Sportas, idealiai turintis įkvėpti sąžiningai kovoti ir siekti aukštų tikslų, kartais tampa agresijos ir konfliktų židiniu. Agresija sporte yra aktuali ir sudėtinga psichologinė problema, kelianti grėsmę ne tik sportininkų, bet ir žiūrovų bei bendruomenių saugumui. Šiame straipsnyje aptarsime agresijos rūšis sporte, jos pasireiškimą, priežastis ir galimus valdymo būdus.
Agresijos apibrėžimas ir formos sporte
Agresija apibrėžiama kaip fizinis ar psichinis elgesys, kuriuo siekiama sukelti pavojų kitam asmeniui. Agresija sporte gali būti įvairi - tiek fiziška, tiek emocinė ar psichologinė. Ji ne tik fiziškai pavojinga, bet ir gali sukelti emocinę traumą, neigiamai paveikti sportininkų santykius ir komandos dinamiką.
Agresijos rūšys sporte
- Tiesioginė agresija: Šios rūšies agresija nukreipta į kitą žaidėją. Šiose sporto šakose būtinas fizinis kontaktas (regbis, imtynės, boksas).
- Netiesioginė agresija: Šios rūšies agresija nukreipta į netiesioginius objektus, pvz., golfo, teniso, futbolo ar krepšinio kamuolį.
- Priešiška agresija: Šios rūšies agresija pasireiškia kaip gynybinis elgesys, pavyzdžiui, sportininkas niekada gyvenime neparodė agresijos, bet kažkas jį užpuola ir jis automatiškai pradeda gintis, tuo metu besiginantysis gali ir akis užpuolikui iškabinti.
- Instrumentinė agresija: Ši agresijos forma naudojama turint tikslą pasiekti norimą rezultatą. Sportininkas įžeidžia savo priešininką, pakiša jam koją tam, kad laimėtų kovą ir taptu nugalėtoju.
Tyrimai apie agresiją sporte
Studentų, sportuojančių dziudo, fitnesu, teniso ir krepšinio sporto šakas Sofijos Universitete, agresyvaus atsako „verbalinė agresija“ lygių tyrimas.
Tyrimo tikslas
Įvertinti verbalinės agresijos lygį tarp sportuojančių studentų.
Dalyviai
Tyrime dalyvavo 133 sportininkai, sportuojantys dziudo, fitnesu, tenisu ir krepšinio sporto šakas Sofijos Universitete. Tiriamųjų amžius - nuo 19 iki 23 metų, lytis - abiejų lyčių (moteriška ir vyriška).
Taip pat skaitykite: Sportiniai gėrimai: apžvalga
Metodika
Verbalinės agresijos tyrimas atliktas Sofijos Universiteto projekte (studentų vasaros treniruočių ir sporto praktikos metu). Tyrime atsižvelgta į studentų sportuojamas sporto šakas bei apibrėžiamą pagal kriterijus, tokius kaip: sporto rūšis - skirtinga distancija, komandinis ar individualus sportas. Tyrėjai studentų agresyvumo tipą ir lygį tyrė naudodami A.Busso ir A.Durke anketą, kuri buvo paskelbta 1957m. Šis testas laikomas vienu patikimiausių agresijos lygio tikrinimo metodų.
Rezultatai
Tyrimo rezultatai parodė, kad 14,60% studentų rodo „labai aukštą“ verbalinės agresijos lygį; 30,30% - „aukštą“; 32,60% - „vidutinį“; 22,50% - „silpną“.
Diskusija
Tyrimo rezultatai suteikia informacijos apie mokinių psichinę būseną ir polinkį į agresiją. Pasireiškiančią žodinę agresiją išprovokuoja negatyvūs jausmai, kurie gali generuoti fizinę įtampą.
Priežastys, lemiančios agresiją sporte
Sporto psichologo teigimu, agresija būdinga kiekvienam žmogui, o sportininkas yra lygiai toks pat žmogus, kaip ir visi kiti. Dažniausiai agresyvūs yra jauni, dar tik karjeros laiptais kylantys sportininkai. Agresija, kaip išraiškos forma, yra labai efektyvi tada, kai kalbama apie pradedančiuosius, jaunuosius sportininkus.
Mokslininkai nustatė, kad dažniausiai agresija pasireiškia būtent didžiajame sporte, kur yra maksimalūs rezultatai, profesionalus žaidimas, bet agresijos poveikis ten yra niekinis. Aukšto meistriškumo sporte abu priešininkai trokšta ir siekia to paties, jie abu dėl medalio gali išplėšti savo širdį ir padėti ją ant stalo. Mėgėjų sporte viskas vyksta šiek tiek kitaip. Mėgėjai, kurie dar tik siekia aukštumų, bando pelnyti taškų, tam tikru momentu savo agresija prislopindami varžovą, jį išgąsdindami ir panašiai.
Taip pat skaitykite: Žaidimų ir sporto pasaulis
Liūdniausia, kad visa sporto politika pateikia žmogui tai, ko jis nori, o visais laikais mes norėjome agresijos - ši nuostata susiformavusi jau nuo gladiatorių laikų. Agresijos apraiškas matome nuolat kasdieninėje aplinkoje. Žiūrėdami sporto varžybų reklamas nepamatysime gražiausių varžybų akimirkų, nes dažniausiai rodo, kad kažkas kažką pastūmė, sužeidė ar sumušė. Ir dažniausiai visi eina žiūrėti tų varžybų, kur susitinka dvi nesutaikomos komandos, - visada jos būna populiaresnės. Specialisto manymu, apgailėtina, kad pati visuomenė gimdo tą agresiją.
Jei mes kiekvieną dieną matome, kad kažkas pasiekė kažkokių tikslų agresija, pavyzdžiui, davė į pilvą klasiokui ir atėmė iš jo pinigus ar didžiausia ledo ritulio žvaigždė varžybų metu mušėsi ir jo komanda nugalėjo, automatiškai vaikai pradeda galvoti, kad būtent tokiu būdu kažką gyvenime galima pasiekti.
Keisčiausia, kad dvikovose kovojantys žmonės yra patys ramiausi, stabiliausi. Stereotipiškai jie turėtų būti aršiausi, agresyviausi, bet taip nėra. Jie žino, kad kovojant nelabai gali rodyti papildomą agresiją priešininkui, nes susitinka su sau lygiais varžovais, kurie lygiai taip pat gali sužeisti. O mūsų komandinių sporto šakų atstovai, krepšininkai, futbolininkai, deja, yra didžiausi peštukai sporto aikštelėse, nors taip tikrai neturėtų būti. Anot A. Stočkaus, sportininkai, kurie iš tiesų turi daug jėgos, stiprybės, savo agresiją išreiškia rečiau.
Taip pat čia yra tiek sporto psichologų, tiek trenerių, tiek sporto vadybininkų, tiek žurnalistų įdirbis. Pasielgęs agresyviai sportininkas gali būti pasmerktas, gal tai priverstų jį susimąstyti, tačiau taip pat jis gali būti pagirtas, paskatintas, tada tokio sportininko agresijos proveržius žaidimo metu jau sunku sustabdyti.
Treneris gali padaryti sportininką agresyvų, jėga siekiantį rezultatų. Labai paprasta iš žmogaus padaryti ginklą, ypač dvikovos sporte. Dvikovos sporto šakos gali padaryti žmogų tikra žudymo mašina, suteikti jam techninių žinių, kaip žmogų padaryti be sąmonės ir panašiai.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti sporto traumų?
Svarbu, ką į patį sportininką įdės šeima, ką įdės sporto pedagogas, aplinkiniai, nuo to priklauso sportininko elgesys, rezultatai. Jei agresija nebus toleruojama, jei jos netoleruos šeima, treneris ir visi kiti, sportas padarys žmogų gražų, sveiką, mokantį išsikelti tikslus, jų siekti, motyvuotą, besilaikantį disciplinos ir panašiai.
Agresijos valdymo būdai sporte
Siekiant užtikrinti saugią ir sveiką sporto aplinką, būtina imtis priemonių agresijai valdyti. Štai keletas rekomendacijų:
- Švietimas ir sąmoningumo didinimas: Sporto organizacijos, treneriai ir sportininkai turi būti informuoti apie agresijos formas, priežastis ir pasekmes.
- Etikos kodeksai ir taisyklės: Sporto organizacijos turėtų turėti aiškius etikos kodeksus ir taisykles, draudžiančias agresyvų elgesį.
- Psichologinė pagalba: Sportininkams, linkusiems į agresiją, turėtų būti prieinama psichologinė pagalba, padedanti valdyti emocijas ir elgesį.
- Teisingas teisėjavimas: Teisėjai turėtų griežtai laikytis taisyklių ir bausti už agresyvų elgesį.
- Pozityvus trenerių elgesys: Treneriai turėtų skatinti pagarbą, sąžiningumą ir komandinę dvasią.
- Bendruomenės įtraukimas: Bendruomenė turi būti mokoma, kaip atpažinti patyčias, priekabiavimą ir suteikti paramą aukoms.
- Sankcijos už agresiją: Už agresyvų elgesį turėtų būti taikomos griežtos sankcijos, siekiant atgrasyti nuo tokio elgesio.
Kovos menai kaip agresijos valdymo priemonė
Kovos menai, tokie kaip boksas, Muay Thai, MMA, dziudo, karatė, kikboksas ir kitos disciplinos, gali būti naudingos ne tik fiziniam, bet ir psichologiniam tobulėjimui. Boksas yra tiek pat protą (psichiką), kiek ir fizinį kūną lavinanti praktika. Daugybė žmonių sunkiai priima bet kokius smūgius, perkeltine prasme - taip pat, ir pirmas atsakas į grėsmę būna atsitraukimas (arba neadekvatus agresyvumas). Bet kuo daugiau smūgiuoji pats, tuo labiau treniruoji smegenis stovėti ir kovoti, o ne atsitraukti. Iš esmės, treniruojame protą ir kūną nepasiduoti - jėga ateina nugalint pasipriešinimą ir nesėkmes, o bokse pasipriešinimą atrasite ir savo mokymosi procese, ir fizinio pasirengimo lygyje.
Psichologinė nauda
- Pasitikėjimo savimi ir savivertės ugdymas: Savimi pasitikinčio žmogaus jėga kyla iš savigarbos, tuo tarpu žema savivertė yra viena iš pagrindinių kliūčių, kuri neleidžia asmenybei tobulėti ir siekti tikslų. Boksas yra vienas tų sportų, kuris labai efektyviai veikia abu šiuos žmogaus psichikos aspektus ir suteikia galimybę jaustis pilnu jėgų. Kuomet mokotės naujų įgūdžių ir nepasiduodate, jums pradeda pavykti (t.y. pasiekiate tikslą) - o šių treniruočių metu mokotės nenutrūkstamai ir nuolat patiriate labai realų tikslo pasiekimo džiaugsmą - galvoje paraleliai taip pat pradeda vykti susiję pokyčiai, o ypač susiję su pasitenkinimu savimi, pasitikėjimu ir geresniu savęs vertinimu.
- Streso mažinimas: Fizinis aktyvumas visada veikia kaip priešnuodis stresui, ir boksas, kaip ir kiti kovos menai, šiuo atžvilgiu nei kiek neišsiskiria. Stresą mažinančiai veikia tiek fizinis krūvis bendrai, tiek smūgiavimas, tiek maksimali koncentracija į techniką.
- Agresijos valdymas: Vienas iš iškrovos būdų yra senas kaip pasaulis, tai - tiesiog - bet tikras - smūgis. Skirtas ne kelti savo agresijos lygį, bet jį mažinti.
- Nuolankumo ugdymas: Pradėti daryti tai, ko visai nemokate, nebijoti parodyti, kad nemokate, priimti tai, kad vis dar neišeina, ir turėti drąsos mokytis toliau - tam reikia turėti pakankamai (arba išmokti) ir nuolankumo.
- Kinestetinio intelekto lavinimas: Boksui, kaip ir daugeliui kitų kovos menų, kūno kinestetinis intelektas yra būtinas. Nes kūnas ir smegenys pradeda veikti išvien, ir tuomet pradeda vykti neįtikėtini dalykai… Smegenys pradeda mokytis kaip mokyti kūną veikti efektyviau, o tai savo ruožtu lengvina mokymąsi kitų įgūdžių, kurie reikalauja kūno judėjimo.
- Sprendimų priėmimas greitoje situacijoje: Kai išgyvename situacijas, kuomet tenka žaibiškai reaguoti, t.y. Lyderystės ugdymas: Ringe ar „sparingo“ metu apsispręsti dėl strategijos turi čia ir dabar, ir ne tik apsispręsti, bet ir iškart imtis veiksmų, ir to niekas negali padaryti už tave. Tačiau dažnai, pradėjus veiksmų seką, situacija keičiasi ir esi verčiamas tuoj pat reaguoti ir keisti savo planus. Kovoje, kaip ir gyvenime, labai svarbu kaip mes įvardiname sau tai, su kuo susiduriame - su užduotimis, ar su problemomis. Tas, kuris ringe mano kad susidūrė su problema - jau pralaimėjo.
- Tikslų siekimas: Kovos menuose tiesiog žaibiškai ir efektyviai sprendžiamos užduotys, ir be to - siekiant tai atlikti su minimaliu savo resursų panaudojimu. Treniruotės to ir moko - neatiduoti visų jėgų iš karto, bet mokėti planuoti jėgas, paskirstyti jas atsižvelgiant į prioritetus, ir įsitempti tik tada, kada reikia, o kada nereikia - atsipalaiduoti.