Įvadas
Elektrinės riedlentės ir paspirtukai sparčiai populiarėja Lietuvoje, tačiau kartu kyla klausimų dėl saugumo ir taisyklių laikymosi. Šiame straipsnyje aptariami esami ir būsimi reikalavimai elektrinėms mikrojudumo priemonėms, jų vairuotojams, taip pat atkreipiamas dėmesys į saugaus greičio pasirinkimą ir eismo kultūrą.
Elektrinių mikrojudumo priemonių apibrėžimas ir reikalavimai
Elektrinė mikrojudumo priemonė - tai vienam asmeniui skirta elektra varoma transporto priemonė, kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis laikomi elektriniai paspirtukai, elektrinės riedlentės, balansiniai vienračiai, riedžiai ir pan.
Svarbu pažymėti, kad didesnį greitį pasiekiantys paspirtukai jau priskiriami mopedų kategorijai, o šiai transporto priemonei ir jos vairuotojams taikomi kitokie KET reikalavimai. Tai reiškia, jog norint jomis važiuoti reikėtų turėti AM arba bet kurios kitos kategorijos vairuotojo teises, civilinį transporto priemonės draudimą, atlikti techninę apžiūrą ir uždėti valstybinius numerius.
Greičio apribojimai ir saugus eismas
Daugumos paspirtukų greitį riboja elektronika, paprastai iki 25 km/h. Tačiau nuo 2024 m. elektrinių mikrojudrumo priemonių leidžiamas greitis apribojamas iki 20 km/h. Kai kuriose kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Vokietijoje, paspirtukams neleidžiama važiuoti didesniu nei 20 km/h greičiu.
Reikėtų atsiminti, kad yra dvi skirtingos sąvokos: leistinas greitis ir saugus greitis. Jei apie leistiną greitį informuoja kelio ženklai, tai saugus greitis turi būti kiekvieno vairuotojo sąmonėje, nesvarbu, kokią transporto priemonę jis vairuoja. Labai dažnai autoavarijos įvyksta tada, kai vairuotojas nepasirenka saugaus greičio, nors leistino greičio jis ir neviršijo. Tai galioja ne tik automobilių, bet ir paspirtukų vairuotojams, dviratininkams.
Taip pat skaitykite: Vaisių įtaka sportiniams rezultatams
Eismo įvykių statistika greičiui negailestinga: 2020 metais net 48 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, įvyko dėl to, kad buvo viršytas leistinas ar nepasirinktas saugus greitis. 21 proc. eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti žmonės, įvyko dėl to, kad vairuotojai nepasirinko saugaus greičio ar viršijo leistiną greitį. Abu šie skaičiai yra eismo įvykių statistikos lyderiai, t.y. greitis yra dažniausiai nelaimių priežastis.
Važiavimas šaligatviais ir pėsčiųjų saugumas
Paspirtukams ir dviratininkams leidžiama važiuoti šaligatviais, o tai reiškia, kad jie juda šalia gerokai lėčiau judančių pėsčiųjų, kurie yra pažeidžiamiausia eismo dalyvių grupė. Naujausiose įstatymo pataisose aiškiai apibrėžta, kad važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį - negalima važiuoti didesniu kaip 7 km/h greičiu. Be to, savivaldybės gali nustatyti ir savus ribojimus.
KET eismo taisyklių skyrius „Reikalavimai dviračių vairuotojams“ sako, kad važiuodamas pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Turbūt ne kartą einant šaligatviu, ar vaikščiojant parko takeliu pro pat jus „skutamuoju skrydžiu“ pralėkė dviratininkas. Labai dažnai autoavarijos įvyksta tada, kai vairuotojas nepasirenka saugaus greičio. Tačiau tarp pėsčiųjų lakstantys dviratininkai ir paspirtukininkai neįvertina vieno dalyko: pėstieji neturi nei akių pakaušyje nei galinio vaizdo veidrodėlio, o miesto šurmulyje išgirsti iš už nugaros atvažiuojantį paspirtuką ar dviratį ne taip lengva. Vienas netikėtas kryptelėjimas į šoną ir susidūrimo su dideliu greičiu lekiančiu paspirtuku ar dviratininkų neišvengsite, o tokie susidūrimai gali baigtis labai liūdnai. Kuo greitis didesnės, tuo susidūrimo pasekmės skaudesnės.
Gyvenamoji zona
Visi paspirtukininkai turi prisiminti, kad mūsų miestuose yra gyvenamoji zona apie kurią informuoja atitinkamas ženklas. Visoje gyvenamojoje zonoje pėstiesiems leidžiama judėti važiuojamąja dalimi, be to, pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones. Visų transporto priemonių greitis gyvenamojoje zonoje negali būti didesnis nei 20 km/h. Beje, gyvenamoji zona nebūtinai turi būti pažymėta ženklu - daugiabučių gyvenamųjų namų kiemai irgi yra gyvenamosios zonos.
Taip pat skaitykite: Išemija ir Sporto Poveikis
Nesunku pastebėti, kad ne visi supranta šio ženklo „Gyvenamoji zona“ prasmę - kai kurie nesugeba sutramdyti savo noro palakstyti. Tačiau šį norą būtina tramdyti, nes gyvenamoje zonoje, ypač vasaros metu, laksto daug vaikų, kurie neturi to saugumo jausmo, kokį turi suaugusieji ir nesugeba įvertinti pavojaus taip kai jį įvertiname mes.
Nauji reikalavimai elektrinėms mikrojudrumo priemonėms nuo 2024 m.
Šiemet Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo kitų metų įtvirtinti naujus elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomus reikalavimus ir draudimus. Šios pataisos įsigalios nuo 2024 m.
Pagal priimtus įstatymo pakeitimus, elektrinė mikrojudumo priemonė bus apibrėžiama, kaip vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma motorinė transporto priemonė, kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm.
Po ilgų diskusijų Seimas nutarė, kad šaligatvis galės būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės nustatytose vietose. Taigi paspirtukininkai daugelyje vietų kaip buvo, taip ir liks šalia pėsčiųjų. Tik jei šaligatvyje bus paženklinta dviračių eismui skirta juosta, tiek dviratininkai, tiek elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalės važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Tačiau ir tokiu atveju dviratininkai ir paspirtukininkai bus arti pėsčiųjų.
Draudimai ir apribojimai
Draudimų tik daugės, nes visos savivaldybėse yra probleminių vietų, kuriose paspirtukų ar dviračių vairuotojai kelia didesnę grėsmę pėstiesiems nei įprastuose šaligatviuose: tai parkai, pėsčiųjų gatvės, miestų aikštės ir kitos erdvės, kuriose pėsčiųjų yra daugiau nei įprasta, kuriose įprasta neskubėti, judėti „atsipūtus“.
Taip pat skaitykite: Fizinio aktyvumo nauda hipertenzijai
Policija primena, kad elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui draudžiama:
- važiuoti apsvaigus;
- važiuoti šaligatviais, kai tai draudžiama;
- vežti keleivius, jei transporto priemonė tam nepritaikyta.
- kirsti važiuojamąją kelio dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis;
- važiuoti pėsčiųjų takais;
- važiuoti važiuojamąja kelio dalimi (išskyrus KET 66³ punkte nustatytus atvejus);
- važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
- kirsti kelią tam nepritaikytose vietose;
- važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, jeigu jis įrengtas;
- vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
- kad jo elektrinė mikrojudumo priemonė būtų velkama kitos transporto priemonės;
- vilkti kitą transporto priemonę;
- važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę;
- važiuoti didesniu kaip 20 km/val. greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį - didesniu kaip 7 km/val. greičiu.
Elektrinė mikrojudumo priemonė - vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm.
Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.
Atsakomybė ir eismo kultūra
Viena iš draudimų priežasčių atsispindi statistikoje: padaugėjo ne tik paspirtukininkų traumų, kuriuose jie nukenčia patys, bet ir nelaimių kai paspirtukininkai susiduria su kitais eismo dalyviais - pėsčiaisiais, dviratininkais ir net automobiliais. Mažesnis greitis sumažina ir galimo susidūrimo su kitais eismo dalyviais, ir kritimo rizikas. Važiuojant mažesniu greičiu dviračių ir paspirtukų vairuotojai atidžiau vertina eismo aplinką, laiku reaguoja ir dažniau išvengia avarinių situacijų.
Draudimo bendrovės atkreipia dėmesį į tai, kad vis daugiau problemų kelia ne dviratininkai, o paspirtukų vairuotojai ir tą gerai rodo draudžiamų įvykių statistika. Dažniausiai susižeidžiama susidūrus su kliūtimi, ar nesuvaldžius paspirtuko dėl staiga pasikeitusios kelio dangos, ar joje esančių duobių. Paspirtukų vairuotojai dažnai pamiršta, kad šios transporto priemonės ratai yra maži, dažnai ir ploni, tad užvažiavę dideliu greičiu ant žvyro jie teškiasi veidu į žemę. Neretai traumų priežastimi yra pusiausvyros praradimas, kas dažniausiai nutinka manevruojant dideliu greičiu. Neretos traumos, kai nuo kalno lekiantys paspirtukininkai verčiasi per galvą vien dėl to, kad nepasirinko saugaus greičio. Tokios nelaimės dažniausiai baigiasi galvos traumomis.
Netinkamai pasirinktas greitis - labai aiški dviratininkų ar paspirtukininkų vairavimo kultūros stokos išraiška. Su savo dviratėmis priemonėmis nesame vieni kelyje ir jei gatvėje, tarp automobilių, neatsakingas dviračio ar paspirtuko vairavimas kelia grėsmę tik mums patiems, tai šaligatvyje ar pėsčiųjų takuose mes esme grėsmingi kitiems. Bet ši grėsmė visiškai išnyksta, jei pro pėsčiąjį pravažiuojame taip kaip reikalauja taisyklės - jo judėjimo greičiu.
Policijos reidai ir patikrinimai
Gegužės 1-4 d. ir 18-20 d. elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai bus tikrinami dėl galimo apsvaigimo nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Gegužės 21-23 d. ROADPOL iniciatyva - policija tikrins, ar važiuojantieji elektriniais paspirtukais, dviračiais, mopedais ir motociklais laikosi KET, gegužės 29-31 d. - ar mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuoja saugiai, laikosi greičio, kelio ženklų, naudojasi šviesomis ir dėvi šalmus, kai tai privaloma (KET VIII ir VIII¹ skyrių reikalavimai).
tags: #ar #galima #riedlente #vaziuoti #saligatviais