Adrijos krepšinio lyga (toliau - Adrijos lyga) yra svarbus regioninis turnyras, kuriame dalyvauja klubai iš kelių šalių. Ši lyga atlieka svarbų vaidmenį krepšinio ekosistemoje, suteikdama komandoms galimybę varžytis aukštame lygyje ir siekti tarptautinio pripažinimo. Tačiau lyga susiduria ir su iššūkiais, tokiais kaip konkurencija su kitais Europos turnyrais ir finansiniai sunkumai.
Adrijos lygos vieta Europos krepšinyje
Adrijos lyga teoriškai gali būti laikoma vietine lyga, tačiau joje rungtyniauja klubai iš kelių šalių, todėl praktiškai tai labiau savotiškas regiono tarptautinis turnyras, kurį dar papildė Vienos ar Dubajaus klubai. Dėl to jos į palyginimus neįtraukėme.
FIBA ir Eurolygos konkurencija
FIBA Europa karą Eurolygai savotiškai paskelbė pareikšdama, kad Adrijos lyga nuo šiol yra jos nepripažįstamas turnyras. Europos klubinio krepšinio varžybas toliau organizuos ULEB Eurolyga ir jokie bendradarbiavimai su FIBA Europa nėra svarstomi. Apie tai buvo kalbėta, buvo Adrijos lygos vadovas, kuris pasakė, kad komandos toliau žais, turnyras toliau bus vykdomas ir viskas.
Dubajaus komandos įtraukimas
Adrijos lygos direktorius Milija Vojinovičius patvirtino, kad naujasis Dubajaus projektas išreiškė norą žaisti Adrijos lygoje.„Esame pasiruošę priimti Dubajaus komandą į savo šeimą. Turėjome pokalbius ir susitarėme dėl kai kurių dalykų“, - kalbėjo M. Vojinovičius. Vilniaus „Wolves“ savininkas Gediminas Žiemelis sureagavo į šias žinias.„Dubajaus komanda Adrijos lygoje. Apie tai norėčiau pakomentuoti.Negali kitos lygos komanda žaisti trečioje šalyje oficialių rungtynių, kol nėra JAE federacijos pritarimo. Žinau, kad tokio pritarimo JAE krepšinio federacija nėra išdavusi ir, mano žiniomis, stebisi tokiais pranešimais.Tam, be kitą ko, turėtų gauti dar visų septynių JAE lygos komandų žodinį ir raštišką pritarimą. Kol kas visos JAE lygos komandos yra valstybinės, tai apsunkina situaciją. Nesvarbu, kad komanda gali pasiūlyti ir ten norėtų žaisti rusai, serbai ir t.t.Gali būti rengiamos tik parodomosios, o ne oficialios rungtynės. Panašiai kaip futbolo Čempionų lyga neleidžia žaisti oficialių rungtynių Saudo Arabijoje (tik čia į priešingą pusę veikia)“, - rašė G. Žiemelis.
Eurolygos komandų apžvalga
Šiuolaikinėje Eurolygoje žaidžia 24-ąjį sezoną (nepraleido nė vieno sezono) Kauno „Žalgiris“. Lietuvos čempiono vardą susigrąžinusio ir į Eurolygos ketvirtfinalį patekusio „Žalgirio“ vadovai buvo patenkinti rezultatais, todėl per vasarą išsaugojo visą branduolį, o atsisveikino tik su tais žaidėjais, kurių indėlis, vadovybės manymu, nebuvo patenkinamas. Kanados lietuvio sprendimas sujaukė komandos paveikslą, kuriame per vasarą buvo atlikti tik du svarbūs potėpiai - į Kauną atvyko amerikietis Brady Manekas bei kanadietis Nazas Mitrou-Longas. Kauno komanda, palyginti su praėjusiu sezonu, pasikeitė labai nežymiai, sudėtis gerai subalansuota - yra ir skirtingo braižo krepšininkų, ir individualiais veiksmais rungtynių baigtį nulemti galintis Keenanas Evansas. Vis dėlto „Žalgirio“ sudėtis nėra tokia stipri, kad kauniečiai galėtų būti ramūs dėl kelialapio į atkrintamąsias varžybas. Didelis pavojus kyla dėl to, kad ant dviejų kėdžių sėdintis „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės treneris Kazys Maksvytis jau dvi vasaras beveik neatostogavo.
Taip pat skaitykite: Adrijos lygos iššūkiai
Berlyno ALBA - viena iš rečiausiai laiminčių Eurolygos komandų, kurios dalia - tiekti Berlyne atsiskleidžiančius krepšininkus turtingesniems Europos klubams. Laisvas vietas ALBA užpildo krepšininkais atvykstančiais iš silpnesnių komandų, o naujokų sąraše skambių pavardžių beveik nebūna. ALBA suteikia platformą jaunesnės kartos krepšininkams, kurių šio sezono sudėtyje yra gana daug, o vyriausiam paraiškoje esančiam žaidėjui nėra nė 30 metų. Berlyno komanda remsis jaunais žaidėjais - tiek išugdytais pačios ALBA struktūroje, tiek atvykusiais iš kitų šalių. „Albatrosų“ krepšininkams trūksta ir meistriškumo, ir patirties, todėl „ant popieriaus“ ALBA - aiški Eurolygos autsaiderė. Praėjusį sezoną ALBA irgi buvo autsaiderė, bet be kovos nepasiduodavo, kartais netgi parblokšdavo favoritus. Šiuolaikinėje Eurolygoje žaidžia 11-ąjį sezoną (2001-2004, 2008-2009, 2012-2013, 2014-2015 ir nuo 2019 m.). Nė karto nepateko į ketvirtfinalį.
Tony Parkerio vardas nepadeda ASVEL priartėti bent prie Eurolygos vidutiniokų. Tarp komandų, kurios stipriausiame žemyno turnyre žaidžia nuolat, ASVEL per tris praėjusius sezonus laimėjo mažiausiai rungtynių. Apie pernykštę sudėtį, ko gero, daug pasako vien tai, jog vasarą ASVEL pakeitus apie pusę krepšininkų, nė vienas buvęs šios komandos žaidėjas neišvyko į kitą Eurolygos klubą. Šiuo atžvilgiu Vilerbano ekipoje įvykusias permainas galima vertinti teigiamai. Nors ASVEL sudėtyje perstumdymų buvo nemažai, šį sezoną tikėtis proveržio taip pat neverta. ASVEL vadovų žvilgsniai nėra nukreipti ir į tolimesnę ateitį. Šios komandos dvyliktuke - net penki krepšininkai, kuriems 34-eri ar daugiau metų. Šiuolaikinėje Eurolygoje žaidžia 10-ąjį sezoną (2001-2005, 2009-2010 ir nuo 2019 m.). Nė karto nepateko į ketvirtfinalį.
Pirkti, pirkti, pirkti, pirkti… Atrodo, toks buvo „Crvena zvezda“ vasaros šūkis. Adrijos lygos čempionės vardą praradę „raudoni-balti“ pakeitė beveik visą sudėtį ir naują sezoną pradėjo neatpažįstamai pasikeitę. Iš pernykštės sudėties komandoje liko tik Nemanja Nedovičius, Luka Mitrovičius ir keli ant dvyliktuko ribos buvę krepšininkai. Kitus krepšininkus Belgrado klubo vadovai paleido be didelės širdgėlos, tačiau dėl neįvykdytų užduočių nekaltino juodkalniečio trenerio Duško Ivanovičiaus. Dauguma naujokų yra Eurolygos senbuviai ir į Serbijos sostinę atvyko iš kitų elitinio turnyro klubų. Ant popieriaus „Crvena zvezda“ atrodo labai solidžiai. Stiprūs lyderiai, patikimi atsarginiai, ilgas suolas, milžiniška M.Teodosičiaus, N.Bjelicos ir Adamo Hangos patirtis bei dar neišblėsęs Marko Simonovičiaus ir Yago dos Santoso jaunatviškas entuziazmas. Belgrado komanda turi visas sudėtines dalis, kurių reikia siekiant aukštų tikslų. Šiuolaikinėje Eurolygoje žaidžia 10-ąjį sezoną (2013-2018 ir nuo 2019 m.). Geriausias rezultatas - ketvirtfinalis (2016 m.).
„Panathinaikos“ vėl bando kelti galvą po trijų sezonų, kuriuos galima apibūdinti kaip sąstingio ar net nuopuolio laikotarpį. Didžiausias „Panathinaikos“ tarpsezonio laimėjimas - sutartis su buvusiu ilgamečiu „Olympiakos“ įžaidėju Kostu Slouku. Šiuo šūviu Atėnų klubas nušovė du zuikius - ir žymiai sustiprino savo gretas, ir gerokai susilpnino pagrindinius varžovus. Naujojo „Panathinaikos“ trenerio E.Atamano reputacija - nevienareikšmė. Tuo tarpu Atėnų klube iš jo rezultatų bus reikalaujama tučtuojau, „žaliųjų“ savininkas Dimitris Giannakopoulos gali tapti nervingas net komandai pralaimėjus nelabai svarbias rungtynes. Šiuolaikinėje Eurolygoje žaidžia 23-iąjį sezoną (praleido tik pirmąjį sezoną). Šešis kartus pateko į finalo ketvertą. Keturis kartus tapo čempionu (2002, 2007, 2009 ir 2011 m.). FIBA turnyrų laikotarpiu stipriausiu Europos klubu tapo du kartus (1996 ir 2000 m.).
„Bayern“ krepšininkams dukart paeiliui patekus į Eurolygos ketvirtfinalį, klubo vadovybės apetitas padidėjo. Trenerio klausimas buvo išspręstas labai greitai. Įdomaus iššūkio ieškojo praėjusį sezoną ilsėjęsis ispanas Pablo Laso, kurį sudomino „Bayern“ variantas. P.Laso galėjo rinktis naujus krepšininkus ir suteikė Miuncheno komandai ispanišką atspalvį. „Bayern“ galimybės pakviesti pageidaujamus krepšininkus gerokai mažesnės negu „Real“, kuriame ilgai dirbo P.Laso. Dėl to treneriui Miunchene reikia dirbti su žemesnio meistriškumo žaidėjais, o „Bayern“ vadovai rinkdamiesi naujokus smarkiai rizikavo. Net kelių naujokų žaidimo kreivė pastaruoju metu arba aiškiai leidosi, arba smarkiai šokinėjo. Komandos perspektyvos miglotos, grįžti į stipriausių aštuonetą bus labai sunku. Šiuolaikinėje Eurolygoje žaidžia devintąjį sezoną (2013-2016 ir nuo 2018 m.). Geriausias rezultatas - ketvirtfinalis (2021 ir 2022 m.).
Taip pat skaitykite: Žavingos salos ir ekstremalus sportas Adrijos jūroje
Bent vieną ar du lyderius „Baskonia“ praranda kiekvieną tarpsezonį. Tačiau „Baskonia“ yra lyg slibinas, kuriam nukirtus vieną galvą, užauga kelios naujos. Taip ir prieš šį sezoną Vitorijos komanda pasipildė krepšininkais, kurie puikiai jai tinka pagal žaidimo braižą. Nors graikas Nikos Rogkavopoulos ir amerikietis Codi Milleris-McIntyre‘as yra Eurolygos debiutantai, jų pavardės svarbiausiame žemyno turnyre šį sezoną turėtų skambėti ne mažiau garsiai negu senbuvių. Dėl vieno galima neabejoti - „Baskonia“ vėl bus nuotaikingiausiai žaidžianti komanda. Jie greitai bėgs, staigiai atakuos, kartais labai kietai spaus. Vitorijos komandos braižas nesikeičia daug metų, o vadovybė parenka naujokus, kurie prie šio braižo prisitaiko akimirksniu. Kai „Baskonia“ pagaus gerą bangą, jos puolimo potvynis nuplaus favoritus, atoslūgio savaitėmis pralaimės autsaideriais. Šiuolaikinėje Eurolygoje žaidžia 24-ąjį sezoną (nepraleido nė vieno sezono). Į finalo seriją arba finalo ketvertą pateko šešis kartus, du kartus tapo vicečempione (2001 ir 2005 m.).
Serbijos sostinės klubai tarpsezonį buvo visiškos priešingybės. Jei „Crvena zvezda“ pasikeitė vos ne nuo pamatų, tai po dešimties metų pertraukos Adrijos lygos čempionu tapęs „Partizan“ stengėsi keistis kuo mažiau ir pratęsė sutartis su keliais svarbiais senbuviais. D.Exumas ir M.Lessort‘as buvo pagrindinio penketo žaidėjai, todėl „juodų-baltų“ vadovams teko pasukti galvą, kuo juos pakeisti. Sprendimas buvo gana netikėtas ir labai rizikingas - „Partizan“ pakvietė du patyrusius, bet traumų kamuojamus, ant NBA komandų atsarginių suolo atvėsusius ir Europoje niekada nežaidusius amerikiečius P.J. Visi žino, ko galima sulaukti iš „Partizan“ senbuvių Kevino Punterio ir Zacho LeDay. Tačiau niekas nežino, ko tikėtis iš abiejų naujokų, atvykusių iš NBA. Jei jie greitai perpras Europos krepšinio ypatumus ir bus sveiki, Belgrado komanda gali įsitvirtinti lentelės viršutinėje pusėje. Bet jei P.J. Šiuolaikinėje Eurolygoje žaidžia 15-ąjį sezoną (2001-2014 ir nuo 2022 m.). 2010 m. vienintelį kartą pateko į finalo ketvertą, bet pralaimėjo pusfinalyje. FIBA turnyrų laikotarpiu stipriausiu Europos klubu tapo vieną kartą (1992 m.).
Praėjusį sezoną „Valencia“ žaidė Eurolygoje kaip 2022 metų Europos taurės laimėtoja. Vieno sezono licencija baigėsi, todėl Valensijos klubas turėjo šį sezoną grįžti į žemesnio lygio turnyrą. Naują sezoną „Valencia“ pradėjo smarkiai pasikeitusia sudėtimi. Komanda atsinaujino daugiau nei perpus, o į kitus klubus išvyko keli labai svarbūs žaidėjai. Neabejotinai didžiausias praradimas - Valensijos krepšinio simboliu tapęs juodkalnietis Bojanas Dublevičius, kuris po 11 sezonų, praleistų vienoje komandoje, susigundė rusiškais pinigais. Keli „Valencia“ naujokai Eurolygos žiūrovams taip pat gerai žinomi. „Valencia“ sudėtis - kaip niekuo neišsiskiriančių Ispanijos lygos vidutiniokų… Praėjusį sezoną „apelsininiai“ ir buvo Ispanijos lygos vidutiniokai, o per vasarą jų sudėtyje teigiamų pokyčių neįvyko. Veikiau priešingai - išvykusiųjų sąrašas atrodo net solidžiau negu atvykusiųjų. Šiuolaikinėje Eurolygoje žaidžia aštuntąjį sezoną (tarp jų - antrąjį iš eilės). Geriausias rezultatas - ketvirtfinalis (2011 m.).
Ilgas „Maccabi“ blaškymosi laikotarpis, kuriame rezultatais nepatenkinti klubo vadovai vos ne kiekvieną vasarą pakeisdavo didžiąją žaidėjų dalį, baigėsi. Tel Avivo klubas nepratęsė sutarčių su keliais krepšininkais, kurie nepakankamai gerai atlikdavo trenerio Odedo Katašo nurodymus, ir pakeitė juos panašaus lygio žaidėjais. Labiausiai amerikietiškos Eurolygos komandos braižas nesikeis, pajėgumas - taip pat. Nedidelės permainos „geltonųjų“ nesustiprino, bet ir nesusilpnino. To tikriausiai nepakanka, kad „Maccabi“ būtų galima minėti tarp pagrindinių pretendentų patekti į finalo ketvertą. Šiuolaikinėje Eurolygoje žaidžia 23-iąjį sezoną (praleido tik pirmąjį sezoną). Aštuonis kartus pateko į finalo ketvertą. Tris kartus tapo čempionu (2004, 2005 ir 2014 m.). FIBA turnyrų laikotarpiu stipriausiu Europos klubu tapo du kartus (1977 ir 1981 m.).
Pirmasis Dimitrio Itoudžio blynas Stambulo „Fenerbahce“ klube prisvilo. „Geltoni-mėlyni“ praėjusį sezoną labai sunkiai pateko į Eurolygos atkrintamąsias varžybas, prarado Turkijos čempionų vardą ir neiškovojo nė vieno titulo, todėl Stambulo klubo vadovai negalėjo būti patenkinti rezultatais. Nepaisant to, jie nesuabejojo trenerio pasirinkta kryptimi ir tęsia prieš metus pradėtą darbą. Darbas Graikijos rinktinėje, atrodo, pažeidė trenerio D.Itoudžio pasitikėjimą savimi, kuris anksčiau liedavosi per kraštus.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Vietinės lygos Lietuvoje
Vis tik kol kas bandymai buvo nesėkmingi. Maža to, kad Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) klubai nėra pajėgūs žengti aukščiau, tai ir Vilniaus „Wolves“ pasitraukė iš žemėlapio ir paliko LKL vos 9 komandas. Krepsinis.net peržiūrėjo pajėgiausias ir pagal regioną Lietuvai artimesnes Europos vietines lygas. Kai kuriose jų komandų skaičius yra kitęs, tačiau galiausiai į lygų plėtrą buvo žiūrėta atsargiai. Apžvelgus lygas, išvada akivaizdi: net ir dabar, LKL likus 9 komandoms, pagal gyventojų populiacijos ir klubų santykį esame tikrai vieni lyderių Europoje, kadangi 1 milijonui žmonių tenka vidutiniškai 3,21 klubo aukščiausioje šalies lygoje. Skaičius dar išaugs, kai, kaip planuojama, lygoje vis tiek atsiras 10 klubas, veikiausiai - iš Tauragės. Būtina pasakyti, kad kai kalbame apie sportą ir lygų pajėgumą ar dydį, kriterijus tikrai nėra vien gyventojų skaičius, nes sportas nelygus sportui, o šalis - šaliai. Vis tik tai kažkiek labiau iliustruoja ne populiacijoje išaugančių sportininkų kiekį ar žmogiškuosius išteklius, o finansinius resursus bei galimybes kokybiškai išlaikyti pajėgias sporto organizacijas. eurų, net ir tokią sumą surinkti kai kurioms komandoms yra didelis iššūkis. Atsižvelgiant į kitų šalių pavyzdžius kyla klausimas - ar verta ir ar išvis įmanoma kokybiškai Lietuvoje turėti daugiau pajėgiausios lygos klubų, jei ženkliai daugiau resursų turinčios šalys į tai žvelgia atsargiai? Kadangi kiekybė nebūtinai turi ryšį su kokybe.
Peržiūrėjus pajėgesnes Europos lygas, pagal tai, kiek klubų tenka milijonui šalies gyventojų, Lietuvą lenkia tik Latvijos-Estijos čempionatas. Taip, tai taip pat nėra vienos šalies lyga, tačiau rinka - labai maža ir šį 3,2 milijonų gyventojų regioną bei jos turnyrą galima įtraukti į sąrašą. Šioje lygoje šiuo metu žaidžia 14 klubų, kas reiškia - 4,38 klubo milijonui gyventojų. Savo istoriją Latvijos-Estijos čempionatas pradėjo 2018-2019 m. sezone, kai žlugo Baltijos krepšinio lyga (BBL). Komandų skaičius nuo 15 buvo ūgtelėjęs iki 16 ir toks laikėsi porą metų, bet tuo metu lygoje rungtyniavo ir Slabožanskės „Prometey“ - klubas iš Ukrainos, rungtyniavęs Europos taurėje. Net ir tiems, kurie nėra stebėję šios lygos kovų, turbūt akivaizdu, koks yra Latvijos ar Estijos krepšinio lygis. Jei ne Slabožanskės klubas, vaizdas būtų buvęs išvis liūdnas. Tai, kad viešnia buvusi „Prometey“ kartu su Rygos VEF yra daugiausiai titulų (po 2) iškovojusios lygos komandos, turbūt irgi šį tą pasako. Galiausiai ir ši lyga nuo 16 klubų susitraukė iki 14. Gerokai nuo Baltijos šalių atsilieka, bet virš vieno klubo milijonui gyventojų turi ir Graikijos (1,31) bei Izraelio lygos (1,47).
Graikijos lygoje šiuo metu rungtyniauja 13 komandų, jų gretas papildė vakarėlių salos Mykonos klubas, nepaisant to, kad arena yra kukli (1000 žiūrovų) ir neatitinka dvigubai didesnio lygos kriterijaus. Prieš tai sezone lygoje buvo 12 klubų, nepaisant to, kad 2019 metais buvo kalbėta apie plėtrą - nuo 14 iki 16 klubų. Bet plėtra ne tai, kad neįvyko, komandų skaičius mažėjo dar labiau, nes tokie klubai kaip Larisos, Atėnų „Panellinios“ ar kiti traukėsi iš lygos dėl finansų stokos. Apskritai Graikija yra žinoma, kaip šalis, kurioje bankrotai ar finansinės problemos - jokia naujiena. Graikijoje įprastai tarp pirmos ir antros lygos rotuojasi viena ekipa.
Izraelio lygoje šiuo metu žaidžia 14 klubų, rotacijoje - taip pat viena komanda. Žvelgiant į šį tūkstantmetį, Izraelio čempionatas išsiplėtė, nes buvo bandomi įvairūs modeliai. Tai 10, tai 11, tai 12 klubų, pastarasis skaičius jau buvo tapęs gana stabiliu nuo 2012 iki 2020 metų. Po to nuspręsta prijungti 13-tą ekipą, bet kai Netanijos „Elitzur“ neatitiko reikalavimų, skaičius mažėjo iki 12. Vis tik po truputį buvo pasiektas 14 komandų formatas, esantis dabar. Kalbant apie kitas lygas, ten gerokai didesnės valstybės verčiasi su 14-18 komandų rikiuote ir tai yra maksimumas, kurį gali pasiekti krepšinio ir finansine prasme lyderiaujančios Europoje šalys.
Veikiausiai dauguma Ispanijos čempionatą įvardintų kaip pajėgiausią Europoje. Jame - 18 komandų, kasmet gana stabiliai vyksta dviejų ekipų rotacija tarp pirmos ir antros šalies lygų. Ispanijoje milijonui gyventojų tenka 0,38 klubo. 18 komandų modelis ilgą laiką yra taikomas Ispanijoje, nors būta išimčių. Daugiau klubų - rekordinis skaičius 19 - buvo fiksuotas 2020-2021 m. sezone, bet taip nutiko dėl koronaviruso, kuomet nuspręsta neišmesti klubų.
18 komandų - ir Vokietijos čempionate. Čia kasmet pasikeičia po du klubus. Daugiau klubų vokiečiai turėti nesijaučia pajėgūs (milijonui 0,21 komandos). Turkijos lygoje šiuo metu yra 16 komandų, į antrąją lygą keliauja dvi paskutinės. Nors turkai ir garsėja nuolatiniais klubų pasikeitimais, bankrotais, išnykimais ir sugrįžimais, priklausomai nuo savininkų malonės, gana stabilus 16 komandų modelis taikomas nuo 2005 m.
Toks pats komandų skaičius (16) yra ir Italijoje, kur taip pat dvi prasčiausios ekipos dalyvauja rotacijoje. Viršyti 16 klubų skaičių lygai teko ir 2011-2012 m., bet dėl keistos situacijos. Panašu, kad 16 komandų (milijonui - 0,27 klubo) ir liko ta riba, ties kuria italai nusprendė apsistoti.
Tos pačios 16 komandų yra riba ir Prancūzijoje, nors anksčiau būtų bandymų lygą plėsti iki 18. Vis tik 2023-2024 m. buvo paskutinis sezonas, kuomet lygoje dalyvavo 18 klubų, nes po jo trys komandos atsisveikino, viena kilo iš antrosios lygos (La Rošelio „Stade“) ir kol kas neplanuojama klubų skaičiaus auginti (milijonui - 0,24 klubo).
Artima rinka Lietuvai, bet gerokai didesnė šalis Lenkija taip pat turi 16 komandų, čia kasmet kinta viena ekipa. Lenkija balansuotų ant pajėgiausių Europos vietinių lygų dešimtuko ribos (milijonui - 0,42 klubo) Jei įtraukėme vieną mišrią lygą, tenka minėti ir antrąją - BNXT arba kitaip Belgijos ir Nyderlandų čempionatą, kuriame varžosi 18 klubų - 8 iš Nyderlandų ir 10 iš Belgijos. Šis turnyras, kaip ir Baltijos šalių, taip pat nebūtų tarp pajėgiausių Europoje.
Paskutinė lyga, kuri pastaruosius keletą metų yra auganti ir galinti žaidėjams pasiūlyti solidžius atlyginimus, tad gali būti paminėta, yra Rumunijos. Joje - 15 klubų (0,79 tenka milijonui populiacijos). Komandų skaičius Rumunijoje vis dar nėra tvirtai nusistovėjęs ir kinta kone kasmet. Pavyzdžiai skirtingi, ne visos šalys yra stiprios krepšinio valstybės, ne visos šalys stiprios finansiškai, tačiau akivaizdu, kad norint išlaikyti padorų vietinių pirmenybių lygį, kažkurioje vietoje susiduriama su lubomis. O didesnį komandų skaičių su atitinkamu pajėgumu yra pajėgios išlaikyti tik stiprios krepšinio rinkos su resursais. O limitas Lietuvai, deja, ko gero, ir lieka 10 klubų. Jei ne dar mažiau, norint išvengti „patrankų mėsos“ scenarijaus. Tik reikia pripažinti ir lygos interesus, transliacijas ir finansinius susitarimus, kurie mažinti skaičiaus labiau neleistų. Bankrotai Prienuose, Gargžduose, Pasvalio pasitraukimas ir NKL klubų pripažinimas, jog iki LKL jiems toli, signalizuoja tai, kad 12 komandų svajonei pajėgiausioje šalies lygoje veikiausiai lemta likti tik istorija.