Įvadas
Krepšinis - tai sportas, reikalaujantis ne tik techninių įgūdžių, bet ir puikaus fizinio pasirengimo. Žaidėjo ištvermė, jėga, greitis ir vikrumas tiesiogiai veikia jo efektyvumą aikštėje. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama krepšininkų fizinio parengtumo vertinimui ir tobulinimui, siekiant išugdyti aukšto lygio sportininkus. Šiame straipsnyje aptarsime fizinio pasirengimo svarbą krepšinyje, įvairius fizinio parengimo vertinimo metodus, ištvermės testų svarbą ir Lietuvos krepšinio situaciją šioje srityje.
Fizinio Pasirengimo Svarba Krepšinyje
Fizinis pasirengimas yra viena iš pagrindinių krepšininko meistriškumo dalių. Stiprus ir ištvermingas kūnas leidžia žaidėjui efektyviau realizuoti savo techninius įgūdžius aikštėje. Kuo galingesnis ir darbingesnis yra organizmas, tuo didesnė tikimybė pasiekti norimų rezultatų. Tai liečia ne tik sportinę veiklą, bet ir kasdienį gyvenimą.
Krepšininkams, kaip ir kitų sporto šakų atstovams, svarbu nuolat stebėti savo fizinę būklę ir ją gerinti. Tai apima ne tik treniruotes, bet ir tinkamą mitybą bei poilsį. Deja, Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, kartais nepakankamai dėmesio skiriama jaunųjų krepšininkų fiziniam rengimui.
Sportas - tai neatsiejama sveiko gyvenimo būdo dalis, turinti didžiulį poveikį žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai. Nuo svorio kontrolės ir širdies stiprinimo iki nuotaikos gerinimo ir streso mažinimo - reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti daugelį gyvenimo aspektų.
Fizinė Sporto Nauda
Viena iš pagrindinių sporto naudų yra pagalba kontroliuojant svorio augimą. Sėdimas darbas ir nesveikas gyvenimo būdas yra vienos iš pagrindinių nutukimo priežasčių. Jei nutukę žmonės įsitraukia į intensyvios fizinės veiklos reikalaujantį sportą, jie gali sudeginti daugiau kalorijų, atsikratyti papildomų kūno dalių ir sumažinti nereikalingo svorio augimo tikimybę. Taip jie gali užsitikrinti ir išlaikyti gerą kūno sudėjimą. Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno svorį, nes reguliariai sportuojant galima atsikratyti nepageidaujamų kilogramų. Daugelis sporto šakų ir treniruočių pasižymi intensyvia fizine veikla, kurios metu veiksmingai ir greitai sudeginamas didesnis kiekis nereikalingų kalorijų.
Taip pat skaitykite: Integracija sporto klubuose
Sportas gali tapti puikia priemone tiems, kurie nori sudeginti papildomas kalorijas ir siekia turėti tobulas kūno linijas. O jei sportą derinsite su tinkamos mitybos planu - galite pasiekti dar geresnių rezultatų. Jei treniruotės jums ne prie širdies, visada galite rinktis komandinį sportą - tokiu atveju net ir jausdami fizinį nuovargį patirsite daug smagių akimirkų, kurios atpirks sportuojant išlietą prakaitą.
Sportas naudingas sveikatai, nes padeda pagerinti kraujo apytaką. Kai užsiimate bet kokiu sportu, širdis plaka greičiau ir papildomai apkrauna širdies raumenis. Hipertenzija arba aukštas kraujospūdis yra didelė grėsmė sveikatai, galinti sukelti insultą ir kitas su širdimi susijusias problemas. Sportas padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Beveik visos sporto rūšys reikalauja bėgimo, tempimo ir kitos fizinės veiklos. Kai užsiimate tokia veikla, širdis tampa stipresnė, sumažėja arterijas veikianti jėga, todėl sumažėja kraujospūdis.
Reguliarus fizinis aktyvumas ir sportas gali padėti išsaugoti optimalų kraujo spaudimą. Sporto sąvoka yra labai plati - ji apima visų rūšių fizinius pratimus, bėgimą, plaukimą ir bet kurias kitas treniruotes, kurias galima rinktis pagal kiekvieną sezoną. Todėl kiekvienas norintis užsiimti jam patinkančia fizine veikla, kuri leidžia apsisaugoti nuo padidinto kraujospūdžio ir padeda išsaugoti sveiką širdį ir kraujagysles, turi tam labai palankias sąlygas. Sportas padeda kontroliuoti ir cholesterolio lygį kraujyje. Ne vieno atlikto tyrimo duomenys rodo, kad žmonių, kurių fizinio aktyvumo lygis yra aukštas, cholesterolio lygis yra mažesnis nei tų, kurie linkę rinktis sėslesnį gyvenimo būdą. Nustatyta, kad aukščiausio lygio sportininkų cholesterolio lygis būna itin žemas - net ir tada, kai jie peržengia trisdešimties metų amžiaus ribą.
Sportuojant visada suaktyvėja kraujotaka. Bėgiojant ar užsiimant bet kuria kita fizine veikla mūsų organizmas būna puikiai aprūpintas deguonimi. Tokiu būdu fizinis aktyvumas padeda išsaugoti gerą ir stiprią sveikatą. Fizinis aktyvumas taip pat padeda padidinti hemoglobino lygį ir kraujo tūrį. Sportuojant greitėja širdies plakimas, o širdies raumenims tenka papildoma apkrova. Ši papildoma apkrova stiprina širdies raumenis ir tuo pačiu gerina visą kraujotaką. Reguliarios aerobinės treniruotės stiprina dirbančių raumenų kapiliarų tinklą. Atliekant aerobikos pratimus dirbančių raumenų skaidulose didėja mitochondrijų kiekis. Širdis pradeda veikti geriau, stabilizuojasi širdies ritmas. Viso to rezultatas - intensyviau sportuojančio žmogaus organizmas jaučia mažesnį stresą.
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda stiprinti ir mūsų imuninę sistemą, kuri yra atsakinga už organizmo apsaugą. Fiziniai pratimai reikšmingai padidina baltųjų kraujo kūnelių kiekį, o su prakaitu, kuris išsiskiria sportuojant, iš organizmo pašalinami toksinai. Padidėjusi kūno temperatūra mažina bakterijų dauginimosi tikimybę.
Taip pat skaitykite: Efektyvus fizinis rengimas tenisui
Sportas yra geriausia priemonė raumenims treniruoti. Fizinė veikla stiprina raumenis ir didina jų apimtį. Tačiau šį rezultatą galima pasiekti tik tuo atveju, jei palaikomas reguliarus fizinis aktyvumas. Kuo daugiau sportuojama, tuo labiau stiprėja raumenys. Svarbu pabrėžti, kad užsiimant įvairiomis sporto šakomis, auginama liesa raumenų masė ir kartu deginami riebalai. Todėl pasirinkus sportą, kuriame yra daug aerobinės (kardio) veiklos, galima lengvai atsikratyti nereikalingų kilogramų, sustiprinti raumenis, padidintų raumenų apimtį ir padailinti savo kūno linijas. Be to, reguliarus sportas, kuris sutvirtina raumenis, padeda apsisaugoti ir nuo galimų fizinių traumų.
Sportas stiprina ne tik raumenis, bet ir kaulus. Sportuojant kaulams tenka papildomas spaudimas, o tai savo ruožtu didina kaulų tankį ir dėl to jie tampa stipresni. Treniruočių metu kaulams tenka papildomas krūvis, todėl siekdami jį atlaikyti, kaulai prisitaiko ir tampa tankesni. Jei sportuojama reguliariai, nuolatinis patiriamas stresas kaulus stiprina ir didina jų tankį.
Psichologinė Sporto Nauda
Panašiai kaip ir fizinė nauda, sportas turi didžiulį poveikį psichikos sveikatai. Sportuodami, pavyzdžiui, golfą ar slidinėjimą, esate priversti susikoncentruoti į veiklą ir palikti rūpesčius nuošalyje. Kadangi fizinė veikla suaktyvina smegenų chemines medžiagas, asmenys tampa laimingi ir atsipalaidavę. Šiandien apie 75-90 % žmonių lankosi pas gydytoją dėl su stresu susijusių problemų. Teigiamas sporto poveikis psichikos sveikatai gali labai padėti asmenims.
Dėl fizinės veiklos išsiskiria endorfinų. Endorfinai - tai smegenyse esančios cheminės medžiagos, padedančios sumažinti stresą ir skausmą. Sportuojant taip pat mažėja streso hormonų, kortizolio ir adrenalino. Vienas iš reikšmingų sporto poveikių psichikos sveikatai yra tas, kad jis padeda gydyti depresiją. Kai kurių tyrimų duomenimis, sportas, t. y. pratimai, kovoja su depresijos simptomais ir mažina atkryčio riziką.
Sportas padeda į gyvenimą pažvelgti visiškai kitomis akimis. Fizinio aktyvumo dėka mūsų mintys tampa aiškesnės, o psichologinė būsena - tvirtesnė ir stabilesnė. Sportas gerina nuotaiką, padeda pasijusti geriau, reikšmingai sustiprina pasitikėjimą savimi. Be to, sportuojant (ypač užsiimant komandiniu sportu) išmokstama greitai priimti sprendimus ir reaguoti instinktyviai. Tokie gebėjimai gali labai būti labai naudingi ir mūsų kasdieniame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Karjeros gairės: krepšinio fizinio pasirengimo treneris
„Mes dar nesame pakankamai įvertinę fizinio aktyvumo naudos psichikos sveikatai“, - sako psichiatrė-psichoterapeutė, Vilniaus universiteto (VU) docentė Rima Viliūnienė. Anot psichiatrės-psichoterapeutės, sportas gali palengvinti išgyventi ne vieną sunkią dvasinę būseną. „Fizinis aktyvumas iš esmės leidžia padėti nusiraminti. (…) Tada jau ramesne galva ir tie sprendimai kitokie būna“, - tvirtina R. Viliūnienė. Pasak ekspertės, nuraminti sportas žmogų gali ir tuomet, kai dėl vienos ar kitos priežasties jaučiamas stresas. Pavyzdžiui, tai ypač būdinga mokiniams ar studentams prieš egzaminus. „Kai yra didesnis stresas, kai žmogus susinervinęs, įsitempęs, jam nebeišeina įsiminti, išmokti naujų dalykų. (…) Fizinis aktyvumas padeda nusiraminti, tą nerimą išmesti, išbėgioti, iššokti, išplaukti, išboksuoti.
Psichiatrės-psichoterapeutės teigimu, taip yra dėl to, nes sportuojant širdis pradeda dirbti intensyviau ir kraujotaka smegenyse suaktyvėja. „Yra tyrimų, kad žmonės, kurie prieš testą turėjo vidutinio intensyvumo fizinę veiklą, testą išlaikė geriau. Įvairios fizinės veiklos, pabrėžia specialistė, gali padėti net depresija sergančiam žmogui. „Sunkios depresijos žmogui pasakyti „klausyk, tu išeik, prasibėk“ būtų neadekvatu, bet žmonėms su lengvos depresijos simptomais, su vidutinės depresijos būsenomis, kuriems fizinė veikla nekelia aversijos, tai tikrai yra būdas [padėti sau]“, - aiškina R. Viliūnienė. „Depresiški žmonės dažniausiai yra linkę nuvertinti, atakuoti save: aš nei šioks, nei toks, aš netinkamas, nesugebu, negaliu ir panašiai. (…) Sportuoti - tas pats, kas pasikloti lovą. Tu tiesiog kažką per dieną padarai: tu apsiauni, užsiriši batus ir išeini. Reguliariai sportuojantys žmonės statistiškai reikšmingai sumažina tokių sutrikimų kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, depresija ir kitų psichinių sutrikimų išsivystymo riziką. Dažnai sportuojantys žmonės jaučia mažiau pykčio, liūdesio ir streso. Taigi sportas - tarsi priešnuodis neigiamoms emocijoms ir dėl to išsivystantiems sveikatos sutrikimams.
Sportas gerina miego kokybę. Intensyvios treniruotės padeda greičiau užmigti ir pagilina miegą. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojantys žmonės užmiega greičiau ir lengviau, o jų miegas gilesnis ir kokybiškesnis. Taigi jei turite miego problemų, pasvarstykite, ar kasdien judate pakankamai. Tikėtina, kad sportas padės išspręsti miego problemas ir ne tik greičiau panirsite į miego karalystę, bet ir giliau miegosite, o tai reiškia, kad kokybiškiau pailsėsite. Kokybiškiau pailsėję kitą dieną jausitės energingesni.
Fiziniai pratimai gali nulemti ilgesnį ir ramesnį miegą. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad sportas ne tik pagerina kraujotaką, medžiagų ir deguonies apykaitą organizme, bet ir padidina jautrumą streso hormonui kortizoliui, kuris gali tiesiogiai įtakoti miego kokybę ir trukmę.
Kaip Pradėti Sportuoti?
Svarbiausia - sportuoti. Nevalgykite itin sočių pusryčių, nes sportuoti bus sunku. Tačiau papusryčiauti būtina, kad būtų jėgų sportuoti. Geriausia sportuoti 30-60 min. Vakare galite jaustis labiau pavargę, todėl 30-60 min. Jei jus kamuoja miego problemos ar nemiga, gali būti, kad jau girdėjote patarimą, nesportuoti prieš miegą. Išties yra logikos, kodėl intensyvus sportas gali trukdyti užmigti. Ruošdamasis miegui, organizmas natūraliai mažina mūsų kūno temperatūrą. Visgi vieno akivaizdaus atsakymo, kada geriausia sportuoti, tikrai nėra, todėl reikėtų atsižvelgti į tai kaip jaučiatės ir kada sportuoti norite jūs pats.
Pažadėjote sau pradėti sportuoti „nuo rytoj“. Rytojus atėjo, o kompiuteris ar televizorius traukia labiau nei sportiniai bateliai. Patogiai įsitaisote ant sofos, o pažadas sportuoti laukia kito „rytojaus“, „pirmadienio“, „naujų metų“ … Dažnai atsitinka ir taip, kad pradėję sportuoti metate. Dingsta noras, motyvacija? Pirmiausia reikalingas tikslas - kodėl sportuojame? Galbūt yra noras sulieknėti, atsikratyti sėdėjimo prie kompiuterio sukelto kaklo ar sprando skausmų, užsiauginti raumenų, sudalyvauti varžybose . Tinka viskas. Svarbiausia, kad tikslas būtų realus ir išmatuojamas. Geriausia tikslą padalinti į mažas atkarpas. Jei niekada nebėgiojote, bet norite nubėgti maratoną, galutinį tikslą suskaidykite į greičiau pasiekiamus tikslus. Pvz, nubėgti 5km, nubėgti 10km, nubėgti 15km ir t.t. Jei norite sverti 15 kilogramų mažiau, siekite numesti 5 kilogramus, po to dar 5 ir t.t., kol pasieksite galutinį tikslą.
Dar labai svarbu stebėti ir fiksuoti pokyčius. Prieš pradedant sportuoti, reikia pasisverti, išsimatuoti ir užsirašyti apimtis, nusifotografuoti. Ir tada jau stebėti savo progresą. Nieko nėra labiau motyvuojančio, nei mažėjantis svoris bei tirpstantys centimetrai. Sverkitės kartą per savaitę, apimtis matuokitės kartą į mėnesį. Jei niekada iki šiol nesportavote, nereikia pulkite iškart prie sudėtingų ir daug ištvermės reikalaujančių treniruočių. Tegul kūnas prie fizinio krūvio pratinasi iš lėto. Gal pradžioje ir nebus taip lengva, kaip tikėjotės, bet po kelių treniruočių pajausite, kad darosi vis lengviau. Labai didelė papildoma motyvacija sportuoti yra ir nauji sportiniai rūbai. Išsirinkite sportinius drabužius, kurie jums būtų mieli, kurie būtų skirti būtent sportui, kurie kviestų sportuoti. Ne paslaptis, kad naujus daiktus visuomet rūpi greičiau išbandyti, dažniau naudoti. Pasiūlykite kartu sportuoti draugei, nes kartu siekti tikslo visada lengviau.
Ištvermės Testų Svarba Krepšinyje
Ištvermės testai yra svarbūs norint įvertinti krepšininko fizinį pajėgumą ir nustatyti jo silpnąsias vietas. Testų rezultatai padeda treneriams sudaryti individualias treniruočių programas, atsižvelgiant į kiekvieno žaidėjo poreikius. Tai leidžia efektyviau tobulinti krepšininko fizines savybes ir sumažinti traumų riziką.
VO2max Rodiklis
Vienas iš svarbiausių ištvermės rodiklių yra VO2max - maksimalus deguonies kiekis, kurį organizmas gali pasisavinti per minutę. Kuo didesnis VO2max, tuo galingesnis ir darbingesnis yra žmogus. JAV ir Kanados studentų sporto asociacijos (NCAA) pirmojo diviziono norma yra 53 ml/kg/min. Tai reiškia, kad NCAA norinčio žaisti krepšininko VO2max negali būti mažesnis nei 53. Deja, 24sek žiniomis, dalies LKL krepšininkų VO2max rodiklis neatitinka net minimalaus NCAA normatyvo.
Jėgos Ištvermės Testas
Jėgos ištvermės testas parodo žmogaus raumenyno išsivystymą. Testų duomenimis, dalies Lietuvos žaidėjų raumenyno išsivystymo vidurkis siekia vos 30-40 procentų. Profesionalių Lietuvos krepšininkų jėgos testavimų vidurkis yra 10-20 procentų mažesnis už eilinių žmonių vidurkį.
Fizinio Parengimo Vertinimo Metodai
Yra įvairių metodų, skirtų krepšininkų fiziniam parengimui įvertinti. Kai kurie iš jų yra paprasti ir gali būti atliekami bet kurioje sporto salėje, o kiti reikalauja specialios įrangos ir kvalifikuoto personalo.
LSU Europos Krepšinio Tyrimų Centro Projektas
LSU Europos krepšinio tyrimų centro mokslininkai Lietuvoje vysto projektą, kurio metu bus renkami duomenys apie jaunuosius krepšininkus (12-18 metų) iš viso pasaulio. Projektą sudaro keturi pagrindiniai fizinio parengtumo testai: greitumo ištvermės, šaudyklinis bėgimas, šuolis į aukštį ir vikrumas. Duomenys bus teikiami apie 12- 18 metų jaunuosius krepšininkus, o atliekami prieš ir po sezono. Projektą Lietuvoje vystys LSU Europos krepšinio tyrimų centro mokslininkai, esame pirmi Europoje, turintys išskirtines teises jį įgyvendinti. Šiame projekte dalyvaus „Tornado“ ir Sostinės krepšinio mokyklos. Neabejoju, kad prisijungs ir kitos“, - teigė LSU kancleris Mindaugas Balčiūnas. „Tornado“ krepšinio mokykloje jau įvyko pirmas testavimas, artimiausiu metu jie bus tęsiami. „Treneriams svarbu palyginti įvairių šalių tyrimų duomenis, galėsime patvirtinti ar paneigti teorinius svarstymus. Pradedame testavimus, o tai planuojame daryti kelis kartus per metus“, - pasakojo „Tornado“ krepšinio mokyklos direktorius Dainius Čiuprinskas.
Kiti Testavimo Metodai
Kiti testavimo metodai apima:
- Greitumo matavimą (m/s)
- Vikrumo įvertinimą
- Greitumo ištvermės testavimą
- Psichomotorinės reakcijos greičio vertinimą
- Rankų ir kojų reakcijos matavimą nuo garsinio signalo
- Rankų ir kojų reakcijos matavimą nuo vaizdinio signalo
- Judesio dažnio matavimą (kart./s)
- Šuolio aukščio matavimą
- Pavienio šuolio aukščio matavimą
- Šuolio nuo pakylos aukščio ir atsispyrimo santykinės galios matavimą
- Šuolių galingumo ištvermės vertinimą
Magistro Baigiamasis Darbas
Kamilė Rudokaitė atliko magistro baigiamąjį darbą tema "Krepšinį sportuojančių 14 - 15 metų amžiaus berniukų fizinio pajėgumo kaita taikant specializuotą fizinių pratimų programą". Darbo tikslas - įvertinti krepšinį sportuojančių berniukų fizinio pajėgumo kaitą taikant specializuotą fizinių pratimų programą.
Tyrimo išvados:
- Krepšinį sportuojančių berniukų viršutinių galūnių dinaminė pusiausvyra po specializuotos fizinių pratimų programos nepakito, o apatinių galūnių dinaminė pusiausvyra pagerėjo.
- Krepšinį sportuojančių berniukų statinė pusiausvyra po taikytos specializuotos fizinių pratimų programos pagerėjo.
- Krepšinį sportuojančių berniukų plaštakos griebimo jėga po taikytos specializuotos fizinių pratimų programos nepakito, o apatinių galūnių raumenų jėga padidėjo.
- Krepšinį sportuojančių berniukų greitumo ir vikrumo gebėjimai po taikytos specializuotos fizinių pratimų programos pagerėjo.
- Krepšinį sportuojančių berniukų bendroji ištvermė po taikytos specializuotos fizinių pratimų programos nepakito.
- Krepšinį sportuojančių berniukų, turėjusių geresnį vikrumą (nustatytą Ilinojaus testu), apatinių galūnių raumenų jėga ir dinaminė pusiausvyra bei greitumas buvo didesni, o turintys didesnę bendrąją ištvermę pasižymėjo ir geresne apatinių galūnių dinamine pusiausvyra.
Situacija Lietuvoje
Deja, Lietuvoje krepšininkų fiziniam parengimui ne visada skiriamas pakankamas dėmesys. Kai kuriose LKL komandose krepšininkai sezono metu nė karto nebuvo išvesti į treniruoklių salę. Tik vienetai analizuoja krepšininkų fizinius pasiekimus sezono metu. Daugelyje klubų vienintelis rimtas žaidėjo fizinės būklės patikrinimas yra medicininė patikra prieš pat įsigaliojant sutarčiai.
Problemų Priežastys
Pagrindinės problemos priežastys yra šios:
- Žinių trūkumas: Trūksta suvokimo, žinių, kaip yra vystomas greitis, raumenys.
- Netinkama metodika: Daugelis tiesiog bet kaip susako pratimus, kurie tinka gal, pavyzdžiui, fitnesistams, o ne krepšininkams.
- Individualaus požiūrio stoka: Daug kur įprasta visiems žaidėjams primesti bendrą programą - nedirbama individualiai.
- Finansiniai apribojimai: Taupydami, LKL klubai trumpina kontraktų trukmę vienu mėnesiu fizinio parengimo sąskaita. Taigi, daug LKL žaidėjų palikti likimo valiai patys susidėlioti fizinį rengimą prieš ilgą sezoną.
Teigiami Pavyzdžiai
Vis dėlto, yra ir teigiamų pavyzdžių. Lietuvos krepšinio federacija (LKF) investuoja didžiulius pinigus į jaunų žaidėjų fizinį parengimą. Vykdomi didžiuliai projektai, kurių metu jauni žaidėjai "čiupinėjami" jau 3-4 metus. Visiems kandidatams skiriamas didžiulis dėmesys. U15 talentų kartos projekto dalyviams sudaromas detalus mitybos ir sporto planas.
Kauno "Žalgiris" taip pat gali pasigirti pavyzdiniu krepšininkų fizinio paruošimo modeliu.
Užsienio Šalių Patirtis
Pavyzdiniu krepšininkų fizinio paruošimo modeliu gali pasigirti Vitorijos „Baskonia“ klubas. Vitorijos krepšinio komandą „Baskonia“ ir futbolo ekipą „Alaves“ prižiūri profesionalų brigada. Vitorijos krepšininkai treniruojasi su specialiomis technologijomis, kurios seka žaidėjo fizinę būklę visos treniruotės metu.
Fizinis Aktyvumas ir Dienos Režimas
Kūno kultūra - Svarbi asmens ir visuomenės bendrosios kūlturos dalis, glaudžiai susijusi ssu kitomis kultūros sritimis, ypač su sveikatos stiprinimu ir sportu. Ji padeda siekti asmens fizinės, psichinės ir dvasinės darnos. Žmogaus augimas ir vystymasis priklauso nuo kasdieninio fizinio aktyvumo. Darbe, buityje, poilsiaujant ar sportuojant žmogus atlieka įvairius judesius. Žmogaus fizinis aktyvumas yra susijęs su amžiumi, lytimi, medžiagų apykaita ir eenergijos išeikvojimu bei kitais veiksniais. Fizinis aktyvumas - tai skeleto bei raumenų sukeliami kūno judesiai, kuriems atlikti suvartojama kur kas daugiau energijos nei ramybės būsenoje. Kiekvieno žmogaus natūralus poreikis fiziniam aktyvumui yra skirtingas. Nepakankamas fizinis aktyvumas vadinamas hipokineze. Literatūroje dažnai vartojamas ir kitas terminas - hipodinamija. Jo reikšmė šiek tiek kita, nes hipodinamija parodo dėl hipokinezės sumažėjusią raumenų jėga. Hipokinezė pastaruoju metu tapo įprastu mūsų gyvenimo reiškiniu. Tikras žmogaus fizinio aktyvumo lygis yra sąlygotas genetiškai ir yra gana pastovus.
Dienos režimas - tai tinkamas darbo ir poilsio kaitoliojimas per dieną. Jis turi atitikti žmogaus amžiui, organizmo struktūrines ir psichines ypatybes. Tinkamas dienos režimas palaiko mokinio ssveikatą ir darbingumą, padeda ugdyti jo gabumus, polinkuis, skatina kūrybinę veiklą. Reikia, kad kiekvieno mokinio režimas būtų individualus.
Analizuojant aukštesniųjų klasių mokinių paros režimą, galima pastebėti daug jo pažeidimų. Dažnesni pažeidimai buvo matematinėse klasėse. Specializuotų klasių mokiniai dažniau užimti papildoma veikla (muzikos, dailės mokyklose), mažas jų fizinis aktyvumas: mažai laiko skiria sportui ir kūno kultūrai, nors mankštą darančių buvo daugiau nei kontrolinėje grupėje. Baigiamo-siose klasėse dėl laiko sstokos daugelis metė pamėgtus būrelius, atsisakė net užsiėmimų sporto sekcijose. Dėl didelio mokomojo krūvio matematinių klasių mokiniai namuose mokėsi per ilgai, tam skirdami 5-6 valandas. Matematinių klasių mokiniai trumpiau būna lauke. Jiems trūksta laiko grožinės literatūros skaitymui bei kultūrinių renginių llankymui. Jie trumpiau žiūri televizijos laidas.
Fizinis aktyvumas susijęs su trim sveikatos aspektais: fizinių, psichinių ir socialiniu. Geriausiai ištirtas ryšys tarp fizinio aktyvumo ir funkcinės širdies ir kraujagyslių sistemos būklės. Kasdieniniai fiziniai pratimai ir sportinė veikla skatina organizmo kraujotaką, normalizuoja arterinį kraujo spaudimą. Nustatyta, kad svoris asmenų, ilgesnį laiką darančių fizinius pratimus, išlieka pastovus amžius ir lyties ribose, o miesto gyventojų, ypač mažai judančių ir dirbančių sėdimą darbą, senstant svoris didėja.