesilaikantiems reikalavimų gresia diskvalifikacija. Be to, naudotis bus galima tik žaidynių rengėjų transportu - naudotis viešuoju Tokijo miesto transportu dalyviams uždrausta. Valgyti taip pat galima tik organizatorių licencijuotose vietose, esančiose greta apgyvendinimo vietų. Panašūs reikalavimai galioja ir olimpines žaidynes nušviesiantiems žurnalistams.
Sportininkai, kurių koronaviruso testai žaidynių metu yra teigiami, automatiškai diskvalifikuojami nebus, tačiau tęsti varžybų nebegalės. Anot IOC sporto direktoriaus, kiekvienos sporto šakos federacija sudarė atskirą planą, kaip sportininkams išdalinti vietas ir prizus, jeigu kuris nors iš jų nebegalės tęsti varžybų dėl COVID-19, atskiri planai sudaryti ir tiems atvejams, jei masiškai užsikrėstų kurios nors komandinės sporto šakos dalyviai.
Taigi, sportininkai, kurie negalės startuoti dėl koronaviruso infekcijos, galutinėse turnyro lentelėse bus traktuojami kaip nestartavę, bet ne kaip diskvalifikuoti.
Liepos pradžioje Japonijos vyriausybė dėl koronaviruso pandemijos paskelbė naują ekstremaliąją padėtį Tokijuje, galiosiančią visos olimpiados metu. Taigi, arenose nebus nei užsienio svečių, nei vietos gyventojų japonų. Tai reiškia, kad Tokijo olimpiada taps pirmąja per visą istoriją, vyksiančia už uždarų durų. Uždarymo ir atidarymo ceremonijų metu žiūrovų stadione taip pat nebus.
Pažymėtina, kad Japonijoje atliktose apklausose net 80 proc. gyventojų pasisakė už tai, kad žaidynės dar sykį būtų perkeltos arba apskritai atšauktos, tačiau Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) su vietos valdžia renginį vis tiek nusprendė vykdyti, nors apribojimai dalyviams bus itin griežti.
Pasiruošimas žaidynėms: Lietuvos komanda
Penktadienį Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Hiratsukos miesto (Japonija) Kanagavos prefektūra dėl bendradarbiavimo ruošiantis 2020 m. olimpinėms žaidynėms. Šiame mieste prieš žaidynes Lietuvos olimpiečiai svarbiems startams galės ruoštis parengiamosiose stovyklose.
LTOK yra antrasis nacionalinis olimpinis komitetas pasaulyje, sutaręs dėl stovyklų prieš olimpines žaidynes su vienu iš Japonijos regionų. Pirmasis šiais metais tai padarė Didžiosios Britanijos olimpinis komitetas.
Atsigavimas po žaidynių: sportininkų patirtys
Kiekvienos olimpinės žaidynės sportininkui - rimtas atskaitos taškas, nuo kurio prasideda ir kuriuo baigiasi kažkas labai svarbaus, kam atiduota begalės laiko, jėgų, svajonių. Pasiekus vienam gyvenimo, kitam ketverių ar, kaip šįkart, penkerių metų tikslą, dažnai atsiveria tuštuma.
Penkiakovininkė, Tokijo žaidynių vicečempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė grįžusi namo pateko į tikrą maratoną: oficialūs valdžios ir jaukūs artimųjų sveikinimai, priėmimai, seni darbai ir nauji įsipareigojimai eiti į posėdžius, dirbti sporto labui. O visas pauzes užpildė aktyvus laisvalaikis.
Ieties metikas Edis Matusevičius šypsosi: „Dabar jau viskas gerai - esu atsigavęs ir po koronaviruso, ir po olimpinių žaidynių. Nors net nesijaučiau pernelyg pervargęs. Man 2020-ieji buvo sunkesni. Na, bet buvo proga ir laiko pailsėti, tad tą ir dariau beveik keturias savaites - nepamenu, kada būčiau tiek sau leidęs. Ir, turiu pripažinti, vertėjo, nes grįžęs jaučiuosi daug geriau, o sportuoti norisi dar stipriau.“
Buriuotoja Viktorija Andrulytė geriausiai pailsi aktyviai leisdama laiką ir bendraudama.