Įvadas
1980 m. žiemos olimpinės žaidynės Leik Plesido mieste, JAV, buvo reikšmingas įvykis sporto pasaulyje. Ši apžvalga siekia ne tik prisiminti šias žaidynes, bet ir aptarti sporto tradicijas Lietuvoje, kurios per daugelį metų susiklostė rengiant įvairias varžybas ir tvirtai įaugo į miesto sportinį gyvenimą. Taip pat bus aptarti svarbūs sporto įvykiai ir pasiekimai, susiję su Lietuva nuo XX a. pabaigos iki šių dienų.
Klaipėdos Sporto Tradicijos
Sportininkų namų muziejaus skyrelyje apie Klaipėdos miesto sporto tradicijas rodomi renginiai, kurie vyksta tik Klaipėdoje. Per daugelį metų, nuolat rengiant įvairių sporto šakų varžybas, susiklostė gilios tradicijos, kurios tvirtai įaugo į miesto sportinį gyvenimą.
Kuršių Marių Burių Regata
Paminėtina Kuršių marių buriavimo regata, kuri rengiama nuo 1954 metų. Tuomet regata buvo vadinama „Aplink Kuršių marias“. Vėliau ji vyko su pertraukomis, nes Lietuva buvo Sovietų Sąjungoje, todėl rusai ribojo plaukiojimą, kaip ir dabar. Lietuvoje rengiama daug buriavimo varžybų, bet Kuršių marių regata vadinama rimčiausiu išbandymu buriuotojams. Ji vyksta septynias dienas, per kurias buriuotojai turi įveikti penkis etapus. Bendras visos regatos distancijos ilgis siekia apie 260 jūrmylių. Jachtos, kurių įgulas sudaro 4-5 nariai, varžosi aštuoniose klasėse. Tradiciškai šios didžiausios Lietuvos regatos dalyviai apdovanojami savo jachtų klasėse, o bendrojoje įskaitoje išaiškinami du absoliutūs nugalėtojai - pagal realiai sugaištą laiką ir pagal perskaičiuotą laiką, atsižvelgiant į jachtų klases.
Kuršių marių regata - populiariausia Kuršių mariose, Lietuvoje vykstanti regata. Joje dalyvauti laiko garbės reikalu kone visi pajėgiausi Lietuvos buriuotojai. Kuršių marių regata tapo vienu iš didžiausių organizuojamų buriavimo renginių.
Irklavimo Regata „Danė“
Nuo 1968 m. rengiama irklavimo „Danės” regata. Šio renginio sumanytojai ir pirmieji rengėjai - šviesaus atminimo treneriai Jonas Marčiauskas ir Stasė Rukevičienė. Vėliau regatą vis tobulino ir išpopuliarino Klaipėdos irklavimo centras, vadovaujamas ilgamečio trenerio Liudviko Mileškos. Regatoje mielai dalyvauja ne tik Lietuvos irkluotojai, bet ir svečiai iš kitų šalių. Pirmosios DANĖS regatos nugalėtojai: R. Lankas, A. Burbulis, R. Ročys, P. Varneckis, V. Gudelis.
Taip pat skaitykite: Rezultatai: 1980 m. Maskvos olimpinės žaidynės, lengvoji atletika
Šeimų Krepšinio Turnyras
Didelis sporto entuziastas Kazimieras Budrys 1977 m. sumanė surengti šeimų krepšinio turnyrą. Jis tapo toks populiarus, kad norintiems patekti į finalinį turnyro etapą, tenka rengti atrankines varžybas. Turnyras jau seniai peraugo į tarptautinį lygį. Pirmuose dviejuose turnyruose nugalėjo Budriai, vėliau net aštuonis kartus nugalėjo pasaulio ir olimpinio čempiono Modesto Paulausko suburta Paulauskų šeimos komanda. Turnyro nugalėtojomis jau yra tapusios šeimos iš Estijos, Latvijos, Rusijos, Vokietijos. Per turnyro gyvavimo laikotarpį užaugo ne viena krepšininkų karta. Buvę mažyliai jau dalyvauja su savo vaikais, ne retai šeimų komandose matome kai seneliai žaidžia kartu su anūkais. Didžiulio susidomėjimo turnyras susilaukė 2011 metais, kai čia dalyvavo žymiausio Lietuvos krepšininko Arvydo Sabonio šeimos komanda. Sporto rūmų salė buvo pilnutėlė.
Tarptautinis Jaunių Laisvųjų Imtynių Turnyras „Mūsų Viltys“
Kasmet vis didesnį prestižą įgyja ir vis daugiau užsienio svečių susilaukia laisvųjų imtynių tarptautinis jaunių turnyras „Mūsų viltys”. Jis rengiamas nuo 1998 metų. Vienas iš šio turnyro sumanytojų ir organizatorių treneris Sergejus Kasimovas teigia, kad jaunų imtynininkų pasirodymas šiame turnyre yra puikus pavyzdys moksleiviams. „Kasmet po varžybų imtynių sales užplūsta dešimtys paauglių, kurie ne tik siekia sportinio rezultato, bet ir integruojasi į sporto bendruomenę, iškeičia betikslį slampinėjimą gatvėmis į aktyvią, sveiką gyvenseną“, - džiaugiasi šalies laisvųjų imtynių rinktinės treneris. „Aš matau, kad į turnyrą atvyksta ne sporto turistai, o tikrai gabūs ir perspektyvūs atletai. Galiu išvardyti ne vieną pavardę „Mūsų vilčių“ dalyvio, vėliau pasiekusio svaiginančių aukštumų Europos ir pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse“, - renginio tradicijomis didžiavosi S.
Bėgimas Sausio 13-ajai Paminėti
Įvykiams, kai buvo kovojama dėl Lietuvos nepriklausomybės, prisiminti, nuo 2001 metų kasmet sausio 13 d. rengiamas bėgimas nuo Girulių televizijos bokšto iki miesto Savivaldybės pastato. Būtent šiuos objektus teko saugoti ir ginti lemtingais 1991 metais. Vienas iš šio proginio bėgimo iniciatorių yra Algirdas Grublys, buvęs Valstybės saugumo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas.
Bėgimo Varžybos „Gintarinė Jūrmylė“
Dar vienas, grynai klaipėdietiškas renginys - „Gintarinės jūrmylės” bėgimo varžybos. Šios bėgimo varžybos ypatingos tuo, kad nugalėtojai gauna ne tik piniginę dovaną, bet jų pavardės yra iškalamos atminimo akmenyje Smiltynėje, pakeliui į Jūrų muziejų, į kurį vasarą plūsta tūkstantinės minios žmonių. Ši tradicija pradėta 2001 metais. Galime ir pasidžiaugti ir didžiuotis, kad bėgimas yra vertinamas, išaugo jo prestižas ir daug pagrindinių prizų yra iškeliavę į užsienio šalis. „Gintarinė jūrmylė“ yra vienos seniausių ir ilgiausiai Lietuvoje vykstančių bėgimo varžybų, pradėtos rengti dar 2001 m. Be to, vienintelės, kurių distancija matuojama jūrmylėmis (1 jūrmylė - 1 852 metrai). Renginio sumanytojai - Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacija ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Trijų ir šešių jūrmylių trasos yra nuolatinės, tad jose fiksuojami rekordai. Organizatoriai siekia, kad kiekvienas Klaipėdos miesto, krašto gyventojas kartu su kaimyninių valstybių bėgikais įveiktų jūrmylės nuotolį - 1852 metrus. Profesionaliems bėgikams siūloma įveikti 6 jūrmyles, o bėgikėms - 3 jūrmyles. Šių nuotolių nugalėtojų vardai ir pavardės įamžinami 6 tonas sveriančiame atminimo akmenyje, iškeltame iš marių dugno gilinant uosto akvatoriją. Visiems dalyviams, nubėgusiems nuotolį, įteikiamas pažymėjimas.
Taip pat skaitykite: Maskvos olimpiados aukso medalis Žulpai
Neįgaliųjų Sporto Renginys
Kiekvienų metų gruodžio pirmąjį savaitgalį, paminint Pasaulinę neįgaliųjų dieną, pasportuoti ir pabendrauti renkasi jauni ir pagyvenę žmonės, kuriems likimas neleidžia rungtyniauti kartu su sveikaisiais.
Miesto Moksleivių Sporto Žaidynės Mero Taurei Laimėti
Keli tūkstančiai moksleivių kiekvienais metais rungtyniauja dalyvaudami miesto moksleivių sporto žaidynėse Mero taurei laimėti. Daugiau kaip dvidešimtyje sporto šakų moksleiviai rungtyniauja atskirose mokyklų grupėse. Meras Vytautas Grubliauskas įteikia taurę nugalėtojams. Meras Rimantas Taraškevičius sveikina nugalėtojus.
Jūros Šventės Sporto Renginiai
Visoje Lietuvoje ir už jos ribų žinoma kasmet vykstanti Jūros šventė. Tarp daugybės renginių parungtyniauti turi galimybę ir sporto mėgėjai, dalyvaudami Jūros šventės sporto renginiuose. Į šį sportinį šurmulį mielai įsijungia ir iš kitų Lietuvos vietovių ir užsienio šalių atvykę sporto mėgėjai.
Vilties Bėgimas
Vienas iš masiškiausių renginių - tradicinis Vilties bėgimas. Šio renginio iniciatorius - pranciškonų vienuolis Brolis Benediktas (kun. Sigitas Jurčys). Sportinio pobūdžio renginys turi gilią prasmę. Jo metu renkamos lėšos onkologinių ligonių informacijos ir paramos centrui. Nuo pat pirmojo bėgimo 2008 metais į jį įsiliejo daugybė bėgimo entuziastų ir per kelerius metus renginio dalyvių skaičius išaugo iki kelių tūkstančių. Kiekvienais metais atsirasdavo naujų idėjų, renginys išsiplėtė, didėjo dalyvių skaičius. Šalia kiekvienais metais vykstančio bėgimo prisidėjo Vilties yriai, Vilties šokiai, Vilties gimnastika, Vilties tenisas, Vilties plaukimas, Vilties laipiojimas, Žvaigždučių vilties bėgimas, Vilties mankštos, 1000 vilties kilometrų - baikerių žygis motociklais per Lietuvą ir kiti, iš viso netoli trisdešimties panašaus pobūdžio renginių. Vilties bėgimo dalyviai gali pasirinkti bėgimo distancijos ilgį pagal savo jėgas ir pasiruošimo lygį. Į bėgimo dalyvių gretas įsijungia vis daugiau dalyvių iš kitų Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų, vis daugiau matome dalyvių iš užsienio šalių. Įsijungė ir profesionalūs bėgikai. Prie renginio prisidėjo ir Lietuvos lengvosios atletikos federacija, kuri, pasinaudojusi renginio populiarumu, rengia Lietuvos 10 km bėgimo plentu pirmenybes. Ištvermingiausieji jau gali išbandyti jėgas ilgiausioje distancijoje - maratono bėgime (42 km 192 m). Renginio populiarumas kasmet didėja ir nuo 2008 metais pradėto Vilties bėgimo jis išaugo į Vilties miestą.
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai
Lietuvos sportininkai yra pasiekę reikšmingų rezultatų įvairiose sporto šakose. Štai keletas pavyzdžių:
Taip pat skaitykite: Rublis, skirtas Maskvos Olimpiadai
- Lengvoji atletika: Jadvyga Putinienė lengvosios atletikos specialistų išrinkta į geriausiųjų XX šimtmečio Lietuvos lengvaatlečių dešimtuką. Lina Grinčikaitė 100 m bėgime pasiekė 11,30 sek.
- Krepšinis: Lietuvos krepšininkai 1995 m. iškovojo olimpinius bronzos medalius. Saulius Štombergas ir Eurelijus Žukauskas dalyvavo įvairiose olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionatuose.
- Dviračių sportas: Artūras Kasputis, Mindaugas Umaras, Linas Balčiūnas, Remigijus Lupeikis, Rasa Mažeikytė ir Raimondas Vilčinskas yra žinomi dviratininkai, dalyvavę olimpinėse žaidynėse. Ramūnas Navardauskas 250 km grupinėse lenktynėse užėmė 59 vietą.
- Irklavimas: Zigmantas Gudauskas ir Ričardas Bukys 2000 m. olimpinėse žaidynėse užėmė 17 vietą. Einaras Šiaudvytis pasaulio jaunimo čempionate iškovojo 2-ąją vietą 1999 m.
- Sunkioji atletika: Ramūnas Vyšniauskas 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse užėmė aukštą 5-ąją vietą.
- Sportiniai šokiai: Sportinių šokių kolektyvas ŽUVĖDRA penktą kartą tapo pasaulio čempionais 2005 m.
Lietuva Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, atėjo permainų metas ir sporto srityje. Lietuvos sportininkai atsisakė atstovauti TSRS komandoms. Lietuvos komandoms reikėjo įgyti tarptautinį pripažinimą. 1988 m. atkūrus Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, Lietuvos sportininkams atsivėrė galimybė dalyvauti olimpinėse žaidynėse atskira komanda. 1992 m. Į Barselonos olimpines žaidynes vyksta savarankiška Lietuvos komanda. Pirmojoje Nepriklausomos Lietuvos olimpinėje rinktinėje dalyvavo klaipėdiečiai - kūjo metikas B. Viluckis, dviratininkas S. Šarkauskas, irkluotojai R. Bukys, Z. Gudauskas, V. Bernotaitė, V.
Kiti Svarbūs Sporto Įvykiai Lietuvoje
- Jachtos „Lietuva“ kelionė aplink pasaulį: 1992 m. balandžio 5 d. pradėta „Lietuvos” jachtos (kpt. Steponas Kudzevičius) kelionė aplink pasaulį, kuri truko 13 mėnesių.
- Jachtos „Lietuva“ pasiekimai: 2005 m. jachta “Lietuva” prestižinėje didžiųjų burlaivių regatoje „The Tall Ships’ Races” D grupėje iškovoja 3-ją vietą.
- Trijų Lietuvos jachtų įgulų žygis per Atlantą: 1989 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio padrąsintos trijų Lietuvos jachtų įgulos ryžtasi žygiui per Atlantą. Tai - vilniečių jachta „Dailė” (kpt. Algirdas Dovydėnas), kauniečių „Audra” (kpt. Ignas Miniotas, grįžtant - Arūnas Kazakevičius) ir klaipėdiečių „Lietuva” (kpt. Osvaldas Kubiliūnas, grįžtant - Steponas Kudzevičius). Klaipėdoje surengtos iškilmingos jų palydos. Ši kelionė - metaforiškas bundančios Lietuvos įvaizdis.
2014 m. Žiemos Olimpinės Žaidynės Sočyje
2014 m. žiemos olimpinės žaidynės vyko Sočyje, Rusijoje. Lietuva taip pat dalyvavo šiose žaidynėse. Net 63 procentai Lietuvos gyventojų teigė, kad ketina stebėti Sočio olimpiadą. Olimpinę programą sudarė šios sporto šakos: kalnų slidinėjimas, biatlonas, bobslėjus, slidinėjimo lenktynės, akmenslydis, dailusis čiuožimas ir akrobatinis slidinėjimas.
Lietuvos Radijas ir Sportas
Lietuvos radijas, pradėjęs transliuoti 1926 m. birželio 12 dieną iš Kauno, tapo vienu reikšmingiausių įvykių Nepriklausomos Lietuvos gyvenime. Radijas ne tik informavo apie įvykius, bet ir transliavo sporto laidas, tokias kaip „Jaunimo banga“ ir „Muzikos valanda jaunimui“, kurios pritraukdavo didelę jaunų žmonių auditoriją. Šios laidos skatino domėjimąsi sportu ir muzika, o jų kūrėjai stengėsi pateikti informaciją patraukliai ir jaunatviškai.
Maskvos Olimpiados Boikotas
1980 m. vasaros olimpines žaidynes Maskvoje boikotavo net 65 pasaulio šalys. Tai buvo didžiausias boikotas per visą olimpinio judėjimo istoriją. Nepaisant to, Maskva intensyviai ruošėsi olimpiadai, stengdamasi nustebinti pasaulį stadionų ir arenų dydžiais, neregėtu entuziazmu ir svetingumu. Iš naujo olimpinio komutacinio centro į užsienio šalis transliuota 20 televizijos programų, užtikrinant, kad milijonai žiūrovų galėtų stebėti olimpines žaidynes.