Lietuvos sportas turi ilgą ir turtingą istoriją, pradedant nuo senovės baltų tradicijų iki šių dienų pasiekimų tarptautinėje arenoje. Nors sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe, tačiau Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportas nebuvo plačiai kultivuojamas. Šis straipsnis apžvelgia Lietuvos sporto raidą, ypatingą dėmesį skiriant dalyvavimui olimpinėse žaidynėse.
Sporto organizavimas nepriklausomoje Lietuvoje
Po 1918 m. atkūrus nepriklausomybę, sportinė veikla Lietuvoje pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių iniciatyva. Buvo pradėtos steigti sporto organizacijos (sąjungas, klubus). 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS). 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas. 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu. Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), Lietuvos futbolo lyga (LFL), Kauno teniso klubas (KTK), Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), Akademinis sporto klubas (ASK), Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO). 1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“.
1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, kuri sistemino vadovavimą kūno kultūrai ir sportui. 1934-38 m. veikė Aukštieji kūno kultūros kursai, rengę kūno kultūros mokytojus. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, Kauno sporto halė (1939). 1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 m. įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
Nuo 20 a. 3 dešimtmečio pradžios buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 m. - lengvosios atletikos, 1922 m. - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 m. - vyrų krepšinio, 1925 m. - bokso, šaudymo, 1927 m. - stalo teniso, 1929 m. - teniso, 1931 m. - plaukimo; nuo 1935 m. - gimnazijų žaidynės.
1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 m. LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų.
Taip pat skaitykite: Sporto komitetų raida
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 m. į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 m. - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 m. - Šaudymo sąjunga, 1936 m. - Krepšinio komitetas.
Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse iki Antrojo pasaulinio karo
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 m. Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota.
1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės
Šiose žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos delegacija. Į žaidynes buvo nusiųsta 15 sportininkų - 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė dvejas rungtynes: prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0) ir prieš Egiptą, kuriems pralaimėjo 0:10. Dviratininkai varžėsi 188 km plento lenktynėse, tačiau dėl techninių problemų (sugedo dviračiai) trasos nebaigė.
1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės
Į Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Taip pat vienas lietuvių kilmės sportininkas atstovavo kitos šalies rinktinėje. JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės septyniolikmetė Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius.
Aukščiausiai, į 5-8 vietas, pakilo boksininkas Juozas Vinča, kurį bokso pradmenų mokė ir Steponas Darius. Iš dviratininkų sėkmingiausiai pasirodė Tanchumas Murnikas: jis 168 km plento lenktynėse tarp 63 dalyvių užėmė 50 vietą. Sunkumų kilnotojas Pranas Vitonis (lengvasis svoris, iki 75 kg) trikovėje iškėlė 275 kg ir pasidalijo 15-16 vietą. Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje jis nešė Lietuvos vėliavą.
Taip pat skaitykite: Olimpinių Žaidynių Apdovanojimai
1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės
Šveicarijoje, Sankt Morice, vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąkart turėjome savo šalies atstovą - įvairių sporto šakų populiarintoją ir pradininką Lietuvoje Kęstutį Bulotą, dalyvavusį keturiose greitojo čiuožimo varžybų rungtyse.
1936 m. Berlyno olimpinės žaidynės
Lietuvos sportininkai nedalyvavo Berlyno olimpinėse žaidynėse. Bet JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą.
Lietuvos sportas sovietų okupacijos metais
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius suėmė ir išvežė į Vokietiją.
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę.
Lietuvos sportininkų pasiekimai SSRS rinktinės sudėtyje
Nepaisant politinių aplinkybių, Lietuvos sportininkai pasiekė reikšmingų pergalių atstovaudami SSRS. 1947 m. krepšininkai S. Butautas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius ir V. Kulakauskas tapo Europos čempionais. 1952 m. pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius. Boksininkas A. Šocikas pasiekė pergalių SSRS ir Europos čempionatuose. Pirmoji Lietuvos sportininke pasaulio čempione 1956 m. tapo tinklininkė Liudmila Meščeriakova, olimpiniu čempionu 1968 m. - boksininkas D. Pozniakas. 1959-90 m. Lietuvos sportininkai laimėjo 57 pasaulio čempionatų aukso medalius.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio raida
1952 m. Helsinkio vasaros olimpinės žaidynės
Iš penkių Helsinkyje startavusių lietuvių trys namo grįžo su medaliais - olimpiniais vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius.
1956 m. Melburno vasaros olimpinės žaidynės
Net penki iš septynių Melburne kovojusių Lietuvos sportininkų iškovojo medalius. Olimpinį sidabrą antrose žaidynėse iš eilės laimėjo Kazimieras Petkevičius, olimpiniais vicečempionais su SSRS krepšinio rinktine taip pat tapo Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas. Sidabro medalį iškovojo ir ėjikas Antanas Mikėnas. Bronzos apdovanojimą pelnė boksininkas Romualdas Murauskas.
1960 m. Romos vasaros olimpinės žaidynės
Iš Lietuvos į Romą nuvyko keturi sportininkai ir parsivežė tris medalius, o iki ketvirtojo trūko labai nedaug. Olimpinį sidabrą iškovojo pavienę dvivietę su vairininku irklavę Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius. Bronzos medalį laimėjo ieties metikė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė.
1964 m. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės
Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo net 16 Lietuvos sportininkų. Būtent boksininkas Ričardas Tamulis iškovojo vienintelį lietuvių medalį Tokijo žaidynėse.
Lietuvos sportas atkūrus nepriklausomybę
1988 m. atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
1988 m. Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose. Daug geriausių žaidėjų (krepšininkų, futbolininkų, rankininkų) nuo 1988 m. išvažiavo sportuoti į užsienio klubus.
Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 m. atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises, tapo tarptautinių federacijų narėmis.
1992 m. Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinės žaidynės
1992 m., po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.
Lietuvos olimpiniai medaliai po Nepriklausomybės atkūrimo
- Auksas:
- 1992 m. - Romas Ubartas (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2000 m. - Daina Gudzinevičiūtė (šaudymas, tranšėjinė aikštelė)
- 2000 m. - Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2004 m. - Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2012 m. - Rūta Meilutytė (plaukimas)
- 2012 m. - Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė)
- Sidabras:
- 2004 m. - Austra Skujytė (lengvoji atletika, septynkovė)
- 2004 m. - Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė)
- 2008 m. - Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė)
- 2008 m. - Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt (buriavimas, „Laser Radial“ klasė)
- 2008 m. - Mindaugas Mizgaitis (graikų-romėnų imtynės)
- 2016 m. - Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritter (irklavimas, porinė dvivietė)
- Bronza:
- 1992 m. - vyrų krepšinio rinktinė
- 1996 m. - vyrų krepšinio rinktinė
- 2000 m. - vyrų krepšinio rinktinė
- 2000 m. - Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė (irklavimas, porinė dvivietė)
- 2000 m. - Diana Žiliūtė (dviračių plentas, grupinės lenktynės)
- 2008 m. - Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2008 m. - Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė)
- 2012 m. - Aleksandr Kazakevič (graikų-romėnų imtynės)
- 2012 m. - Evaldas Petrauskas (boksas)
- 2012 m. - Austra Skujytė (lengvoji atletika, septynkovė)
- 2016 m. - Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė (irklavimas, porinė dvivietė)
- 2016 m. - Aurimas Didžbalis (sunkioji atletika)
- 2016 m. - Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas (baidarių irklavimas)
Buriavimo sporto šaka olimpinėse žaidynėse
Iki pat šiol, per visą 1990 metais atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės istoriją, buvo tik viena olimpiada (1996 m.), kur Lietuva neturėjo savo buriavimo sporto šakos atstovų. Net 1992-aisiais, vos atkūrus Nepriklausomybę ir šalyje vyraujant didžiuliams politiniams, ekonominiams, kultūriniams pokyčiams Lietuvos atstovai startavo Barselonos olimpinėse žaidynėse. 2008 metais Pekino olimpinėse žaidynėse Gintarė Volungevičiūtė Scheidt Lietuvai iškovojo pirmąjį ir kol kas buriavime vienintelį olimpinį - sidabro - medalį. 2012 Londono olimpiada pasižymi kol kas didžiausiu Lietuvos buriavimo atstovų skaičiumi - ten prie starto linijos stojo trys buriuotojai skirtingose olimpinėse klasėse.
Studentų sportas Lietuvoje
Lietuvos studentų sportas turi daug gražių tradicijų. Jų ištakos siekia 1922 m. Per 100 metų studentai, jų treneriai, kūno kultūros dėstytojai, mokslininkai, sporto organizatoriai, medikai į Lietuvos sporto istoriją įrašė daug prasmingų puslapių. 1922 m. vasario 16 d. laikinojoje sostinėje Kaune atidarytas Lietuvos universitetas, nes trejus metus teko kovoti už Lietuvos nepriklausomybę.