Lengvoji atletika yra neatsiejama olimpinių žaidynių dalis nuo pat pirmųjų šiuolaikinių žaidynių. Šiame straipsnyje aptariami 1988 m. vasaros olimpinių žaidynių šuolio į aukštį dalyviai.
Pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės Atėnuose (1896 m.)
Pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės įvyko 1896 m. Atėnuose. Jose dalyvavo 241 sportininkas iš 14 valstybių. Žaidynių atidarymo iškilmėms Panathenaiko stadione neatsitiktinai pasirinkta balandžio 6 d., nes tądien sutapo net trijų krikščionybės atšakų - katalikų, stačiatikių ir protestantų - Velykos. 80 000 žiūrovų akivaizdoje žaidynes atidarytomis paskelbė Graikijos karalius Jurgis I. Pirmuoju olimpiniu čempionu po daugiau nei pusantro tūkstančio metų tapo amerikietis Jamesas Connolly, 1896 m. balandžio 6 d. laimėjęs trišuolio rungtyje. Žaidynių šeimininkai labiausiai norėjo laimėti istorinę maratono rungtį. Graikijos nacionaliniu didvyriu Atėnų žaidynėse tapo pirmą kartą tarptautinėse varžybose surengto maratono bėgimo laimėtojas Spyridonas Louisas. Vengrų plaukikas Alfredas Hajosas laimėjo 100 m ir 1200 m plaukimo rungtis. Įdomu tai, kad pirmųjų šiuolaikinių olimpinių žaidynių čempionams buvo įteikti ne aukso, kaip vėliau, o sidabro medaliai ir alyvmedžio lapų vainikas.
1912 m. Stokholmo olimpinės žaidynės
1912 m. Stokholmo olimpinėse žaidynėse dalyvavo 2407 sportininkai iš 28 valstybių. Daugiausia medalių iškovojo JAV (63) ir Švedija (65). Šios žaidynės į istoriją pateko ir ištvermės rekordais. Dviračių plento lenktynių distancija - 320 km, tapo ilgiausia žaidynių istorijoje. Pirmą kartą žaidynėse dalyvavo penkių žemynų atstovai. Amerikietis Jimas Thorpe‘as įtikinamai laimėjo lengvosios atletikos penkiakovės ir dešimtkovės rungtis.
Lengvoji atletika tarpukario Lietuvoje
Lietuvoje lengvoji atletika pradėta kultivuoti 1919 m. 1921 m. Kaune įvyko pirmosios oficialios lengvosios atletikos pirmenybės (10 rungčių; dalyvavo tik vyrai), o 1922 m. - pirmosios kroso varžybos. Lengvosios atletikos propagavimu rūpinosi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (įkurta 1920 m.) ir Lietuvos sporto lygos lengvosios atletikos komitetas (įkurtas 1922 m.). 1919 metais, pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais, svarbiausia buvo jaunimą supažindinti su sportu, parodyti, kaip reikia treniruotis. Prieš pirmąjį sportininkų pasirodymą 1919 m. liepos 13 d. “Lietuvos” dienraščio steigėjas Viktoras Jasaitis paskelbė įvyksiančią “sporto šventę”. S. Garbačiausko, kaip buvusio tos “sporto šventės” dalyvio, teigimu, tai nebuvo sporto šventė, o tik jaunimo ir visuomeninės kvietimas pamatyti, kaip pirmieji Lietuvos sportininkai treniruojasi. Tai vyko Kaune, Vytauto parke: lengvaatlečiai bėgiojo žmonėms pasivaikščioti skirtuose takuose ir šuoliavo esamoje aikštelėje. Ypač reikėtų pabrėžti Stepono Garbačiausko vaidmenį kviečiant, organizuojant jaunimą sportuoti. Jis mokė, kaip reikia spirti kamuolį, mesti ietį, diską, stumti rutulį, kaip bėgti, kaip šokti. Taigi jis buvo vienas pirmųjų trenerių ir vienas pirmųjų lengvosios atletikos rekordininkų (60, 100, 200 m bėgimo, 4X100 ir 10X100 m estafečių, šuolių į aukštį).
1920 metais įžymūs tuo, kad susiorganizavo ir mergaitės sportininkės, jos pradėjo praktikuoti lengvąją atletiką. Už tai turime būti dekingi Elenai Kubiliūnaitei, kuri tais metais grįžo iš Rusijos, pirmoji įstojo į Lietuvos sporto sąjungą (LSS), įkurtą 1919 m. gegužės 18 d. Tai buvo moterų lengvosios atletikos užuomazga. Jau ištekėjusi už S. Garbačiausko, tapo uoliausia vyro talkininkė visuose sporto renginiuose. Ji buvo pirmo Lietuvos sporto laikraščio “Lietuvos sportas” redaktorė. 1924 m. Jai priklausė septyni rekordai. 1921 m. ankstyvą pavasarį pradėta rūpintis lengvosios atletikos reikalais. Lietovos lengvosios atletikos jaunių ir suaugusiųjų pirmenybės įvyko liepos 30-31 d. Kaune, Vytauto kalne. Kai kurie to meto laikraščiai šias varžybas vadino pirmąja sporto švente. 1921 m. Pirmąsias lengvosios atletikos pirmenybes organizavo LFLS.
Taip pat skaitykite: Olimpiniai šuoliai į vandenį 1988 m.
1922 m. dideliu įvykiu tapo pasirodęs pirmasis lietuviškas sporto žurnalas “Lietuvos sportas”, redaguojamas E. Garbačiauskienė. Žurnalas ne tik teikia informaciją iš sportinio gyvenimo, bet ir davė specialių žinių apie treniruotes, varžybų taisykles sportuojančiam jaunimui. “Lietuvos sporto” žurnale daug vietos skiriama lengvosios atletikos reikalams. 1922 m. vyrų varžybų programa praturtėjo devyniomis rungtimis, o rungtyniauta trisdešimt vienoje, moterų pasipildė net dešimčia naujų rungčių. 1922 metų pabaigoje K. Dineika ir J. Eretas išleido 110 p. Lengvosios atletikos vadovėlį. 1923 metais lengvoji atletika plito ir kariuomenėje. Jų leidžiamas savaitinis žurnalas “Karys” spausdino nemažai informacinės ir metodinės medžiagos lengvosios atletikos klausimais. 1923 m.
1924 m. kovo 15 d. įvyksta pirmasis Lengvosios atletikos komiteto posėdis. Jis laikraštyje “Sportas” (1924-04-20 Nr. 10 11) paskelbia Lietuvos rekordus. 1926 m. Lietuvos lengvaatlečiai pirmą kartą dalyvavo oficialiose terptautinėse varžybose, akademinio jaunimo atstovai Helsinkyje debiutavo SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos) studentų olimpiadoje. Apibendrinant 1926m. galima jau sakyti, kad provincijos lengvaatlečiai tapo visaverčiais varžovais kauniečiams ir klaipėdiečiams. Pamažu pradėjo didėti Lietuvos vyriausybės dėmesys sportui. Pažiūrėti varžybų kartais atvykdavo ministrai ir kiti aukšti pareigūnai, o 1926 m. apsilankė net Respublikos Prezidentas. Ypač ryškų pėdsaką sporto istorijoje paliko trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas dr. Kazys Grinius. 1927 m. Lietuvosios lengvosios atletikos pirmenybės pirmą kartą buvo surengtos Klaipėdoje. Buvo sudarytas pirmenybių garbės komitetas, į kurį įėjo labai aukšti pareigūnai. Pirmenybės vyko liepos 9-10 d. naujajame stadione. Dalyvavo 7 Kauno ir 10 Klaipėdos krašto sporto klubų, iš viso 208 dalyviai. 1927 metai reikšmingi tuo, kad buvo įrengti net nauji stadionai: vienas - Klaipėdoje, o kitas, karių stadionas, - Aukštojoje Panemunėje Kaune.
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 m. Paryžiuje, o žiemos olimpinėse žaidynėse - 1928 m. Sankt Moritze.
Atšauktos olimpinės žaidynės
Paskutinį kartą olimpinės žaidynės buvo atšauktos Antrojo pasaulinio karo metais. 1940 m. vasaros ir žiemos olimpines žaidynes buvo numatyta surengti Japonijoje, kuri būtų buvusi pirmoji ne Vakarų šalis, surengusi žaidynes, tačiau 1937 m. Japonija prarado savo teises, nes pradėjo karą su Kinija. 1940-ųjų vasaros olimpinės žaidynės iš pradžių buvo nukeltos į Helsinkį, Suomiją, o žiemos olimpiada - į Vokietijos miestą Garmisch-Partenkirchen, tačiau 1939-aisiais buvo atšauktos Hitleriui įsiveržus į Lenkiją. Londone turėjo įvykti 1944-ųjų vasaros olimpinės žaidynės, tačiau jos dėl vis dar vykstančio karo buvo atšauktos. Toks pats likimas laukė ir 1944-ųjų žiemos žaidynių Cortina d'Ampezzo, Italijoje.
Lengvoji atletika šiandien
Šiandien lengvoji atletika yra viena populiariausių olimpinių sporto šakų. Į olimpinių žaidynių programą įtrauktos įvairios rungtys: bėgimas, šuoliai, metimai, daugiakovės ir sportinis ėjimas. Lengvojoje atletikoje varžosi tiek vyrai, tiek moterys.
Taip pat skaitykite: Seulas 1988: Lietuvos triumfas
Klasikinės lengvosios atletikos rungtys, kurios įtrauktos į olimpinių žaidynių programą:
Vyrams: 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas (42 km 195 m bėgimas), 110, 400 m kliūtinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafetės 4 × 100, 4 × 400 m bėgimas (estafetė), šuolis į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, dešimtkovė, 20, 50 km sportinis ėjimas.
Moterims: 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas, 100, 400 m kliūtinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafetės 4 × 100, 4 × 400 m bėgimas, šuolis į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, septynkovė, 20 km sportinis ėjimas.
Lietuva ir olimpinė lengvoji atletika
Lietuvos lengvaatlečiai yra iškovoję nemažai medalių olimpinėse žaidynėse. Nuo 1928 m. olimpinėse žaidynėse iškovoti olimpiniai medaliai:
- Aukso: R. Valiulis (4 × 400 m bėgimas, 1980), R. Ubartas (diskas, 1992), V. Alekna (diskas, 2000 ir 2004).
- Sidabro: A. Mikėnas (20 km sportinis ėjimas, 1956), N. Sabaitė-Razienė (800 m bėgimas, 1972), L. Baikauskaitė (1500 m bėgimas, 1988), R. Ubartas (diskas, 1988), A. Skujytė (septynkovė, 2004).
- Bronzos: B. Kalėdienė (ietis, 1960), V. Alekna (diskas, 2008), A.
Lietuvos sportininkų pasirodymai olimpinėse žaidynėse
Čia pasistengsiu neišskirti Lietuvos kaip šalies pasirodymų, o apžvelgti kiekvieno Lietuvos sportininko pasirodymus, net jei jis atstovavo ir ne Lietuvos rinktinei, o tarkime TSRS, ar kitų šalių kaip Amerikos ar Kubos. O būta ir tokių atvejų. Kad būtų paprasčiau ir netektų painiotis lentelėse, ir panašiai, visas olimpiadas, kuriose pasirodė mūsų šalies sportininkai surašysiu iš eilės stengdamasis surasti ir pridėti, ir to sportininko pasirodymų nuotraukų. Na, o gale bus ir viena kita apibendrinanti rezultatus lentelė. Prieš pradedant pradžiai, vis gi reikėtų trumpai paminėti mūsų šalies sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse. 1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti.
Taip pat skaitykite: Narbekovo karjera
1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų. Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas. 1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas.
Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius. 1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius. 1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius. Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Dar galima paminėti faktą, kad Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse. 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo. 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvos šaliai bus 10.
Lietuvos atstovai 1912 m. Stokholmo olimpinėse vasaros žaidynėse
1912 m. Stokholmo olimpinės vasaros žaidynės (Švedija):
- Leonardus Syttin (g. 1892 m. gruodžio 3 d. Vilniuje - ?) - Lietuvos šaulys iš Vilniaus gubernijos, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinę 1912 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.
- Metai Čempionatas Vieta Pozicija Rungtis Rez. 1912 Olimpinės žaidynės Stokholmas, Švedija 23 Šaudymas 81 taškas
- Nikolaj Voronkov (g. 1883 m. Vilniuje). Buvo 400 metrų laisvuoju stiliumi plaukikas. Atstovavo Rusijos imperijos rinktinei. Jo rungtyje finisavo tik 5 plaukikai, o iš viso startavo 10 iš kurių 5 nebaigė, tad teoriškai Nikolajus pasidalino 6-10 vietas.
- Metai Čempionatas Vieta Pozicija Rungtis Rez, 1912 Olimpinės žaidynės Stokholmas, Švedija Pirmas raundas 400 m. plaukimas laisvu stiliumi Nefinišavo
Lietuvos atstovai 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje
1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės (Prancūzija) Šiose žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos delegacija. Į žaidynes buvo nusiusti 15 sportininkų. Dalyvavo dvejose rungtyse. 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė dvejas rungtynes. Prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0) ir prieš Egiptą, kuriems pralaimėjo 0:10. Dviratininkai varžėsi 188 km plento lenktynėse, tačiau dėl techninių problemų (sugedo dviračiai) trasos nebaigė. 1943 m. Isakas Anolikas naciams okupavus Lietuvą IX forte buvo sušaudytas.
Lietuvos futbolo rinktinei atstovavo: Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas, Juozas Žebrauskas.
188 km plento lenktynėse: Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.
Lietuvos atstovai 1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinėse žaidynėse
Į Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Taip pat vienas lietuvių kilmės sportininkas atstovavo kitos šalies rinktinėje. JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės septyniolikmetė Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius. Albina Liusi Šarlotė Osipavičiūtė (Albina Lucy Charlotte Osipowich) gimė 1911 m. vasario 26 d. Vorčesteryje, Masačusetso valstijoje.
Boksas:
- Juozas Vinča. Aukščiausiai, į 5-8 vietas, pakilo boksininkas Juozas Vinča, kurį bokso pradmenų mokė ir Steponas Darius. J.Vinča (pussunkis svoris, iki 79,4 kg), laimėjęs pirmąją kovą, bet ketvirtfinalyje turėjęs pripažinti Pietų Afrikos atstovo pranašumą.
- Kazys Markevičius. Kitas boksininkas Kazys Markevičius (lengvasis svoris, iki 61,2 kg) pralaimėjo pirmąją kovą prancūzui Georges Carcagne ir tenkinosi 17-24 vieta.
Dviračių sportas:
- Tanchumas Murnikas. Iš dviratininkų sėkmingiausiai pasirodė Tanchumas Murnikas: jis 168 km plento lenktynėse tarp 63 dalyvių užėmė 50 vietą.
- Jurgis Gedminas. Jurgis Gedminas buvo 55-tas.
- Isakas Anolikas. Isakas Anolikas nuotolio nebaigė.
- Vladas Jankauskas. Vladas Jankauskas nuotolio nebaigė.
Sunkioji atletika:
- Pranas Vitonis. Sunkumų kilnotojas Pranas Vitonis (lengvasis svoris, iki 75 kg) trikovėje iškėlė 275 kg ir pasidalijo 15-16 vietą. Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje jis nešė Lietuvos vėliavą.
Lengvoji atletika:
- Paulina Radziulytė. Parengiamąjį bėgimą baigusi devinta, galutinėje įskaitoje tarp 25 dalyvių ji tenkinosi 23-24 vieta.
- Haris Šveminas. Haris Šveminas, dalyvavęs 100 ir 200 m parengiamuosiuose bėgimuose, į tolesnes varžybas nepateko. 100 metrų bėgime liko 63-71 vietose, o 200 m. 31-44 vietose.
- Julius Petraitis. Į jas nepapuolė ir Julius Petraitis, 5000 m parengiamojo bėgimo finišo liniją kirtęs dešimtas.
- Adolfas Akelaitis. Šuolininkas Adolfas Akelaitis įveikė 160 cm aukštį ir tarp 35 dalyvių užėmė 33 vietą.
- Viktoras Ražaitis. Viktoras Ražaitis ietį numetė 51,16 m ir tarp 28 šios rungties dalyvių liko 26-tas. Beja sportininkas kilęs iš Marijampolės apsk., Sasnavos kaimo.
Plaukimas:
- Albina Osipavičiūtė. Dalyvavo 100 m. laisvuoju stiliumi rungtyje nuplaukdama šį atstumą per 1 minutę 11 sekundžių. Tai buvo tuometinis olimpinis rekordas. Taip pat dalyvavo estafetės plaukime kaip JAV olimpinės estafetės rinktinės narė. 4 x 100 m estafetės distanciją JAV rinktinė įveikė per 4:47,6 minutes, taip pat pagerindama pasaulio rekordą. Iškovotos dvi pirmosios vietos, 2 aukso medaliai .
Kęstutis Bulota - 1928 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Sankt Morice
Šveicarijoje, Sankt Morice, vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąkart turėjome savo šalies atstovą - įvairių sporto šakų populiarintoją ir pradininką Lietuvoje Kęstutį Bulotą, dalyvavusį keturiose greitojo čiuožimo varžybų rungtyse. 500 m distancijoje jis buvo 28-as, 1500 m ir 5000 m - 25-as, o 10 000 m rungtis nebaigta dėl atlydžio. Vis tik, kai kuriuose šaltiniuose galima rasti, kad šioje rungtyje jo pasiekimas geriausias ir užimta 5 - oji vieta. Sovietams okupavus Lietuvą, 1941 metų birželio 14 dieną pirmasis Lietuvos žiemos olimpinių žaidynių dalyvis buvo suimtas NKVD ir ištremtas į Šiaurės Uralo lagerius. Tačiau K. Bulota ir tremtyje metė iššūkį - bandė pabėgti iš Sosnos lagerio. Deja, tai buvo paskutinis Lietuvos didžiavyrio žygis.
Pranas Lubinas 1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse
Lietuvos sportininkai nedalyvavo Berlyno olimpinėse žaidynėse. Bet JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą. Būtent jo metimas lėmė lietuvių pergalę lemiamose Kaune vykusių pirmenybių rungtynėse su latviais. 1936 m. Berlyno olimpiadoje, kurioje krepšinis buvo pirmą kartą įtrauktas kaip olimpinė sporto šaka, 198 cm ūgio vidurio puolėjas buvo JAV krepšinio rinktinės, iškovojusios auksą, kapitonas. JAV rinktinė žaidynėse nugalėjo Estiją (52:28), Filipinus (56:23), Meksiką (25:10), o finale nugalėjo Kanados rinktinę rezultatu 19:8. Pranas Lubinas vidutiniškai per rungtynes pelnė po 11 taškų (antras pagal rezultatyvumą komandoje). Pagal trenerio nurodymą, žaidėjai buvo padalinti į dvi komandas, kurios žaidė pakaitomis, žaidė su Estija (pelnė 13 taškų) ir Meksika (9 taškai), o finale nedalyvavo.
Edas Rimkus 1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinėse žaidynėse
Šiose žaidynėse JAV bobslėjaus rinktinei atstovavo lietuvių išeivijos atstovas Edas (Ed) Rimkus. Jis su keturviečiu ekipažu laimėjo aukso medalius.
Lietuvos sportininkai 1952 m. Helsinkio vasaros olimpinėse žaidynėse
Lietuvos sportininkai po 24 metų pertraukos sugrįžo į olimpines žaidynes, tačiau vilkėjo ne tuo metu okupuotos savo šalies, o SSRS rinktinės aprangą. Iš penkių Helsinkyje startavusių lietuvių trys namo grįžo su medaliais - olimpiniais vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. SSRS krepšinio rinktinės sudėtyje buvo ir Stanislovas Stonkus, bet jis Helsinkyje nerungtyniavo. Žaidynių favoritu buvo laikomas boksininkas Algirdas Šocikas, tačiau jis pralaimėjo ketvirtfinalyje Nimanui. Olimpinės duonos Helsinkyje taip pat paragavo fechtuotojas Juozas Ūdras. Asmeninėse varžybose jis liko 73-ias, o su komanda užėmė 11-ąją vietą.
- Krepšinis: Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius, Justinas Lagunavičius.
- Boksas: Algirdas Šocikas
- Fechtavimas: Juozas Ūdras
Lietuvos sportininkai 1956 m. Melburno vasaros olimpinėse žaidynėse
Net penki iš septynių Melburne kovojusių Lietuvos sportininkų iškovojo medalius. Olimpinį sidabrą antrose žaidynėse iš eilės laimėjo Kazimieras Petkevičius, olimpiniais vicečempionais su SSRS krepšinio rinktine taip pat tapo Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas. Sidabro medalį iškovojo ir ėjikas Antanas Mikėnas. Bronzos apdovanojimą pelnė boksininkas Romualdas Murauskas. Antrose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs fechtuotojas Juozas Ūdras su SSRS komanda užėmė 7-ąją vietą. 20-tas liko bėgikas Jonas Pipynė. Dar vienas faktas, kurį reikia paminėti tai, kad šiose olimpinėse žaidynėse Australijos krepšinio rinktinei atstovavo du lietuvių išeivijos atstovai Algimantas Ignatavičius ir Stanislovas Darginavičius (Dargis).
- Krepšinis: Kazimieras Petkevičius, Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas. (bei jau minėti du išeivijos lietuviai Algimantas Ignatavičius, Stanislovas Darginavičius).
- Boksas: Romualdas Murauskas.
- Fechtavimas: Juozas Ūdras.
- Bėgimas: Jonas Pipynė.
- Sportinis ėjimas: 20 km: Antanas Mikėnas.