Vilniaus „Rytas“, nors ir kelia diskusijų tarp sirgalių, savo istoriją skaičiuoja nuo 1964 metų, kai buvo įkurta „Statyba“. Per savo gyvavimo metus klubas išugdė būrį krepšininkų, kurie garsino Lietuvą pasaulinėje arenoje ir pasiekė įsimintinų pergalių bei titulų. Šiame straipsnyje apžvelgsime klubo istoriją, pavadinimų kaitą, svarbiausius pasiekimus ir legendinius žaidėjus, taip pat aptarsime naujausius komandos papildymus.
Klubo pavadinimų kaita ir transformacijos
Per savo gyvavimo istoriją klubas ne kartą keitė pavadinimą:
- „Statyba“ (1964-1997 m.)
- „Lietuvos rytas“ (1997-2018 m.)
- „Rytas“ (nuo 2018 m.)
1997 metais sostinės ekipą įsigijo Lietuvos dienraštis „Lietuvos rytas“, kuris klubą valdė du dešimtmečius, iki pat 2017-ųjų, kai rasinio pobūdžio pasisakymai privertė klubo savininką Gedvydą Vainauską parduoti komandą.
Svarbiausi klubo pasiekimai
Per ilgą istoriją klubas iškovojo nemažai trofėjų, įskaitant:
- Du Europos taurės titulai (2005 ir 2009 m.)
- Penki Lietuvos krepšinio lygos trofėjai (2000, 2002, 2006, 2009 ir 2010 m.)
- Keturi BBL ar NEBL pirmos vietos apdovanojimai (2002, 2006, 2007 ir 2009 m.)
- Didžiausias „Statybos“ pasiekimas istorijoje - trečioji vieta SSRS čempionate 1979-aisiais.
Simbolinė „Ryto“ žaidėjų rinktinė
15min sporto skyriaus žurnalistai balsavimo būdu išrinko 12 geriausių visų laikų Vilniaus „Ryto“ žaidėjų bei šios simbolinės ekipos trenerį. Rinkdami šią sudėtį 15min žurnalistai atkreipė dėmesį į tuometį krepšininkų žaidimo lygį, praleistą laikotarpį ekipoje, įtaką rezultatams ir pasiekimus. Štai šis sąrašas:
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Šarūnas Marčiulionis
Kaune gimęs, bet oficialiose rungtynėse Lietuvoje tik Vilniaus klubo marškinėlius vilkėjęs krepšininkas. Š.Marčiulionis „Statybai“ atstovavo septynerius metus (1982-1989 m.), kol tapo vienu iš pirmųjų europiečių, pravėrusių NBA duris. Šis įžaidėjas buvo viena ryškiausių žvaigždžių SSRS čempionate, dukart išrinktas geriausiu lygos krepšininku. Galingas sudėjimas, atletiškumas, puiki kamuolio varymosi technika ir minkštas metimas. Š.Marčiulionis pelnytai yra laikomas ne tik Vilniaus klubo, bet ir visos Lietuvos krepšinio legenda. 18-metis Š.Marčiulionio sūnus Augustas šiuo metu priklauso „Rytui“ ir yra laikomas vienu didžiausių savo kartos talentų šalyje.
Robertas Štelmaheris
Latvijos rinktinės atakų organizatorius į Vilnių atvyko 2004-aisiais, būdamas 30-ies metų, o sostinės klubui atstovavo ketverius metus. 191 cm ūgio R.Štelmaheris stipriai prisidėjo prie pirmojo „Lietuvos ryto“ iškovoto Europos taurės titulo, labiausiai savo žaidimu įsiminęs iš fantastiškos pusfinalio serijos prieš čempionės titulą gynusią Valensijos „Pamesa“. Pagrindiniu sostinės komandos įžaidėju latvis buvo ir 2007-aisiais, kai Europos taurės finale „Rytas“ nusileido karališkajam Madrido „Real“. Labai protingas įžaidėjas, pasižymėjęs puikiu pataikymu bei geromis kapitono savybėmis.
Jonas Kazlauskas
Šį lietuvį labiausiai garsina pasiekimai trenerio kėdėje, tačiau prieš 40 metų J.Kazlauskas buvo neatsiejama „Statybos“ dalis. Panevėžyje gimęs 191 cm ūgio aikštelės generolas pasižymėjo sumaniu žaidimu, o Vilniaus klubui atstovavo 12 metų, nuo 1973-ųjų iki 1985-ųjų. Tai vienintelis kaip krepšininko J.Kazlausko klubas karjeroje. Gynėjas per karjerą penkiskart tapo Lietuvos čempionu, stipriai prisidėjo prie trečiosios vietos SSRS čempionate (1979 m.).
Rimantas Girskis
Trečias ir paskutinis „Statybos“ žaidėjas, patekęs į 15min išrinktą visų laikų Vilniaus klubo dvyliktuką. R.Girskis „Statybai“ atstovavo 15 metų (1968-1983 m.), o vėliau dvejus metus užėmė vyriausiojo šios Vilniaus komandos trenerio vaidmenį (1988-1990 m.). Tai buvo įžūlus ir protingas įžaidėjas, turėjęs gerą metimą. „Combo“ gynėjas, galėjęs rungtyniauti per pirmąsias dvi pozicijas. Pasiekimai: SSRS čempionato bronzos laimėtojas (1979 m.), šešiskart Lietuvos čempionas (1972, 1973, 1975, 1977, 1981 ir 1984 m.).
Arvydas Macijauskas
Auksinės Vilniaus „Lietuvos ryto“ kartos atstovas. Arvydas Macijauskas pirmuosius žingsnius profesionaliame krepšinyje žengė Klaipėdoje, o aukščiausios klasės žaidėju tapo sostinėje. 1999-aisiais į „Lietuvos rytą“ persikėlęs „Kalašnikovas“ šiai ekipai atstovavo ketverius metus ir itin prisidėjo prie pirmųjų dviejų LKL titulų 2000-aisiais ir 2002-aisiais. Macas varžovus į neviltį varė savo akiplėšiškumu ir fantastišku metimu, leidusiu lietuviui išgarsėti visame Senajame žemyne. Klaipėdietis auksinę ranką demonstravo LKL tritaškių konkursuose, triskart tapo taikliausiu lygos snaiperiu.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Andrius Giedraitis
Vilniaus „Lietuvos ryto“ nariu A.Giedraitis tapo būdamas 26-erių, prieš 1998-ųjų metų sezono startą. Trejus metus sostinėje žaidęs gynėjas buvo vienas pagrindinių komandos puolimo lyderių, kurio taškų rodiklis skirtinguose sezonuose svyravo tarp 18,1 ir 13,1 taško. Taiklia rankele bei lėtu, bet žudančiu prasiveržimu pasižymėjęs krepšininkas labai prisidėjo prie pirmojo „Lietuvos ryto“ LKL čempionų titulo. Į sostinę A.Giedraitis grįžo 2003-aisiais, tačiau dėl sveikatos problemų nesužaidė nė vieno mačo. A.Giedraitis turi du sūnus, šiuo metu profesionaliai žaidžiančius krepšinį. 22-ejų Karolis pastarąjį sezoną vilkėjo „Ryto“ marškinėlius, o 19-metis Dovydas rungtyniauja Ispanijoje, Madrido „Estudiantes“ klube.
Frederickas House'as
Amerikietis į Vilnių atvyko 2004-aisiais, po galingo sezono Eurolygoje, kai atstovaudamas Belgrado „Partizan“ komandai rinko po 15,5 taško. Atletiškumu, greičiu ir veržlumu varžovus į neviltį varęs F.House'as iškart tapo „Lietuvos ryto“ lyderiu, Vlade'o Djurovičiaus diriguojamoje ekipoje Europos taurėje rinkęs po 19,4 taško, 5,4 atkovoto ir 3,3 perimto kamuolio, 2,4 rezultatyvaus perdavimo bei 23,9 naudingumo balo. Vis dėlto sausį gynėjas patyrė sunkią kojos traumą, nerungtyniavo iki sezono pabaigos ir tik iš tribūnų stebėjo, kaip „Lietuvos rytas“ triumfavo antrajame pagal pajėgumą Senojo žemyno turnyre. Po traumos grįžęs F.House'as buvo praradęs savo sprogstamąsias žaidimo savybes, bet išliko labai solidžiu žaidėju, Eurolygoje fiksavęs po 11,9 taško. Antrasis iš Teksaso kilusio amerikiečio sezonas Vilniuje buvo paženklintas LKL čempionų titulu.
Ramūnas Šiškauskas
Kokia visų laikų „Lietuvos ryto“ komanda be Šiškos? „Baltų Pippenu“ vadintas kašiadoriškis šioje Vilniaus ekipoje žaidė šešis sezonus (1998-2004 m.) ir tapo viena ryškiausių figūrų klubo istorijoje. Universalumu ir plastiškumu pasižymėjęs atletas buvo neatsiejama pirmųjų „Lietuvos ryto“ iškovotų LKL titulų dalis.
Chuckas Eidsonas
Vienas geriausių legionierių ne tik „Lietuvos ryto“, bet ir Lietuvos krepšinio lygos istorijoje. Į komandą Ch.Eidsonas atvyko kaip puolėjas, tačiau Rimo Kurtinaičio schemose save atrado ir įžaidėjo rogėse. Universalaus krepšininko vedamas „Lietuvos rytas“ 2009-aisiais triumfavo visuose žaistuose turnyruose. Galingą kairiarankio krepšininko žaidimą įprasmino 2009-aisiais iškovotas Europos taurės naudingiausio sezono žaidėjo apdovanojimas, kai jis rinko po 15,9 taško, 5,7 atkovoto ir 2 perimtus kamuolius, 5,1 rezultatyvaus perdavimo bei 21,3 naudingumo balo. Ryškiausias pasirodymas atstovaujant „Lietuvos rytui“ - 58 naudingumo balai BBL finale rungtynėse su Kauno „Žalgiriu“. Benefisą surengęs amerikietis pelnė net 41 tašką (12/14 dvit., 4/6 trit., 5/6 baud.), atkovojo 8 kamuolius ir atliko 8 rezultatyvius perdavimus.
Matthew Nielsenas
Šis sunkusis krašto puolėjas juodai baltai raudonus Vilniaus komandos marškinėlius užsivilko 2005-aisiais bei Lietuvoje rungtyniavo kiek daugiau nei tris sezonus. Krepšininkas pasižymėjo australams būdingu kovingumu, plačiu įgūdžių arsenalu ir solidžia gynyba. M.Nielsenas per karjeros etapą Lietuvoje padėjo „Lietuvos rytui“ 2007-aisiais nužygiuoti iki Europos taurės finalo, kartą tapo LKL bei dukart BBL čempionu.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
Robertas Javtokas
Centras karjerą užbaigė Kauno „Žalgiryje“ bei šiuo metu dirba šio klubo sporto direktoriumi, tačiau didžiausi krepšininko pasiekimai užfiksuoti atstovaujant Vilniaus klubui. Neįtikėtiną atletiškumą turėjęs atletas 2001-ųjų LKL žvaigždžių dienoje sirgalius sužavėjo įkraudamas kamuolį į 365 cm aukščio krepšį bei užfiksuodamas pasaulio rekordą. Vis dėlto kortas dėl patekimo į NBA krepšininkui sumaišė motociklo avarija 2002-ųjų gegužę. Prieš LKL finalo seriją R.Javtokas pateko į siaubingą avariją, patyrė daugybę sužalojimų, kurie krepšininkui neleido rungtyniauti daugiau nei metus. Vidurio puolėjas į rikiuotę sugrįžo 2003-2004 metų sezono pradžioje, o 2005-aisiais jis atvedė „Lietuvos rytą“ į Europos taurės sostą bei tapo naudingiausiu finalo žaidėju. Ilgametis „Lietuvos ryto“ kapitonas per karjeros etapą Vilniuje iškovojo tris LKL titulus.
Marijonas Petravičius
Vėlai atsiskleidęs krepšininkas, į Vilnių iš Latvijos klubo „Ventspils“ persikėlęs 2006-aisiais, būdamas 27-erių metų. „Du prieš du“ žaidimu bei geru įgūdžių paketu po krepšiu garsėjęs M.Petravičius tapo pagrindiniu komandos vidurio puolėju, o Lietuvos sostinėje rungtyniavo trejus metus. Sužvėrėjęs M.Petravičius 2007-2008 metų sezone Eurolygoje rinko po 13,5 taško, 5,6 atkovoto kamuolio bei 15,7 naudingumo balo. Šilališkio karjeros etapą „Lietuvos ryte“ įprasmino visi iškovoti titulai 2009-aisiais ir Europos taurės finalo MVP apdovanojimas.
Treneris: Rimas Kurtinaitis
Legendinis Lietuvos krepšininkas bei treneris Rimas Kurtinaitis Vilniaus „Lietuvos rytui“ vadovavo dvejus titulais apkrautais metus. 2008-2010 metų sezonuose Kurčio treniruojami vilniečiai dukart laimėjo LKL, dukart iškovojo Lietuvos taurę, po kartą tapo BBL bei Europos taurės čempionais.
Kiti kandidatai, sulaukę 15min sporto skyriaus balsų į visų laikų „Ryto“ komandą: Ericas Elliotas, Hollisas Price'as, Steponas Babrauskas, Martynas Gecevičius, Kareemas Rushas, Mindaugas Lukauskis, Simas Jasaitis, Artūras Jomantas, Andrius Šležas, Tyrone'as Nesby, Jonas Valančiūnas.
Istorinės pergalės: 2000-ųjų LKL čempionatas ir 2005-ųjų Europos taurė
„Sporto istorijos“ susisiekė su 2000 ir 2005-ųjų pergalių kalviais Andriumi Šležu ir Sauliumi Kuzminsku, kurie sutiko prisiminti „Lietuvos ryto“ triumfą LKL čempionate ir Europos taurėje.
Š. Sakalausko patikrinimai ir vakariniai skambučiai
2000 m. gegužės 10 d. „Lietuvos rytas“ namų arenoje 70:65 nugali Kauno „Žalgirį“, laimi seriją 3:1, o vos 20-ies Arvydas Macijauskas šokinėja iš laimės. Netrukus ant jo sukrenta praktiškai visi naujai iškepti LKL čempionai - Ramūnas Šiškauskas, Andrius Giedraitis, Ericas Eliottas, Giedrius Aidietis, Gintaras Kadžiulis ir visi kiti.
1999-2000 m. sezone klubą treniravo Šarūnas Sakalauskas, kuris tapo pirmuoju treneriu LKL istorijoje, kuriam pavyko nuo sosto nuversti „Žalgirį“.
A. Šležas prisiminė Š. Sakalausko treniruočių ypatumus: „Šarūno vedamos treniruotės būdavo labai suplanuotos ir labai gerai paruoštos. Buvo daug aiškinimo, kaip ir ką reikia atlikti. Tik Šarūnas mus labai mėgdavo tikrinti kelionėse. Treneris labai mėgdavo ateiti į viešbučio kambarius ir pažiūrėti, kaip mes gyvename, ar laikomės sportinio režimo. Pūsti į alkotesterį tikrai neliepdavo, bet atidžiai apžiūrėdavo mus ir kambarius. Jeigu komanda nebūdavo išvykusi, treneris mėgdavo žaidėjams paskambinti vakare ir taip patikrinti, ar žaidėjai yra namuose. Juk tada nebuvo mobiliųjų, buvo tik namų telefonai, kuriuos vadindavome „laidiniais“. Šiaip Š. Sakalauskas buvo ir yra labai geras treneris ir žmogus - jis nuoširdžiai domėdavosi mūsų gyvenimais, klausdavo, kaip mums sekasi ir taip toliau“.
Komandai - 1 000 litų premija
1997-2008 m. klube rungtyniavęs A. Šležas prisiminė vieną iš J. Vainausko taikytų krepšininkų motyvacijos metodų: „Mums Jonas sakydavo, kad jeigu varžovai LKL čempionate mums neįmes 60 taškų, mes gausime 1 000 litų. Jeigu mums pavykdavo tai pasiekti, Jonas po rungtynių ateidavo į masažinę ir ant stalo „numesdavo“ 1 000 litų. Tuo metu LKL buvo tikrai silpnesnis, mums tai būdavo stimulas ir mes gaudydavome komandas, kurios būdavo mūsų kelyje. Buvome susiradę vieną kavinę Pilies gatvėje, į kurią visada eidavome su žmonomis ir vaikais. Padėdavome tą tūkstantį litų ant stalo ir tiek. Jeigu pritrūkdavome, mūsų brangiausias žaidėjas, amžiną atilsį Oleksandras Okunskis mums „užmesdavo““.
2005 m. Europos taurės triumfas
2005 m. Tomo Mahoričiaus vadovaujamas Lietuvos sostinės klubas Šarlerua mieste vykusiame Europos taurės finale 78:74 nugalėjo Kozanės „Makedonikos“ ir sportiniu keliu pateko į prestižinį Eurolygos turnyrą.
Prieš 20 metų klubą į priekį vedė Tyrone‘as Nesby, Simas Jasaitis, Robertas Štelmaheris, Tomas Delininkaitis Robertas Javtokas ir kiti.
2004 m. rudenį buvo atidaryta „Siemens“ arena (dabar - „Twinsbet“), kuri tuo metu buvo moderniausia krepšinio arena visoje Lietuvoje. 2005 m. kovą vykusios antrosios pusfinalio serijos rungtynės su „Valencia“ iki šiol yra įvardinamos kaip vienos įspūdingiausių „Lietuvos ryto“ rungtynių. Tuomet „Valencia“ buvo Europos taurės favoritė, o Ispanijos klubo garbę gynė tokios žvaigždės kaip Igoris Rakoševičius, Fabricio Oberto, Dejanas Tomaševičius, Ademola Okulaja, Antoine‘as Rigaudeau, tačiau vilniečiai sugebėjo atsirevanšuoti už išvykoje 4 taškais patirtą pralaimėjimą ir triumfuoti 75:65. Būtent šios rungtynės yra įvardinamos kaip neoficialus 2005 m. Europos taurės finalas.
Tvyrojusi įtampa tarp V. Djurovičiaus ir F. House‘o
Reiktų priminti, kad 2004-2005 m. sezoną „Lietuvos rytas“ pradėjo vadovaujant Vlade Djurovičiui, kuris pasižymėdavo itin griežtomis treniruotėmis. Sausį treneris buvo atleistas, o reiklųjį serbą pakeitė humaniškesnis specialistas iš Slovėnijos Tomo Mahoričius, su kuriuo klubas nužingsniavo iki pat Europos taurės viršūnės.
Taip jau sutapo, kad 2005 m. sausį sudėtingą traumą patyrė tuometinis „Lietuvos ryto“ lyderis Frederickas House‘as. Kryžminius raiščius nusitraukęs „Lietuvos ryto“ lyderis buvo priverstas praleisti visą likusią sezono dalį. Reaguodamas susiklosčiusią situaciją, apdairusis J. Vainauskas sudarė sutartį su Tyrone‘u Nesby, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo puikus vilniečių pasirinkimas.
Su „Sporto istorijomis“ bendravęs Andrius Šležas atskleidė, kad tarp F. House‘o ir V. Djurovičiaus tame sezone tvyrojo didžiulė įtampa: „Djurovičiaus apšilimai buvo tokie, kokius mes dabar darome su vaikais Moksleivių krepšinio lygoje. Sakykime, tu stovi viduryje, o tau du žmonės iš kraštų duoda perdavimus. Tu turi greitai reaguoti, negali miegoti. Djurovičius, pamatė, kad mes House‘ui labai lėtai padavinėjame kamuolius. Treneris atėjo, paėmė iš kažko kamuolį ir metė House‘ui, nors jis dar nebuvo pasiruošęs. Djurovičius pradėjo labai rėkti ir kažką smarkiai aiškinti. Frederickas, aišku, laikėsi santūriau, bet irgi kažką po nosimi burbėjo. Tarp jų tikrai būdavo jaučiama įtampa.“
A. Šležas taip pat prisiminė: „Dar pamenu, mes darydavome „centravimo“ pratimus - įkirsdavome po krepšiu ir laukdavome perdavimo. Tai Djurovičius mums kamuolį paduodavo ne su rankomis, o spirdavo iš kojos. Ten smūgis eidavo geras. Jeigu tokį smūgį prasileistum, tai nosį ir nuneštų“.
Nauji žaidėjai „Ryto“ gretose
Vilniaus „Ryto“ komanda nuolat ieško būdų, kaip sustiprinti savo sudėtį, pritraukdama naujų žaidėjų. Štai keletas pastarųjų papildymų:
Parkeris Jacksonas-Cartwrightas
175 cm ūgio įžaidėjas atvyko į Lietuvą iš Australijos nacionalinės krepšinio lygos (NBL), kur atstovavo Naujosios Zelandijos „Breakers“ komandai. Nemažai Europinio krepšinio patirties turintis krepšininkas Nacionalinėje Australijos krepšinio lygoje (NBL) šį sezoną per 26 sužaistas rungtynes vidutiniškai rinko po 18,9 taško, atkovodavo po 3,7 kamuolio, atlikdavo 6,7 rezultatyvaus perdavimo ir perimdavo 1,6 kamuolio. 2023-2024 m. sezoną amerikietis vidutiniškai aikštelėje praleisdavo po 31 minutę. Per šį laiką legionierius pelnydavo po 20,6 taško, sugriebdavo 2,8 kamuolio ir atlikdavo 5,8 rezultatyvaus perdavimo. Dėl savo įspūdingo pasirodymo 29-erių įžaidėjas buvo įtrauktas į Australijos nacionalinės lygos Pirmąją komandą (angl. All-NBL First team).
P. Jacksonas-Cartwrightas 2024-2025 m. sezono Australijoje nebaigė dėl patirtos traumos, tačiau su „Ryto“ marškinėliais aikštelėje turėtų pasirodyti jau kovo pradžioje.
„Sezonui įpusėjus matome, ko mums trūksta, todėl nusprendėme pasipildyti šiek tiek kitokios charakteristikos gynėju. Parkeris yra itin staigus ir aštrus įžaidėjas, gebantis ant savęs pritraukti daug gynybos ir sukurti papildomų progų savo komandos draugams, - apie „Ryto“ papildymą kalbėjo komandos vyriausiasis treneris Giedrius Žibėnas. - Be visa to, naujokas mums suteiks ir įvairumo žaidžiant izoliacinėse situacijose, tikime, kad tapsime pavojingesne komanda ties perimetru. Tiesa, šiuo metu žaidėjas dar yra patyręs traumą ir pirmąsias kelias savaites praleis atlikdamas reabilitaciją. Tam puikiai išnaudosime FIBA langą.“
Gerą pasirodymą naujasis „Ryto“ gynėjas demonstravo ir Telekomo „Baskets Bonn“ ekipoje, kuriai vadovavo Tuomas Lisalo. Vidutiniškai aikštelėje jis praleisdavo po 30 minučių, per kurias pelnė po 20,4 taško, atkovodavo po 3,4 kamuolio, komandos draugams išdalindavo po 7 kamuolius bei tapo Stipriausios Vokietijos lygos („Bundesliga“) MVP. Stipriausioje Prancūzijos lygoje (LNB Pro A) už efektyvų pasirodymą vilkint Sen Kanteno „BB“ P. Jacksonas-Cartwrightas taip pat buvo pripažintas lygos MVP.
„Džiaugiuosi, kad galime pasveikinti Parkerį prisijungus prie mūsų klubo, - naujoką sveikino „Ryto“ sporto direktorius Artūras Jomantas. - Ieškojome ne tik kokybiško krepšininko, tačiau ir tokio žaidėjo, kuris galėtų pridėti mūsų komandos žaidimui įvairovės. Esu tikras, kad esame pajėgi komanda, o su Parkerio atvykimu būsime tik dar pajėgesni.“
Eurolygoje, vilkėdamas „ASVEL“ marškinėlius ,Ryto“ naujokas per 15 sužaistų rungtynių vidutiniškai pelnydavo po 5,4 taško, atkovodavo po 2,1 kamuolio ir atlikdavo po 2,2 rezultatyvaus perdavimo.
Kennethas „Speedy“ Smithas
Naujuosius metus Vilniaus „Ryto“ bendruomenė pasitiko su ypatingomis naujienomis - į sostinę sugrįžo vienas ryškiausių pastarojo penkmečio klubo veidų, Lietuvos krepšinio lygos čempionu tapęs Kennethas „Speedy“ Smithas.
Paskutinį kartą vilkėdamas juodai baltai raudonus marškinėlius amerikietis neslėpė simpatijų Vilniui ir užsiminė, kad čia jaučiasi kaip namie bei mielai liktų ilgesniam laikui, o šiandien, simboliškai prasidėjus naujiems metams, šie norai tapo realybe.
„Speedy statusas Europinio krepšinio kontekste yra nekvestionuojamas, po sėkmingo sezono „Ryte“, Speedy savo vertę įrodinėjo Europiniuose turnyruose vedančiose komandose, tad jo patirtis ir nugalėtojo mentalitetas mums itin pravers, - apie sugrįžtantį gynėją kalbėjo „Ryto“ vyriausiasis treneris Giedrius Žibėnas. - Per pastaruosius metus komandą palikus didžiajai daliai jos branduolį sudariusių žaidėjų, mums buvo svarbu kažką iš jų susigrąžinti - todėl tikiu, kad žaidėjo adaptacija bus kur kas spartesnė. Speedy komandai pridės kūrybos ir šalto proto lemiamomis rungtynių atkarpomis, o kas dar svarbiau - esami žaidėjai galės rungtyniauti sau įprastose pozicijose“.
Smithas į Vilnių grįžta ne tik kaip patyręs aikštės generolas, bet ir kaip krepšininkas, savo vertę įrodęs tarptautiniame lygmenyje. Po sėkmingo etapo Vilniuje, krepšininkas toliau demonstravo meistriškumą stipriose Europos lygose: dvejus metus jis buvo vienas pagrindinių Jeruzalės „Hapoel“ variklių, su kuriuo laimėjo Izraelio taurę bei pasiekė FIBA Čempionų lygos finalo ketverto etapą, kur tik finale krito prieš Bonos „Telekom Basket“ klubą. Tuo tarpu 2023-2024 m. sezoną įžaidėjas baigė būdamas daugiausiai rezultatyvių perdavimų per rungtynes atliekančiu Izraelio lygos krepšininku.
„Kurį laiką žvalgėmės gynėjo, kurio pagrindinės stiprybės būtų ne taškų rinkimas, bet gebėjimas diktuoti žaidimo tempą, įnešti ramybės ir apsiginti. Šiuo atveju pavyko įsigyti krepšininką, kuris ne tik iš esmės atitiko tai, ko ieškojome, bet ir puikiai pažįsta trenerį bei aplinką, į kurią atvažiuoja. Tai neabejotinai palengvins žaidėjo adaptaciją komandoje. Natūralu, kad Speedy grįžta būdamas vyresniu, tačiau tuo pačiu ir daug naudingos patirties sukaupusiu krepšininku, o tai mūsų komandai yra labai svarbu“, - teigė „Ryto“ sporto direktorius Artūras Jomantas.
Prieš sugrįždamas į „Rytą“, 191 cm ūgio įžaidėjas taip pat rungtyniavo Turkijos čempionate, vilkėdamas Ankaros „Turk Telekom“ ir „Merkezefendi“ komandų marškinėlius. Šį sezoną K. Smithas vidutiniškai rinko po 7,4 taško bei atlikdavo po 4 rezultatyvius perdavimus.
Vilniaus sirgalių atmintyje Speedy yra išlikęs dėl nepamirštamo 2021-2022 m. sezono, kai jo dirigavimas puolimui atvedė komandą į Lietuvos krepšinio lygos viršūnę. Tąsyk čempioniškame kelyje įžaidėjas sužaidė 40 mačų, per kuriuos vidutiniškai fiksavo po 10,9 taško, 2,6 atkovoto kamuolio bei 5,7 rezultatyvaus perdavimo, o jo šaltakraujiškumas lemiamomis finalo akimirkomis tapo vienu pagrindinių faktorių iškovojant titulą.
tags: #krepsinio #komandos #lietuvos #rytas #isigytas #naujas