Šis straipsnis apžvelgia Lietuvos krepšinio istoriją, pradedant nuo pirmųjų žingsnių XX amžiaus pradžioje iki pasiekimų tarptautinėje arenoje. Aptariami svarbiausi įvykiai, asmenybės ir etapai, formavę Lietuvos krepšinio identitetą.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje: Steponas Darius
Lietuvos krepšinio istoriją galima pradėti skaičiuoti nuo 1925 m., kuomet gruodžio 13 d. Rygoje įvyko pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės su Latvijos rinktine. Tačiau, norint suprasti krepšinio atsiradimo Lietuvoje kontekstą, būtina prisiminti jo išradėją - Jamesą Naismithą, kuris šį žaidimą sukūrė dar 1891 metais.
Lietuvoje krepšinio pradininku laikomas legendinis lakūnas Steponas Darius. Iš istorijos vadovėlių jis žinomas kaip lakūnas, kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanica“ skridęs per Atlantą į Kauną ir žuvęs netoli tikslo. Už šį žygdarbį jie buvo pagerbti, jų vardais pavadintos gatvės, pastatyti paminklai, o jų atvaizdai puošė 10 litų banknotus.
Tačiau Steponas Darius nusipelnė ne tik aviacijai, bet ir Lietuvos sportui. Jis buvo krepšinio pradininkas, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Steponas Darius gimė 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje. Būdamas 11 metų, su tėvais emigravo į JAV, gyveno Newarke, vėliau Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą, kur kultivavo įvairias sporto šakas. Ten įgytas žinias jis vėliau parvežė ir įgyvendino Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Sporto komitetų raida
Prieš grįždamas į Lietuvą, S. Darius dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo per dujų atakas ir buvo sužeistas artilerijos sviedinio skeveldra. Stodamas į kariuomenę, pasikeitė pavardę - tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).
Į Lietuvą S. Darius grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Norėdamas padėti atkuriant valstybę, 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 m., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Buvo pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
1922 m. S. Darius inicijavo pirmąjį Lietuvos beisbolo čempionatą ir jame dalyvavo. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą. Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.). S. Dariaus išleista knygelė „Basketbolo žaidimas“ tapo svarbiu įrankiu krepšinio populiarinimui. Jis dalyvavo pirmosiose oficialiose krepšinio rungtynėse Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.), žaidė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta aukščiausia kvalifikacinė kategorija. 1926 m. dalyvavo pirmajame Lietuvos ledo ritulio čempionate, žaidė čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s). Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate, kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m.
Štai toks buvo žmogus, padėjęs pamatus Lietuvos krepšiniui.
Taip pat skaitykite: Olimpinių Žaidynių Apdovanojimai
Pirmieji Žingsniai: Nuo Vokiškojo Krepšinio Iki Čempionatų
1920 m. Kaune pradėtas žaisti vokiškasis (olandiškasis) krepšinis. Pradininkės buvo Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, A. Karnauskaitė-Ingelevičienė, Aldona Bulotaitė, G. Rimkaitė, A. Vaitelytė-Mačiuikienė, vėliau - Karolis Dineika, Steponas Darius, Konstantinas Savickas. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos) komandos ir Kauno miesto rinktinės. Laimėjo LFLS 8:6. Žaidė Stepas Garbačiauskas, Leonas Juozapaitis, Kęstutis Bulota, V. Dineika, Steponas Darius ir kiti. Ši diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena.
Pirmasis Lietuvos krepšinio čempionatas surengtas 1922 m. spalio 4-10 d. Dalyvavo 2 moterų komandos - LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga). Buvo numatyta žaisti 3 rungtynes, bet, vienas laimėjus LFLS (8:6), vienas LŠS (4:2) ir vienoms pasibaigus lygiosiomis (4:4), buvo žaistos ketvirtosios, jas 4:0 laimėjo LFLS krepšininkės G. Rimkaitė, A. Vaitelytė, Elena Garbačiauskienė, J. Gaižutytė, A. Karnauskaitė, Aldona Bulotaitė ir tapo pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis. Pirmasis vyrų krepšinio čempionatas surengtas 1924 m. Jame dalyvavo LFLS I, LFLS II ir LDS (Lietuvos dviračių sąjunga) komandos. LFLS I komanda, kurioje žaidė M. Bankauskas, A. Bulvičius. J. Goreckas, A. Toliušis, V. Vokietaitis, tapo pirmąja čempione, nugalėjusi LFLS II 20:7, LDS 35:2. 1924 m. surengti pirmieji krepšinio teisėjų kursai. Pirmąją kategoriją įgijo 4 teisėjai, tarp jų Elena Garbačiauskienė ir Steponas Darius. 1925 m. surengtos pirmosios krepšinio taurės varžybos; taurę įsteigė operos solistė Vincė Jonuškaitė-Zaunienė. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų rinktinė (V. Balčiūnas, M. Bučinskas A. Heiningas, S. Kumpis, B. Norvaiša, S. Sabaliauskas) žaidė 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos komanda ir pralaimėjo 20:41. Po metų (1926 m. gruodžio 19 d.) antrąsias tarpvalstybines rungtynes lietuviai pralaimėjo latviams 12:47. 1927-1932 m. krepšinis Lietuvoje buvo apmiręs. Krepšinio atgaivos pradžia 1932 m., kai pradėtas žaisti ir žiemą (pritaikius vasaros teatro patalpas Kaune). Lietuvos krepšinio ateitį labiausiai nulėmė 1934 m. pastatyti Kūno kultūros rūmai (dabar Lietuvos sporto universiteto centriniai rūmai) su modernia žaidimų sale. Toje salėje treniravosi, žaidė kelių kartų krepšininkai, buvo rengiami krepšinio treneriai. Esminę metodinę ir praktinę paramą suteikė į I pasaulio lietuvių kongresą atvykę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Edvardas Kriaučiūnas, B. Budrikas, Konstantinas Savickas (1936 m. jis parengė knygelę Krepšinis). 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu. Lietuvos krepšinio atstovus pradėta kviesti į visus Tarptautinės krepšinio federacijos renginius, Lietuvos komandas - į varžybas.
1937 ir 1939 Metų Europos Čempionatai: Aukso Amžius
1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą žaidė Europos čempionate (tai buvo II žemyno čempionatas, vykęs Rygoje). Lietuvos rinktinė laimėjo visas 5 rungtynes (su Italija 22:20, Estija 20:15, Egiptu 21:7, Lenkija 32:25, vėl su Italija finale 24:23) ir tapo Europos čempione. Pirmieji Europos čempionų titulus gavo komandoje žaidę ir ją labai sustiprinę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Feliksas Kriaučiūnas (jis ir komandos treneris), Pranas Talzūnas, Juozas Žukas, taip pat Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Česlovas Daukša, Leopoldas Kepalas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Stanislovas Šačkus. Geriausiuoju čempionato žaidėju pripažintas Pranas Talzūnas, jis buvo ir rezultatyviausias žaidėjas: per 5 rungtynes pelnė 67 taškus. Krepšinio populiarumą Lietuvoje ir krepšininkų meistriškumą patvirtino I Lietuvių tautinės olimpiados (LTO) krepšinio varžybos (1938). Moksleivių olimpiados mergaičių krepšinio varžybų finalo rungtynes žaidė Telšių ir Klaipėdos Vytauto Didžiojo (rezultatas 6:4), berniukų - Kauno Aušros ir Joniškio (21:17) gimnazijų komandos. Suaugusiųjų krepšinio varžybose dalyvavo 16 moterų ir 24 vyrų komandos. 1 vietą užėmė Prano Lubino treniruojamos LFLS krepšininkės ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių rinktinė. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 m. gegužės 22 d. Kaune žaidė pirmąsias tarpvalstybines krepšinio rungtynes su Estijos komanda ir nugalėjo 15:7. Rinktinė 1938 m. dalyvavo I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje. Laimėjusi rungtynes su Italija 23:21, Šveicarija 28:10, Prancūzija 20:14, pralaimėjusi Lenkijai 21:24, ji pelnė sidabro medalius. Rinktinėje žaidė: Juzė Jazbutienė, Stasė Markevičienė, Tatjana Karumnaitė, Stefanija Astrauskaitė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė, Paulina Kalvaitienė, Bronė Didžiulytė, Eleonora Vaškelytė, Juzefa Makūnaitė (treneris Feliksas Kriaučiūnas).
Lietuvos krepšininkai, 1937 m. tapę Europos čempionais, įgijo teisę Lietuvai rengti III Europos vyrų krepšinio čempionatą. Čempionatas įvyko Kaune 1939 m. gegužės 21-28 d. ką tik pastatytoje sporto halėje (tai buvo pirmasis Europoje sporto statinys krepšinio varžyboms rengti). Laimėję visas 7 rungtynes (su Latvija 37:36, Estija 33:14, Lenkija 46:18, Prancūzija 48:18, Vengrija 79:15, Italija 41:27, Suomija 112:9), Lietuvos krepšininkai Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Budriūnas, Juozas Jurgėla, Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Lubinas, Vytautas Leščinskas, Pranas Mažeika, Vytautas Petras Norkus, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Mykolas Ruzgys, Zenonas Puzinauskas, Mindaugas Šliūpas (treneris Feliksas Kriaučiūnas) antrą kartą tapo Europos čempionais. 1937-1939 m. Europos čempionatuose Lietuvos vyrų rinktinė žaidė 12 rungtynių ir visas laimėjo. Ji Europos čempionės titulą turėjo ne dvejus, o septynerius metus, nes dėl II pasaulinio karo 1941, 1943, 1945 m. Europos čempionatai neįvyko. IV čempionatas buvo surengtas 1946 m. Ženevoje, bet SSRS okupuotos Lietuvos rinktinė - Europos čempionė - jame dalyvauti negalėjo.
Okupacija ir Žaidimas SSRS Rinktinėje
1941 m. kovo mėnesį likę tėvynėje geriausi Lietuvos žaidėjai pirmą kartą dalyvavo oficialiose SSRS krepšinio varžybose - Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) vykusiame 8 stipriausių miestų rinktinių turnyre Kauno krepšininkai užėmė 6, krepšininkės - 4 vietą. 1941 m. balandžio mėnesį Kauno sporto halėje surengtos Pabaltijo šalių vyrų ir moterų krepšinio rinktinių varžybos. Lietuvos ir Latvijos rinktinių rungtynes žiūrėjo apie 6000 žiūrovų. Jas laimėjo Lietuvos rinktinė 38:33. Vokietijos okupuotoje Lietuvoje buvo rengiama daugiau varžybų krepšininkų gimtosiose vietose, su artimais kaimynais. SSRS vėl okupavus Lietuvą krepšinio komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. Naujos krepšininkų kartos pirmasis rimtas egzaminas buvo SSRS 8 stipriausių miestų rinktinių turnyras, surengtas 1945 m. Kauno sporto halėje. Kauno vyrų rinktinė (Vytautas Kulakauskas, Stepas Butautas, Vincas Sercevičius, Justinas Lagunavičius, A. Lukošaitis ir kiti), nepralaimėjusi nė vienų rungtynių (su Maskvos rinktine sužaidusi lygiosiomis 25:25), užėmė 2 vietą. 1947 m. Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais, Lietuvos kūno kultūros instituto (KKI) komanda - SSRS vyrų krepšinio čempione. Kauno Žalgiris SSRS čempionu tapo 1951, 1985,1986, 1987, vicečempionu - 1952, 1980, 1983, 1984, 1988, 1989, bronzos medalininku 1953, 1954, 1955, 1971, 1973, 1978, bronzos medalius pelnė Vilniaus Statyba (1979) ir Vilniaus Kibirkštis (1979,1971, 1972, 1984); Kauno Žalgiris laimėjo SSRS taurę (1953) ir Tarpžemyninę Viljamo Džonso (William Jones) taurę (1986). Pirmuosius olimpinius medalius (sidabro) laimėjo Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius (1952), pirmąja pasaulio čempione tapo Jūratė Daktaraitė (1959), olimpiniu čempionu - Modestas Paulauskas (1972). 1956-1988 olimpiniais čempionais (be Modesto Paulausko) tapo: Angelė Jankūnaitė-Rupšienė (1976, 1980), Vida Šulskytė-Beselienė (1980), Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis (1988), sidabro medalius laimėjo: Kazys Petkevičius (1956), Stanislovas Stonkus (1956), Arūnas Lauritėnas (1956), bronzos - Modestas Paulauskas (1968), Sergejus Jovaiša (1980), Vitalija Tuomaitė (1988). 1957-1986 pasaulio čempionais (be Jūratės Daktaraitės) tapo: Modestas Paulauskas (1967, 1974), Angelė Jankūnaitė-Rupšienė (1971, 1975), Larisa Vinčaitė (1971), Vida Šulskytė-Beselienė (1983), Ramunė Šidlauskaitė (1983), Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Arvydas Sabonis (1982), sidabro medalius laimėjo: Gražina Tulevičiūtė-Vileikienė (1957), Sergejus Jovaiša (1978), Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis (1986), bronzos - Modestas Paulauskas (1970). 1947-1989 Europos čempionais tapo: Stepas Butautas (1947, 1951, 1953), Vytautas Kulakauskas (1947), Justinas Lagunavičius (1947, 1951, 1953), Kazys Petkevičius (1947, 1953), Arūnas Lauritėnas (1953, 1957), Stanislovas Stonkus (1957), Jūratė Daktaraitė (1960, 1962), Modestas Paulauskas (1965, 1967, 1969, 1971), Laima Rutkauskaitė-Jukelienė (1966), Zita Bareikytė (1968), Angelė Jankūnaitė-Rupšienė (1972, 1976, 1978), Vida Šulskytė-Beselienė (1976, 1978, 1980), Valdemaras Chomičius (1979, 1985), Sergejus Jovaiša (1981, 1985), Ramunė Šidlauskaitė (1983, 1985), Vitalija Tuomaitė (1985, 1987), Arvydas Sabonis (1985), Rimas Kurtinaitis (1985), sidabro medalius laimėjo: Gražina Tulevičiūtė-Vileikienė (1958), Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša (1987), bronzos - Stanislovas Stonkus, Kazys Petkevičius, Arūnas Lauritėnas (1955), Modestas Paulauskas (1973), Valdemaras Chomičius (1983, 1989), Sergejus Jovaiša (1983), Arvydas Sabonis (1983, 1989), Šarūnas Marčiulionis (1989), Rimas Kurtinaitis (1989).
Taip pat skaitykite: Istorinis Lietuvos kelias olimpiadose
Lietuvos Krepšinio Atgimimas ir Nepriklausomybės Metai
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 m. spalio 16 d. oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai. 1991 m. gruodžio 20 d. Springfilde (Jungtinės Amerikos Valstijos) vykusiame Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) kongrese, skirtame krepšinio 100‑mečio jubiliejui (dalyvavo beveik 200 pasaulio šalių ir teritorijų, Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos krepšinio vadovai), pirmą kartą skambėjo lietuvių kalba: Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Stanislovas Stonkus pristatė kongresui Lietuvos krepšinį ir perdavė šalies krepšininkų, trenerių, krepšinio aistruolių ir Lietuvos krepšinio federacijos pageidavimą sugrąžinti Lietuvos krepšiniui visateisio Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos nario statusą. Iš esmės reformuota Lietuvos krepšinio sistema - pradėta kurti (1993) krepšinio klubų susivienijimus-lygas, kurios artino elitines Lietuvos komandas prie profesionalų krepšinio statuso: Lietuvos krepšinio lyga (LKL, 1993), Lietuvos moterų moterų lyga (LMKL, 1994), Lietuvos krepšinio A lyga (LKAL, 1994; nuo 2004 Nacionalinė krepšinio lyga, NKL), Moksleivių krepšinio lyga (MKL; 2001), Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL, 1993).
Nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Lietuvos rinktinei finaliniuose svarbiausių krepšinio turnyrų - Europos čempionatų, pasaulio čempionatų ir olimpinių žaidynių - etapuose atstovavo net 85 skirtingi žaidėjai. Per 2025 m. Taip pat šio teksto pabaigoje rasite kiekvienos Lietuvos rinktinės sudėtį 1992-2025 m. laikotarpiu ir tai, kiek kartų kuris žaidėjas atstovavo rinktinei. Tai Robertas Javtokas. R.Javtokas pirmąkart rinktinei atstovavo 2001 m. Europos čempionate, būdamas 21-ų metų. Paskutinį kartą rinktinės marškinėlius jis dėvėjo 2016 m. Du krepšininkai Lietuvos rinktinei skyrė po 11 vasarų. Tai Šarūnas Jasikevičius ir Jonas Mačiulis. Š.Jasikevičius pirmąkart rinktinės marškinėlius apsivilko 1997 m. vasarą Europos čempionate, būdamas vos 21 metų amžiaus. Paskutinį kartą rinktinės marškinėlius jis dėvėjo 2012 m. J.Mačiulis pirmąkart rinktinei atstovavo 2007 m. Europos čempionate, būdamas 22-ų metų. J.Valančiūnas pirmąkart rinktinei atstovavo 2011 m. Europos čempionate, būdamas 19-os metų. Iš viso 1992-2025 m. Tarp jų - 13 Europos čempionatų, 7 olimpinės žaidynės ir 6 pasaulio čempionatai. Per šį laikotarpį Lietuvos rinktinė praleido 5 turnyrus - 1993 m., 1994 m., 2002 m., 2021 m. ir 2024 m. Taip pat buvo dvi vasaros, kai jokie turnyrai nevyko. Tai buvo 2018 m. Netikėtai suklupusi rungtynėse su Baltarusija atrankos turnyre, Lietuvos rinktinė nedalyvavo 1993 m. Europos čempionate, praleido progą patekti ir į 1994 m. 2001 m. Europos krepšinio čempionato aštuntfinalyje pralaimėjusi Latvijai, rinktinė nepateko į 2002 m. 2018 m. ir 2020 m. jokių turnyrų finaliniai etapai nevyko (2018 m. dėl pasikeitusios sistemos, 2020 m. dėl koronaviruso pandemijos). Į 2021 m. olimpines žaidynes Lietuvos rinktinė nepateko atrankos turnyre nusileidusi Slovėnijai, o į 2024 m. Per šį laikotarpį Lietuvos rinktinė iškovojo 1 aukso medalį (2003 m. Europos čempionate), tris sidabro medalius (1995, 2013 ir 2015 m. Europos čempionatuose) ir penkis bronzos medalius (1992, 1996 ir 2000 m. olimpinėse žaidynėse, 2007 m. Europos čempionate ir 2010 m. „Scanpix“ nuotr./Lietuvos rinktinė - 2003 m. Per šį laikotarpį iš viso Lietuvos rinktinei bent sykį finaliniuose turnyrų etapuose atstovavo 85 žaidėjai. 1. 2-4. 5-7. 8-9. 10-14. Visi žaidėjai, po 1990 m. *žvaigždute pažymėti žaidėjai, kurie žais 2025 m. Europos čempionate. Į statistiką jie įtraukti.
1992 m. Barselonos Olimpiada: Sugrįžimas Į Elitą
1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.
1993 m.: Aukštai Šoksi - Žemai Krisi
Tiesa, 1993 metams tinka posakis: aukštai šoksi - žemai krisi. Europos čempionato atrankoje išryškėjo kiek svarbūs komandai Arvydas Sabonis ir Rimas Kurtinaitis. Pastarieji negalėjo padėti komandai atrankoje, todėl rinktinė nusileidus Baltarusijai nepateko į Europos čempionatą, tai pat negalėjo iškovoti ir vietos 1994 metų pasaulio krepšinio čempionate.
1995 m.: Sidabras Atėnuose
1995 metais vėl pakilimas. Po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius.
1996 m. Atlantos Olimpiada: Bronza
1996 metais Atlantos olimpiados bronza iškovota pusfinalyje pralaimėjus vėl tiems patiems Jugoslavams, bet mažajame finale įveikti Australijos krepšininkai.
„Karnio Prakeiksmas“ (1997-2000)
Nuo 1997 metų iki 2000 metų Sidnėjaus olimpiados mūsų rinktinę lydėjo „Karnio prakeiksmas“. 1996 metais, po sėkmingos olimpiados rinktinę paliko Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, treneris Vladas Garastas. Jaunasis rinktinės kraštas Artūras Karnišovas tarė: „Dabar labai ilgai teks laukti medalių“. Šis teiginys buvo vadinamas Karnio prakeiksmu ir jis baigėsi A. Karnišovui atsisveikinus su rinktine.
2000 m. Sidnėjaus Olimpiada: Sugrįžimas Į Elitą
2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalima JAV rinktinę. Pralaimėta vos dvejais taškais.
2001 m. Europos Čempionatas: Sensacingas Pralaimėjimas
2001 metais, Lietuvos krepšinio istorija vėl primena amerikietiškus kalnelius. Šiais metais Turkijoje vykusiame Europos čempionate sensacingai aštunfinalyje buvo pralaimėta Latvijos rinktinei, automatiškai likome ir be kitais metais vykusio pasaulio čempionato.
2003 m. Europos Čempionatas: Aukso Medaliai Po Ilgos Pertraukos
2003 metais, amerikietiški kalneliai tęsiasi. Tas paąia metais atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius.
2004 m. Atėnų Olimpiada: Garbingas Ketvirtas Vieta
2004 m. Atėnų olimpiadoje pasirodėme garbingai užimdami 4 vietą. Vėlgi malonus ir didžiulį ažiotažą sukėlęs įvykis, grupės varžybose įveikta JAV rinktinė. Tiesa, sėkmingas žaidimas nutruko pusfinalyje pralaimėjus Italijos komandai.
#
tags: #1990 #m #pasaulio #krepsinio #cempionatas